Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-185-395/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2S-185-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11498-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albinas Čeplinskas
Pareiškėjas
E. Š.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-185-395/2012(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11498-2011-7)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3;122.4;128.11; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15945-748/2011 pagal pareiškėjo E. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., V. Š. dėl antstolių veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. Š. skundu prašė panaikinti antstolio S. U. 2011-07-21 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00863 ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0034/11/00863 iki bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9766-775/2011; įpareigoti antstolį S. U. įskaityti pareiškėjo darytus mokėjimus nuo 2010 metų gruodžio mėnesio į V. Š. banko sąskaitą, skirtas sūnaus E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, susidarius permokai grąžinti ją pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9766-775/2011 iš atsakovo E. Š. priteistas laikinas išlaikymas - po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį sūnaus E. Š. naudai. 2011-07-21 V. Š. antstoliui S. U. pateikė prašymą priimti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9766-775/2011 dėl laikino išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko, nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 940 Lt ir kad ši skola turi būti pervedama į jai priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. 2011-07-21 antstolis S. U. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nutartį, o 2011-07-26 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis areštavo 940 Lt sumą skolininko E. Š. sąskaitoje, esančioje AB SEB bankas. 2011-07-27 antstolis išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu bei vykdymo išlaidų paskaičiavimu iš skolininko išieškotą sumą -1945,41 Lt - paskirstė taip: 200 Lt ir 940 Lt pervedama į išieškotojos V. Š. sąskaitą, 352,25 Lt pervedama į antstolio S. U. depozitinę sąskaitą. Skolininkui grąžinama suma yra 453,16 Lt. Pareiškėjo nuomone, vykdydamas teismo nutartį, antstolis atliko veiksmus, kurie neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principų bei pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, o 2011-07-21 antstolio priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas neteisėtai. Antstolis nesilaikė vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarkos, reglamentuotos CPK 651 straipsnyje. Antstolis neatsižvelgė į aplinkybę, jog V. Š. prašyme dėl apmokėjimo pagal vykdomąjį dokumentą, nurodyta, jog išieškotina suma iš skolininko E. Š. yra 940 Lt, tačiau, atsižvelgiant į teismo nutartį, ši išieškota suma yra nepagrįstai didelė. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar prašoma išieškoti suma yra pagrįsta bei atitinka teismo nutartyje nurodytai priteistai laikino išlaikymo sumai. Nutartis dėl laikino išlaikymo priimta 2011-05-12, o išieškotų lėšų patvarkymas priimtas 2011-07-27, todėl akivaizdu, kad po teismo nutarties priėmimo praėjus nepilnai porai mėnesių, išieškota 940 Lt suma yra neproporcingai didelė. Antstolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsniu, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Mano, kad šiuo atveju antstolis, vykdydamas išieškojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos išieškojimo tvarkos, tokiu būdu padarydamas jam finansinę žalą. Be to, pareiškėja V. Š. neinformavo antstolio, jog dėl 2011-05-12 nutarties Kauno apygardos teismui 2011-05-30 buvo pateiktas atskirasis skundas. Todėl antstolis prieš priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad jis sūnui E. Š. nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, savo iniciatyva bei siekdamas sūnaus gerovės, moka po 130 Lt mėnesinių įmokų. Bendra išmokėta suma sūnaus išlaikymui V. Š. viršija priteistą laikino išlaikymo sumą ir turėtų būti įskaityta į priteistą bei neteisėtai išieškotą sumą, t. y. 940 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-27 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad išieškotojos nurodyta išieškotina suma 940 Lt nėra nepagrįstai didelė, o yra proporcinga atsižvelgiant į priteistą 400 Lt sumą per mėnesį, nes skolos laikotarpis susidarė nuo 2011-05-12 iki 2011-07-21. 