- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- eA-207-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00070-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- „Naujienų centras“
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- A. Č.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Č.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujienų centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (SK-208, 2019) SPR-222 dėl publikacijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) toje dalyje, kuria Inspektorius: 1) pripažino A. Č. skundą dėl publikacijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini); 3) įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo paskelbiant publikacijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir reikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; 4) pareiškė papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant publikacijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad A. Č. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su skundu dėl publikacijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacijos) paskelbtos informacijos apie turtingiausius Lietuvos asmenis. A. Č. teigimu, Publikacijose esanti informacija (vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė, turto šaltinis) yra paskelbta be jo sutikimo ir neatitinka tikrovės, todėl Publikacijomis buvo padaryti šie pažeidimai: neteisėtas asmens duomenų tvarkymas; tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios A. Č. garbę ir orumą, paskelbimas; ir teisės į privatumą pažeidimas. Inspektorius ginčijamu sprendimu konstatavo, kad nebuvo pažeisti A. Č. garbė ir orumas, tačiau buvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad viešoji informacija turi būti skelbiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; buvo pažeista A. Č. teisė į privatumą; buvo neteisėtai tvarkomi asmens duomenys.
3. Pareiškėjas nurodė, kad sutinka su Inspektoriaus išvada, jog Publikacijomis nebuvo pažeisti A. Č. garbė ir orumas, tačiau nesutiko su Sprendimu likusioje dalyje ir, atitinkamai, su Inspektoriaus sprendimu pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu; įspėti UAB ,,Naujienų centras“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš Publikacijos; pareikšti papeikimą UAB ,,Naujienų centras“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.
4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, jog A. Č. nėra viešas asmuo, nes: Inspektoriaus išvada dėl A. Č. tariamo buvimo „privačiu asmeniu“ yra nemotyvuota; Inspektorius „viešojo asmens“ sampratą aiškino nepagrįstai siaurai ir izoliuotai, neatsižvelgdamas į nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus; Sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad A. Č. veikla neturi reikšmės viešiems reikalams. Pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai lemia jo visuomeninė turtinė padėtis bei jo verslas, veikiantis stiklo butelių gamybos sektoriuje. Kaip stambiausias tokio tipo gamintojas Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi didelę reikšmę tiek visuomenei bendrai, tiek ir jos individualiems nariams.
5. Pareiškėjo nuomone, Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad Publikacijomis neva buvo pažeisti informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principai (Įstatymo 3 str. 3 d.), nes: UAB ,,Naujienų centras“, rengdamas Publikacijas, elgėsi sąžiningai, rėmėsi viešai paskelbta informacija, kuriai taikoma tikslumo prezumpcija; Sprendimu suformuotas ir UAB ,,Naujienų centras“ atžvilgiu pritaikytas visiškai „tikslios“ informacijos standartas yra nepagrįstas ir itin griežtai apriboja bet kokios visuomenės informavimo priemonių informacijos rinkimo galimybes ir žiniasklaidos laisvę. Be to, Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad Publikacijose paskelbta informacija pažeidžia A. Č. teisę į privatų gyvenimą (Įstatymo 14 str. 1 ir 2 d.), nes: Inspektoriaus išvada, neva Publikacijose buvo pateikta privati informacija apie A. Č., yra nemotyvuota; Publikacijose nurodytos informacijos paskelbimas savaime negali būti laikomas asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimu, kadangi siekiant nustatyti nagrinėjamu atveju taikytinos asmens privačios informacijos apsaugos apimtį, pirmiausiai būtina nustatyti šio asmens statusą. A. Č. dėl savo vykdomos veiklos ir užimamos padėties yra laikytinas viešu asmeniu, kurio privataus gyvenimo ribos yra ginamos siauresne apimtimi nei privataus asmens; Inspektorius Sprendimu ignoravo, kad Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne absoliutus draudimas visais atvejais skelbti bet kokią galimai privačią informaciją apie asmenį, bet pareiga užtikrinti privačios informacijos apsaugą, kuri, atsižvelgiant į tai, kad Publikacijose pateikta informacija apie A. Č. buvo pateikta neviršijant poreikio informuoti visuomenę, buvo įvykdyta; Publikacijose nurodyta informacija nėra privataus pobūdžio; net ir tuo atveju, jeigu Tarnyba būtų tinkamai išaiškinusi ir taikiusi Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir paskelbta informacija būtų pagrįstai pripažinta privačia (su kuo nesutiko), tokios informacijos atskleidimas patektų į Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies ribas ir galėtų būti atliekamas be atitinkamo A. Č. sutikimo; tuo atveju, jeigu Sprendimas būtų paliktas galioti, juo būtų sukurtas precedentas, įtvirtinantis žiniasklaidos cenzūrą.
6. Pareiškėjo tvirtinimu, Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad Publikacijose paskelbti duomenys pažeidė asmens duomenų apsaugos reglamentavimą, konkrečiai – Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus ir Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, nes: nagrinėjamu atveju egzistavo viešasis interesas, kurio balanso su A. Č. teise į privatų gyvenimą Inspektorius Sprendime neatliko. Jei Inspektorius tinkamai, vadovaudamasis teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis būtų atlikęs šį balanso testą, taptų akivaizdu, kad viešasis ir visuomenės interesas yra viršesnis nei A. Č. teisė į privatų gyvenimą. Duomenys nagrinėjamu atveju buvo tvarkomi būtent viešojo intereso, o ne sutikimo pagrindu. Viešai prieinamos informacijos, tvarkomos oficialių institucijų (kaip šiuo atveju, pvz., valstybinių registrų ar teismų skelbiamos informacijos), skelbimas viešai patenka į duomenų tvarkymo žurnalistikos tikslais apimtį ir, atitinkamai, į išimtis, numatytas Reglamente dėl duomenų tvarkymo žurnalistikos tikslais. Todėl Sprendimo argumentai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo taip pat yra nepagrįsti. Inspektoriui Sprendimu tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus skirtinguose teisės aktuose nustatytus tapataus pobūdžio pažeidimus, buvo pažeistas non bis in idem principas, UAB ,,Naujienų centras“ pritaikant dvigubo pobūdžio sankcijas, kurios nurodytu pagrindu negali būti laikomos proporcingomis ar pagrįstomis.
7. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame Inspektorius pateikė teisės aktų bei teismų praktikos nuorodas, kurių niekaip nesusiejo su faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu Įstatymo ir Reglamento pažeidimai buvo nustatyti dėl Publikacijose paskelbto turtingiausių Lietuvos asmenų sąrašo, kurio tikslas – pagerbti Lietuvos verslui nusipelniusius asmenis, supažindinti visuomenę su didžiausiais Lietuvos verslininkų pasiekimais bei verslo atstovų iniciatyvomis ir ekonominės gerovės Lietuvoje augimu. Analogiški sąrašai yra įprasti ir gerai žinomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse. Tokio pobūdžio publikacijos nėra jokiu pagrindu draudžiamos, laikomos nesuderinamomis su jose nurodomų asmenų privačiu gyvenimu ar cenzūruojamos pagal šių asmenų norus, kas, šiuo konkrečiu atveju, buvo padaryta Inspektoriaus Sprendimu. Pasauliniu mastu žinomos ir gerbiamos visuomenės informavimo priemonės, tokios kaip Forbes, Bloombes, Business Insider ir kt., sudaro identiško pobūdžio turtingiausių asmenų sąrašus, į juos įtraukdamos informaciją apie šių asmenų valdomas bei su jais susijusias įmones ir kitą informaciją. UAB ,,Naujienų centras“ Publikacijose paskelbtus sąrašus sudarė visiškai analogišku principu bei vadovaudamasi analogiško pobūdžio metodais. Tokio pobūdžio sąrašai taip pat populiarūs ir Europoje. Tiek Europos Sąjungos valstybių narių, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) dalyvių institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugą ir /arba visuomenės informavimo priemonių priežiūrą, eksplicitiškai pripažįsta, kad tokie sąrašai yra leistini ir patenkantys į saviraiškos laisvės ribas. Dar daugiau – vertinant tokius sąrašus yra pabrėžiama, kad saviraiškos teisė apima ne tik informacijos, kurią galima patikrinti, skelbimą, tačiau ir nuomonę, kritiką, samprotavimus, kuriems netaikomas tiesos / patikrinimo kriterijus. Todėl turtingiausių asmenų sąrašai, sudaromi remiantis viešai prieinama informacija, yra laikomi teisėtais. Būtent tokiu principu yra sudaromas ir Publikacijose paskelbtas turtingiausių Lietuvos asmenų sąrašas, t. y. UAB ,,Naujienų centras“ vertino viešai prieinamus duomenis ir, atitinkamai, pateikė redakcijos nuomonę dėl turtingiausių Lietuvos asmenų.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad į UAB ,,Naujienų centras“ panašius reguliariai rengiamus sąrašus A. Č. įtraukiamas ne pirmąjį kartą – apie aukštus ir jį teigiama prasme apibūdinančius A. Č. pasiekimus UAB ,,Naujienų centras“ savo leidžiamose publikacijose skelbė ir ankstesniais nei 2018 m. Ankstesniuose sąrašuose buvo nurodoma beveik identiško pobūdžio informacija. Tačiau A. Č. niekada anksčiau pretenzijų dėl paskelbtos informacijos ar jos tikslumo nereiškė. Kitaip tariant, A. Č. ilgą laiką pats nelaikė, kad Publikacijose minima informacija galėtų būti nesuderinama su jo privataus gyvenimo apsauga ar kitokiu būdu buvo pažeistos jo teises. Todėl UAB ,,Naujienų centras“ pagrįstai tikėjosi, kad A. Č. neprieštarauja atitinkamos viešos informacijos paskelbimui sąrašuose ir neturi priekaištų dėl analogiškos buvusioms publikacijoms informacijos pateikimo. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, skunde citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas rėmėsi LVAT, LAT ir EŽTT formuojama praktika ir nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo ir, priešingai nei teigė pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens nuolatinė veikla neturėjo reikšmės viešiesiems reikalams.
11. Atsakovas pažymėjo, kad asmens finansinė padėtis ar aplinkybė, jog asmuo yra turtingas, jokiu būdu negalėjo būti kriterijus, lemiantis asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Asmens turtingumas niekaip nesuponuoja jo priimamų sprendimų ir veiksmų galios, realios įtakos visuomenei ar tam tikrai jos daliai. Juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvio veikla negali ir neturi būti tapatinama. Nurodė, kad nebuvo objektyvaus pagrindo tapatinti trečiojo suinteresuoto asmens, kaip akcininko, ir privataus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir teigti, kad juridinio asmens veiklos tariamas reikšmingumas turi lemiamą įtaką priskiriant trečiąjį suinteresuotą asmenį viešųjų asmenų kategorijai. Šiuo atveju taip pat neturėjo reikšmės ir pareiškėjo argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra stambiausia stiklo butelių gamintoja, kurios produkcija naudojama alkoholinių gėrimų išpilstymui. Toks pareiškėjo juridinio asmens veiklos vertinimas yra neproporcingas ir visiškai neatitinkantis Įstatymo 2 straipsnio 78 dalies prasmės. Konkrečiu atveju visuomenei jokios realios įtakos nedarė faktas, kad privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo yra stambiausias stiklo butelių gamintojas ir kad būtent į jo gaminamą tarą supilstomi alkoholiniai gėrimai. Šios aplinkybės demonstravo tai, jog ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip akcininko, sprendimai šioje įmonėje nėra visuomeniškai svarbūs, taigi ir jo veikla neturėjo reikšmės viešiesiems reikalams.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reguliavimas reiškė, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neatsako už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, jei ji buvo paskelbta anksčiau ir nebuvo paneigta. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjui ši redakcinės atsakomybės išimtis negali būti pritaikyta, kadangi Publikacijose nebuvo nurodytas pirminis informacijos šaltinis, o paskelbtos informacijos turinys neatitiko pirminiame šaltinyje skelbtos informacijos.
13. Atsakovas pažymėjo, kad sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams. Šiuo atveju kita visuomenės informavimo priemonė, kurios paskelbta publikacija rėmėsi pareiškėjas, negalėjo būti laikoma autoritetingu ir patikimu šaltiniu skelbiant informaciją, susijusią su teisiniais klausimais. Pareiškėjui ne tik buvo žinoma kitoje visuomenės informavimo priemonėje skelbiama informacija, tačiau pareiškėjas taip pat disponavo teismo nutartimi, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos kreipimosi į antstolį priežastys ir nurodytų sumų išieškojimo aplinkybės. Šį faktą patvirtino pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui siųsti atsakymai ir Tarnybai teikti paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas prie argumentų nurodė, kad paskelbtą informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens bylas su R. D. grindė Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi byloje Nr. e2-1599-259/2017. Pareiškėjas, turėdamas išsamią ir kompetentingo šaltinio (teismo) pateiktą informaciją jos nevertino, todėl elgėsi aplaidžiai, skelbiamos informacijos tyrimą atliko paviršutiniškai. Visuomenės informavimo priemonė turi Įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Taigi, toks pareiškėjo elgesys nebuvo suderinamas su sąžiningu visuomenės informavimu.
14. Atsakovas pabrėžė, kad ginčijami duomenys expressis verbis įvardyti Įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog paskelbta informacija nėra privati. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog šie duomenys yra skelbiami valstybės registruose, jokiu būdu nereiškė, kad tokia informacija nelaikytina privačia.
15. Atsakovas pažymėjo, jog tai, kad anksčiau trečiasis suinteresuotas asmuo nereiškė pretenzijų dėl skelbiamos privačios informacijos, nereiškė sutikimo pareiškėjui ir toliau ją skelbti viešai naujose publikacijose. Pasirinkti, kokia asmens privataus gyvenimo dalis gali būti prieinama visuomenei, yra asmens teisė, nes kiekvienas asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar atskleisti bei kokia apimtimi atskleisti informaciją, kuri sudaro privataus gyvenimo dalį.
16. Atsakovas sutiko, kad visuomenė turi realų socialinį interesą gauti informaciją apie reikšmingus verslo procesus, tačiau pabrėžė, jog Publikacijose jokia panaši informacija nebuvo pateikta. Išreitinguojant asmenis pagal jų turimo turto vertę fragmentiškai nurodyta, su kokia įmone asmuo susijęs, jei apskritai susijęs. Konkrečiu atveju apie trečiojo suinteresuoto asmens verslą viso labo nurodyta, kad jis „2004 m. išgelbėjo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklą, kai investavo ir tapo įmonės akcininku“. Toliau pateikiamos pikantiškos detalės, jog trečiasis asmuo „nebeišlenda iš teismų“ ir antstoliai iš jo jau išieškojo žymias pinigų sumas. Taigi vargu ar tokios informacijos paskelbimo tikslas yra pagerbti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip verslininką, prisidedantį prie gerovės Lietuvoje kūrimo.
