Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. jis buvo namie, savo kieme, prižiūrėjo vaikus, jie lakstė. Kartu buvo jo sugyventinė. Jis nuėjo pažiūrėti vaikų, pamatė V. G., pasisveikino. Pažiūrėjo, kad vaikams viskas gerai, mažesnis vaikas buvo grįžęs, važinėjosi su paspirtuku. V. G. sudrausmino, kad jis greitai nevažinėtų paspirtuku, nes maži vaikai laksto. V. G. nereagavo į jo sudrausminimą, toliau važinėjo. Vėliau sėdėdamas pavėsinėje pamatė, kad vaikas su paspirtuku važiuoja, o V. G. važiuoja į jį. Jis pagavo vaiką jam iš kelio ir nuvedė. Tada pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, sakė V. G.: „ką tu čia važinėji“. V. G. taip pat jį keikė necenzūriniais žodžiais. Taip kilo konfliktas ir jis sudavė V. G. du smūgius į galvą. Jis parkrito ant žemės, jie grūmėsi. V. G. pradėjo garsiai rėkti, atbėgo kaimynai. Jis nulipo nuo V. G., o V. G. liko gulėti, jam koja buvo išsisukus. Jis nespardė V. G., gal tik jo paspirtuką apspardė. Kaimynai kėlė V. G., bet niekaip nepakėlė, jis sėdėjo, gulėjo ant žemės. Atvažiavo greitoji pagalba, įkėlė V. G. į automobilį ir išsivežė. Iki tol pas jį lūžių nebuvo. Jis nenorėjo ir net norėdamas tokių lūžių nesugebėtų padaryti. Prie namo tvoros buvo asfaltas duobėtas, nelygus. Mano, kad V. G. nikstelėjo koją, nežino, kaip atsirado kojos lūžiai. Jis nešokinėjo ant V. G., buvo apsiavęs kroksais. Kiemas buvo pilnas žmonių, niekas tokių dalykų nematė, jų ir nebuvo. Kieme buvo I. S., D. G., sugyventinė R. M.. Buvo ir daugiau žmonių, bet tyrėja nusprendė šituos apklausti. Paspirtukas buvo šalia nukentėjusiojo, jis nustūmė paspirtuką. Mano, kad nuo suduoto smūgio jam pačiam skilo dešinės rankos smilius. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos nesutinka. Dėl nosies nukentėjusysis civilinio ieškinio nepateikė, o dėl kojos yra neaišku, kaip ją susižalojo, gal pats susilaužė, gal nikstelėjo. Jis pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam tik du smūgius į galvą. Įvykio metu buvo išgėręs, bet adekvatus, pamena įvykį. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam koja lūžo įvykio metu. Į veidą jam nespyrė, atsimintų tokį dalyką. Įvykio metu jis buvo su šortais, maudymosi kelnaitėm, be marškinėlių. Kai policija atvažiavo, apsivilko chalatą. Apie tai, kad V. G. sudavė du smūgius, jis sakė R. M.. Kategoriškai neigia spardęs, šokinėjęs ant nukentėjusiojo dešinės kojos.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažįsta tik iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. baigdamas darbą užsuko pas draugą D. Č.. Tame kieme buvo N. R.. N. R. nebuvo savo kieme, kaip kad sako. Jam reikėjo pasikalbėti dėl jo namo statybų reikalų. N. R. sakė nueiti pasikalbėti su jo žmona. Tada jis nuvažiavo su paspirtuku nuo D. kiemo pas N. į kiemą, bet ten nieko nebuvo. R. M. buvo pas savo kaimynę (duomenys neskelbtini). Ji pakvietė jį, jis nuvažiavo, pasistatė paspirtuką prie durų. R. M. pakvietė pasikalbėti į virtuvę. Kadangi jis pirmą kartą tuose namuose, nusprendė N. R. pasikviesti pokalbiui. Pėstute nuėjo nuo D. Č. namų, kur sėdėjo N. R., pasikvietė jį pokalbiui, kad pokalbis dėl statybų būtų jų visų trijų. Einant