Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-200/2014

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00054-09-4

2014 m. liepos 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d., 6 d. 2 p. 5 p., J. G. įpareigotas per jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio kontrolės Probacijos tarnyboje dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą bei per 3 mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio kontrolės Probacijos tarnyboje dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš J. G. priteista 199.894.78 (šimtas devyniasdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi litai septyniasdešimt aštuoni centai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir pagal Akcinių Bendrovių Įstatymo 12 str. 1 p., būdamas atsakingu už bendrovės veiklą, neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame ir UAB „Lietuva Statoil“ nuomojamame žemės sklype, bei ant privačios P. L. komercinės firmos „Sėlis“ naudojamos rampos (lauke), prie sandėlio, esančio Liudvinavo g. 1E, Vilniuje, laikotarpyje nuo 2008-10-13 iki 2009-11-30 laikė ir saugojo pavojingas atliekas (netinkamus naudoti pesticidus ir pakuotes, užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis), dėl ko galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai, nes pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009-11-30 patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-807 pesticidais buvo užteršta 2,8 m³ teritorija. Šiais veiksmais J. G. pažeidė aplinkos apsaugos taisykles - Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. (piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų), Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 23 str. (asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų), Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 5 str. 1 d. (atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 8 str.1 d. (atliekos turi būti saugomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai), Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. 2 d. (atliekų saugojimo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus), Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 1 d. (atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veikos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai), Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. (įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka). Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 15 str. (saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, Pavojingų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 44 str. (atliekos turi būti surenkamos, saugomos ir rūšiuojamos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 48 str. (atliekų turėtojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos, jų papildomai neapdorojus, gali būti naudojamos žemės ūkyje, gyvūnams šerti, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai saugiu būdu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 55 str. (saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 56 str. (visi saugomų, vežamų pavojingų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo, pakeitimo“ 2005-06-29 Nr. D1 -330 7.2 p. 2 priedo 8 p (veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą kai šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos, 9 p. (atliekas surenkančios įmonės, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kiuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančiomis ar šalinančioms įmonėms, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 143 „Dėl pesticidų atliekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 7.2 p. (griežtai draudžiama pesticidų atliekas laikyti lauke, stoginėse, žeminėse, rūsiuose degalų bei tepalų sandėliuose. Vykdant pesticidų atliekų tvarkymo darbus, kai sandėlyje nėra pakankamai vietos, laikinai, uždengtas polietilenu ir užtikrinus apsaugą pesticidų atliekas galima laikyti lauke). LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 5 p. (neturint galiojančios Licencijos surinkti, saugoti, šalinti ar naudoti pavojingas atliekas draudžiama), šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. (Žinios, 2205-Nr. 81-2945) redakcija.)

Atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr.471 Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, juridinis ar fizinis asmuo, padaręs žalą požeminiams vandens telkiniams, žemės paviršiui ir/ar gilesniems jos sluoksniams, atlikdamas taršos likvidavimo (teršalų surinkimo) darbus, tuo atveju, kai likvidavimo darbai trunka ilgiau nei 30 dienų, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žalos padarymo dienos, turi parengti ir su aplinkos apsaugos institucija suderinti padarytos žalos likvidavimo veiksmų planą. Veiksmų plane turi būti nurodyti numatomi vykdyti darbai, jų vykdymo trukmė, numatomas apytikslis pašalintų teršalų kiekis, apskaitos ir monitoringo priemonės. Darbų vykdymas gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žalos padarymo dienos. Pateikus argumentuotą prašymą bei esant geriems vykdomų priemonių rezultatams, aplinkos apsaugos institucija gali pratęsti taršos likvidavimo darbų vykdymo laikotarpį.