17. Atsakovas akcentavo, kad Publikacijose skelbtame turtingiausių asmenų sąraše skelbiama ir apie asmenis, apskritai neplėtojančius jokio verslo, kadangi turtą paveldėjo arba turto šaltinis yra santykiai. Nurodytų moterų turto šaltiniu nurodyti santykiai (skyrybos, buvimas sužadėtine), nei viena iš jų nėra verslininkė ir neplėtoja jokio verslo apskritai. Todėl pareiškėjo argumentas apie tariamą siekį sąrašu pagerbti verslui nusipelniusius asmenis, informuoti apie reikšmingus verslo procesus, ne tik nepagrįstas, bet ir visiškai neatitiko tikrovės. Publikacijose pateiktos trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalės neatskleidžia visuomeniškai svarbių aplinkybių ar asmeninių savybių, visuomenei nėra būtinybės žinoti, kaip atrodo trečiasis suinteresuotas asmuo, kiek jam metų, kokia jo turto vertė ir kokie yra jo turto šaltiniai. Šiuo atveju privačios informacijos skelbimas išreitinguojant asmenis išskirtinai pagal turto vertę, tenkina ne visuomenės interesą žinoti visuotinai reikšmingas asmens privataus gyvenimo detales, o smalsumą ir norą žinoti sensacijas apie konkrečių asmenų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju ginčijamos informacijos skleidimas negalėjo būti pateisintas viešuoju interesu.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo išvada, jog žurnalistikos tikslas per se yra visada viršesnis už duomenų subjekto teises, neišplaukia nei iš teisės aktų ar konkrečiai Reglamento nuostatų, nei iš nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Tai, kad tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, konkretūs Reglamento straipsniai netaikomi, nereiškė, jog žurnalistikos tikslas savaime viršesnis už duomenų subjektų teises ir asmens duomenys visais atvejais gali būti tvarkomi be asmens sutikimo. Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta teisėtumo sąlyga įpareigoja kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti (tvarkyti) konkretaus asmens duomenis. Teigti, jog žurnalistikos tikslas visada viršesnis už duomenų subjekto interesus, nelogiška ir neprotinga.
19. Atsakovas pabrėžė, jog teisė į privatumą ir asmens duomenų apsauga, nors ir panašios, tačiau yra skirtingos asmeninės neturtinės teisės. Ginčijamu atveju pagrįstai nustatyta, jog Publikacijose atskleista tiek privati informacija, tiek trečiojo suinteresuoto asmens duomenys. Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies, t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis, sankcijų už tą patį pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjas paskelbdamas tą pačią informaciją, pažeidė dvi skirtingas atskirais teisės aktais ginamas teises, todėl pagrįstai buvo įspėtas už abiejų šių pažeidimų padarymą. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nubaustas už tokio paties turinio ir tas pačias Publikacijas, negalėjo būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu.
Atsiliepimas
20. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas selektyviai aiškino su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir nepagrįstai teigė, jog Inspektorius be pagrindo įspėjo pareiškėją už teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principo pažeidimą. Skunde teismui pareiškėjas selektyviai atrinko panašias Reglamento nuostatas, kuriose aiškinamos duomenų subjektų ir duomenų valdytojų teisės ir pareigos, ir kurios netaikomos tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu. Atsakovas pažymėjo, jog sąvokų ar nuostatų panašumas negalėjo nulemti konkrečiose normose nustatytų teisių ir pareigų sutapties. Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra universalūs ir taikomi visų duomenų valdytojų (tvarkytojų) veikloje. Be to, Inspektorius Sprendime nesirėmė ir netaikė nei vienos Reglamento išimtimis laikytinos nuostatos.
21. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Inspektorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nustatė, kad asmens duomenys tvarkyti nesant nei vienos iš teisėtumo sąlygų (nei sutikimo, nei viešojo intereso), todėl pagrįstai konstatavo, jog asmens duomenys paskelbti neteisėtai. Dėl šių priežasčių taip pat pagrįstai nustatė, kad duomenų subjekto atžvilgiu duomenys nebuvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu.
Atsiliepimas
22. Atsakovas kategoriškai nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog priimtu Sprendimu buvo sukurtas precedentas įtvirtinantis cenzūrą. Šiuo atveju Tarnyba niekaip nedarė poveikio informacijai ir jos turiniui iki paskelbimo, nesikišo į pareiškėjo veiklą. Tarnybos, vykdant Įstatymo jai priskirtas funkcijas, nustatytas pažeidimas ir skirtas įspėjimas negalėjo būti suprastas kaip cenzūra ar kišimasis į pareiškėjo veiklą. Pažymėjo, jog kiekvienas, kuris skleidžia informaciją viešai, privalo laikytis Įstatymų reikalavimų, o viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos reguliavimas nėra cenzūravimas. Pareiškėjas netikslingai kaip pavyzdžius pateikė Forbes (Jungtinių Amerikos Valstijų verslo žurnalas), Bloomberg (viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų, įkurta Jungtinėse Amerikos Valstijose), Business Insider (Jungtinių Amerikos Valstijų finansų ir verslo naujienų svetainė) sudarinėjamus sąrašus, kadangi, kaip žinoma, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje galiojantys žmogaus teisių standartai yra skirtingi. Tarnyba nekvestionuoja galimybės rengti turtingiausiųjų asmenų sąrašus. Tačiau tai, kad egzistuoja laisvė sudarinėti panašaus pobūdžio sąrašus, nereiškia, jog asmenys, apie kuriuos skelbiama viešai, praranda savo neturtines teises.
23. Atsakovas pažymėjo, jog Inspektorius priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo citavo teismų išaiškinimus ir teigė, kad vienas iš esminių viešojo asmens požymių yra tokio asmens nuolatinis aktyvus vaidmuo visuomenėje, dalyvavimas jos veikloje, dėl kurio toks asmuo sukuria visuomenės interesą domėtis tam tikromis jo privataus gyvenimo detalėmis. Šiuo atveju nebuvo protingo pagrindo A. Č. laikyti vies?uoju asmeniu: nei dėl jo veiklos – kadangi jis nėra Lietuvoje plačiai z?inomas verslininkas, nei de?l visuomenine?s pade?ties – jo padėtis nedaro įtakos Lietuvos viešajam ir / ar visuomeniniam gyvenimui ir neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjo skundo teiginiai, esą pagrindžiantys A. Č. asmens viešąjį pobūdį, iš tiesų neleido jį traktuoti viešu asmeniu. Pareiškėjo skundo teiginiai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant pagrįsti neteisėtą privataus gyvenimo ribų peržengimą ir neteisėtą asmens duomenų viešinimą. Pareiškėjo Publikacijose minėtų įmonių vykdoma veikla (stiklinių butelių gamyba, perdirbimas, nekilnojamojo turto projektų vystymas ir pan.) savo pobūdžiu apskritai nelaikytina veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, ir sudarančia pagrindą patį juridinį asmenį ir tuo labiau tokio juridinio asmens dalyvius ar naudos gavėjus pripaz?inti vies?ais asmenimis. Vien fizinio asmens buvimas vieno ar kito juridinio asmens dalyviu, tuo labiau netiesioginiu naudos gavėju, savaime nesudarė pagrindo tokį juridinio asmens dalyvį automatiškai pripažinti viešu asmeniu. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, turėjimas juridinio asmens dalyvio statusą dar nereiškia tokį statusą turinčio asmens viešumo. Asmens viešą pobūdį turėtų pagrįsti konkretūs asmens veiklos pavyzdžiai visuomenėje, dėl kurios jis tampa visuomenėje atpažįstamu bei žinomu, o visuomenė atitinkamai gali įgyti pagri?sta? ir teise?ta? interesa? z?inoti apie tą asmenį ir / ar tam tikrą jo veiklą.
26. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas be pagrindo tapatino A. Č. statusą bei „žinomumą“ su teismų viešais asmenimis pripažintais verslininkais. Skirtingai nuo jo asmens, pareiškėjo įvardinti asmenys buvo ir tebėra visuomenėje gerai žinomi asmenys dėl jų visuomenėje pagarsėjusios veiklos, šie asmenys viena ar kita forma dalyvauja visuomenės gyvenime ir / arba figūruoja visuomenės diskusijose. Todėl, skirtingai nuo A. Č. asmens, šiuos asmenis visuomenė atpažįsta, šie asmenys daro arba potencialiai gali daryti įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Pareiškėjas be pagrindo A. Č. priskyrimą prie viešųjų asmenų kategorijos kildino dėl jo turtinės padėties ir verslo. Asmens finansinė padėtis ar aplinkybės, jog asmuo yra turtingas, nebuvo ir negalėjo būti kriterijumi, lemiančiu asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Asmens turtas nekoreliuoja su asmens viešumu, jeigu pats asmuo pasirenka savo turto nenaudoti kaip priemonės daryti įtaką visuomenei. A. Č. yra asmuo, investavęs į tam tikras Lietuvos pramonės įmones, tačiau šių savo investicijų ir pačių įmonių jis nenaudoja savo asmens viešinimui ar visuomenės nuomonės formavimui.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėju, kad Publikacijose paskelbta informacija, o būtent jo vardas, pavardė, atvaizdas, amžius, turto dydis ir šaltinis, nepatenka į jo privataus gyvenimo sritį, kadangi ši informacija neva yra paskelbta viešuose registruose ir dėl to yra tapusi vieša, be to, Publikacijose skelbtą informaciją pareiškėjas esą skelbia ne pirmą kartą, A. Č., kaip neva viešo asmens, privataus gyvenimo ribos yra siauresnės, o visuomenė turi pagrįstą interesą juo domėtis. Atkreipė dėmesį, kad visi be išimties registrai, kuriuose saugoma informacija apie fizinius asmenis (kaip antai, Gyventojų registro tarnyba, Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, Nekilnojamojo turto registras ir t. t.), duomenis apie fizinius asmenis teikia tik tuo atveju, jeigu duomenų prašytojo teisė gauti tokius duomenis yra nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba kartu su prašymu yra pateikiamas duomenų subjekto sutikimas teikti jo asmens duomenis. Be to, duomenų apie kitą asmenį prašantis asmuo privalo nurodyti duomenų naudojimo tikslą bei teisinį duomenų gavimo pagrindą. Atitinkamai, iš registrų gauti duomenys gali būti naudojami griežtai laikantis nurodyto duomenų gavimo tikslo bei teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad visuose be išimties viešuosiuose registruose saugomi fizinių asmenų duomenys (kaip antai, asmens gimimo data, priklausantis turtas ir pan.) iš tiesų yra riboto pasiekiamumo, todėl ne kiekvienas asmuo, norintis pasidomėti kitu fiziniu asmeniu, turi galimybę laisvai gauti registruose saugomą informaciją ar naudoti ją bet kokiam tikslui. Publikacijų skelbimo metu A. Č. net nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar AB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviu, apie kurį duomenis būtų galima gauti iš viešųjų registrų.
28. Aplinkybė, kad ta pati ar panašaus turinio informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį buvo skelbiama kituose ar ankstesniuose leidiniuose savaime pareiškėjui nesuteikė pateisinimo peržengti jo privataus gyvenimo ribų. Priešingai, pareiškėjo pripažintas faktas, kad ir ankstesniuose leidiniuose jis skelbė tuos pačius jo asmens duomenis, rodė pareiškėjo daromą tęstinio pobūdžio pažeidimą, kas tokį pažeidimą tik pasunkino. Neteisėtai paviešintos privataus turinio informacijos perpublikavimas savaime nepadarė šios informacijos vieša, taip pat neeliminavo tokiai informacijai galiojančios apsaugos.
Atsiliepimas
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad tai, jog Publikacijose yra minimas visuomenės smalsumą keliantis faktas apie tariamus milijonieriaus ginčus su visuomenėje žinomu nusikalstamo pasaulio veikėju rodė, jog pačių Publikacijų, o kartu ir paties leidinio tikrasis tikslas yra pateikti visuomenei smalsumą keliančią (sensacingą) informaciją bei atitinkamai pasipelnyti visuomenės smalsumo bei asmenų privataus gyvenimo detalių sąskaita. Šiuo atveju, pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti visuomenės smalsumu bei prisidengdamas neegzistuojančiu viešuoju interesu, paskleidė žinias apie A. Č. privatų gyvenimą be jo sutikimo, tuo būdu pažeisdamas jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šiuo atveju neegzistavo akivaizdus teisėtas interesas, kuriuo galėjo remtis UAB „Naujienų centras“. Informacijos skleidimas negalėjo būti pateisinamas žurnalistiniu tikslu ir visuomenės teisės žinoti realizavimu. Dėl šios priežasties jokiais teisėtais visuomenės interesais negalėjo būti pateisintas A. Č. asmeninės informacijos skelbimas Publikacijose be jo sutikimo, kadangi viešo visuomenės intereso žinoti nebuvo. Atitinkamai, UAB „Naujienų centras“ siekdamas tvarkyti jo asmens duomenis ir juos publikuoti, turėjo gauti duomenų subjekto, t. y. A. Č., sutikimą, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 1 d. (a) punkte.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad jo asmens duomenų tvarkymas neatitiko teisėtumo principo. UAB „Naujienų centras“, tvarkydamas jo asmens duomenis netinkamai įvertino interesų balansą, todėl negalėjo remtis Reglamento 6 straipsnio (f) punktu. Jam nesant viešu ir nesant teisėto visuomenės intereso žinoti, A. Č. teisėtas interesas į duomenų apsaugos privatumą nagrinėjamu atveju yra viršesnis. Be to, tvarkant jo asmens duomenis taip pat buvo pažeisti skaidrumo ir sąžiningumo principai, įtvirtinti Reglamento 5 straipsnyje. UAB „Naujienų centras“ akivaizdžiai klydo argumentuodamas, kad kitos visuomenės informavimo priemonės paskleista informacija yra teisinga ir tiksli. Neegzistavo paskleistos informacijos teisingumo ir tikslumo prezumpcija. Vien tai, kad kita visuomenės informavimo priemonė paskleidė tokią informaciją, automatiškai nereiškia jos teisingumo ir tikslumo. Tokia tariama prezumpcija nėra numatyta teisės aktuose. Informaciją paskleidęs šaltinis turi pareigą įrodyti, kad jo paskleista informacija yra tiksli ir teisinga (Įstatymo 3 str. 3 d.). Be to, UAB „Naujienų centras“ publikacijoje nebuvo nurodytas pirminis šaltinis, todėl šiuo atveju netaikytina ir Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta redakcinės atsakomybės išimtis.
II.
32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Tarnybos Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš publikacijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, ir grąžino Tarnybai šią A. Č. skundo dalį nagrinėti iš naujo. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo Tarnybos pareiškėjui 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
33. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Inspektoriaus Sprendimo dalies, kuria pareiškėjo A. Č. skundas dėl Publikacijose paskelbtos informacijos buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Naujienų centras“ buvo įspėtas ir pareikštas įspėjimas dėl Reglamento nuostatų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
34.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. C?e?sna kreipėsi į Tarnybą su 2019 m. birželio 20 d. skundu dėl Publikacijose paskelbtos informacijos apie turtingiausius Lietuvos asmenis. A. C?e?sna skunde nurodė, kad Publikacijose esanti informacija (vardas, pavarde?, nuotrauka, amžius, finansine? padėtis, pagrindine? įmonė?, turto šaltinis) yra paskelbta be jo sutikimo ir neatitinka tikrovės. Tode?l, jo įsitikinimu, Publikacijomis buvo padaryti pažeidimai: neteise?tas asmens duomenų? tvarkymas; tikrovės neatitinkančios informacijos, z?eminanc?ios jo garbe? ir oruma?, paskelbimas; teise?s i? privatuma? paz?eidimas.
