Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-1155/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-04-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-22
Bylos Nr.
1-1001-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18897-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-1155/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18897-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajam A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 4 dalimi, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, M. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti; atlyginti arba pašalinti turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 18 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 12 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. nesunkiai sužalojo šeimos narį – brolį, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent:

jis, 2021 m. birželio 10 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyti laiku, vakare, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su broliu A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam A. A. nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį ir rankomis smaugė kaklą, tuo sukeldamas fizinį skausmą; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 11 d. apie 07.40 val., nukentėjusiajam A. A. išbėgus iš buto į laiptinės aikštelę, prie butų Nr. (duomenys neskelbtini), atbėgo paskui jį ir, žodinio konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam A. A. abejomis rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka smaugė nukentėjusįjį apglėbęs jo kaklą iš nugaros pusės, tokiais savo veiksmais pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvadą Nr. G 1649/2021 (01) padarydamas nukentėjusiajam A. A. kraujosruvas dešinės akies srityje, kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu; nustatytus sužalojimus – kraujosruvą dešinės akies srityje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvą kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nesunkiai sužalojo šeimos narį nukentėjusįjį A. A., dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis M. A., apklaustas 2022 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo neblaivus, iš ryto buvo išgėręs skardinę alaus. Priėjo prie brolio, sudavė jam apie keturis smūgius į galvą, bet brolio neapšlapino, kaip kad nurodyta kaltinime. Tuomet jis išėjo. Laiptinėje su broliu kilo žodinis konfliktas, nesimušė. Patikslino, kad viskas prasidėjo 2021 m. birželio 10 d. vakare, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena mama, brolis ir jis. Nurodytą dieną bute buvo trise – jis, brolis ir draugas R. N. (R. N.), kuris iš karto nuėjo miegoti ir miegojo jo lovoje kambaryje, o jis pats gėrė alkoholį – alų virtuvėje. Nežino, ką tuo metu veikė brolis. Brolis ir draugas tuo metu buvo kambaryje. Vakare konflikto su broliu nebuvo – brolio nespardė ir nemušė, o konfliktas buvo iš pat ryto – smaugė brolį. Būna, kad konfliktuoja su broliu dėl tvarkymosi. Brolį smaugė tik birželio 10 d. vakare, o birželio 11 d. iš pačio ryto brolis jam kažką pasakė, kažkas jam nepatiko, todėl, kai atsikėlė – sudavė jam porą kartų į galvą kambaryje. Po to brolis išbėgo į koridorių, ir jis jam turbūt sudavė dar vieną smūgį, negali tiksliai pasakyti. Tada brolis jam dar kažką pasakė, ir jis jį nedaug prismaugė. Brolis išėjo į laiptinę, nes išsigando. Jis irgi išėjo į laiptinę. Nesakė broliui grįžti į butą. Laiptinėje smūgiavo broliui į galvą vieną kartą ir smaugė iš nugaros. Atslūgo pyktis, todėl nustojo brolį smaugti. Matė kaimyną, bet jo neišsigando. Kaimynas sakė, kad iškvies policiją, o jis jam atsakė, kad uždarytų duris ir nesikištų į šeimyninius reikalus, tuomet grįžo namo, apsirengė ir su draugu išėjo. Brolis liko laiptinėje. Nežino, ar brolis gulėjo, ar stovėjo. Draugo laiptinėje nebuvo, konflikto nematė. Kai jis grįžo iš laiptinės į butą, draugas dar miegojo, todėl jis draugą prižadino, ir jie išėjo. Iš vakaro sudavė broliui porą kartų į galvą, o ryte brolį smaugė ir sudavė dar kartą į galvą, broliui nespyrė. Jis buvo neblaivus – vakare vartojo alų ir ryte išgėrė pusę stiklinės alaus. Pridūrė, kad kai vakare mušė brolį, R. N. miegojo ant jo lovos, o brolis buvo ant savo lovos kambaryje. Ryte sudavė sėdinčiam broliui į galvą – veidą 4 smūgius, kraujas nebėgo. Tada brolis išbėgo į laiptinę. Nepripažįsta, kad brolį apšlapino, taip nebuvo. Kai sudavė broliui laiptinėje, jis buvo nuo smūgio nukritęs ant grindų. Brolį smaugė stovintį. Paaiškino, kad vartoja psichotropinius vaistus, kurių negalima vartoti kartu su alumi, tačiau pykčio protrūkiai būna ne dėl to, o todėl, kad kai kurie žmonės nesupranta, kai jiems darai gerai; išeis iš pataisos namų ir jam vėl teks taip gyventi. Jis broliui nieko gero nedaro, kaip ir jis jam. Mama, brolis ir jis gyvena viename kambaryje, nes butas yra vieno kambario. Jis beveik nuolat išeina. Neatsiprašė brolio, nes jo pirminiai parodymai yra nesąmonė, brolio nespardė ir neapšlapino, sudavė broliui į galvą. Gali brolio atsiprašyti (pastaba – atsiprašė).

