Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir M. A. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 123,13 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. A. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo šeimos narį – brolį, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y., jis, 2021 m. birželio 10 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyti laiku, vakare, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su broliu A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam A. A. nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį ir rankomis smaugė kaklą, tuo sukeldamas fizinį skausmą; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 11 d. apie 07.40 val., nukentėjusiajam A. A. išbėgus iš buto į laiptinės aikštelę, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), atbėgo paskui jį ir, žodinio konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam A. A. abejomis rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka smaugė nukentėjusįjį apglėbęs jo kaklą iš nugaros pusės, tokiais savo veiksmais pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvadą Nr. G 1649/2021 (01) padarydamas nukentėjusiajam A. A. kraujosruvas dešinės akies srityje, kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu; nustatytus sužalojimus – kraujosruvą dešinės akies srityje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvą kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nesunkiai sužalojo šeimos narį nukentėjusįjį A. A., dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba realios laisvės atėmimo bausmės terminą prilyginti laikui jau išbūtam suėmime.

2.1. Nuteistasis nurodo, jog tarp jo ir brolio dažnai kildavo konfliktai, tačiau jis yra nepagrįstai nuteistas remiantis vien tik brolio (nukentėjusiojo) nenuosekliais parodymais (pvz. teisme jis jau kategoriškai neigė aplinkybes dėl to, jog jis ant jo šlapinosi, jam spyrė). Taip pat kartu įvykio metu buvęs R. N. nurodė, jog A. A. pats jį užsipuolė, smaugė, trenkė į nosį, o jis pats nukentėjusiajam sudavė tik gindamasis. Be to, liudytojas taip pat nurodė, jog A. A. buvo labiausiai apsvaigęs nuo alkoholio, o būdamas neblaivus, jis tampa agresyviu, tuo tarpu jį patį alkoholis veikia raminančiai ir jo pavartojęs jis miega. Taip pat liudytojas A. A., matęs įvykius laiptinėje, nurodė, jog tuo metu tiek jis, tiek nukentėjusysis buvo agresyvūs.

2.2. Nors jo nedarbingumas yra labai ženklus, tačiau nepaisant to jis mokėsi (duomenys neskelbtini) ir dirbo. Mano, jog jis buvo išprovokuotas brolio, be to smurtavo ir jis, todėl nukentėjusysis ir neprieštaravo jų susitaikymui. Atleidimo tikisi ir iš teismo, nesupranta, kodėl jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nėra sulaukęs nei (duomenys neskelbtini) metų, be to, yra gydytas (duomenys neskelbtini), yra jautrios psichikos, jo darbingumas ribotas. Izoliavimas nuo visuomenės žlugdytų jį kaip jauną, dar nesusiformavusią asmenybę. Nors BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijoje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki penkių metų, tačiau mano, jog jo atveju, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis). Reali laisvės atėmimo bausmė nubrauktų visus jo ateities planus. Jis vartoja stiprius vaistus, stengiasi dirbti, būti naudingas šeimai ir visuomenei, todėl yra įsitikinęs, jog gali būti pataisytas ir be realaus laisvės atėmimo. Pasižada pateisinti jam parodytą pasitikėjimą ir daugiau nepažeisti teisės normų. Pasimokė iš savo klaidų ir yra pasiryžęs sugrįžti į doros kelią, kritiškai įvertino savo padarytas klaidas.

3. Atsiliepimu į nuteistojo M. A. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė prašo M. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį.

3.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę, vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą savo šeimos nario – brolio sveikatai. Nusikalstama veika padaryta kartu gyvenančio brolio atžvilgiu, panaudojant akivaizdžiai brutalų smurtą, be kita ko, pasireiškusį smaugimu, kas akivaizdžiai pavojinga asmens gyvybei. Be to, teismas vertino, jog nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.2 Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę bei tai, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 284 straipsnį ir jam buvo paskirta 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, be kita ko, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bausmė pradėta atlikti 2021 m. rugsėjo 17 d.), tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., t. y., per du mėnesius nuo minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios padarė net keliolika administracinių nusižengimų.

3.3 Tenkinti prašymą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. A. atžvilgiu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis anksčiau teistas, eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, nedirbo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad nors nuteistasis nurodo, jog jis nuteistas nepagrįstai, tačiau iš apeliacinio skundo turinio bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog apeliantas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažįsta (neigia tik aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo iš kaltinimo pašalintos), neprašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ar nustatyti kitokias veikos aplinkybes, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Skundu prašoma paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba nustatyti tokį bausmės terminą, kuris būtų lygus apelianto suėmime išbūtam laikui.

5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

6. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas būtent tokio dydžio bausmę, teismas įvertino tai, jog nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įgijo profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba, teistas (t. 2, b. l. 9–17), baustas administracine tvarka (apie baudų sumokėjimą informacijos nėra) (t. 2, b. l. 102).

7. Nuteistasis nurodo, jog su nukentėjusiuoju susitaikė, yra jauno amžiaus, turi ateities planų, nors turi psichologinių sutrikimų ir nustatytą nedarbingumo lygį, tačiau mokėsi ir dirba, stengiasi būti naudingas šeimai ir visuomenei, todėl yra įsitikinęs, jog gali būti pataisytas ir be realaus laisvės atėmimo. Vis tik, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus (smulkias vagystes, viešosios tvarkos trikdymą, važiavimą be bilieto ir pan.). M. A. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, kaip nepilnametis, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, vėliau nuteistas arešto bausme už nusikaltimą nuosavybei (t. 2, b. l. 9-17).

8. Taigi matyti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tendencingas, prieš tai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, taip pat susijusi su smurtinio pobūdžio veiksmais prieš kitus asmenis. Nuteistasis nurodo, jog tokiam susiformavusiam nuteistojo elgesiui (charakteriui) įtakos gali turėti turimi psichologiniai sutrikimai (nustatyta (duomenys neskelbtini)), gyvenimo būdas, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog pastarasis būtų linkęs keisti savo gyvenimo įpročius. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nenurodo kokių priemonių gyvenimo būdui pakeisti jis ėmėsi ar imsis ateityje, išskyrus deklaratyvius teiginius, jog pasižada pateisinti jam parodytą pasitikėjimą ir daugiau nepažeisti teisės normų, pasimokė iš savo klaidų ir yra pasiryžęs sugrįžti į doros kelią, kritiškai įvertino savo padarytas klaidas. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-312/2021 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta (duomenys neskelbtini), ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 109). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, artimą minimaliam. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kitaip vertinti aptariamas aplinkybes ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

9. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teisminę praktiką, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išskirtinių aplinkybių ir, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.).

11. Taigi šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Nors M. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir tai atitinka formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikalavimus, tačiau tiek nusikalstamą veiką apibūdinantys bei nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. M. A. ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė kokiais argumentais remiantis buvo parinkta bausmės rūšis. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė – artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, jas subendrino ne visiškai, o iš dalies sudėdamas (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), t. y., nuteistajam palankesniu būdu.

13. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. A., atsižvelgė į visas teisingos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant paskirtą bausmę ar atidedant jos vykdymą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.