Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (vienuolika nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. 2021 m. sausio 22 d. paleistas lygtinai neatlikęs 9 mėnesių 19 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 parų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2022-08-29 apie 10:31 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė akumuliatorinį gręžtuvą „Stanley“, kurio vertė 172,21 Eur, iš išėjo pro kasas nepateikęs prekės kasoje apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 172,21 Eur nedidelės vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad užėjo į parduotuvę, pamatė tą suktuką, bet jis kainavo ne 172,21 euro, o kainavo 149 eurus. Nusprendė jį paimti. Paėmė, pasikišo po striuke ir išėjo per „drive in“. Niekas nepamatė, nepagavo ir viskas. Dėl kainos, mano, ginčytis neapsimoka. Į parduotuvę jis atvažiavo be tikslo, buvo pakeliui. Suktukas nedidelis ir jį lengva paslėpt. Neturi pasiteisinimo, kodėl paėmė. Pardavė suktuką už 50-70 eurų, nepamena. Pinigus išleido savo reikmėms. Turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, šiuo metu jį išlaiko sugyventinė. Kai buvo laisvėje, pats išlaikė vaiką. Užtenka pinigų pragyvent, tiesiog užeina durnumas ir tada vagia. Galbūt ne su ta kompanija buvo susidėjęs, netinkami draugai, dėl to taip elgėsi. Jis vartojo psichotropines medžiagas, norėjo, kad jį uždarytų, nes norėjo nuo narkotikų atsikratyti. Šiuo metu nevartoja. Su ieškiniu sutinka. Neatlygino žalos, neturėjo galimybės. Neturi jokio turto. Jau kokių 15 000 eurų sumokėta skolų. Laisvėje jis uždirbdavo apie 1 200 eurų į rankas. Nuo 2021 m. lapkričio pradėjo vartoti narkotines medžiagas, todėl nebedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B.parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Narkologinėje įskaitoje įrašytas, psichiatrinėje įskaitoje įrašytas, dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tikslios datos neprisimena, gali būti, kad tai data ir laikas, nurodytas įtarime, jis atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo vienas, neturėjo tikslo vogti. Praėjo pro parduotuvę, apsižiūrėjo. Atėjo į akumuliatorinių įrankių skyrių. Pamatė „Stanley“ akumuliatorinį gręžtuvą, jis buvo nedidelis, todėl ir nusprendė jį paimti. Įsidėjo prekę į pirkinių krepšelį. Iš parduotuvės išėjo pro lauko prekybą, ten nėra kasų, yra varteliai, kurie buvo atrakinti. Per juos ir išėjo. Jo niekas nematė. Prekę pardavė atsitiktiniam žmogui gatvėje, kur tiksliai – neprisimena. Už kokią sumą pardavė, irgi neprisimena. Labai gailisi dėl savo poelgio. Išėjęs į laisvę nori atlyginti žalą įmonei (b. l. 59-61).

2022-08-30 buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl to, kad 2022-08-29 apie 10:31 val. adresu (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogtas akumuliatorinis gręžtuvas „Stanley“, kurio vertė 172, 21 Eur (b. l. 1).