Nukentėjusysis M. A., apklaustas 2022 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis su kaltinamuoju yra broliai, kartu gyvena. Paaiškino, kad kai brolis susidėjo su R. N., bloga kompanija, prasidėjo didelės problemos. Brolis grįždavo namo nuolat išgėręs, nuolat būdavo neramumų. Siūlė broliui eiti gydytis, negerti, bet jis nesutikdavo. Brolis niekada nepripažįsta savo kaltės, visada sako, kad jis teisus. Mama nori apginti save ir jį, kuo mama ir jis gali, tuo broliui padeda. Dėl 2021 m. birželio 10 d., dėl šlapinimosi – galbūt tai buvo kitais kartais, kai iš jo tyčiodavosi, kai mamos nebūdavo. Ką R. N. liepdavo broliui daryti, tą jis ir darydavo. Brolis nevartojo raminančiųjų, sakė, kad nenori, netinka. Nežino, dėl ko tą dieną su broliu kilo konfliktas. Iš pradžių jis buvo namuose vienas, buvo išgėręs, po to grįžo brolis su R. N., nors jam buvo sakyta jo nesivesti. Kai brolis būna išgėręs, jei jam pasakysi nepatinkantį žodį, bus muštynės. Brolis į namus atėjo su R. N., dviese. Jis vienas vakarojo, vartojo alkoholį, su jais niekada negerdavo, nes žino, kad bus konfliktas. Jis sėdėjo kambaryje ant savo lovos, o jie – ant mamos lovos, į virtuvę nueidavo parūkyti. Žodinis konfliktas su broliu kilo dėl to, kad jis pareikalavo, jog R. N. išeitų. R. N. miegojo, negali pasakyti, ar vartojo alkoholį. Gal po 24 val. brolis trenkė jam kumščiu. Neprisimena, kiek kartų sudavė. Negali pasakyti, ar brolis spyrė, ar nespyrė, gal brolis jį vakare ir smaugė. Ryte jis broliui pasakė, kad tuoj atvažiuos mama, kad išeitų R. N. Tada brolis jam sudavė, todėl jis išbėgo į laiptinę pro duris, nes išsigando – brolis visokias nesąmones pradėjo burbėti. Brolis jo prieš išbėgant į laiptinę nemušė, o laiptinėje smaugė ir sudavė. Laiptinėje buvo kaimynas. Tiksliai nežino, ar R. N. buvo laiptinėje. Vakare, kai jam brolis sudavė smūgius, R. N. buvo kambaryje, tačiau negali pasakyti, ar ką nors matė, greičiausiai jis miegojo ant brolio lovos. Ryte, kai brolis jam sudavė smūgius, R. N. nieko nematė, nes kietai miegojo. Laiptinėje lyg nebuvo parkritęs ant žemės, o jei ir buvo, tai greičiausiai nuo girtumo. Mėlynė paakyje buvo, nes buvo nukritęs. Parodžius nukentėjusiajam byloje esančias nuotraukas (t. 1, b. l. 31–33), šis paaiškino, kad jo lova yra mėlyna, ir jis ant jos miegojo. Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 57, 83–86), paaiškino, kad negali pasakyti, ar brolis ant jo šlapinosi, nes visa tai buvo seniai, kai kurių detalių negali tiksliai prisiminti – ar tai tiesa, ar ne. Negali pasakyti, ar įvykį geriau prisiminė duodamas pagarsintus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ar teisiamojo posėdžio metu. Neapšnekėjo brolio, gali būti, kad taip ir buvo, nes jis išdarinėja visokias nesąmones, turbūt teisybę tada policijoje pasakė. Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94–97), paaiškino, kad šiuos savo parodymus tvirtina.

Liudytojas R. N., apklaustas 2022 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis užsipuolė kaltinamąjį, pradėjo jį smaugti (buvo pačiupęs už gerklės), varyti iš buto. Konfliktas tarp jų kilo koridoriuje. Kaltinamasis sudavė broliui gindamasis. Jis pats gulėjo lovoje, o kai broliai išbėgo į laiptinę, nieko nebematė. Tuomet jis pats išėjo į laiptinę, o ten jau buvo kaimynas ir juos tramdė, iškvietė policiją. Matė, kad kaltinamasis kraujavo (iš nosies arba iš lūpos). Patikslino, kad broliai pradėjo pyktis vakare, bet nesimušė. Konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis grįžęs namo rado netvarką, paprašė brolio susitvarkyti, negirtuokliauti. Kaltinamasis nuėjo į virtuvę, o jis pats su nukentėjusiuoju gėrė alų. Jo paties santykiai su nukentėjusiuoju neutralūs. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino, bet patikslino, kad tuo metu kaltinamojo ir nukentėjusiojo mamos bute nebuvo. Tiksliai neatsimena, apie kurį atvejį šioje byloje yra kalbama – vienu atveju mama buvo, o kitu – nebuvo. Šiuo atveju lyg ir buvo, nes ikiteisminio tyrimo metu duotuose ir teismo pagarsintuose parodymuose užfiksuota, jog mama ryte išeidama paprašė užrakinti buto duris. Kaltinamasis tomis dienoms nesmurtavo prieš brolį, tik trenkė gindamasis, nes nukentėjusysis laikė jį už gerklės prispaudęs prie lifto laiptinėje. Jis pats jokių smūgių nematė, tik matė kraujuotą kaltinamąjį, prispaustą prie lifto. Nemano, kad kaltinamasis būtų atsikėlęs naktį ir išėjęs, nes jo mama paprašė jo (liudytojo) atsikelti ir užrakinti buto duris. Girčiausias buvo nukentėjusysis, vos ant kojų pastovėjo, kai išgeria, būna labai agresyvus, ne kartą prieš motiną ir brolį kėlė ranką. Išgėręs kaltinamasis eina iš karto miegoti, jis yra labai ramaus būdo, į konfliktus pirmas nelįstų, ypač su savo šeimos nariais.

Liudytojas A. A., apklaustas 2022 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad datos neprisimena, bet ryte, prieš 7 val., išgirdo, kaip laiptinėje kaltinamasis ir nukentėjusysis pradėjo stumdytis. Pagalvojo, kad trumpai pasistumdys ir viskas, tačiau jie įsisiautėjo – pradėjo gana smarkiai stumdytis. Jis išgirdo, kad dūsta žmogus, atidarė duris, išbėgo į laiptinę, kaimyno (kaltinamojo) paklausė, ką jis daro, pamatė, kad nukentėjusysis guli ant grindų, atgaudinėjo kvapą, atrodė, kad jam trūksta oro, iškvietė policiją. Būdamas bute (pas jį labai gerai viskas girdisi) girdėjo smūgius delnu, pačių smūgių nematė. Nesiklausė, ką broliai kalbėjosi – kažkur eiti, kažkur išeiti. Laiptinėje daugiau nieko nebuvo, kito liudytojo, kuris buvo atvestas policijos pareigūnų (pastaba – R. N.), nematė. Specifinių kvapų nuo nukentėjusiojo nejautė. Nukentėjusiojo sužalojimų nematė, tik matė, kaip jis gulėjo sukniubęs prie sienos (ant šono, veidu į apačią). Tuo metu kaltinamasis atsistojo ir jo paklausė, ar jis turi problemų. Taip kaltinamasis paklausė iš agresijos, tuomet grįžo namo, o brolis liko gulėti laiptinėje. Kaltinamasis buvo įraudęs, atvirų žaizdų nebuvo. Iš brolių labiau problemiškas yra kaltinamasis. Kai jie išeina ginčytis į laiptinę, abu panašiai būna agresyvūs.