nuo D. namų link R. kaimynės namų, tarp jų su N. įvyko konfliktas. Neatsimena dėl ko buvo konfliktas. Jis buvo po darbo pavargęs, išgėręs, jam nustatytas 0,8-0,9 promilių girtumas. N. R. pradėjo į jį smūgiuoti. R. tai pamačiusi bandė N. atitraukti nuo jo, bet jau buvo per vėlu. Jis gavo pora smūgių į smilkinį ir nukrito ant žemės. Jis bandė stotis, pamatė, kad jo koja lūžusi ir vėl krito ant žemės. N. R. trypė jį iš kojų. Jis rėkė užsidengęs, kad „D., padėk man“. Atbėgo D. Č., bandė jį ginti. Kai D. Č. nusisuko, N. R. apėjo aplink ir trenkė iš kojos į nosį. Tuo momentu jam turbūt nosis lūžo. Smūgiai buvo suduoti išėjus iš D. kiemo. N. R. buvo su kroksais, maudymosi šortais. Galimai buvo kaimynė, bet jis nelabai prisimena. Jis dirba smėliuotuoju, yra miltelinio dažymo dažytojas. Jis pusę metų nedirba, jam sunku vaikščioti, nežino, kaip vėliau savo darbe galės dirbti. Kojos kaulas lyg tvarkingai sugijęs, gijimas į pabaigą eina, bet kojos raumuo nesuaugęs, visas padas kreivas. Jam labai sunku vaikščioti, judėti. Mušimas prasidėjo nuo smūgių į galvą, tada jis prarado sąmonę, parkrito ant žemės, bandė stotis, pamatė, kad jo koja sulūžusi ir vėl nukrito. Kai jį mušė, jis dengėsi, N. R. šokinėjo ant jo. Kai policija atvažiavo, jis nusivilko liemenę, ant liemenės buvo batų antspaudai. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko. Turtinę žalą sudaro skirtumas tarp jo gaunamo atlyginimo ir Sodros pervestos ligos pašalpos, ramento įsigijimo išlaidos, ką patvirtina čekis. Ne visus čekius išsaugojo. Jis dar pirko vaistus už 60 Eur, bintus, specialias kojinytes, išleido 80-90 Eur, bet jų neskaičiuoja. Jam taip pat padaryta neturtinė žala, nes buvo likę beveik trys mėnesiai iki to, kai jis būtų pasiėmęs iš banko 13 000 Eur paskolą ir važiavęs į Turkiją susidėti dantis. Jam reikės vėl parodyti bankui, kad jis yra mokus ir gautų paskolą, susitvarkytų gyvenimą, pradėtų verslą. Dėl sutraumavimo jam to nepavyko padaryti. Jam pusę metų sunku vaikščioti, po pusės metų bus daromos operacijos varžtams išimti. Kol jis skambino policijai, N. R. jam kelis kartus smūgiavo koja. Jis apie tai sakė tyrėjai, nežino, kodėl neparašė. Paspirtukas buvo prie durų, jis – šalia, netoli kiemelyje. N. R. smūgiavo jam be sustojimo, kol D. neatėjo ginti. Jis gulėjo ant žemės, užsidengęs pilvą, jautė smūgius per nugarą, per kojas, visur. N. R. jam daužė per rankas, nes buvo apglėbęs galvą. D. atbėgo ginti, bandė jį kelti, ragino eiti iš čia, o jis jam atsakė, kad „kur man eit, pažiūrėk į mano kojas“. Pirmiausia smūgius jis gavo lauke. Kai prarado sąmonę ir atsibudo, jis buvo koridoriuje. Mano, kad jis bėgo gelbėtis. Pamatė, kad jo koja lūžusi ir tada pradėjo klykti. Smūgiai buvo suduoti tiek bute, tiek lauke. Buto nelabai atsimena, viskas labai greitai įvyko, dar buvo po darbo pavargęs, išgėręs. Jam suduota 15-20 smūgių, jis juto skausmą, ypač po kojos lūžio. Prieš įvykį N. R. prašė jo pagalbos, o jis kaip dirbantis negali bet kada. Pasakė, kad jam tai neapsimoka, nedarys. Tada N. R. pasakė, kad jis nesilaiko savo žodžio. Gal jis „pasiuntė jį toli“. N. R. jam buvo pasakęs daug negražių žodžių, jis jam atgal atsakė.