Nurodo, kad Institucijai Vilniaus RAAD buvo žinoma reali situacija, kieno statinėse yra neatpažintos agrocheminės medžiagos, kad tų statinių savininkas yra UAB „E“, jog egzistuoja tarp UAB „T“ ir UAB „E“ 2008-05-12 atliekų utilizavimo sutartis Nr.S 06-02, o taršos mastas neviršija leistinų normų. Trečiosios nepriklausomos šalies UAB „Grota“ 2009-08-28 atlikta inventorizacija objekte Liudvinavo g. 1E, Vilnius, pažymėta, kad tarp galimo taršos šaltinio ir žemės paviršiaus yra ekranas - betonas ir pridėjo fotolentelę, iš kurios matosi, kad statinės sukrautos ant rampos po stogeliu. Nei žoliniai indikatoriai, nei šalia augantys medžiai (beržai) ypač jautrūs aplinkos užterštumui, nerodė džiuvimo požymių, nors pesticidų perteklinių sankaupų vietose žolė neauga mažiausiai trejus metus. Pažymi, jog dėl pasikeitusių ekonominių sąlygų UAB „T“ ieškojo papildomo finansavimo ir per remiamus projektus LAIF AS, tačiau palaikymo nesulaukė.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis LR BPK 252 str. l d., jei civilinis ieškovas, ar jo atstovas neatvyko į teismo posėdį teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymi, jog R. L. nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti teisme. Anot apelianto, teismas nenustatė jokių esminių bylos aplinkybių, dėl ko galėtų nagrinėti civilinį ieškinį nedalyvaujant civiliniam ieškovui. Nuteistojo manymu, dėl išvardintų aplinkybių civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje naudojama sąvoka "pesticidai" yra formali neatpažintų agrocheminių medžiagų išraiška, nes atpažinimo pilnoje apimtyje niekas nedarė, o tai, kas buvo atpažinta, nebuvo pesticidai. Pažymi, jog LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir personalo skyriaus vedėjos Ž. T. foto lentelės yra be datos.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neįvertino ir nepasisakė dėl senaties taikymo instituto galimumo. 2009-09-30 balanso duomenimis UAB „T“ turėjo turto už 3 225 664 Lt, todėl aplinkos apsaugos institucijų delsimas išduoti UAB „E“ notifikacijas (suderintus su kitos šalies institucijomis leidimus pavojingų krovinių gabenimui), būtent ir užkirto kelią vykdyti 2008-05-12 sutartį Nr. S 06-2, kuri iki šiol nenutraukta bei nenuginčyta. Nurodo, kad liudytoja, buvusi UAB „E“ direktorė, R. P. patvirtino, jog turėjo galimybę išsiieškoti įsiskolinimą iš UAB „T“ teismo keliu ir tai padarė, todėl šiuo metu jokio reikalavimo UAB „T“ atžvilgiu neturi. Pažymi, kad apimtyje dėl civilinio ieškinio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jam nekelia abejonių pateikti duomenys, kad gamtai padaryta žala sudaro 199 894, 78 Lt ir pilnai tenkino civilinį ieškinį neįvertinęs to, jog tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu reiškė prieštaravimus ir teikė teismui prašymus išreikalauti visą eilę normatyvinių dokumentų bei standartų, kurie niekur nebuvo viešai skelbti, bet kurių pagrindu buvo apskaičiuota žala.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovai – atmesti.

J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip matyti iš nuteistojo J. G. apeliacinio turinio, jis ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 1 d. ir sprendimą dėl civilinio ieškinio.

Nors nuteistasis J. G. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 270 str. 1 d., tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

BK 270 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. (Žinios, 2205-Nr. 81-2945) redakcija, pakeista nuo 2012-01-01).

Taigi, BK 270 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Šiame straipsnyje nustatyta norma yra blanketinė, kurios turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Šio nusikaltimo objektyvųjį požymį apibūdina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie reikalavimai gamtos apsaugos įstatymų yra pažeisti (kasacinė nutartis Nr. 2K-25/2009).

Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo J. G. veiksmus pagal BK 270 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

BK 2 str. apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybės už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 str.). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 str. 1 d., nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijoje dirbantys aukštas pareigas užimantys pareigūnai tyčia, norėdami jam pakenkti, uždraudė jo vadovaujamai bendrovei kaupti, laikyti bei realizuoti pesticidus ir kitas pavojingas atliekas. Nemažai tokių atliekų buvo sukaupta bendrovei priklausiusiame sandėlyje, Liudvinavo g., Vilnius. Uždraudus bendrovei verstis įstatuose numatyta veikla, prasidėjo sandėlio tikrinimai. Vėliau, teismo sprendimu, jis buvo įpareigotas sukauptas atliekas (pesticidus) perduoti turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas atliekų tvarkytojui. Vykdydamas minėtą sprendimą, jis sudarė sutartį su UAB „E“, sumokėjo sutartyje numatytą avansinę įmoką ir minėtos bendrovės darbuotojai iškraustė sandėlyje buvusius pesticidus ir kitas pavojingas atliekas ir jas sudėjo į metalines statines. J. G. įsitikinimu, į statines sukrauti pesticidai ir kitos pavojingos atliekos jau nepriklausė jo vadovaujamai bendrovei, todėl jis neprivalo atsakyti už galimai netinkamą pavojingų atliekų laikymą bei kilusias pasekmes.

Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenimis (liudytojų A. S., J. V., R. M., D. P., R. P., V. E., A. K., V. P. parodymais, patikrinimo aktais ir kita rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad UAB „T“ direktorius J. G., kuris pagal Akcinių Bendrovių Įstatymo 12 str. 1 p. buvo atsakingas už bendrovės veiklą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame ir UAB „Li“ nuomojamame žemės sklype, bei ant privačios P. L. komercinės firmos „Sėlis“ naudojamos rampos (lauke), prie sandėlio, esančio Liudvinavo g., Vilnius, laikotarpyje nuo 2008-10-13 iki 2009-11-30 laikė pavojingas atliekas (netinkamus naudoti pesticidus ir pakuotes, užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis) ir dėl to galėjo atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, nes pesticidais buvo užteršta 2,8 m³ teritorija.

Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos RAAD direktoriaus išduotame atliekas tvarkančios įmonės registracijos pažymėjime nurodyta, kad UAB „T“, kodas valstybiniame įmonių rejestre 2326518, kodas atliekas tvarkančių įmonių rejestre 15304400, tvarko atliekas sekančiais būdais: atlieka jų eksportą, siekiant jas šalinti bei naudoti ir tarpininkauja atliekų tvarkymo veikloje (t. 1, b. l. 63).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministro 2000-11-28 raštu (dėl senų pesticidų išvežimo nutraukimo), adresuotame UAB „T“, buvo prašoma nutraukti visus darbus, susijusius su senų pesticidų išvežimo į Rusijos Federaciją organizavimu dėl galimų pažeidimų iki bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad pesticidai buvo nuvežti į paskirties vietą ir sutvarkyti (perdirbti), kaip numatyta Kurgano srities aplinkos apsaugos komiteto 2000-09-15 sprendime Nr. 176 (t. 1, b. l. 68),

LR Aplinkos ministerija, negavusi šių aukščiau minėtų dokumentų, nusprendė atsisakyti UAB „T“ paslaugų tvarkant pavojingas atliekas (t. 1, b. l. 111). Byloje yra pavojingo objekto - UAB „T“ pesticidų sandėlio, esančio Liudvinavo 1E, Vilnius, tikrinimo ataskaita. Minėtas dokumentas surašytas 2006-07-05. Tikrinimo metu buvo konstatuota eilė pažeidimų ir numatyti terminai jiems pašalinti (t. 3, b. l. 41-49).

UAB „T“ raštu informavo, kad prisiima visą atsakomybę už pasenusių pesticidų, esančių sandėlyje Liudvinavo g., Vilniuje, sandėliavimą, saugojimą, aplinkosauginių, priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi iki kol sandėlys bus visiškai atlaisvintas nuo pesticidų.

2008-03-31 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo, vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. S. patikrinimo akte Nr. 163 konstatuota, jog patikrinus UAB „Ta“ pesticidų atliekų sandėlį, esantį Liudvinavo g., Vilniuje, nustatyta, kad bendrovė sukaupė ir saugo pavojingas atliekas (netinkamus naudoti pesticidus), neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Pavojingos atliekos neidentifikuotos, o jų pakuotės netinkamos ir nepaženklintos, dalis pakuočių pažeista. Dalis atliekų laikoma ant grindų, yra išsibarsčiusių ir išsiliejusių pavojingų atliekų. Patikrinime dalyvavo ir UAB „T“ direktorius J. G. (t. 3, b. l. 20-23).

UAB „T“ 2008-05-12 sudarė sutartį su UAB „E“ dėl pesticidų atliekų, esančių sandėlyje Liudvinavo g., Vilniuje, surinkimo, tačiau 2008-09-16 UAB „E“ informavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad pagal 2008-05-12 pasirašytą sutartį su UAB „Ta“, minėta bendrovė sumokėjo 10 000 litų avansą, už kuriuos UAB „E“ pesticidus perpakavo į EU reiklavimus atitinkančias sertifikuotas metalines statines, už kurias UAB „T“ nesumokėjo, neįvykdė sutarties 4.3 p. numatytų įsipareigojimų, todėl kitų sutartyje numatytų darbų UAB „E“ nebevykdo, nes UAB „T“ neapmoka už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 45). 2008-12-19 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, kurį pasirašė užsakovas UAB „T“ bei rangovas UAB „E“ nurodyta, kad UAB „T“ patvirtina, kad UAB „E“, vykdydama 2008-05-12 sutartį S-06-2 tinkamai ir laiku pateikė UAB „T“ tarą, reikalingą atliekų transportavimui, surinko atliekas į metalines statines ir jas paruošė transportavimui. UAB „T“ šiuos darbus priima (t. 3, b. l. 65). Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje liudytoja R. P., anksčiau dirbusi UAB „E“ direktore, bei šioje įmonėje dirbęs liudytojas A. K..

2008-10-13 patikrinimo akte Nr. 760 užfiksuota, kad UAB „T“ priklausančios pavojingos atliekos sukrautos lauke, prie sandėlio, esančio Liudvinavo g. Vilniuje, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame, UAB „Li“ nuomojamame žemės sklype ir ant privačios P. L. komercinės firmos „Sėlis“ naudojamos rampos. UAB „T“ 2008-10-23 raštu Nr. 08-692 informavo, kad sandėlis, esantis Liudvinavo g. , Vilnius, kuriame UAB „T“ saugojo pavojingas atliekas, yra tuščias ir bendrovei nepriklauso, nes 2008-04-23 J. G. ir I. G. jį pardavė UAB „H. L.“, tai patvirtina pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 32).