Liudytoja N. A., apklausta 2022 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo mama, jie visi trys gyvena vieno kambario bute. Ji pati įvykio nematė, nes buvo išvykusi pas seserį. Įvykis įvyko vakare, naktį, nes jai naktį po 22 val. skambino abu sūnūs. Nukentėjusysis jai skambino ir rašė žinutes prašydamas jos sugrįžti. Ji grįžo namo 2021 m. birželio 11 d. apie 11.30 val. Nukentėjusysis jai paaiškino, kad buvo grumtynės, muštynės (dėl kaltinamojo), pats nukentėjusysis buvo ligoninėje, negali nuryti, pasakojo, kad jį nuskriaudė brolis. Nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kalčiausias yra R. N., nes girdė sūnų (kaltinamąjį), atvažiuodavo su alkoholiu. Visi nesutarimai ir kilusios pasekmės yra dėl alkoholio. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), iki to laiko gėrė vaistus. Šiuo metu kaltinamasis geria (duomenys neskelbtini) vaistus. Nukentėjusysis šiaip yra labai netvarkingas. Kai grįžo namo iš sesers, buvo netvarka, tvarkėsi po truputį, bet niekur nebuvo prišlapinta (gal nukentėjusysis tualete kartais prišlapina ant grindų, bet kambaryje – ne). Nukentėjusysis niekur nedirba, nepadeda, o kaltinamasis mokėsi (duomenys neskelbtini), yra dirbęs.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. sausio 18 d. apklaustas M. A. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, savo kaltės visiškai nepripažįsta. Atsisako duoti parodymus, juos duos tik teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 53–55, 78–79, 95–97).