Liudytoja I. S. parodė, kad N. R. nėra jos šeimos narys. Ji namuose, kambaryje sėdėjo, išgirdo triukšmą, išbėgo į kiemą ir pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės ir rėkia iš skausmo. Kraujo nebuvo. Po to kaimynai pribėgo. Prieš tai kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo tik dviese. Atvažiavo greitoji pagalba ir nukentėjusįjį išsivežė. N. R. yra jos kaimynas, o nukentėjusįjį matydavo atvažiuojantį pas draugus. N. R. pasakė, kad jie susipyko dėl vaikų, kad nukentėjusysis laksto su paspirtuku, o kieme vaikai maži laksto. N. R. draugė buvo atbėgusi, kai greitoji pagalba atvyko, ji atbėgo ir paprašė atnešti vandens. R. M. ateina pas ją į kiemą pasidžiauti skalbinius. Nukentėjusiojo jos namuose nebuvo, su juo nėra bendravusi, matė, kad jis atvažinėja su paspirtuku.

Liudytoja R. M. parodė, kad N. R. yra jos šeimos narys, turi bendrą vaiką, kartu gyvena. Sutinka pateikti paaiškinimus. Ji pas I. S. džiovė rūbus ir užėjo už namo kampo. Matė, kad N. R. ir V. G. gulėjo susikibę. V. G. gulėjo ir rėkė, nes kažką turbūt skaudėjo. Iškart subėgo kaimynai. Jie nuramino N. R. ir V. G.. Pačio įvykio, kai jie mušėsi, ji nematė. N. R. nerėkė. Mėlynių ir kraujo nebuvo. Iš I. S. atnešė vandens. V. G. nebuvo atsikėlęs, sėdėjo. Greitoji pagalba V. G. įsikėlė į neštuvus ir išsivežė. Konfliktas tarp N. R. ir V. G. įvyko dėl vaiko, nes V. G. važiavo su paspirtuku tiesiai į vaiką. Kaip viskas vyko, pasakyti negali, N. R. gynė savo 3 metų vaiką. Vaikas nebuvo sužalotas, jis išsigando. Tuo metu paspirtukas buvo šalia jų. N. R. ir V. G. buvo neblaivūs. Kaimynų daug buvo susirinkę, A. N., S., pavardės nežino, D. su žmona, I.. V. G. yra tinkavęs sienas su N. prieš metus laiko. Mano, kad konfliktas ne dėl finansinių dalykų kilo, N. R. sakė, kad V. G. pastūmė nuo paspirtuko, pasakė priekaištus ir jie susikibo. Ji nebuvo pas I. S. virtuvėje, ji lauke džiovė rūbus.

Liudytojas D. Č. parodė, kad N. R. nėra jo šeimos narys. Jis išgirdo kieme šauksmą ir su žmona išėjo į gatvelę, nuėjo ja iki galo, o ten V. G. sėdėjo prie kaimynų tvorelės, matė, kad jam su koja negerai. N. R. buvo nuėjęs į šoną. Po to už trijų minučių atvažiavo policija. Jokio įvykio nematė. Jiems einant rinkosi kaimynai, N. žmona, kaimynas A. stovėjo šalia. N. pradėjo šaukti V. G.: „čiuožk iš mūsų kiemo, važiuok iš čia, ko čia rėkauji“. V. G. sakė, kad negali paeiti, jam koją lūžo, skauda, rėkė, todėl išsikvietė greitąją ir policiją. Šalia V. G. gulėjo paspirtukas. Jam atėjus N. R. ir V. G. pasikoliojo keiksmažodžiais, atvažiavo policija ir greitoji pagalba, kuri V. G. įsisodino ir išvežė. N. R. ir V. G. buvo neblaivūs, jų pasakojimai apie įvykį skirtingi. V. G. sakė, kad jį spardė, mušė, o N. R. sakė, kad tik sudavė V. G., nes jis su paspirtuku važiavo. V. G. buvo atvažiavęs pas jį, D. Č., su paspirtuku, atsivežė kelias skardines alaus ir jas vienas išgėrė.

Liudytojas A. N. parodė, kad N. R. nėra jo šeimos narys. Jis kelioms minutėms išėjo į lauką ir pamatė N. R. ir V. G. žodinį konfliktą. Girdėjo garsius keiksmažodžius. Kiek suprato, nukentėjusysis važiavo su paspirtuku, o N. vaikai vaikščiojo kieme. Kiek suprato, įvyko konfliktas, nes V. G. labai greitai važiuoja keliuku, kuris yra labai siauras. Kai išėjo į kiemą išgirdo žodinį konfliktą, po to pamatė susistumdymą. Jis apsisuko ir ėjo į namus, išskirti jų nebandė, nesikišo. Ant žemės dar niekas nebuvo nukritęs, paspirtukas ant žemės gulėjo šone. Paskui atvyko policija, greitoji pagalba. Jis išėjo pažiūrėti ir girdėjo kaimynų gandus. N. matė po konflikto, jeigu neklysta, jis šlubavo. Nukentėjusiojo nematė, jį pamatė tik vėliau, kai jis buvo su tyrėja. Jis nematė, kad nukentėjusysis būtų spardomas, per langą iš namų jam įvykio vieta nesimato. Po to visi kaimynai išėjo į lauką. Kaltinamasis buvo neblaivus, tada jis problematiškas. Jei kažkas atvažiuodavo į kiemą greitai su mašina, dviračiu, N. R. drausmindavo visus, nes vaikai vaikšto. Dėl ko įvyko konfliktas, sužinojo tik po įvykio. Nelabai suprato kame reikalas, matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis konfliktuoja, stumdosi. Jis galvojo, kad dabar eina į vidų, vėliau išsiaiškins. Abiejų veiksmus vertina lygiaverčiai, jie abu konfliktavo. Jis tyrėjai sakė, kad nieko nežino, nieko nematė. Tyrėja sakė, kad jį nufilmavo kaimynų kamera, jis buvo tuo momentu išėjęs. Pasakė jai, kad buvau išėjęs, bet labai neilgai. Nematė, kad kaimynas ar nukentėjusysis būtų užėjęs į namą. Įvykio dieną jis buvo su raudonais marškinėliais ir geltonais šortais. Jis grįžo su dviračiu ir nuėjo namo, nesidairė eidamas. Po to buvo namuose, į lauką išėjo, kai baigėsi muštynės. Jis nematė smūgių sudavimo. Nematė atvažiuojančio nukentėjusiojo, matė tik, kad paspirtukas gulėjo.