34.2. Tarnyba, atlikusi tyrimą Įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Reglamento nuostatų laikymosi požiūriu, įvertinusi skundo tyrimo medžiagą, priėmė Sprendimą skundą pripažinti iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini); įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant Publikacijas ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio I dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant Publikacijas.
34.3. Pareiškėjas UAB „Naujienų centras“ nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu (išskyrus tą jo dalį, kuria pripažinta, kad Publikacijos nepažeidė A. Č. garbės ir orumo), teigė, kad jis yra nepagrįstas, kadangi sprendimu Tarnyba neteisingai ir nemotyvuotai sprendė, kad A. Č. nėra viešas asmuo; Publikacijose paskelbta informacija pažeidė A. C?e?snos teise? i? privatu? gyvenimą?; Publikacijose paskelbti duomenys pažeidė asmens duomenų? apsaugos reglamentavimą; Publikacijomis buvo pažeisti informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principai.
Atsiliepimas
34.4. Atsakovas teigė, kad atliko skundo tyrimą Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir EŽTT, LAT bei LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
34.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. teigė, kad nėra protingo ar pagrįsto pagrindo jį laikyti viešu asmeniu; Publikacijomis paskelbta informacija buvo pažeistos jo privataus gyvenimo ribos; Publikacijose paskelbti duomenys paz?eide? Reglamento reikalavimus, kadangi duomenys visuomene?s informavimo priemone?je buvo tvarkomi nesant jo sutikimo; pažeidė Reglamente i?tvirtintus asmens duomenu? tvarkymo principus; Sprendimu pagri?stai nuspre?sta, kad Publikacijomis buvo paz?eisti informacijos teisingumo, tikslumo ir nes?alis?kumo principai
34.6. LVAT buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2066-624/2021 pagal pareiškėjo UAB ,,Naujienų centras“ (atsakovas Tarnyba) apeliacinį skundą. LVAT 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šios bylos nagrinėjimui buvo sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, nustatęs, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 keliamų aktualių teisinių klausimų sprendimas, o ne faktinių aplinkybių nustatymas, gali būti reikšmingas nuoseklios administracinių bylų praktikos formavimui analogiškose bylose, kokia būtent ir yra nagrinėjama byla, nutarė sustabdyti šią bylą, iki bus išnagrinėta LVAT administracinė byla Nr. eA-2066-624/2021 ir byloje priimtas galutinis teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas cituodamas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo motyvus, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Pabrėžė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
36. Teismas, įvertinęs nurodytą LVAT sprendimą, pažymėjo, jog jame nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, negali nukrypti nuo LVAT formuojamos praktikos. Teismas darė išvadą, kad LVAT išnagrinėtoje byloje pasisakė dėl reikšmingų ir svarbių išaiškinimų, kurie turi įtakos šios administracinės bylos išnagrinėjimui. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, kad būtų teisinis pagrindas šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei jau suformuluotoje LVAT praktikoje.
37. Iš byloje pateiktų įrodymų buvo matyti, kad Inspektorius, gavęs A. Č. skundą, jam 2019 m. birželio 27 d. atsiuntė tik bendro pobūdžio pranešimą Nr. (SK-208) S-686, kuriame paprašė pateikti savo poziciją dėl skunde nurodytų argumentų. Teismo įsitikinimu, Inspektorius tinkamai neįvykdė jam tenkančios tyrimo pareigos, apsiribojo A. Č. pateiktu 2019 m. liepos 11 d. paaiškinimu. Inspektorius, priimdamas sprendimą, turėjo pareigą veikti aktyviai ir imtis veiksmų, kad būtų nustatytos ir ištirtos visos su skundo visapusišku išnagrinėjimu susijusios aplinkybės.
38. Teismas nurodė, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nors viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi pateikti duomenis, kurie leistų pagrįsti atitinkamos informacijos skleidimo teisėtumą, vis dėlto tai neatleidžia Inspektoriaus nuo pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju Inspektorius, priimdamas Sprendimą, šios pareigos tinkamai neįvykdė.
39. Teismas nustatė, kad Inspektorius ginčijamame sprendime padarė išvadą, jog Publikacijose neskelbiama visuomeniškai reikšminga informacija, neplėtojamos problemos, visuomenei pateikiamas 500 turtingiausių Lietuvoje asmenų sąrašas turint vienintelį tikslą – sureitinguoti juos pagal turimo turto vertę, kad A. Č. nėra viešas asmuo, Publikacijose paskelbta informacija (A. Č. vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė, turo šaltinis) pažeidžia A. Č. teisę į privatų gyvenimą, o paskelbta informacija laikytina privačia, Publikacijose paskelbti duomenys pažeidė Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus, nes duomenys visuomenės informavimo priemonėje buvo tvarkomi nesant A. Č. sutikimo ir Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus.
40. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ir LVAT išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių panašumą, Inspektoriaus atlikto tyrimo identiškumą ir vadovaudamasis LVAT pateiktais išaiškinimais dėl Inspektoriaus pareigos atlikti visapusišką tyrimą turinio, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Inspektoriaus Sprendime padarytos išvados neatitinka LVAT naujausioje praktikoje pateiktiems išaiškinimams, todėl Inspektorius turi atlikti naują tyrimą, atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką.
41. Teismas darė išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgus į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, pareiškėjo UAB ,,Naujienų centras“ skundas tenkintinas. Tarnybos Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš Publikacijų, pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, naikintinos ir A. Č. skundo dalys grąžintinos Tarnybai nagrinėti iš naujo.
III.
42. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Inspektoriaus priimtą Sprendimą.
43. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
43.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime išimtinai vadovavosi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu byloje Nr. eA-2066-624/2021 ir nepagrįstai tapatino LVAT vertintas aplinkybes, atliktus tyrimo veiksmus su trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu priimtame Sprendime nustatytomis aplinkybėmis. LVAT nagrinėto sprendimo ir šioje byloje vertinamo atsakovo Sprendimo aplinkybės yra labai panašios, tačiau niekaip negalima sutikti, kad jos yra identiškos, bei kad tiriant trečiojo suinteresuoto asmens skundą buvo atlikti identiški tyrimo veiksmai. Visų pirma, LVAT sprendime konstatuota, jog tyrimas nebuvo išsamus, kadangi pats atsakovas, vertindamas garbės ir orumo pažeidimą, nesiaiškino, kokia yra skundą teikusio asmens turto vertė, netyrė kokiu tikslu pareiškėjas tvarkė asmens duomenis bei neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl viešojo intereso skelbti asmens duomenis be sutikimo buvimo, neuždavinėjo pareiškėjui klausimų. Vis dėlto nagrinėjamu atveju netgi nebuvo ginčo dėl Publikacijose nurodytos trečiojo suinteresuoto asmens turto vertės, A. Č. sutiko su Publikacijose įvardyta 4,9 mln. eurų verte, neginčijo jos kaip neteisingos ar netikslios. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo papildomai tikrinti, ar jo turto vertė iš tiesų tokia. Akcentuotina, jog gindamas garbę ir orumą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė ne neteisingą turto vertę, o informaciją apie publikacijoje paskelbtus teiginius dėl teisminių ginčų, po teismo sprendimo apmokėtų vekselių. Visgi LVAT nagrinėtoje byloje kaip garbę ir orumą žeidžianti informacija buvo nurodyta būtent turto vertė ir dėl jos nesiaiškinimo nuspręsta įpareigoti tyrimą papildyti. Todėl visiškai nesuprantamas teismo motyvas, jog atsakovas neatliko visapusiško ir išsamaus tyrimo nustatydamas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą dėl teiginio apie apmokėtus vekselius, nors grįsdamas savo argumentus atsakovas Sprendime rėmėsi objektyviais duomenimis, vertino Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje byloje Nr. e2-1599-259/2017 konstatuotas aplinkybes, kurios vienareikšmiškai patvirtino, kad pareiškėjas teiginyje „Supykęs R. D. kreipėsi dėl vekselių apmokėjimo į teismo antstolius, o šie išieškojo iš A. Č. apie 800 tūkst. eurų“ paskelbė netikslią informaciją. Kartu atsakovas pabrėžia, kad joks teisės aktas neįpareigoja atsakovo uždavinėti pareiškėjui klausimų, tokia tyrimo organizavimo tvarka nenumatyta ir Inspektoriaus patvirtintame Asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos apraše. Atsakovas, atlikdamas išsamų ir visapusišką tyrimą ir vadovaudamasis Įstatymu pats sprendžia, kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kokiais būdais patikrinti ginčijamą bei skundo tyrimui reikšmingą informaciją. Atlikdamas tyrimą atsakovas neapsiriboja pareiškėjo paaiškinimais, tačiau taip pat renka informaciją savarankiškai, esant būtinybei kreipiasi į kompetentingas institucijas, prašydamas suteikti reikalingą tyrimui informaciją. Šiuo atveju atsakovas tyrimo metu turėjo visą tyrimui reikšmingą informaciją – aiškią ir neginčytą trečiojo suinteresuoto asmens turto vertę, pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo atsakymus į trečiojo suinteresuoto asmens klausimus bei teismo sprendimus, kurie patvirtino bei iš dalies paneigė ginčytą informaciją. Iš pateiktų pareiškėjo paaiškinimų atsakovui buvo žinomas publikacijos tikslas (kuris detaliai įvertintas Sprendime), teisėtumo sąlyga, kuria vadovavosi pareiškėjas, skelbdamas asmens duomenis, pareiškėjo įvardytas visuomenės interesas, kuris tariamai yra viršesnis nei trečiojo suinteresuoto asmens teisė į asmens duomenų apsaugą (šie pareiškėjo argumentai taip pat analizuoti atsakovo Sprendime). Taip pat iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų pareiškėjo atsakymų į jo klausimus (ši informacija buvo pateikta ir teismui) buvo aišku, kokiais duomenimis remdamasis pareiškėjas apskaičiavo A. Č. turto vertę, nustatė jo amžių, pagrindinę įmonę, suformulavo teiginius apie teisminius ginčus bei kokiu tikslu apskritai skelbė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis Publikacijose. Taigi buvo žinomos ir tirtos visos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės, kurių LVAT vertinto sprendimo atveju nebuvo nustatęs atsakovas, todėl papildomas kreipimasis su klausimais į pareiškėją būtų formalus ir suponuotų perdėtą biurokratizmą. Todėl teismas, priimdamas ginčo sprendimą, visiškai nevertino bylos skundo tyrimo medžiagos, nesigilino į nustatytas aplinkybes ir neteisingai pripažino esant poreikį papildyti tyrimą. Atsakovas sutinka, kad neįvertino ir nesiaiškino, kokiu tiražu buvo išleistas leidinys (duomenys neskelbtini), vis dėlto tokia informacija niekaip negali turėti įtakos nustatant, ar ginčo informacija pažeidžia garbę ir orumą, teisę į privatumą. Pabrėžia, jog vadovaujantis LAT praktika, duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo, taigi pažeidimo nustatymui pakanka, kad informacija būtų paskleista viešai ir ją sužinotų bent vienas asmuo. Tokie duomenys, kaip tiražas, gali nebent turėti įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tačiau atsakovas neturi teisės nei nustatyti, nei įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, todėl atsakovo tyrimui tiražo nustatymas nebuvo reikšmingas;
43.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai izoliuotai pateikė LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos argumentus, kad turtingiausi asmenys gali būti laikomi viešaisiais asmenimis. Todėl iš teismo sprendimo turėtų būti suprantama, jog ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų būti laikomas viešuoju asmeniu. Atsakovas nesutinka su tokiais teismo argumentais. Pažymi, kad LVAT minėtame sprendime nepaaiškino, kokį turtą valdantis asmuo turėtų būti laikomas turtingiausiu ir dėl to pripažintinas viešu asmeniu. Nagrinėtoje byloje LVAT vertino asmens, kurio turto vertė yra 55 mln. eurų, viešumą, tačiau šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo valdo daugiau nei 10 kartų mažesnį turtą. Šiuo atveju LVAT neišaiškinus, koks asmuo laikomas pačiu turtingiausiu, neįmanoma nustatyti, ar tikrai vadovaujantis šiuo LVAT sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti priskirtas viešųjų asmenų kategorijai. Nei pareiškėjas, nei LVAT nenurodė, kodėl pačiais turtingiausiais ir todėl viešais asmenimis laikomi būtent 500 asmenų ir ar tokiu atveju mažiau nei 2,5 mln. eurų (tokia 500-ojo asmens turto vertė) vertės turtą turintis asmuo jau būtų laikomas neturtingu ir neviešu asmeniu. Atsakovas pabrėžė, kad priimdamas Sprendimą rėmėsi nuoseklia ir kryptinga sprendimo priėmimo metu plėtota LVAT praktika bei Įstatyme įtvirtinta viešojo asmens sąvoka. Tiek įvertinęs Įstatyme pateiktą viešojo asmens sąvoką, tiek LVAT praktiką atsakovas visiškai pagrįstai sprendė, kad asmens finansinė padėtis ar aplinkybė, jog asmuo yra turtingas, negali būti kriterijumi, lemiančiu asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Asmens turtingumas niekaip nesuponuoja realios jo priimamų sprendimų ir veiksmų galios, realios įtakos visuomenei ar tam tikrai jos daliai. Šiuo atveju teismas priskirdamas trečiąjį suinteresuotą asmenį viešųjų asmenų kategorijai visiškai neindividualizavo situacijos, nenurodė, kodėl konkreti A. Č. turto vertė gali lemti jo įtaką viešiesiems reikalams, neanalizavo kitų LVAT nurodytų kriterijų ir jų nepritaikė konkrečiam atvejui;