2021 m. birželio 11 d. A. A. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini), jo brolis M. A., būdamas neblaivus, konflikto metu fiziškai smurtavo prieš jį, abejomis rankomis trankė jam per galvą, kiek smūgių buvo, pasakyti negali, rankomis jį smaugė, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 5–7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 11 d. nukentėjusysis A. A. parodė, kad jis gyvena kartu su savo broliu M. A. ir mama adresu (duomenys neskelbtini). Jis su broliu nuolat konfliktuoja, nes šis vedasi draugus į namus ir su jais vartoja alkoholį. 2021 m. birželio 10 d. vakare brolis grįžo namo ir atsivedė draugą R. N. (R. N.) su drauge, kurios vardo nežino. Jie atsinešė alkoholio ir vartojo jį namuose. Jis su jais negėrė, turėjo nusipirkęs sau alkoholio ir gėrė atskirai. Jis jiems pasakė, kad nenori, jog namuose nakvotų pašaliniai asmenys. Mama tuo metu buvo išvažiavusi. Kuomet jis pasakė, kad nenori, jog jie nakvotų, brolis pradėjo jam sakyti „ko čia aiškini“, prasidėjo konfliktas. Tada M. A. jį pradėjo mušti rankomis į galvą, kiek buvo smūgių, pasakyti negali, jam nukritus jį spardė, viskas vyko kambaryje. Jis pasitraukė nuo jų, nuėjo į virtuvę ir ten gėrė alų. Vėliau atėjo į kambarį ir nuėjo miegoti. Ryte pabudo nuo brolio balso, kai šis jam priekaištavo, jog jis ankščiau yra kvietęs jam (M. A.) policiją. Jam gulint ant lovos, M. A. pradėjo šlapintis ant jo. Šis buvo girtas. Jis pasakė „ką čia darai“ ir išbėgo į laiptinę. Laiptinėje M. A. jį pavijo ir rėkė „eik į butą“, o jis sakė, kad neis. M. A. tada jam daužė į galvą rankomis, negali pasakyti, kiek buvo smūgių, kadangi gynėsi ir bandė užsidengti. Nakties metu M. A. jį smaugė abiem rankomis. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Būnant laiptinėje, išėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto ir jį išgelbėjo, iškvietė policiją, o M. A. greitai pabėgo su R. N. ir drauge. Jis neskambino pagalbos numeriu, neturėjo galimybės. Civilinio ieškinio nereikš. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 83–86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 4 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad M. A. yra jo brolis. Jie gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybes teise priklauso jo motinai N. A. Nurodytu adresu jie gyvena trise, t. y. jo mama, M. A. ir jis. Konfliktai tarp jų vyksta retai, tačiau kartais pasitaiko, kad jie pykstasi. 2021 m. birželio 10 d. M. A. buvo atėjęs namo kartu su R. N. Jie vartojo alkoholį. Tą vakarą jis irgi buvo pavartojęs, tačiau atskirai, ne kartu su jais. Jie buvo viename kambaryje. Jis paprašė, kad R. N. išeitų, kadangi šis yra sukčius ir jam nepatinka. Tarp jo ir M. A. įvyko žodinis konfliktas, kadangi šis nenorėjo, jog R. N. išeitų. Detaliau visko papasakoti negali, kadangi neprisimena, jau praėjo nemažas laiko tarpas. Tą vakarą mamos namie nebuvo. Ar po to konflikto M. A. jį mušė, jis tikrai neprisimena, kadangi pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, šiuo metu yra sunku prisiminti tą įvykį. Ar R. N. liko nakvoti, tiksliai neprisimena. Ar nakties metu M. A. jį mušė, irgi nurodyti negali. Kaip ir minėjo, neprisimena, ar R. N. nakvojo, ar jie naktį buvo kažkur išėję ir iš ryto grįžo. Prisimena tik tą momentą, kai išbėgo į laiptinę, kadangi M. A. buvo agresyvus, t. y. pradėjo rėkauti. Prisimena, kad tai buvo iš ryto, tačiau tikslios valandos nurodyti negali. Jam išbėgus, jį pasivijo M. A. Šiam dar nespėjus išeiti iš buto, jis išbėgo į laiptinę ir paskambino į kaimyno duris. Tada išbėgęs M. A. pradėjo jį smaugti, su kuria ranka, dabar tiksliai nurodyti negali, brolis buvo jam už nugaros ir apglėbęs su ranka jo kaklą smaugė. Daugiau jokio fizinio smurto M. A. jo atžvilgiu nenaudojo. Iš (duomenys neskelbtini) buto išėjęs kaimynas pasakė, kad iškvietė policiją, ir M. A. jį paleido. Kaimynas bandė nuraminti M. A. Kaip jam atrodo, visą tą laiką R. N. buvo bute ir nematė, kaip M. A. jį smaugė. Prisimena, kad R. N. pasakė M. A., kad iškviesta policija ir reikia pasišalinti. Taip pat negali nurodyti, ar tuo metu, kai M. A. jį smaugė, jis patyrė fizinį skausmą. Taip pat parodo, kad turėjo mėlynę po dešine akimi, tačiau neprisimena, kad M. A. jam būtų sudavęs į veidą. Jis spėja, kad galėjo girtas griūdamas pats atsitrenkti. Pretenzijų M. A. neturi. Nori, kad šis ikiteisminis tyrimas M. A. atžvilgiu būtų nutrauktas, sutiktų su juo susitaikyti, jei būtų tokia galimybė (t. 1, b. l. 94–97).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 11 d. apklausos metu liudytojas A. A. parodė, kad apie pusę metų gyvena (duomenys neskelbtini). Jo aukšte, (duomenys neskelbtini) bute gyvena du broliai ir jų mama. Maždaug prieš savaitę pas jį buvo atėjęs vienas iš brolių – vyresnis, kuris paprašė paskambinti, nes jo jaunesnis brolis, paėmęs iš namų visus mobiliojo ryšio telefonus, pabėgo. Jam pasirodė, kad jau tada vyresnysis brolis buvo sumuštu veidu, tačiau dėl to nebuvo tikras, todėl policijai nepranešė. 2021 m. birželio 11 d., apie 07.40 val., išgirdo laiptinėje konflikto garsus. Pažiūrėjęs pro akutę duryse pamatė du brolius iš (duomenys neskelbtini) buto. Vyresnis brolis kartodamas rėkė, kad neis. Iš pradžių nenorėjo kištis į konfliktą, tačiau pro akutę pamatęs, kad jaunesnysis brolis pradėjo smaugti vyresnį brolį, kiek žino, jo vardas A. A., ir trankyti rankomis į galvą, išėjo į laiptinę ir paklausė, kas čia vyksta. A. A. jau gulėjo ant žemės ir bandė atsigauti, įkvėpti oro, o jaunesnysis brolis pradėjo klausti, ar jis turi problemų. Atsakė, kad jis tai neturi, ir pasakė, kad iškvies policiją. Šis į tai nieko neatsakė. Uždaręs duris grįžo į butą ir iškvietė policijos pareigūnus. Girdėjo, kaip kaimynų durys užsitrenkė, tačiau nematė, kaip išėjo jaunesnysis brolis (t. 1, b. l. 120–122).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. telefonu (numeris nurodytas) buvo susisiekta su liudytoju A. A. dėl papildomos apklausos. Pokalbio metu liudytojas nurodė, kad vykti į papildomą apklausą nepageidauja, kadangi neturi papildomos informacijos, visas aplinkybes nurodė pirmos apklausos metu. Kiek smūgių buvo suduota, nurodyti negali, kadangi pro durų akutę matė, kaip brolis smaugia kitą brolį, jokių smūgių nematė (t. 1, b. l. 123–124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 23 d. apklaustas liudytojas R. N. parodė, kad M. A. yra jo draugas. Jie su juo pažįstami jau apie 5–6 metus ir per visą tą laiką A. A. nuolat kabinasi prie M. A. M. A. dirba, o A. A. niekur nedirba, sėdi ir geria namuose. M. A. nuolat reiškia priekaištus A. A., kad šis nedirba, prašo, kad padėtų mamai. Dėl to A. A., būdamas neblaivus, kabinasi prie M. A. Negali nurodyti, kurią būtent dieną įvyko muštinės, dėl kurių yra apklausiamas. Pamena, kad vakare, apie 21–22 val., jis atėjo pas M. A. namo, ten buvo M. A., A. A. ir jų mama. Jie visi trise buvo neblaivūs, jis irgi buvo kažkiek išgėręs. Jį į svečius pasikvietė M. A. Jie sėdėjo su M. A. virtuvėje, žiūrėjo televizorių ir vartojo alų. Tuo metu A. A. su mama buvo kitame kambaryje. Tą vakarą jokių konfliktų namuose nebuvo, kadangi jis liko nakvoti pas M. A. Iš ryto, apie 07.00 val., juos pažadino M. A. mama, kuri paprašė jų užrakinti buto duris, nes ji ėjo į darbą. Jie užsirakino ir nuėjo toliau miegoti. Apie 09.00 val. jis prabudo nuo garsų laiptinėje, kažkas beldėsi į duris ir šūkavo. Naktį jis miegojo su M. A., tačiau iš ryto, kuomet pabudo, buvo jau vienas. Jam išėjus į laiptinę, jis pamatė, kaip A. A. su M. A. rėkė vienas ant kito. M. A. rėkė ant A. A., kad šis šlapinosi lovoje ir liepė eiti tvarkyti. Tuo metu laiptinėje buvo ir kaimynas, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Kaimynas prašė iškviesti policiją. A. A. su M. A. buvo kruvini, pas M. A. kraujavo lūpa, A. A. antakis buvo kruvinas. Tačiau, kaip minėjo, pačių muštynių jis nematė, į laiptinę išėjo jau po to ir girdėjo tik jų žodinį konfliktą. A. A. išėjo tvarkyti namų, o jie su M. A. išėjo. Tai jau nebe pirmas kartas, kuomet jie mušasi. A. A. nuolat provokuoja M. A. (t. 1, b. l. 141–144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 13 d. papildomai apklaustas liudytojas R. N. parodė, kad įvykio dieną visi buvo neblaivūs, vakare buvo žodinis konfliktas tarp A. A., M. A. ir jų mamos, tačiau muštynių nebuvo. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nesuprato, dažniausiai vyksta dėl to, kad A. A. su motina vartoja alkoholį ir nesitvarko namuose. Dėl ko būtent įvyko konfliktas tarp jų įvykio dieną, jis nesuprato. Naktį nieko nevyko, visi miegojo. Kas įvyko iš ryto, nurodė pirmos apklausos metu (t. 1, b. l. 155–157).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 5 d. apklausta liudytoja M. Š. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje. Apie įvykį, dėl kurio yra apklausiama, negali suteikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, kadangi praėjo jau nemažas laiko tarpas, iškvietimų turi daug, visų aplinkybių tikrai neprisimena. Prisimena tik tiek, kad asmuo nurodė, jog buvo smaugiamas brolio. Prisimena, kad nukentėjęs asmuo buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Visa kita informacija turi būti pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Šiuo metu nurodyti, kokie sužalojimai buvo ant nukentėjusiojo kūno, nurodyti negali, taip pat kokias aplinkybes nurodė nukentėjęs bei kiti asmenys, nurodyti negali, kadangi, kaip ir minėjo, neprisimena (t. 1, b. l. 130–132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 4 d. apklausta liudytoja N. A. parodė, kad M.ir A. A. yra jos sūnūs. Jie gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Dažniausiai konfliktai namuose vyksta tik tada, kai M. A. ateina kartu su R. N. vartoti alkoholį pas juos į namus. Ginčai prasideda todėl, kad R. N. daro blogą įtaką M. A. M. A., kai nebendrauja su R. N., būna labai geras, nekonfliktuoja, tačiau, kai tik pradeda bendrauti su minėtu žmogumi, iš karto kyla problemos. R. N. neateina pas juos, kai ji būna namuose, kadangi ji iš karto kviečia policiją, nes jis yra ten nepageidaujamas. 2021 m. birželio 10 d., tikriausiai apie pietus, ji išvažiavo pas savo seserį į svečius, tačiau jos duomenų nurodyti nepageidauja. Ji liko pas ją nakvoti, todėl nežino, kas vyko jų bute. Visą naktį, apie 4 kartus, jai skambino A. A. ir prašė, kad ji grįžtų namo. Ji suprato, kad jis bijojo būti vienas. Iš jo kalbos ji suprato, kad namie jis buvo vienas, kadangi per telefoną negirdėjo jokių pašalinių garsų. A. A. daugiau jokių aplinkybių jai nenurodė, tik prašė sugrįžti. Kadangi sesuo gyvena toli, neturėjo galimybes grįžti namo. Kitą dieną, apie 10.00 val., ji paskambino A. A. ir pasakė, kad greitai grįš. Apie 12.00 val. ji grįžo namo, namie buvo tik A. A. Jis papasakojo, kad buvo ligoninėje, skauda gerklę ir negali nuryti. Negali tiksliai pasakyti, ar jis jai nurodė aplinkybes, dėl kurių jis buvo pristatytas į ligoninę, nes neprisimena. Po įvykio kalbėjosi su sūnumis, tačiau jie aplinkybių neaiškino. Ar mėlynė po A. A. dešine akimi atsirado po ar prieš įvykį, nurodyti negali, kadangi neprisimena (t. 1, b. l. 162–165).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus įvykio vietoje buvo greitoji medicinos pagalba, bute buvo pranešėjas A. A., kuris paaiškino, kad gėrė kartu su savo broliu M. A. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes pranešėjas naktį buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Brolis pradėjo konfliktuoti, pranešėjui gulint lovoje jo brolis abejomis rankomis pradėjo jam smūgiuoti į veidą (kiek kartų, neprisimena), vėliau abejomis rankomis smaugė. Po kurio laiko asmenys atsidūrė laiptinėje, kur pranešėją vėl pargriovė ant žemės ir vėl abejomis rankomis smaugė. Ant pranešėjo veido dešinės pusės matėsi kraujosruvos ir mėlynės, buvo ištinusi dešinė akis. Smurtautojas iki jų atvykimo pasišalino, pranešėjui nustatytas 2,04 promilių girtumas. Greitoji medicinos pagalba išsivežė pranešėją į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1–4).