Specialistas D. B. paaiškino, kad specialisto išvadoje yra padaryta klaida: klaidingai parašė, kad sužalota kairė koja, kai iš tikrųjų buvo sužalota dešinė koja. Nukentėjusysis pas juos atvyko 2023 m. birželio 12 d. Išvadą surašė remdamasis apžiūra ir medicininiais dokumentais. Apžiūrėti galėjo tiek, kiek matė apgijusius nubrozdinimus ir įmobilizuotą koją. Sužalojimo padarymui šiuo atveju avalynė neturi tiek reikšmės, kiek reikšmės turi smūgio sudavimas, minimas lipimas, šokinėjimas ar spardymas. Guminis batas yra guminiu padu, jis šiek tiek suminkština smūgį, bet suminkština vaikštant, o žmogui suduodant smūgius arba lipant ant žmogaus, ant jo šokinėjant, be jokios abejonės, kad galima padaryti tokius sužalojimus, kurie buvo konstatuoti, galima padaryti sužalojimus ir žmogui būnant basam. Pagal literatūrą, toks lūžis, kuris yra nustatytas mediciniškai, kai lūžta trys vietos čiurnos srityje, šeivikaulio ir blauzdikaulio, yra vadinamas komplikuotas lūžis. Tokiems komplikuotiems lūžiams susidaryti reikia pakankamai didelės kinetinės energijos. Teismo medicinos požiūriu turima omenyje, kad tai yra avarija, kritimas iš aukštumos, šiuo atveju tiktų ir kito daikto užkritimas, šį kartą įvardintų kaip didelio svorio užgriuvimą. Teismo medicinos požiūriu griuvimas yra tada, kada žmogus iš savo aukščio nugriūna, kažkur užkliūva ir griūna, susižeidžia ir suklumpa. Tokie komplikuoti lūžiai paprasto panirimo, nikstelėjimo koja metu, remiantis literatūra, gali įvykti tik labai senyvo amžiaus žmonėms, kuriems yra sumažėjęs kaulų tankis. Tai yra virš 65 metų žmonės ir tai nutinka retai. Nukentėjusysis yra 1990 metų gimimo, pagal visą literatūrą, tai yra didelės kinetinė energijos padaryta trauma. Suklupimo, panirimo metu tokio komplikuotumo lūžiai nesusiformuoja. Todėl vertintų, kad tai turėtų būti kita pašalinė energija, kuri galėtų sukelti tokį lūžį. Pastūmimas nuo paspirtuko būtų kaip ir nugriuvimas iš savo ūgio, čiurnai nėra kaip lūžti po pastūmimo. Po pastūmimo, griuvimo labai mažai tikėtina, kad toks lūžis susidarytų, o po to buvo suduoti smūgiai, po jais turėtų būti tas čiurnos sužalojimas. Tiksliai pasakyti kokiame stovyje padaryti sužalojimai neįmanoma, nes toks lūžis gali susiformuoti žmogui gulint užšokus ant tos vietos, didžiulei jėgai veikiant čiurnos sąnarį, taip pat gali susidaryti, kai koja kažkur įstatyta, įstrigtų, žmogus griūtų, o pėda liktų savo vietoje, bet tokių aplinkybių jie neturi. Jis galėjo gulėti ant nugaros ir ant šono, kai koja kažkaip pakreipta. Mano, kad mažiau tikėtina būtų stovima pozicija, labiau tikėtina gulima pozicija. Kojos nikstelėjimas padarytų ne tokius komplikuotus lūžius. Turėtų koja būti fiksuota, gal griuvimo metu tas kitas žmogus galėjo būti užlipęs pilnai ant pėdos, ją visiškai prispausti, kada žmogus griūtų, čiurnos sąnarys būtų spaudžiamas kito žmogaus jėgos, bet tai mažiau tikėtina situacija. Tai bet kuriuo atveju būtų didelės kinetinės energijos trauma. Tokia situacija būtų įmanoma, jeigu žmogus būtų tam tikroje pozicijoje, kada pėda būtų prie žemės, kelis šiek tiek sulenktas, tada žmogus kristų ar griūtų, pataikytų per čiurnos sąnarį, kuris yra fiksuotas, ir tada traiškytų, stumtų, spaustų tą čiurnos vietą - tuomet įvyktų čiurnos lūžiai. Nustatyti, kuris traumos variantas buvo, neįmanoma. Matosi, kad lūžis yra į nugarinę dalį, panašu, kad kažkas buvo daryta į priekinę čiurnos dalį, nes pagal kompiuterinės tomografijos duomenis yra poslinkis atgal.