2009-06-25 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo, vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. S. bei LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo M. P. patikrinimo akte Nr. VR-14, 7-328 konsatuota, kad patikrinus UAB „T“ pesticidų atliekų sandėlį, esantį Liudvinavo g., Vilniuje, nustatyta, kad lauke, prie sandėlio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame ir UAB „Lietuva Statoil“ nuomojamame žemės sklype, bei ant privačios P. L. komercinės firmos „Sėlis“ naudojamos rampos, UAB „T“ sukrovė ir saugo apie 120 tonų pavojingų atliekų (netinkamų naudoti pesticidų) ir apie 10 m³ pavojingų atliekų (pakuotės užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis). Minėtos sukrautos atliekos yra nesaugomos ir kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai (t. 1, b. l. 129-133). Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „T“ atstovas patikrinime nedalyvavo. Patikrinimo akto antras egzempliorius UAB „T“ išsiųstas registruotu laišku 2009-06-25 pašto kvito Nr. 178 (t. 1, b. l. 130; t. 3, b. l. 29-32).

2009-11-30 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo, vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. S. bei LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo M. P. patikrinimo akte Nr. VR-14, 7-807 konstatuota, kad patikrinus UAB „T“ pesticidų atliekų sandėlį, esantį Liudvinavo g., Vilniuje, buvo nustatyta, kad lauke, prie sandėlio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame ir UAB „Lietuva Statoil“ nuomojamame žemės sklype, bei ant privačios P. L. komercinės firmos „S“ naudojamos rampos ir bendro naudojimo kieme bendrovė sukrovė ir saugo 2 jūrinius konteinerius bei 716 metalinių statinių pripildytų pavojingomis atliekomis (netinkamais naudotis pesticidais) ir pavojingas atliekas (pakuotės užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis). Lauke sukrautos nesaugomos pavojingos atliekos kelią rimtą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Pesticidų atliekomis užteršta 2.8 m³ grunto. Patikrinimo akto antras egzempliorius išsiųstas registruotu laišku UAB „T“ 2009-12-01, pašto kvito Nr. 659 (t. 2, b. l. 15; t. 3 b. l. 33-37; t. 4, b. l. 45-47; t. 6, b. l. 35-37).

Kaip matyti iš paminėtų patikrinimų aktų, atliekant patikrinimus UAB „T“ atstovas nedalyvavo, tačiau UAB „T“ buvo išsiųsti patikrinimo aktų antri egzemplioriai registruotais laiškais, todėl, nors kaip nurodo apeliantas skunde, jam nebuvo duota jokių privalomųjų nurodymų (pvz. pašalinti taršos šaltinį), jam buvo žinoma faktinė situacija dėl pavojingų atliekų laikymo, saugojimo, nesilaikant teisiniuose aktuose nustatytų reikalavimų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad 2010 metais, jam dirbant Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamente, buvo gauti pranešimai, kad UAB „T“ priklausančiame sandėlyje, esančiame Liudvinavo g., Vilniuje, netinkamai saugomi bendrovei priklausantys pesticidai bei kitos pavojingos aplinkai medžiagos. Patikrinus sandėlį, nustatyti įvairūs pažeidimai, už kuriuos J. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors J. G. vis žadėjo ištaisyti nustatytus pažeidimus, tačiau pažadų laiku nevykdė, o UAB „T“ sudarius sutartį su UAB „E“, dėl UAB „T“ sukauptų pavojingų atliekų utilizavimo, sutartyje numatyti darbai iki galo nebuvo atlikti. UAB „T“ priklausantys pesticidai buvo iškraustyti iš J. G. priklausančio sandėlio ir supakuoti į statines, tačiau J. G. pardavus sandėlį, statinės su pesticidais liko stovėti lauke. Po kurio laiko, dalis statinių suiro ir juose laikomi pesticidai užteršė gruntą, kėlė grėsmę aplinkai. Tai nustatyta paėmus grunto mėginius, atlikus ekspertizę bei apskaičiavus gamtai padarytą žalą.