2021 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra daugiaaukščio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipus iš lifto, dešinėje pusėje matomos dviejų butų durys, kairėje pusėje, aikštelės gale, matomos trijų butų durys, kairėje nuo durų yra antrojo lifto durys. Laiptinės aikštelė tuščia. Priėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), matomos neapgadintos durys. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra dvejos durys į vonios ir tualeto patalpas, tiesiai prieš įėjimo duris yra durys į virtuvės patalpą, kurioje kairėje yra virtuvės baldai, viryklė, ant jų yra indai, puodai, maisto likučiai. Tiesiai prieš duris yra langas, prie jo stalas, ant kurio stovi mikrobangų krosnelė, dešiniau stovi fotelis. Dešiniau nuo fotelio stovi šaldytuvas, ant grindų daug plastikinės taros nuo alkoholio. Virtuvės patalpoje, palubėje yra ant virvių sukabinti drabužiai. Koridoriaus dešinėje nuo įėjimo durų yra durys į kambarį, kurio dešinėje pusėje yra dvi paklotos lovos, kairėje kambario pusėje yra sofa–lova. Prie priešais duris esančios sienos stovi spinta, kurioje sudėtos knygos, įvairūs namų apyvokos daiktai. Bute netvarkinga, daiktai išmėtyti, nešvaru. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 19–27).