Liudytoja G. V. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) tyrėja. Jeigu gaunamas pareiškimas, jos darbas yra patikslinti jį, kad viršininkė galėtų priimti sprendimą. Šiuo atveju vyko aplinkybių patikslinimas. Ji buvo susitikusi su nukentėjusiuoju, kuris gydymo įstaigoje buvo, apklausė jį, paėmė ir apžiūrėjo vaizdo įrašus. Visus savo veiksmus surašė tarnybiniame pranešime arba tai turėtų matytis ikiteisminiame tyrime. Skirdama užduotį specialistui faktines aplinkybes nurodo tokias, kaip nukentėjusysis pasakojo situaciją, nurodė kiek smūgių ir kur buvo suduota. Vadovaujantis jo apklausa ir pareiškimu yra surašoma užduotis specialistui, tik paskui buvo gauti vaizdo įrašai. Kaimynystėje asmuo turėjo vaizdo kamerą, stebinčią jo kiemą ir prieigas. Jai imant vaizdo įrašą šioje medžiagoje, asmuo sakė, kad įrašas neaišku kokios kokybės, nes trūkinėjo interneto ryšys, įrašas tai nutrūksta, vėl prasideda. Ji jam sakė, kad jis vis tiek privalo įrašą pateikti. Paskui, kai apžiūrėjo vaizdo įrašą, suprato, ką jis turėjo omenyje. Antrą kartą įrašo kopijos nebuvo bandyta daryti, nes peržiūrėjus vaizdo įrašą, susisiekė su vaizdo įrašą pateikusiu asmeniu ir jis nurodė, kad tokį vaizdo įrašą įtakojo interneto ryšio spragos. Šias aplinkybes surašė tarnybiniame pranešime. Papildomai pas minėtą asmenį nebuvo nuvykę, nes to asmens technologinės žinios nepasirodė tokios, kad jis galėtų įrašą iškarpyti.

Liudytoja A. S. parodė, kad po pirminių veiksmų atlikimo, kai buvo priimtas pareiškimas, apžiūrėta pagrindinė įvykio vieta ir apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, ji perėmė ikiteisminį tyrimą. Tada ji papildomai apsiklausti kvietė nukentėjusįjį, liudytojus, papildomai darė įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje. Perėmusi tyrimą ji visada pasižiūri, kas surašyta pareiškime, kaip asmuo apklaustas, pasižiūri vaizdo įrašą, perskaito kaip jis aprašytas. Jeigu jis blogai aprašytas, visada aprašo jį iš naujo pati. Jei įvykio vietos apžiūra blogai padaryta, visada prašo, kad pareigūnai važiuotų ir padarytų ją iš naujo. Šiuo atveju kilo klausimų dėl pateikto vaizdo įrašo kokybės, bet matė pareigūnės paaiškinimą, kad pateikęs įrašą asmuo nurodė, kad dėl interneto ryšio kokybės kameros kartas nuo karto nustoja filmuoti, nes „nepaveža“. Ji dar kartą nuėjo pas G. V. ir paklausė, ar pas ją taip pat rodo, nes galvojo, kad gal jos kompiuteris stringa. G. V. paaiškino, kad vaizdo įrašas toks ir buvo, kad žmogus ką turėjo, tą pateikė. Asmuo jai sakė, kad tame name yra silpnas interneto ryšys. Iš pradžių pasirodė, kad įrašas stringa, kur yra esmė, galvojo, kad bus ištrintas įrašas. Bet paskui, kai pradėjo žiūrėti atidžiai nuo pradžių iki galo, matyti, kad periodiškai stringa visas įrašas. Visas įrašas yra su ilgesniais ar trumpesniais strigimais. Ji pasitikėjo kolege, kolegė patikino, kad įrašas nėra iškarpytas. Kolegė sakė, kad domėjosi ir patikrino įrašą, ar jis nėra dirbtinai apkarpytas, ir nustatė, kad tai yra techninės kliūtys. Pamačius nukentėjusiojo apklausą, ji nusprendė dar kartą pati jį apsiklausti, nes kilo abejonių dėl to, ką jis pasakoja, truputį bylos duomenys nesutapo su jo parodymais. Apklausiant nukentėjusysis pasakojo labai daug, jos nuomone, su realybe nesusijusių dalykų. Tada ji nusprendė nuvažiuoti į įvykio vietą, kur nukentėjusysis pirštu parodytų tiksliai kokiame kampe viskas vyko, nuo ko prasidėjo, kur užsibaigė, kas kaip vyko. Prieš parodymų patikrinimą vietoje ji buvo išsikvietusi apklausti senyvą moteriškę, kur nukentėjusysis teigia, kad pas ją namuose kilo konflikto pradžia. Moteris kategoriškai paaiškino, kad pas ją niekada nebūna ir neužsuka svetimi. Įvykio metu ji namuose buvo, kažką veikė ir tiesiog išgirdo lauke triukšmą. Parodymų patikrinimo vietoje atveju ji norėjo patikrinti, ar nukentėjusysis tikrai buvo pas tą močiutę. Kontrolinis klausimas buvo - kokios spalvos jos virtuvinis komplektas. Ji močiutės buvo paklausus, kokios jis spalvos, ir ji pasakė, kad lyg ir žalias. Šitoje vietoje nukentėjusysis pasakė kitą spalvą ir tada jie nuvažiavo padaryti papildomai įvykio vietos apžiūrą. Per apžiūrą matėsi, kad komplektas ir jo išdėstymas tikrai ne toks, kaip nukentėjusysis pasakojo. Mano, kad aplinkybė, jog kaltinamasis mušė nukentėjusįjį bute, nepasitvirtino. Buto savininkė teigė, kad ji buvo namuose, išgirdusi lauke triukšmą išbėgo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Kaltinamojo žmona tuo metu lauke džiaustė skalbinius, nurodė, kad jokioje virtuvėje niekas nebuvo, viskas prasidėjo ir baigėsi lauke, netoli to namo durų. Ji pateikė teismui vaizdo įrašą „zip“ formatu, tai tas pats įrašas, kuris gautas ikiteisminio tyrimo metu.