2022-10-04 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrimas aplankalas, pavadintas „Stanley.2022-08-29“. Atidarius aplankalą matomi 7 vaizdo įrašai. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29, kurio dydis 48,8 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:09 s. Yra spalvotas. Filmuojamas įėjimas į parduotuvę. 10:21 įeina vyras, vilkintis tamsiomis kelnėmis, baltais marškinėliais, su pilka kepure su snapeliu. Pro vartus įeina toliau į parduotuvę. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29 2, kurio dydis 120 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:14s. Yra spalvotas. Filmuojamas parduotuvės vidus, matomos krūvomis sudėtos prekės. 10:21 matoma kaip minėtasis vyras dairydamasis praeina tiesiai su tuščiu krepšiu. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29 3, kurio dydis 266 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:59 s. Yra spalvotas. Įraše matomas praėjimas tarp dviejų lentynų su prekėmis, kairiau laiptai, dešiniau informacijos stalas ir darbuotojas prie jo. Prie kairesnės lentynos matomas kitas darbuotojas, padedantis vyresnio amžiaus vyrui. 10:23:29 matomas iš praėjimo galo ateinantis minėtasis vyras, nešdamasis tuščią parduotuvės krepšelį. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29 4, kurio dydis 120 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:22 s. Yra spalvotas. Įraše matomas kitas praėjimas, šįkart laiptai yra dešiniau. Minėtas vyras dairydamasis, nesustodamas praeina. Krepšelį jau yra prisirinkęs prekių, bet šios iš vaizdo įrašo nesimato. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29 5, kurio dydis 339 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:57 s. Yra spalvotas. Matomas filmuojamas laukas, jame išdėstytos prekės. Minėtasis vyras ateina nuo toliausiai nuo kameros esančių lentynų. Apeina vandens talpyklas, eina link dirvožemio, apsisuka ir nueina giliau tarp lentynų. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29 6, kurio dydis 83,8 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:20 s. Yra spalvotas. Įrašas yra iš vidaus, matomas išėjimas į lauką. 10:31 matoma, kaip minėtasis vyras ateina tarp lentynų, pasuka dešinėn ir išeina į lauką. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu Stanley 2022-08-29 7, kurio dydis 44,8 MB. Vaizdo įrašas trunka 0:11 s. Yra spalvotas. Filmuojamas laukas, dešiniau matoma gatvė. 10:31:41 matoma, kaip išbėga minėtasis vyras, rankose matoma, kaip nešasi dėžę. Nubėga palei gatvę (b. l. 30-35).

2022-10-05 gautas pranešimas, kad 2022-10-04 aplinkraštyje, reg. Nr. 10-PR2-25877, atpažintas asmuo iš veido bruožų, kūno sudėjimo, ypatingos žymės – tatuiruotės ant rankos (virš alkūnės), kaip A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. B. pagrobė civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą. Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl vagystės kaltę visiškai pripažino. Nurodė, kad užėjo į parduotuvę, pamatė suktuką, kuris buvo nedidelis, tokį lengva paslėpti, pasikišo jį po striuke ir išėjo per lauko prekybos salę. Suktuką pardavė už 50 ar 70 eurų, pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti kaltinamojo veiksmai parduotuvėje. A. B. savo veiksmus grindė tuo, kad jam reikėjo pinigų. Prekę išsirinko pagal jos dydį, patogumą paslėpti išeinant iš parduotuvės. Todėl darytina išvada, kad jis suprato, jog jis grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, darydamas turtinę žalą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL, A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamasis A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Pagrobtą turtą kaltinamasis realizavo, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Baudžiamąjį nusižengimą jis padarė būdamas teistas 7 kartus, ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 90-107). Per pastaruosius 5 metus daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus bei smulkius svetimo turto pagrobimus iš parduotuvių, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 74-89), oficialiai nedirba, pastarąjį kartą dirbo 2021 metais, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje iki 2022-10-17, tačiau nedarbo draudimo išmokų negavo (b. l. 71-73). Nurodo, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė besigailintis dėl savo poelgio. Tačiau įvertinus jo teistumus bei administracinių nusižengimų pobūdį, akivaizdu, kad jis sistemingai daro analogiškus teisės pažeidimus, už ką pavyzdžiui, vien 2022 metais jis apie 20 kartų baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas vagystėmis ir nedidelės vertės turto vagystėmis. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. B. paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, nustatant bausmės dydį didesnį nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi paskutiniai A. B. atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra neįsiteisėję, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo jam paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti jam kardomąją priemonę netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašoma priteisti civiliniam ieškovui 172,21 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 21). Kaltinamasis dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 172,21 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš A. B. priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2023-01-11 pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo A. B. gynyba, yra 166,66 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes A. B. atlikinėjo bausmę (BPK 51 straipsnio 2 dalis). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybė pasirūpinti veiksminga gynyba yra apribota, jis negalėjo savarankiškai nuspręsti dėl gynybos ir pasirinkti gynėją, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, t. y. teisingumo interesais, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Antra, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Ir trečia, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Kadangi pagal įstatymo nuostatas gynėjo dalyvavimas yra būtinas, teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį ­– jis nedirba, būdamas laisvėje, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų neturi; nors nurodė, kad būdamas laisvėje uždirbdavo apie 1200 eurų, atsižvelgus į jo nuolatinius vagiliavimus abejotina, kad jis gaudavo tokias pajamas ir jau yra atlyginęs 15000 eurų (bent jau teismui tokių duomenų nepateikta), - antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su jo teise į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš A. B. 172,21 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 21 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.