Aplinkybes, kad Liudvinavos g., Vilniuje esančioje teritorijoje buvo sukauptos ir saugomos galimai pavojingos atliekos patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja UAB „G“ darbuotoja J. V., įvertinusi matytą situaciją. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. M., dirbantis LR Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovu, parodė, jog jam žinoma, kad J. G. vadovaujama bendrovė Vilniaus mieste buvo sukaupusi apie 120 tonų netinkamų naudoti pesticidų, kurie buvo laikomi nesilaikant gamtosauginių taisyklių. Po kurio laiko J. G. vadovaujamai bendrovei priklausantys pesticidai atsidūrė atvirame lauke bei kontaktavo su dirvožemiu. Pesticidams patekus į aplinką, gamtai buvo padaryta žala, kurios dydis buvo apskaičiuotas LR Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta metodika.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. E. patvirtino matęs pesticidų saugojimo vietoje, Liudvinavo g., Vilniuje, lauke sukrautas mėlynos spalvos statines, dalis kurių buvo pažeistos korozijos, o jose laikomos medžiagos ištekėjusios į gruntą. Grunto mėginiai buvo imami iš skirtingų plotų ir atlikus paskaičiavimus buvo nustatyta, kad užterštas 2,8 m³ plotas. Pavojus buvo kilęs gruntiniams vandenims bei žmonių sveikatai, o žala padaryta gamtai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad būdamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analizės kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu, 2009-10-30 kartu su kitais asmenimis dalyvavo paimant grunto mėginius iš galimai užterštos teritorijos, esančios Liudvinavo g., Vilnius. Liudytojas paaiškino mėginių paėmimo eigą, patvirtino, kad buvo surašytas mėginių paėmimo protokolas, kurį pasirašė dalyvavę asmenys. Paimti mėginiai vėliau buvo pristatyti į laboratoriją atitinkamiems tyrimams atlikti.

Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas liudytojų V. E. bei V. P. parodymus pagrįstai įvertino kaip patikimus, jais rėmėsi kaip vienais iš įrodymų priimant nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kad jie asmeniškai pažinojo nuteistąjį ir siekė jį apkalbėti.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad J. G. vadovaujamos įmonės teritorijoje statinėse buvo laikomos ir saugomos pavojingos atliekos – pesticidai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp UAB „T“ ir UAB „E“ buvo sudaryta rangos, o ne pirkimo – pardavimo ar turto perleidimo sutartis. Šiuo atveju, viena šalis, UAB „E“ įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą - išvalyti UAB „T“ priklausantį sandėlį ir paruošti ten laikomus pesticidus transportavimui (kas ir buvo padaryta) bei transportuoti į Vokietiją jų utilizavimui. Kita šalis, UAB „T“ įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sutartyje aptartą pinigų sumą, tačiau sumokėjus avansą, tolesnių sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Akivaizdu, kad iš sandėlio iškrauti pesticidai neperėjo UAB „E“ nuosavybėn. Tai patvirtina byloje 2008-12-19 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, UAB „T“ bendrovės vadovas J. G. privalėjo ir toliau rūpintis, kad UAB „T“ priklausantys pesticidai nekeltų pavojaus aplinkai, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai, kad laikotarpyje nuo 2008-10-13 iki 2009-11-30 pesticidai priklausė UAB „T“ patvirtina ir antstolės N. Š. turto arešto aktas (t. 1, b. l. 79-80).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augmenijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra kiek neįprasta, nes padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė. Svarbu ir tai, kad kiekvienas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas iš esmės gali sukelti pavojų (tačiau realiai nesukelia) tam tikroms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-324/2013).

Vienas atsakomybių atribojimo kriterijų įtvirtintas Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. Jame nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikalstamos veikos sudėties bei baudžiamosios atsakomybės klausimai, ir tik po to, padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veiką nusikalstamą, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2001).

Pažymėtina, kad atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis. Pažeidimo intensyvumo mastas – pagrindinis takoskyros tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už aplinkos apsaugos pažeidimus elementas. Šiuo atveju potencialios žalos grėsmės aplinkai nustatymas ir tokios žalos grėsmės dydis yra lemiamas kriterijus sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už aplinkos teisės pažeidimus atribojimo klausimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-10-30 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja 2009-10-30 paimtus grunto mėginius iš UAB „T“ (Liudvinavo g, Vilnius, saugomų pesticidų atliekų vietos paimtus mėginius Nr. 1 bei Nr. 2) perdavė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamentui, prašydami atlikti kokybinę bei kiekybinę pesticidų analizę paimtuose grunto mėginiuose (t. 7, b. l. 127). Minėto tyrimo išvados konstatuotos 2009-11-30 tyrimo protokolu Nr. 3AT-463. 2010-02-05 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai atlikus padarytos žalos gamtai apskaičiavimus, nustatyta, kad UAB „T“ pavojingomis atliekomis (pesticidais) užteršė teritoriją esančią Liudvinavo g., Vilniuje. Pavojingoms atliekoms patekus į aplinką buvo apskaičiuota, kad padarytos žalos dydis yra 199 894,78 litų (t. 3, b. l. 40; t. 6, b. l. 39-43).