Protokole – pareiškime V. G. nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. apie 20.15 val. jam būnant virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas N. R., t. y. sudavė du smūgius į galvą, dėl ko nukrito ant grindų, taip pat spyrė kojomis ne mažiau nei 15 kartų į kojas, nugarą, šokinėjo visu savo kūnu ant jo dešinės kojos, nugaros, dėl ko jautė didelį fizinį skausmą ir, kiek suprato, buvo netekęs sąmonės, nes jau pamena save nebe virtuvėje, o kieme, šalia namo. Kieme N. R. toliau spardė į įvairias kūno vietas, ne mažiau trijų kartų, tuomet dar kartą koja spyrė jam į veidą (1 t., b. l. 9–12).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros rastas ir paimtas elektrinis paspirtukas. Ant namo užfiksuota vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 15–23).

Iš 2023 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvėje yra žalios spalvos spintelės (1 t., b. l. 24–31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 1141/2023 (02) nurodyta, kad V. G. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens srityje, abipusiais nosies kaulų lūžiais, kairio blauzdikaulio kulkšnies lūžiu su poslinkiu, kairio blauzdikaulio intrasąnariniu lūžiu su poslinkiu, kairio šeivikaulio diafizės tolimojo galo skeveldriniu lūžiu su poslinkiu. Dėl kairės blauzdos kaulų lūžių tiriamajam buvo atlikta osteosintezės operacija. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, visumoje griuvimui nėra būdingi. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėtį traumos metu pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti sužalojimai, remiantis medicininėje dokumentacijoje aprašytais objektyvios apžiūros duomenimis ir parinkta gydymo taktika, padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Kadangi tiriamasis apžiūrimas praėjus 20 dienų po įvykio, bei nesant medicininėje dokumentacijoje tiksliai aprašytų išorinių sužalojimų skaičiaus ir vietos, pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių yra neįmanoma. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, kurie sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 118–121).

Iš 2023 m. liepos 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. G. parodė namą (duomenys neskelbtini), kuris turi tiesioginį išvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvės kiemą. Parodė, kad išvažiavęs iš kiemo nuvyko prie N. R. namų (duomenys neskelbtini), tačiau N. sugyventinė R. M., būdama pas kaimynę virtuvėje, (duomenys neskelbtini), jį pasikvietė į virtuvę ir ten tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada V. G. papasakojo, kad nuėjo pas D. Č. atgal į (duomenys neskelbtini), pasikviesti N. R.. Abu su N. grįžo į (duomenys neskelbtini), koridorių prie durų, tarp V. G. ir N. R. kilo konfliktas, kurio metu N. R., būdamas koridoriuje, prie lauko durų sudavė V. G. smūgius į galvą, nugarą, kojas ir kitas kūno vietas. Po to V. prarado sąmonę, nugriuvo ant grindų ir atgavęs sąmonę jau buvo lauke prie minėto namo durų. V. G. užduotas klausimas: jeigu jis buvo I. S. namų virtuvėje, jis tegu pasako, kur yra jos virtuvės stalas ir kokios spalvos yra jos virtuvinės spintelės. V. G. nurodė, kad I. S. namų virtuvės stalas yra dešinėje virtuvės gale, o virtuvės spintelės rudos spalvos (1 t., b. l. 147–148).

Iš 2023 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikė USB raktą, kuriame garso įrašai ir susirašinėjimai (1 t., b. l. 122–125).

2023 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti USB laikmenoje esantys garso įrašai ir susirašinėjimo nuotraukos. Garso įraše (1685529060000-90833.mp3) užfiksuota, kaip vyras sako: „aš galėčiau sakyti: jo tu pats kaltas - girtas su paspirtuku važiavai bled, čiut ant mano vaiko neužvažiavai. Aš kaip ir sakiau policijai nu. Čiut ant vaiko neužvažiavai, nu girtas važinėjo su paspirtuku, paėmiau nustūmiau .. ir savo teisybę padariau. Nes sakiau-jo niekas nesustabdė ir neatima jo to paspirtuko. Aš irgi galiu daug ką pasakyt, policijoj prikalbėt - ir teisybės, ir neteisybės“. Kitame garso įraše (1685530718000-52777.mp3) vyras sako: „policija pasiėmė kameras. Ir matosi, kaip tu su tuo paspirtuku važinėji. O kaip aš tave jau.. kaip aš tau daviau į kailį, tai va tas va ir nesimato, bet aš neneigiu, kad tau daviau į kailį, aš pripažinau“. (1 t., b. l. 126–135).

2023 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas paspirtukas. Sulaužymo pėdsakų nepastebėta. 2023 m. birželio 15 d. pakvitavimu paspirtukas grąžintas V. G. (1 t., b. l. 136–142, 145–146).