Vilniaus AVPK Vilniaus 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl nuotraukų iš PRĮR nurodyta, kad 2021 m. birželio 11 d. prie ROIK (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai pridėjo nuotraukas (5 vnt.) iš įvykio vietos, kurios pridedamos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 28–34).

2021 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas. Apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena „2021_06_11_06-40-43_(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įraše užfiksuoti BPC darbuotojos, skambinančio į BPC vyro balsai. Nustatyta, kad į BPC skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pranešėjas A. A. kviečia policijos pareigūnus kaimynams, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad ten mušasi brolis su broliu. Dabar brolis guli laiptinėje, jie aiškinasi santykius. Tam vyrui, kuris guli visas sudaužytas, gal ir reikės greitosios, taip dažnai būna (t. 1, b. l. 38–41).

2021 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai:

1. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0611_065624_001“, jo trukmė 05.12 min. Vaizdo įrašui prasidėjus, matomas policijos pareigūnas, bendraujantis su vyru prie daugiabučio namo. Policijos pareigūnams užėjus į butą, nukentėjusįjį apžiūri greitosios medicinos pagalbos brigada. Vyras parodė, kad jo brolis sumušė jį vakar ir šiandien. Brolis pabėgo su draugu. Pretenzijų savo broliui turi. Vyras sutiko važiuoti apžiūrai į ligoninę. Vyras parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog jis iškvietė policiją, dėl to jo brolis supyko. Vaizdo įrašo pabaiga;

2. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0611_070124_002“, jo trukmė 04.59 min. Vyras aiškina, kad jam gulint lovoje brolis jį mušė, o būtent: abejomis rankomis sudavė daug smūgių, tačiau negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė, kadangi buvo išgėręs. Jam gulint lovoje jis pasakė broliui, jog nenori, kad jo draugai čia nakvotų, nes mamai tai nepatiks, dėl to jo brolis atsigulė ant jo ir pradėjo smaugti. Vyras su policijos pareigūnais išėjo į laiptinę, kur vyras parodė, kad brolis jį smaugė. Vyras parodė, kad pagalbos tarnybas iškvietė kaimynas. Prieš pabėgdamas brolis pavogė iš vyro pinigus ir alų. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga;

3-4. Apžiūrimuose vaizdo įrašuose, pavadinimu ,,2021_0611_070623_003“, kurio trukmė 04.59 min., ir pavadinimu ,,2021_0611_071122_004“, kurio trukmė 00.01 min., tyrimui reikšmingos informacijos nėra;

5. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0611_071442_005“, jo trukmė 01.02 min. Policijos pareigūnai nustato vyro neblaivumą. Reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga;

6. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0611_110206_001“, jo trukmė 05.13 min. Vyras nurodo, kad brolio dar nėra namuose. Vyras parodė, kad mama išvažiavusi, o su broliu tai jau tęsiasi ilgą laiką. Brolis su savo draugu R. N. ir kažkokia mergina, kurios jis nepažįsta, vartojo alkoholinius gėrimus. Reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga;

7. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0611_110707_002“, jo trukmė 01.02 min. Vyras parodė, kad jis negali valgyti, kadangi smaugdamas brolis sužeidė jam trachėją. Vyras papasakojo, kad naktį brolis su kompanija vartojo alkoholį, vyras pasakė broliui, kad čia niekas nenakvotų. Vyras atsigulė į lovą, brolis irgi atsigulė ir be jokios priežasties pradėjo smaugti. Kur šiuo metu yra brolis, jis nežino. Reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga;

8. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0611_111206_003“, jo trukmė 01.04 min. Reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1., b. l. 44–46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 1649/2021 (01) nurodyta, kad A. A. nustatytos kraujosruvos dešinės akies srityje, kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti po dviejų trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai – kraujosruva kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skydinės kremzlės viršutinių ragų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais). Nustatytų sužalojimų vietose požymių, nurodančių apie žalojančio daikto (daiktų) skaičių, neaprašyta (t. 1, b. l. 113–115).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkiu sužalojimu ar susargdinimu (kai sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nė vieno iš padarinių, nurodytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga – ilgiau nei 10 dienų), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (nesunkus sužalojimas ar susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti; dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota). BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusįjį (artimasis giminaitis ar šeimos narys). BK 248 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. birželio 10 d. vakare ir 2021 m. birželio 11 d. ryte, bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei laiptinės aikštelėje prie šio buto, tarp šiame bute gyvenančių brolių – kaltinamojo M. A. ir nukentėjusiojo A. A. – kilo konfliktas. Abu broliai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, kaltinamojo girtumas nebuvo nustatytas, tačiau tiek jis pats, tiek nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2021 m. birželio 10 d. vakare ir 2021 m. birželio 11 d. ryte kaltinamasis vartojo alkoholį, buvo neblaivus.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis M. A. 2021 m. birželio 10 d. vakare rankomis sudavė nukentėjusiajam A. A. nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį ir rankomis smaugė kaklą, o 2021 m. birželio 11 d. ryte laiptinės aikštelėje sudavė nukentėjusiajam A. A. abejomis rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka smaugė nukentėjusįjį apglėbęs jo kaklą iš nugaros pusės.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta, tačiau iš jo parodymų matyti, jog jis nepripažįsta kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo spardymu kojomis ir jo apšlapinimu, o aplinkybes, susijusias su smūgių rankomis nukentėjusiajam sudavimu, taip pat su nukentėjusiojo smaugimu rankomis, pripažino pilnai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiek vakare, tiek ryte smaugė brolį ir sudavė jam smūgius rankomis į veidą, laiptinėje sudavė smūgį ranka į galvą, brolį smaugė iš nugaros, brolis buvo nukritęs ant grindų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu brolio atsiprašė.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis tiek vakare, tiek ryte sudavė jam smūgius rankomis (bute ir laiptinėje), o laiptinėje ir smaugė. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 11 d. apklaustas nukentėjusysis, be kita ko, parodė, kad kaltinamasis vakare pradėjo mušti rankomis jam į galvą, kiek buvo smūgių, pasakyti negali, o ryte laiptinėje kaltinamasis jam daužė į galvą rankomis, negali pasakyti, kiek buvo smūgių, nes gynėsi ir bandė užsidengti, be to, nakties metu kaltinamasis jį smaugė abiem rankomis. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 4 d. apklaustas nukentėjusysis, be kita ko, parodė, kad prisimena tik tą momentą, kai išbėgo į laiptinę, nes kaltinamasis buvo agresyvus, t. y. pradėjo rėkauti; kaltinamasis laiptinėje pradėjo jį smaugti, su kuria ranka, dabar tiksliai nurodyti negali, brolis buvo jam už nugaros ir apglėbęs su ranka jo kaklą smaugė; daugiau jokio fizinio smurto kaltinamasis jo atžvilgiu nenaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors matyti tam tikrų neatitikimų tarp nukentėjusiojo parodymų, duotų skirtingu metu ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamojo posėdžio metu, tačiau esminės tarp brolių kilusio konflikto aplinkybės yra tos pačios – kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis į galvos sritį, taip pat jį smaugė. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis buvo neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra nurodyta (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. birželio 11 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme, nukentėjusiajam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija; nukentėjusysis nurodė, kad geria (pastaba – vartoja alkoholinius gėrimus) apie mėnesį, šiandien taip pat gėrė (t. 1, b. l. 108–110). Nukentėjusysis tiek antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena kaltinime nurodyto įvykio aplinkybes, nes tuo metu buvo neblaivus, be to, nuo įvykio praėjo nemažai laiko, tačiau nemano, kad būtų galėjęs apkalbėti brolį. Tokių aplinkybių, t. y. kad nukentėjusysis būtų siekęs apkalbėti, neteisingai apkaltinti kaltinamąjį, nenustatė ir teismas – nukentėjusysis antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad pretenzijų kaltinamajam neturi; nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas; sutiktų su broliu susitaikyti, jei būtų tokia galimybė; teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat stengėsi pateisinti kaltinamojo veiksmus, t. y. nurodė, kad jo broliui blogą įtaką daro liudytojas R. N. Teismas, įvertinęs į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, remiasi prieš tai nurodytais nukentėjusiojo parodymais, juo labiau, kad jie atitinka tiek kaltinamojo poziciją, tiek kitus byloje esančius įrodymus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. A. parodė, kad kaltinime nurodytu metu ji buvo ne namuose, tačiau naktį jai kelis kartus skambino ir rašė žinutes jos sūnus A. A., prašė grįžti namo, kažko bijojo; kai ji grįžo namo 2021 m. birželio 11 d., nukentėjusysis jai skundėsi, kad jam skauda gerklę, sunku ryti, jį nuskriaudė brolis. Iš esmės analogiškas aplinkybes minėta liudytoja nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo motina, gyvena viena bute kartu su sūnumis, paaiškino, kad abu sūnūs kaltinime nurodytu metu vartojo daug alkoholio, kas ir yra visų konfliktų priežastis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad gyvena kaimynystėje; 2021 m. birželio 11 d. ryte išgirdo konflikto garsus; nukentėjusysis buvo tik su apatiniais, buvo girdimi pliaukšėjimo (per nuogą odą) garsai; taip pat suprato, kad laiptinėje kaltinamasis smaugia nukentėjusįjį, pastarasis po to nugriuvo ant grindų, buvo girdėjosi, kad jam trūksta oro; kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs; kaltinamasis pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, grįžo į butą; liudytojas iškvietė pagalbą. Iš esmės analogiškas aplinkybes minėtas liudytojas nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė, kad liudytojai N. A. ir A. A. būtų norėję apkalbėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąjį, jų parodymai atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijas, sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl šių liudytojų parodymais teismas remiasi.

Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog nukentėjusysis yra akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (2,04 prom. girtumas), matoma kraujosruva (mėlynė), kaip sužalojimo vietos pažymėta dešinė akis ir kaklas, nukentėjusysis, be kita ko, paaiškino, kad kai jis gulėjo lovoje, jo brolis abejomis rankomis pradėjo jam smūgiuoti į veidą (kiek kartų, neprisimena), vėliau abejomis rankomis smaugė, laiptinėje pargriovė ant žemės ir abejomis rankomis smaugė (t. 1, b. l. 1–4); 2021 m. birželio 11 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad nukentėjusysis paaiškino, jog jo brolis, būdamas neblaivus, konflikto metu fiziškai prieš jį smurtavo, abejomis rankomis trankė jam per galvą, smaugė <...> (t. 1, b. l. 5–7); 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad neblaivus kaltinamasis konflikto metu fiziškai smurtavo prieš brolį, t. y. abejomis rankomis smūgiavo į galvos sritį, smaugė (t. 1, b. l. 10–11); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad buvo atvykta adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 11 d. 06.45 val., sumuštas vyras guli laiptinėje, kraujuoja; skausmo vietos – galva, veidas, kaklas, krūtinės ląsta (t. 1, b. l. 104); (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. birželio 11 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme kaip diagnozė nurodyta – kiti patikslinti kaklo sužalojimai (skydinės kremzlės lūžis); kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, kita; <...> nusiskundimai – brolis vakar trenkė į akį, akies sumušimas, buvo be sąmonės, nieko neprisimena, <...> buvo smaugiamas (t. 1, b. l. 108–110). Iš BPC garso įrašo girdėti, kaip pranešėjas (kaimynas liudytojas A. A.), be kita ko, pranešė, jog jis girdėjo konfliktą, nukentėjusysis visas sudaužytas, bet juda. Iš Body kamerų vaizdo įrašų matyti, kaip 2021 m. birželio 11 d. ryte nukentėjusysis policijos pareigūnams ir medikams skundžiasi, jog brolis jį vakar ir šiandien smaugė ir mušė – daužė su abiem rankomis daug kartų; rankomis smaugė lovoje ir laiptinėje; tos pačios dienos 11.06 val. pasakojo, kad mama išvažiavo, bijo brolio, brolis jį smaugė, skauda, sunku ryti.