2011-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9766-775/2011 iš atsakovo E. Š. buvo priteistas laikinas išlaikymas periodiniais mokėjimais - po 400 Lt kas mėnesį sūnaus E. Š. naudai. Nutartimi nustatytas mokėjimų periodiškumas – kas mėnesį, todėl jis negali būti kitoks, t.y. išlaikymo išieškojimas negali būti skaidomas dienomis. Nustačius, kad per skolos laikotarpį nuo 2011-05-12 iki 2011-07-21 pareiškėjas sumokėjo du kartus po 130 Lt išieškotojai, pagrįstai buvo išieškoma 940 Lt suma. Taip pat teismas sprendė, kad aplinkybė, jog išieškotoja neinformavo antstolio apie tai, kad dėl teismo nutarties taikant laikinąsias apsaugos priemones paduotas atskirasis skundas apeliacinei instancijai, nesudaro pagrindo antstolio veiksmų neteisėtumui, nes ši nutartis vykdytina skubiai, tokia nutartis galioja nuo jos priėmimo momento ir galioja tol, kol ji nepanaikinta. Teismas nurodė, kad pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui išieškotojas privalo patikrinti ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas (CPK 650 str., 651 str. 2 d. 7 p.). Pareiškėjas nurodė, kad 2011-01-03, 2011-02-03, 2011-03-15, 2011-04-06, 2011-06-21, 2011-07-18 mokėjo po 130 Lt išlaikymui. Išlaikymo sumos mokėjimą iki 2011-05-12 nutarties priėmimo teismas laikė savanorišku išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu (CK 3.30 str.). Po nutarties priėmimo 2011-05-12 iki pateikimo vykdyti 2011-07-21 pareiškėjas sumokėjo viso 260 Lt išlaikymui. Tokiu būdu pareiškėjas, žinodamas apie priteistą laikiną išlaikymo dydį 400 Lt per mėnesį, minėtos nutarties nevykdė, todėl teismas laikė, kad išieškotoja pateikė vykdymui neįvykdytą vykdomąjį dokumentą. Teismas pažymėjo, kad skolininkas turi teisę informuoti antstolį apie tiesiogiai išieškotojui mokamas sumas, kurios gali būti įskaitomos į išieškomas sumas (CPK 643 str. 6 d.). Be to, antstolis neturi galimybės patikrinti tokių skolininko atliktų mokėjimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog antstolis, nesilaikė vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarkos, reglamentuotos CPK 651 straipsnyje, ir klaidingai įvertinęs išieškotojos nurodytą išieškotina sumą (940 Lt) kaip neesančią nepagrįstai didelę, neteisingai nustatė, jog ji yra proporcinga atsižvelgiant į priteistą 400 Lt sumą per mėnesį, nes skolos laikotarpis susidarė nuo 2011-05-12 iki 2011-07-21. Be to, neatsižvelgdamas į datą, nuo kurios priteistas laikinas išlaikymas, teismas nepagrįstai konstatavo, jog priteistą mėnesio sumą negalima išskaidyti į dienas. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad priteista suma nuo 2011-05-12, todėl atitinkamai turėjo laikytis pozicijos, kad išlaikymo mokėjimo terminas atitinkamai skaičiuotinas nuo 2011-05-12 iki 2011-06-12, nuo 2011-06-12 iki 2011-07-12 ir t. t. Kadangi vieno mėnesio išlaikymas priteistas tik nuo 2011-05-12 (tai yra beveik nuo pusės mėnesio), tai ir suma atitinkamai turėtų būti mažesnė. Teismas neteisingai nustatė, jog per skolos laikotarpį nuo 2011-05-12 iki 2011-07-21 pareiškėjui sumokėjus du kartus po 130 Lt išieškotojai, pagrįstai buvo išieškoma 940 Lt suma. Akivaizdu, kad iš pareiškėjo buvo paprašyta per didelė išlaikymo suma, nei buvo galima, nes nuo 2011-05-12 iki 2011-06-12 išlaikymo suma turėjo būti lygi 400 Lt, nuo 2011-06-12 iki 2011-07-12 - dar 400 Lt, viso 800 Lt. Pridėjus dar devynias dienas (nuo 2011-07-12 iki 2011-07-21) proporcingai būtų pridėta 12,90 Lt (400 Lt / 31 d.) už kiekvieną dieną, ši suma daugiausia būtų pasiekusi 800 Lt plius 116,1 Lt (12,90 x 9), viso: 916,1 Lt. Tačiau teismas neatėmė iš šios sumos 260 Lt, nors ir pripažino, kad už du mėnesius pareiškėjas buvo sumokėjęs po 130 Lt. Teismas neįvertino pareiškėjo ir anksčiau padarytų įmokų, t. y. keturių įmokų po 130 Lt. Taigi, antstolis netiksliai apskaičiavo laikino išlaikymo įsiskolinimą, rėmėsi išieškotojos pateiktais duomenimis, kuriuose nurodoma, jog įsiskolinimas yra 940 Lt, ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kadangi nuskaityta žymiai didesnė pinigų suma, nei priklausytų. Be to, antstolis taip pat neteisėtai bei nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, kadangi pradžioje iš pareiškėjo sąskaitos nurašė 552,25 Lt sumą vykdymo išlaidoms padengti, o vėliau į pareiškėjo sąskaitą grąžino 453,16 Lt. Darytina išvada, jog antstoliui vykdant išieškojimą, nebuvo laikomasi piniginių lėšų išieškojimo tvarkos.