(duomenys neskelbtini) tyrėjo M. M. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. apie 20:33 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad prieš 5 minutes buvo užpultas pranešėjas kito asmens, kuris parkrito ir susižalojo. Reaguojant į gautą pranešimą, kartu su specialistu R. B. nuvyko į įvykio vietą. Juos pasitiko pranešėjas V. G., kuris gulėjo ant žemės, ant jo matėsi nubrozdinimai bei ant kairės kojos žaizda. Taip pat įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo ir nusprendė V. G. išvežti į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių tolimesniems tyrimams. Kol greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrinėjo V. G. bei suteikė pagalbą, bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir bendraujant su V. G. šis paaiškino, kad važiavo pas draugą su elektriniu paspirtuku, kai tuo metu jį pastūmė, kaip vėliau paaiškėjo- N. R., ir po tokio veiksmo jis nukrito ir susižalojo. Pokalbio metu V. G. kalbėjo nerišliai, vis keitė savo pasakojimą, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus V. G. alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1936155, pirmu patikrinimu buvo nustatyta 0,99 promilių neblaivumas, antru patikrinimu tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 0,91 promilių neblaivumas. Buvęs įvykio vietoje N. R. paaiškino, kad buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kai pamatė greitai atvažiuojantį juodos spalvos paspirtuką, kaip vėliau paaiškėjo -vairavo V. G.. Kaip N. R. paaiškino, tuo metu jo vaikai žaidė lauke, kadangi šis išsigando, kad paspirtukininkas nesužalotų jo vaikų, jis jį pastūmė, kuris po pastūmimo nukrito ir susižalojo. Pokalbio metu nuo N. R. sklido alkoholio kvapas, jį patikrinus alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1936155, buvo nustatytas 1,36 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 154).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų apžiūros protokolu A. N. pateikė vaizdo kameros įrašą (1 t., b. l. 165–169).

2023 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas užfiksuojant, kaip elektriniu paspirtuku atvažiuoja vyras, apsirengęs juodomis kelnėmis, juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos liemene. Vyras šalmo nedėvi. Vyras nuo paspirtuko nulipa ir tuomet vaizdo įrašas iškart peršoka ir matomas prie mėlyno automobilio esantis tamsiai apsirengęs vyras, kuris pasilenkęs bando kažką tarsi pakelti. Vyras pakelia suėmęs už pažastų kitą vyrą, jį bando išlaikyti atsistojusį, bet vyras savarankiškai nestovi. Vaizdo įrašas peršoka ir vėl matoma, jog vyras, važiavęs paspirtuku, vėl yra ant žemės, tačiau nesimato, ar jis sėdi, ar guli, matosi tik prie mėlyno automobilio priekio judantis tamsios aprangos detalių vaizdas. Šalia vyro stovi tas pats vyras, apsirengęs tamsiais rūbais. Po to ateina vyras tamsiais plaukais, dėvintis tik apatines kelnaites, atsitupia šalia sėdinčio ar gulinčio vyro, ką daro nesimato, matosi tik jo galva. Po to užfiksuota, kaip vyras, dėvintis tik kelnaites, kelis kartus kaire ranka suduoda kryptimi į žemę, tačiau į ką, nesimato, tik žinomai toje vietoje esant jau minėtam galimai gulinčiam asmeniui. Tuomet vieną kartą kaire koja spiria ta pačia kryptimi. Šalia stovi vyras tamsiais rūbais, prie pat stoviniuoja vyras raudonais marškinėliais. Vyras su kelnaitėmis vėl pasilenkia prie galimai gulinčio vyro ir tuomet vaizdo įrašas peršoka, matyti, kaip vyras su kelnaitėmis atsistoja, kojomis spiria, o tamsiai apsirengęs vyras jį stumia (1 t., b. l. 170–173).

2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, užfiksuojant pokalbį tarp operatorės ir vyro. Operatorei paklausus kas atsitiko, vyras nurodė: „užpuolė mane“. Operatorei uždavus patikslinančius klausimus, vyras nurodė: „Man nachui kraujo, krau...kaulo lūžis“. Operatorei patikslinus, vyras nurodė: „Užpuolimas“ (1 t., b. l. 180–183).

2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai, kuriuo užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro, gulinčio ant žemės, ir šalia stovinčio juodos spalvos rūbais apsirengusio vyro. Pareigūnui paklausus, kas čia nutiko, vyras, apsirengęs juodais drabužiais, pasako: „nežinau, išgirdau šauksmą ir išbėgau. Žiūriu guli.“ Vyras, gulintis ant žemės, nurodo: „jis mane užpuolė“. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir N. R.. Pokalbio metu N. R. nurodė, kad jis girtas su paspirtuku važinėja tiesiai ant jo vaikų. Jį nustūmė, jis krito su tuo paspirtuku, nukrito, apsibalnojo visas. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. R. sako: „Blet man skauda tą (tuo metu jis pakelia savo kumštį), nes aš jam dar ir jobinau dar ir per galvą“ (1 t., b. l. 184–189).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Apklausiamas teisme kaltinamasis N. R. kaltę pripažino tik iš dalies parodydamas, kad įvykio dieną jis du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą, tačiau neigia spardęs jį ir šokinėjęs ant jo nugaros ir kojos. Kaltinamasis konflikto priežastį įvardijo tai, kad nukentėjusysis labai dideliu greičiu važinėjo su paspirtuku, kai tuo tarpu kieme žaidė mažamečiai vaikai. Nurodė, kad jis patraukė vaiką ir apibarė bei iškeikė V. G. necenzūriniais žodžiais, kam šis taip greitai važinėja, kai aplink laksto vaikai. Pripažįsta, kad kilus konfliktui sudavė V. G. du kartus į galvą, tačiau daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko. Mano, kad nukentėjusysis koją galėjo susižaloti ją niksteldamas.