Įvertinęs baudžiamosios bylos faktinius duomenis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. G. veiksmai/ neveikimas ir abejingumas turi būti vertinami kaip baudžiamasis nusikaltimas, o ne administracinės teisės pažeidimas. Byloje pateikti specialistų duomenys patvirtina, kokias nepataisomas pasekmes ir pavojų aplinkai ir visuomenei galėjo sukelti UAB „T“ priklausančių ir netinkamai saugomų pesticidų patekimas į gruntinius vandenis. Įvertinus gamtos užterštumo mastą, nustatytą gamtai padarytą žalos dydį – 199.894,78 litai, tai pagrįstai teismui leido manyti, kad J. G. teisingai buvo pateikti kaltinimai, padarius nusikalstamą veiką, o ne administracinės teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už netinkamą UAB „T“ priklausančių pesticidų laikymą J. G. ne kartą buvo traukiamas tik administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, J. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už netinkamą UAB „T“ priklausančių pesticidų laikymą, tačiau tuo metu nebuvo konstatuota, kad pesticidai sukėlė pasekmes, užteršė gruntą, bei kelią realią grėsmę atsirasti sunkiems padariniams aplinkai. Tik konstatavus naują aplinkybę, jog dėl netinkamo UAB „T“ priklausančių pesticidų saugojimo galėjo būti padaryta didelė žala gamtai, ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, nes buvo užteršta 2,8 m³ teritorija ir gamtai padaryta 199 894.78 litų žala, J. G. atžvilgiu buvo pagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Pažymėtina, kad pagal paminėtą Metodiką, juridinis ar fizinis asmuo turi pats inicijuoti taršos likvidavimą teisėtais būdais, pateikdamas aplinkos apsaugos institucijoms taršos likvidavimo planą bei suderinęs su aplinkos apsaugos institucija, surinkti išmestus teršalus ar atliekas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas tokio plano aplinkos apsaugos institucijai pateikęs nebuvo, priešingai, jam ne kartą buvo nurodyta pašalinti pavojingas atliekas, tačiau jis to nepadarė, dėl ko buvo užteršta aplinka bei padaryta žala gamtai.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo nuteistasis, įvertino ir pasisakė dėl senaties taikymo galimumo.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpis pasibaigė 2009-11-30 ir būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojami apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog senaties terminai nėra suėję. J. G. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, o J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpyje galiojęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. numatė 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų paėmimo protokole Nr. 527 (t.7, b.l. 128) yra užfiksuotas 2009-10-30 mėginių grunto paėmimas iš UAB „T“ teritorijos, kur buvo statinės su nuodingomis atliekomis, ir nors byloje nėra sudarytos mėginių paėmimo schemos, tačiau teisme apklaustas vyresnysis specialistas V. P. išsamiai paaiškino mėginių paėmimo eigą, mėginių paėmimo protokole nurodyta jų paėmimo vietovės adresas Liudvinavo g., Vilnius, bei tiksli jų paėmimo vieta. Byloje nėra duomenų, kad minėtu adresu buvo laikomos ne UAB „T“, o kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims priklausančios pavojingos atliekos (pesticidai), todėl teismui nekilo abejonių dėl mėginių paėmimo vietos. Iš Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojos A. M., laikinai einančios direktoriaus pareigas, raštu pateiktos informacijos (t. 7, b. l. 178) matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantas, paimtų mėginių tyrimas buvo atliktas tinkamai. Šiame rašte nurodyta, kad <....>mėginių paėmimo protokolo Nr.527 lentelėje įrašas „Nafta“ yra apsirikimas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog mėginių ėmimas ir pesticidų tyrimas nepagrįstai buvo atliekamas pagal naftos produktų tyrimo metodikas.

2009-11-16 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento tyrimų protokole Nr. 3AT-463 pažymėta, kad tyrimo objektas yra gruntas, kuris pateiktas stikliniuose 1 litro talpos induose. Mėginiai paimti pagal 2009-10-30 dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių paėmimo protokolą Nr. 527. Mėginių paėmimo vieta yra UAB „T“ Liudvinavo g., Vilnius saugomų pesticidų atliekų vieta. Gruntas paimtas prie rampos, šalia jūrinių konteinerių indo Nr. 140 bei už konteinerio prie rampos, užkrautos statinėmis indo Nr. 155 (t. 2, b. l. 17). Dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių paėmimo protokole (t. 6, b. l. 40) nurodyta, kad tikrinamas objektas yra UAB „T“ saugomų pesticidų atliekų vieta (Liudvinavo g., Vilnius). Mėginiai buvo paimti 2009-10-30 laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 9.50 val. prie rampos šalia jūrinių konteinerių bei už konteinerio prie rampos užkrautomis statinėmis. Protokole nurodyta, kad mėginius paėmė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analizės kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas V. P. (t. 7, b. l. 128). 2009-10-30 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja 2009-10-30 paimtus grunto mėginius iš UAB „T“ (Liudvinavo g, Vilnius, saugomų pesticidų atliekų vietos paimtus mėginius Nr. 1 bei Nr. 2 perdavė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamentui, prašydami atlikti kokybinę bei kiekybinę pesticidų analizę paimtuose grunto mėginiuose (t. 7, b. l. 127). Minėto tyrimo išvados konstatuotos 2009-11-30 tyrimo protokolu Nr. 3AT-463. 2010-02-05 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai atlikus padarytos žalos gamtai apskaičiavimus, nustatyta, kad UAB „T“ pavojingomis atliekomis (pesticidais) užteršė teritoriją esančią Liudvinavo g., Vilniuje. Pavojingoms atliekoms patekus į aplinką buvo apskaičiuota, kad padarytos žalos dydis yra 199 894.78 litų (t. 3, b. l. 40; t. 6, b. l. 39-43).