43.3. Teismas taip pat lakoniškai nurodė, jog LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime nustatyta, jog top turtingiausiųjų asmenų sąrašas gali tenkinti visuomenės interesą žinoti privačią informaciją apie asmenų turtą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto teismas niekaip nevertino, ar konkrečiu atveju egzistavo viešas interesas skelbti būtent trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detales, ir apsiribojo nurodymu, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, kad tokia analizė galėtų būti atlikta. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas vertino visas reikšmingas aplinkybes ir argumentuotai Sprendime pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų duomenų, kodėl, anot pareiškėjo, egzistavo realus socialinis poreikis žinoti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. LVAT nurodyti motyvai, kad informacija gali būti viešo intereso objektu, kadangi gali prisidėti prie viešo intereso diskusijos apie visuomenei reikšmingus verslo procesus, čia gaunamas pajamas, o tuo pačiu apie valstybės mokesčių bei socialinės politikos tinkamumą (mokestinės naštos paskirstymą ir pan.), buvo įvertinta atsakovo Sprendime, kuriame aiškiai pasakyta, jog skelbiant konkretų top turtingiausių asmenų sąrašą tokie pareiškėjo deklaruojami tikslai nebuvo pasiekti. Atsakovas akcentuoja, jog konkrečiai vertinamame sąraše nėra tokios informacijos ir visuomenei niekaip negalima tiesiogiai padaryti išvadų apie vykstančius verslo procesus, mokesčių politikos tinkamumą ar konkrečiai iš verslo gaunamas pajamas, o tuo labiau sąrašu labiau kritikuojami, o ne pagerbiami jame esantys verslininkai. Atsakovas visiškai sutinka su LVAT argumentais, kad informacija gali būti viešo intereso objektu, kadangi gali prisidėti prie viešo intereso diskusijos apie visuomenei reikšmingus verslo procesus, čia gaunamas pajamas, o tuo pačiu – apie valstybės mokesčių bei socialinės politikos tinkamumą (mokestinės naštos paskirstymą ir pan.), vis dėlto iš ginčijamo sąrašo visuomenė niekaip negali padaryti tokių išvadų. Šiuo atveju pareiškėjas nei paaiškinimuose, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip vien pagal turto vertę pateiktas turtingiausių asmenų sąrašas leis skaitytojams padaryti išvadas apie mokesčių politikos tinkamumą ar reikšmingus verslo procesus. Tokios analizės nepateikė ir teismas, todėl jo motyvai apie vienareikšmiškai egzistuojantį viešąjį interesą negali būti pripažinti argumentuotais ir teisėtais;
43.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nevertino ir nesiaiškino, kokia teisėtumo sąlyga rėmėsi pareiškėjas, tvarkydamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, neanalizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kodėl visuomenės interesas žinoti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis yra viršesnis nei jo interesai. Atsakovas pažymi, jog priešingai nei nurodė teismas, atsakovas įvertino tiek pareiškėjo įvardintą teisėtumo sąlygą, tiek kitas jo nurodytas aplinkybes. Atsakovas ne tik turėjo surinkęs, bet ir argumentuotai įvertino LVAT ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes. Todėl teismo argumentai dėl neatlikto tyrimo absoliučiai neteisingi. Atsakovas taip pat įvertino faktą, kad pareiškėjas asmens duomenis tvarko žurnalistikos tikslu bei paaiškino, jog tokiu atveju jam netaikomos atitinkamos Reglamento nuostatos. Papildomai vertinti žurnalistikos tikslo, kaip pateisinančio asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, Atsakovas neturėjo pagrindo, kadangi žurnalistikos tikslas savaime nepatenka nei į vieną iš Reglamento 6 straipsnyje nustatytų teisėtumo sąlygų. Tai, kad tais atvejais, kai duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, netaikomi konkretūs Reglamento straipsniai, nereiškia, kad žurnalistikos tikslas visais atvejais yra viršesnis už duomenų subjekto teises. Atsakovas papildomai pažymėjo, jog nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog asmens duomenis tvarkė vadovaudamasis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga (sutikimas), todėl atsakovas nepagrįstai įspėjo būtent dėl šios nuostatos pažeidimo, vis dėlto toks atsakovo poveikio priemonės skyrimas motyvuotai išdėstytas Sprendime. Atsakovas detaliai ir išsamiai įvertino, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo joks viešas interesas, viršesnis už duomenų subjekto interesus, tvarkyti jo asmens duomenis, vadinasi tokia informacija galėjo būti skelbiama tik gavus trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo A. Č. sutikimo, pareiškėjas visiškai pagrįstai įspėtas būtent dėl Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų pažeidimo.
Atsiliepimas
44. Pareiškėjas UAB „Naujienų centras“ atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
45. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
45.1. Ši byla ne pirma, kurioje nagrinėjami Inspektoriaus sprendimų dėl to paties UAB „Naujienų centras“ sudaromo ir publikuojamo turtingiausių asmenų sąrašo teisėtumo klausimai. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 esant itin panašioms faktinėms aplinkybėms buvo sprendžiami analogiški teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į šios bylos teisinį ir faktinį panašumus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi LVAT pateiktais išaiškinimais. Atitinkamai, toks sprendimas yra pagrįstas ir naujausią LVAT praktika;
45.2. Nesutikdamas su pagrįstu teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja LVAT minėtoje byloje ir šioje byloje spręstinų klausimų panašumą ir, atitinkamai, LVAT sprendime pateiktų išaiškinimų aktualumą šios bylos išnagrinėjimui. Tiek šioje byloje, tiek LVAT byloje ginčas yra / buvo kilęs dėl Tarnybos sprendimų, priimtų dėl atsakovo publikuojamo turtingiausių Lietuvos asmenų sąrašo ir jame nurodytos informacijos apie turtingiausius Lietuvos verslininkus. Tiek šioje byloje, tiek ir LVAT byloje yra / buvo keliami analogiški teisiniai klausimai;
Žemesnės instancijos teismas
45.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais ir sprendė, kad Sprendimas buvo priimtas Inspektoriui tinkamai neatlikus tyrimo, todėl egzistuoja pagrindas grąžinti A. Č. skundą nagrinėti iš naujo. LVAT išaiškino, kad nors viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi pateikti duomenis, kurie leistų pagrįsti atitinkamos informacijos skleidimo teisėtumą, vis dėlto tai neatleidžia Inspektoriaus nuo pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą, įskaitant ir konkrečių klausimų viešosios informacijos rengėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui uždavimą. Tinkamos tyrimo pareigos neįgyvendinimas lėmė, kad Inspektorius priėmė nemotyvuotą Sprendimą. Sprendime cituoja teisės aktų nuostatas ir daro nuorodas į teismų praktiką, tačiau citatų nesusieja su faktinėmis ginčo aplinkybėmis, tokiu būdu Sprendimu buvo sukurtas „motyvuoto“ sprendimo įvaizdis, nors Sprendime daromos išvados nėra niekaip faktiškai pagrindžiamos;
45.4. Priimdamas Sprendimą Inspektorius neatliko visapusiško tyrimo, siekdamas nustatyti, ar A. Č. yra viešas asmuo, todėl negalėjo priimti pagrįsto Sprendimo dėl tariamo A. Č. teisės į privatų gyvenimą pažeidimo (Įstatymo 14 str.). Sprendimo išvada, neva A. Č. nėra viešas asmuo, yra paremta išimtinai formaliu ir LVAT sprendime pateiktų išaiškinimų neatitinkančiu vertinimu, todėl teismas pagrįstai konstatavo poreikį atlikti papildomą tyrimą;
45.5. Apeliacinis skundas yra grindžiamas nesutikimu su pagrįsta LVAT išvada, kad pareiškėjo sudaromas turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašas yra skirtas tenkinti visuomenės interesą. Tiek Inspektoriaus išvada dėl tariamo A. Č. teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, tiek ir dėl tariamo Reglamento nuostatų pažeidimo yra grindžiama įsitikinimu, neva UAB „Naujienų centras“ sudaromas turtingiausių asmenų sąrašas netenkina jokio viešojo intereso. Tačiau, kaip patvirtina LVAT sprendimas, toks įsitikinimas, o kartu ir jo pagrindu daromos Inspektoriaus išvados, yra klaidingi.