Kaltinamojo N. R. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. G. parodymai. Apklausiamas teisme V. G. parodė, kad atvykus pasikalbėti dėl N. R. namo statybų reikalų, N. R. sakė nueiti pasikalbėti su jo žmona R. M., o ši buvo pas savo kaimynę (duomenys neskelbtini). Kadangi tuose namuose buvo pirmą kartą, nusprendė ir N. R. pasikviesti pokalbiui. Einant nuo D. Č. namų, kur sėdėjo N. R., tarp jų su N. R. įvyko konfliktas, N. R. pradėjo į jį smūgiuoti. Jis gavo pora smūgių į smilkinį ir nukrito ant žemės, bandė stotis, pamatė, kad jo koja lūžusi ir vėl krito ant žemės. N. R. jį spardė, trypė, šokinėjo ant jo, jis dengėsi nuo smūgių. Atbėgęs D. Č. bandė jį ginti. Pirmiausia smūgius jis gavo lauke. Kai prarado sąmonę ir atsibudo, jis buvo koridoriuje. Mano, kad jis bėgo gelbėtis. Smūgiai buvo suduoti tiek kaimynės bute, tiek lauke.

Liudytoja I. S. kategoriškai paneigė, kad smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti jos namų virtuvėje, parodė, kad nukentėjusiojo jos namuose nebuvo. Ji paaiškino, kad išgirdusi kieme triukšmą išėjo pažiūrėti ir matė, kad nukentėjusysis guli ant žemės ir rėkia iš skausmo.

Liudytoja R. M. parodė, kad pas kaimynę I. S. džiovė skalbinius ir po to pamatė, kad jos sugyventinis N. R. susikibęs su nuketėjusiuoju, tačiau suduodamų smūgių nematė. Taip pat parodė, kad V. G. nebuvo pas kaimynę.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina vaizdo įrašas, kuriame visas įvykis nėra užfiksuotas, įrašas trūkinėja, tačiau užfiksuota aplinkybė, kad nukentėjusysis atvyko paspirtuku, tuomet vaizdo įrašas iškart peršoka ir matomas prie mėlyno automobilio esantis tamsiai apsirengęs vyras, kuris pasilenkęs pakelia suėmęs už pažastų kitą vyrą, jį bando išlaikyti atsistojusį, bet vyras savarankiškai nestovi. Vaizdo įrašas peršoka ir vėl matoma, jog vyras, važiavęs paspirtuku, vėl yra ant žemės. Po to ateina kaltinamasis, dėvintis tik apatines kelnaites, atsitupia šalia nukentėjusiojo, ką daro nesimato. Po to kaltinamasis kelis kartus kaire ranka suduoda kryptimi į žemę, vieną kartą kaire koja spiria ta pačia kryptimi. Šalia stovi vyras tamsiais rūbais, prie pat stoviniuoja vyras raudonais marškinėliais. Kaltinamasis vėl pasilenkia prie galimai gulinčio vyro ir tuomet vaizdo įrašas peršoka, matyti, kaip kaltinamasis atsistoja, kojomis spiria, o tamsiai apsirengęs vyras jį stumia.

Šios fragmentiškai užfiksuotos įvykio aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, taip pat atitinka liudytojų I. S. ir R. M. parodymus.

Pažymėtina ir tai, kad specialistas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors kaltinamasis buvo su gumine avalyne, tačiau sužalojimo padarymui šiuo atveju avalynė neturi tiek reikšmės, kiek smūgio sudavimas, minimas lipimas, šokinėjimas ar spardymas, ko pasekoje galima padaryti tokius sužalojimus, kurie buvo konstatuoti. Pagal literatūrą, toks lūžis, kuris yra nustatytas mediciniškai, kai lūžta trys vietos čiurnos srityje, šeivikaulio ir blauzdikaulio, yra vadinamas komplikuotu. Tokiems komplikuotiems lūžiams susidaryti reikia pakankamai didelės kinetinės energijos, kas gali būti avarija, kritimas iš aukštumos, kito daikto užkritimas, šį kartą įvardintų kaip didelio svorio užgriuvimą. Teismo medicinos požiūriu griuvimas yra tada, kada žmogus iš savo aukščio nugriūna, kažkur užkliūva ir griūna, susižeidžia ir suklumpa.