Ikiteisminio tyrimo metu (2010-05-10), Aplinkos apsaugos agentūrai buvo pateikta užduotis atlikti objekto tyrimą ir atsakyti į suformuluotus klausimus (t. 3, b. l. 85). Minėtos agentūros direktorius pateikė atsakymą, kad agentūros turimais duomenimis, rašte minimi pesticidai pasižymi įvairaus lygio toksinėmis ir kancerogeninėmis savybėmis, todėl dėl keliamo didelio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai yra draudžiami naudoti. Dėl šios priežasties jie turi būti laikomi ne augalų apsaugos priemonėmis bet pavojingomis atliekomis. Dėl šių aplinkybių jiems yra taikomi pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimai, apimantys tokių atliekų saugojimą, transportavimą ir šalinimą. Turima informacija patvirtina, kad adresu Liudvinavo g. , Vilniuje buvo užteršta 32 tonos grunto ir pesticidai pateko į paviršinį vandenį. Šios pasekmės rodo, kad pavojingos atliekos saugotos netinkamai, nebuvo užkirstas kelias jų patekimui į aplinką (t.3 b.l.92).

UAB „G“ direktorius A. M., 2010-01-25 pateikė išvadą kurioje nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius, atsižvelgdamas, kad UAB „G“ atlieka įvairaus ekogeologinio hidrogeologinio pobūdžio darbus Lietuvos Respublikoje, pateikė jo vadovaujamai bendrovei klausimus, susijusius su UAB „T“ 120 tonų pavojingų atliekų (pesticidų) laikymu prie sandėlio, esančio Liudvinavo g. 1E, Vilniuje. Atsakydamas į suformuluotus klausimus, A. M. pažymėjo, kad 2008 metų spalio mėnesį, Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu buvo pradėtas vykdyti projektas „užterštų teritorijų poveikio vertinimas“, kurio metu buvo inventorizuojami Lietuvos teritorijoje esantys potencialūs taršos židiniai (toliau PTŽ). Renkant informaciją apie PTŽ esančius Vilniaus miesto savivaldybėje, buvo gauta informacija, apie Liudvinavo g., Vilniuje saugomus pesticidus. 2009-08-28 UAB „G“ specialistai apžiūrėjo saugojimo vietą ir užpildė „Potencialaus geologinės aplinkos taršos židinio inventorizavimo anketą“, kurioje aprašomos saugojamos medžiagos ir saugojimo sąlygos. Nustatyta, kad rastų atliekų laikymas nėra saugus, nes neužtikrinta jų fizinė apsauga (atliekos nesaugomos), dalis talpų, kuriose saugomos pavojingos medžiagos, yra mechaniškai pažeistos. Kelios talpos yra nesandarios, pro atsiradusius plyšius matosi cheminių medžiagų ištekėjimas, ištekėjusių medžiagų kiekis nežinomas. Saugomoms cheminėms medžiagoms dideliais kiekiais patekus į aplinką, jos gali užteršti aplinkos orą, paviršius ir požeminius vandenis. Joms, kaip ir kitoms pavojingoms cheminėms medžiagoms, patekus į žmogaus organizmą, yra sukeliamas neigiamas poveikis sveikatai. Pesticidai daugiausiai yra chemiškai ir mikrobiologiškai labai stabilūs, ilgai išlieka aplinkoje. Dideliais kiekiais patekę į aplinką jie užteršia dirvožemį, vėliau migruoja į gilesnius sluoksnius ir pasiekus gruntinį vandenį, su juo gali paplisti plačioje teritorijoje. Su gruntiniu vandeniu pesticidai gali patekti į gilesnius vandeninguosius sluoksnius, kurių vandenį žmonės vartoja buityje. Patekę į žmogaus organizmą, pesticidai jį veikia neigiamai. Neigiamas poveikis pasireiškia dirginančiais, imunotoksiniais, neurotoksiniais, kancerogeniniais ir kitokiais poveikiais. Pats cheminių medžiagų laikymas aplinkai nepavojingas ir žalos nedaro. Žala gali atsirasti jei cheminės medžiagos pakliūtų į aplinką. O tai gali atsitikti, nes cheminių medžiagų apsaugojimas nuo išorinio poveikio nėra užtikrintas. Cheminėms medžiagoms (šiuo atveju pesticidams) patekus į aplinką ir užteršus gruntinius vandenis jo išvalymas praktiškai tampa nebeįmanomas (t. 2, b. l. 3, 18-19).