45.6. Teismas pagrįstai vadovavosi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais ir sprendė, kad Tarnyba netinkamai konstatavo Reglamento pažeidimą, todėl egzistuoja pagrindas grąžinti A. Č. skundą Tarnybai papildomam tyrimui. Taigi, Inspektoriaus atlikto tyrimo esminiai (procedūriniai) trūkumai yra šie: 1) aktyvios tyrimo pareigos, siekiant išsiaiškinti visas A. Č. skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nevykdymas; 2) A. Č. pripažinimas neviešu asmeniu ir automatinis visos paskelbtos informacijos pripažinimas privačia, nevertinant, kuri dalis paskelbtos informacijos šiuo konkrečiu atveju buvo perteklinė; 3) rėmimasis klaidinga prezumpcija, neva pareiškėjo sudaromas turtingiausių asmenų sąrašas netenkina viešojo intereso ir vadovaujamasi šia prezumpcija sprendžiant dėl tariamai UAB „Naujienų centras“ padarytų pažeidimų; 4) neatliktas visapusiškas tyrimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas turėjo teisėtą tvarkyti asmens duomenis, sudarė savaime pakankamą ir savarankišką pagrindą teismui panaikinti Sprendimą ir perduoti A. Č. skundą iš naujo nagrinėti Tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjo skundas, panaikintos Tarnybos Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta: pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu; įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų; bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš publikacijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, ir grąžinta Tarnybai ši A. Č. skundo dalis nagrinėti iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.
47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, darė išvadą, kad LVAT išnagrinėtoje byloje pasisakė dėl reikšmingų ir svarbių išaiškinimų, kurie turi įtakos šios administracinės bylos išnagrinėjimui. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ir LVAT išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių panašumą, Inspektoriaus atlikto tyrimo identiškumą ir vadovaudamasis LVAT pateiktais išaiškinimais dėl Inspektoriaus pareigos atlikti visapusišką tyrimą turinio, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Inspektoriaus Sprendime padarytos išvados neatitinka LVAT naujausioje praktikoje pateiktiems išaiškinimams, todėl Inspektorius turi atlikti naują tyrimą, atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką.
48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog iš atsakovo Sprendimo matyti, kad jis yra priimtas dėl A. Č. 2019 m. birželio 20 d. skundo dėl Publikacijose paskelbtos informacijos apie turtingiausius Lietuvos asmenis. Inspektorius Sprendime padarė išvadą, kad Publikacijose neskelbiama visuomeniškai reikšminga informacija, neplėtojamos problemos, visuomenei pateikiamas 500 turtingiausių Lietuvoje asmenų sąrašas turint vienintelį tikslą – sureitinguoti juos pagal turimo turto vertę, kad A. Č. nėra viešas asmuo, Publikacijose paskelbta informacija (A. Č. vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė, turo šaltinis) pažeidžia A. Č. teisę į privatų gyvenimą, o paskelbta informacija laikytina privačia, Publikacijose paskelbti duomenys pažeidė Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus, nes duomenys visuomenės informavimo priemonėje buvo tvarkomi nesant A. Č. sutikimo ir Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus. Sprendime nurodyta, kad Tarnyba, atlikusi tyrimą, įvertinusi skundo tyrimo medžiagą, priėmė sprendimą skundą pripažinti iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini); įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant Publikacijas ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant Publikacijas.
49. Išanalizavus A. Č. 2019 m. birželio 20 d. skundo turinį, nustatyta, kad A. Č. šį skundą grindė tuo, jog Publikacijose paskelbti tikrovės neatitinkantys bei garbę ir orumą žeminantys teiginiai. A. Č. nurodė, jog paskelbiant ginčo Publikacijas buvo pažeista jo teise į privatumą, kadangi Publikacijose be sutikimo atskleista privati informacija: vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė, turto šaltinis. A. Č. pabrėžė, kad jis nėra viešas asmuo, jo veikla nesusijusi su viešaisiais reikalais, jis nedalyvauja politinėje veikloje, nėra visuomenėje žinomas asmuo. A. Č. manymu, jo privačių duomenų panaudojimas Publikacijų tikslui nebuvo būtinas ir proporcingas. Šiame skunde pabrėžiama, jog be A. Č. sutikimo taip pat neteisėtai tvarkomi jo asmens duomenys – vardas, pavardė, nuotrauka, galimai ir identifikavimo numeris (asmens kodas, gimimo data) amžius. A. Č. įsitikinimu, visuomenei nėra jokios būtinybės žinoti, kas, subjektyvia viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomone, yra (duomenys neskelbtini) turtingiausias Lietuvos žmogus. Visuomenės interesas žinoti apie turtingiausius Lietuvos žmones neturi peraugti į smalsumą apie tai, kad žmogus yra patekęs į tam tikrą vietą 500-uke. A. Č. nuomone, apskritai tokio leidimo koncepcija tėra visuomenės smalsumo poreikio tenkinimas apie tai, ar koks nors turtingesnis žmogus jau pakliuvo į šį sąrašą ar dar ne, kertasi su pagrindiniais Reglamento principais, skirtais veiksmingai apsaugoti asmens duomenų subjekto pagrindines teises, sugrąžinti asmens duomenų tvarkymo kontrolę į duomenų subjektų rankas. A. Č. teigimu, paskelbdamas Publikacijas viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pagarbos žmogui principą, reikalavimą skelbti tik teisingą ir tikslią informaciją, nesilaikė profesinės etikos normų bei pažeidė Reglamento reikalavimus.
50. Tarnyba, gavusi A. Č. skundą, pareiškėjui UAB „Naujienų centras“ 2019 m. birželio 27 d. išsiuntė pranešimą Nr. (SK-208) S-686, kuriame paprašė pateikti savo poziciją dėl skunde nurodytų argumentų. Tarnybai paaiškinimus 2019 m. liepos 11 d. raštu pateikė UAB „Naujienų centras“ direktorius O. L.. Šiame paaiškinime yra pateikta pareiškėjo detali ir išsami pozicija dėl trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodytų teiginių.
51. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, Inspektorius tinkamai neįvykdė jam tenkančios tyrimo pareigos, apsiribojo A. Č. pateiktu 2019 m. liepos 11 d. paaiškinimu (pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodo, jog 2019 m. liepos 11 d. paaiškinimas buvo A. Č., kadangi, kaip nustatyta byloje 2019 m. liepos 11 d. paaiškinimą pateikė UAB „Naujienų centras“ direktorius). Teismo vertinimu, Inspektorius, priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą veikti aktyviai ir imtis veiksmų, kad būtų nustatytos ir ištirtos visos su skundo visapusišku išnagrinėjimu susijusios aplinkybės.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino A. Č. skundo tyrimo medžiagos, nesigilino į Inspektoriaus nustatytas aplinkybes ir jų nevertino, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje darydamas išvadas dėl atlikto tyrimo neišsamumo paviršutiniškai rėmėsi tik LVAT išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių panašumu, Inspektoriaus atlikto tyrimo identiškumu ir LVAT pateiktais išaiškinimais dėl Inspektoriaus pareigos atlikti visapusišką tyrimą turinio, taip ir nenurodydamas, kokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo ištirtos ar buvo netinkamai Inspektoriaus įvertintos, bei kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kokiais būdais patikrinti ginčijamą bei skundo tyrimui reikšmingą informaciją.
53. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo atsakovo Sprendimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, išimtinai remdamasis tik LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu, kad Inspektoriaus Sprendime padarytos išvados neatitinka LVAT naujausioje praktikoje pateiktiems išaiškinimams, todėl Inspektorius turi atlikti naują tyrimą, atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką. Taigi, šiame kontekste vertintina, kad pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko.
54. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-455-552/2021).
55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020)
56. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, priėmė nemotyvuotą sprendimą, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
57. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis prašymas nenagrinėtinas, pateiktas prašymas turi būti išnagrinėtas sprendžiant bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.