2. Išieškotojai nepateikus visos informacijos, antstolis neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, savo iniciatyva bei siekdamas užtikrinti sūnaus E. Š. materialinę gerovę, išieškotojai atliko bankinius pavedimus po 130 Lt. Nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki išieškotojos prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, t. y. 2011-07-21, iš viso išieškotojai atlikta bankinių pavedimų 780 Lt sumai. Nepaisant to, jog už 2010 balandžio mėnesį įmoka nebuvo padaryta, pačios išieškotojos prašymu, sūnui E. Š. buvo nupirktas 189 Lt vertės inhaliatorius. Vadinasi, vaiko išlaikymui buvo skirta iš viso 969 Lt. Todėl 2011-05-12 priėmus teismo nutartį, vaiko išlaikymui skirta ir faktiškai išmokėta 969 Lt suma turi būti įskaityta į teismo nutartimi priteistą laikino išlaikymo sumą. Kadangi išieškotoja pateikė prašymą išieškoti 940 Lt, tačiau pareiškimo padavimo dienai turėjo teisę prašyti išieškoti tiktai 916,10 Lt, o pareiškėjas iš viso yra išmokėjęs 969 Lt, darytina išvada, jog tai dienai buvo susidariusi 52,90 Lt permoka. Todėl antstolio priimtas patvarkymas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos 940 Lt yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuo sąskaitos nurašyta 940 Lt suma turėtų būti įskaityta kaip laikinas išlaikymas ateityje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. Š. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 151 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, jog atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Taigi, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9766-775/2011, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas iš pareiškėjo E. Š. po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus E. Š. naudai, yra galiojanti ir vykdytina, nepaisant to, jog pareiškėjas yra pateikęs atskirąjį skundą apeliacinei instancijai dėl vykdytinos nutarties. Be to, minėta teismo nutartimi yra nustatytas mokėjimų periodiškumas - kas mėnesį, negali būti kitoks, tai yra negali būti keičiamas, skaidomas ir pan., o visos aplinkybės apie teiktą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo neturi būti skaičiuojamos ir priteistas išlaikymas neturi būti mažinamas šiomis sumomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir/arba pagrįstumą pagal apskųstąją dalį, analizuodamas skunde bei atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su antstolio atliekamų priverstinio sprendimo (šiuo atveju nutarties) vykdymu, išieškant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą iš pareiškėjo E. Š., todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis vykdomas privestinai. Priverstinio teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo procesas - svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas.

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus ir nutartis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, taip pat privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo griečiau realiai įvykdytas bei tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis S. U., gavęs išieškotojos V. Š. 2011-07-21 prašymą dėl priverstinio įsiskolinimo nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo, priteisto iš pareiškėjo E. Š. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9766-775/2011( b. l. 8), nedelsdamas priėmė 2011-07-21 patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdymui (b. l. 9). Tokie antstolio veiksmai visiškai atitinka CPK 586 – 587 straipsnių reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolio 2011-07-26 patvarkymas dėl skolininko piniginių lėšų areštavimo bei jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 10) yra teisėtas. Būtent šių aplinkybių pagrindu – akivaizdu, jog pareiškėjo E. Š. atskirojo skundo argumentas dėl vykdomo dokumento priėmimo vykdymo tvarkos, nustatytos CPK 651 straipsnyje, pažeidimo yra nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, kad paties pareiškėjo pareiga buvo pranešti išieškojimą iš jo lėšų vykdančiam antstoliui apie išieškomo išlaikymo įsiskolinimo dalies sumokėjimą išieškotojai, nes tokio pobūdžio išlaikymas įstatymų leidėjo priskirtinas prie skubiai vykdytinų (CK 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 puntas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai atlikti vykdant išieškojimą šiuo atveju neužkerta kelio skolininkui reikšti prašymą dėl sumokėtų tiesiogiai sumų įskaitymo vykdymo procese CPK 643 straipsnio 6 punkte nustatyta tvarka.

Nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimui ar pakeitimui ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog teismas netenkindamas skolininko skundo neatsižvelgė į tai, jog antstolis vykdė laikinai priteistą išieškojimą nutartimi, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo apskųsta atskiruoju skundu ir jos teisėtumo klausimas skundo nagrinėjimo metu buvo dar neišspręstas, nes įstatymų leidėjas yra suformulavęs aiškią nuostatą, jog skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininko pagal išieškotojos 2011-07-21 prašymą esminių pažeidimų nepadarė, todėl kiti atskirojo skundo argumentai, liečiantys išieškotinų sumų paskaičiavimą už atskirus laikotarpius laikytini teisiškai nereikšmingais ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 594 straipsnio 1d.), teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus, kuriais grindė išvadas ir jas argumentavo (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnis), kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Albinas Čeplinskas