Taigi, bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog J. G. nesiimant veiksmų, kad UAB „E“ priklausančiose statinėse UAB „T“ priklausantys pesticidai būtų tinkamai saugomi, erozijai paveikus dalį statinių ir juose buvusiems pesticidams nutekėjus į gruntą, realiai galėjo kilti sunkūs padariniai aplinkai, nes buvo užterštas dirvožemis. Buvo kilusi reali grėsmė pesticidams patekti į gruntinius vandenis, o toliau į gilesnius vandeninguosius sluoksnius, kurių vandenį vartoja žmonės, nes pesticidai labai stabilūs ir ilgai išlieka aplinkoje ir gruntinių vandenų išvalymas faktiškai yra nebeįmanomas. Susidariusios situacijos pavojingumą patvirtina 2010-03-24 Vilniaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas paskelbti UAB „T“ objekte, esančiame Liudvinavo g., Vilnius, susidariusią padėtį kaip ekstremalų įvykį.

Atliekų tvarkymas yra svarbi Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos dalis. Atliekų tvarkymo politikos ir teisinio reglamentavimo Europos Sąjungoje pagrindas yra Europos Sąjungos sutartis (28–30 ir 174–176 straipsniai) ir Bendrijos atliekų tvarkymo strategija. „Teršėjas moka“ yra vienas svarbiausių principų. Pagal principą „teršėjas moka“ subjektas, padarantis žalą aplinkai arba sukeliantis neišvengiamą (realią) tokios žalos grėsmę, iš esmės turėtų atlyginti būtinų žalos prevencijos arba ištaisymo (atlyginimo) priemonių išlaidas. Žalą aplinkai galima vertinti kaip ypatingą žalos rūšį, nes jos negalima besąlygiškai priskirti nei prie turtinės, nei prie neturtinės žalos. Šios rūšies žala turi ir turtinės, ir neturtinės žalos požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atskiriant civilinę atsakomybę už žalą aplinkai nuo civilinės atsakomybės už realią žalos grėsmę darytina išvada, jog pirmoji atsakomybė sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis, o antroji – su prevencijos priemonių taikymo išlaidų atlyginimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7–465/2008). Kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai taikymo atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai, turi visiškai atlyginti nuostolius, t. y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta.

Sprendžiant, ar padaryta žala gamtai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (LAT nutartis byloje Nr. 2K–159/2010).

Tarp didelės žalos ar sunkių padarinių aplinkai ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo įstatymų pažeidimo turi būtinai būti priežastinis ryšys, t.y. didelė žala ir sunkūs padariniai aplinkai turi kilti, būtent, dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju dėl J. G. neteisėtų veiksmų/neveikimo (jo padarytų aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų) atsirado sunkūs padariniai aplinkai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 270 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog J. G. anksčiau neteistas, nors baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, vedęs, turi šeimą. Nuteistojo J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad J. G. padarė tyčinį nusikaltimą bei į kitas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę, kurią nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti gamtai padarytą žalą – 199.894.78 litus.

Pagal BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, gamtai padarytą žalą apskaičiavo specialias žinias turintys specialistai, naudodami Aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą metodiką. Nustatytą žalos dydį civilinio ieškovo atstovai patvirtino teisme. Byloje nustatyta, kad dėl J. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkai padaryta 199.894.78 litų žala, kuri yra įrodyta bylos medžiaga. Civilinio ieškinio pagrįstumo nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo abejoti nustatyto žalos dydžio gamtai patikimumu ir teisingumu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai patenkino pareikštą civilinį ieškinį, kadangi pagal BPK 252 str. 1 d. jei civilinis ieškovas, ar jo atstovas neatvyko į teismo posėdį, civilinį ieškinį teismas palieka nenagrinėtu. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, dalyvavo civilio ieškovo atstovai Brigita Stankevičiūtė ir M. P., kurie pateikė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus R. M. įsakymais patvirtintus įgaliojimus (t. 7, b.l. 31, 32).

Taigi, įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 1 d. Teismo išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių – kategoriškos, logiškos, apibrėžtos, be prieštaravimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Naikinti skundžiamą nuosprendį apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.