Teismas nesiremia liudytojo R. N. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad kaltinamasis nenaudojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, viena vertus, todėl, kad jis pats parodė, kad tiksliai neatsimena, apie kurį įvykį yra kalbama, gali sumaišyti kelių įvykių aplinkybes (parodė apie tai, kad įvykio metu buvo ir N. A., kuri vakare kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte išėjo į darbą ir prašė užrakinti duris, nors byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad N. A. tuo metu nebuvo namuose), kita vertus, todėl, kad jo duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Be to, kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. N. kilusio konflikto nematė, nes miegojo, į laiptinę taip pat nebuvo išėjęs, taigi, įvykio aplinkybių nestebėjo.

Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, jog kaltinamasis 2021 m. birželio 10 d. vakare, nukentėjusiajam nukritus ant grindų, spardė į įvairias kūno vietas, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių, o 2021 m. birželio 11 d. ryte ant nukentėjusiojo atliko gamtinius reikalus (jį apšlapino), pažymėtina, kad tokios aplinkybės yra užfiksuotos tik nukentėjusiojo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose („jam nukritus jį spardė“, „jam gulint ant lovos, M. A. pradėjo šlapintis ant jo“) ir 2021 m. birželio 11 d. protokole–pareiškime („brolis spardė kojomis į įvairias kūno vietas“). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes kategoriškai neigė, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu taip pat iš esmės šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, nurodė, kad tokie atvejai galėjo būti anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios aplinkybės, jog kaltinamasis būtų spardęs nukentėjusįjį ar jį apšlapinęs nėra užfiksuota jokiuose kituose byloje esančiuose įrodymuose, tokių aplinkybių neparodė nė vienas apklaustas liudytojas. Be to, iš Body kamerų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnas ir medikams kalba tik apie smūgių rankomis jam sudavimą ir smaugimą, medicininiuose dokumentuose taip pat nėra užfiksuota jokių nukentėjusiojo nusiskundimų dėl jo spardymo, tokio pobūdžio nukentėjusiojo sužalojimai ant jo kūno šiuose dokumentuose taip pat nėra užfiksuoti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytoje vietoje būtų prišlapinta, liudytojas A. A. nurodė neužuodęs jokių specifinių kvapų, sklindančių nuo nukentėjusiojo, liudytoja N. A. parodė, kad kai grįžo, namuose (ypač kambaryje) nerado niekur prišlapinta. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas yra pareikštas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o gamtinių reikalų atlikimas (apšlapinimas) ant nukentėjusiojo (kaip ir kaltinime nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis nukentėjusiajam gulint lovoje, priėjo prie jo ir priekaištavo dėl anksčiau iškviestos policijos, taip pat kaltinamasis atbėgo paskui nukentėjusįjį į laiptinę ir liepė grįžti į butą, o pastarasis išsigando ir nesutiko grįžti) nėra minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas šalina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis 2021 m. birželio 10 d. vakare, nukentėjusiajam nukritus ant grindų, spardė į įvairias kūno vietas, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių, o 2021 m. birželio 11 d. ryte nukentėjusiajam gulint lovoje, priėjęs prie jo, priekaištaudamas dėl anksčiau iškviestos policijos, ant jo atliko gamtinius reikalus (jį apšlapino), kaltinamasis atbėgo paskui nukentėjusįjį į laiptinę ir liepė grįžti į butą, o pastarasis išsigando ir nesutiko grįžti. Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta ir tai, kad nukentėjusysis dėl to, jog kaltinamasis 2021 m. birželio 10 d. vakare rankomis sudavė jam nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, rankomis smaugė kaklą, o 2021 m. birželio 11 d. ryte laiptinės aikštelėje sudavė jam abejomis rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka smaugė jį apglėbęs jo kaklą iš nugaros pusės, patyrė kaltinime nurodytus padarinius – jautė fizinį skausmą, taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir N. A. parodymus, Body kamerų vaizdo įrašus, medicininiuose dokumentuose užfiksuotus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį ir lokaciją, o taip pat į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvadą Nr. G 1649/2021 (01), kurioje nurodyta, kad A. A. nustatytos kraujosruvos dešinės akies srityje, kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos; visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti po dviejų trauminių poveikių; nustatyti sužalojimai – kraujosruva kakle su skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžiu, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skydinės kremzlės viršutinių ragų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais); nustatytų sužalojimų vietose požymių, nurodančių apie žalojančio daikto (daiktų) skaičių, neaprašyta (t. 1, b. l. 113–115).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo patirtu fiziniu skausmu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, šiuo atveju mušdamas nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis nesunkiai sužalojo šeimos narį – brolį, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę M. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą žmogaus – savo šeimos nario – sveikatai. Nusikalstama veika padaryta kartu gyvenančio brolio atžvilgiu panaudojant akivaizdžiai brutualų smurtą, be kita ko, pasireiškusį smaugimu, kas yra akivaizdžiai pavojinga asmens gyvybei.

Teismas vertina, jog šiuo atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įgijo profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirba (nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. dirbo šešiose darbovietėse, trijose iš jų po vieną dieną, kitose – dvi, keturias ir devynias dienas; t. 2, b. l. 7–8; kas rodo kaltinamojo nepastovumą, nenorą prisiimti įsipareigojimų ir atsakomybės), teistas (t. 2, b. l. 9–17), baustas administracine tvarka (nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 10 d. padarė aštuonis administracinius nusižengimus, tris iš jų – smulkias vagystes (alkoholinių gėrimų), du iš jų, susijusius su nustatytos tvarkos karantino metu pažeidimu, taip pat po vieną nusižengimą, susijusį su tyčiniu turto sunaikinimu ar sugadinimu, alkoholio vartojimu viešoje vietoje, važiavimu viešuoju transportu be bilieto; bauda sumokėta tik už pastarąjį nusižengimą, duomenų apie kitų baudų sumokėjimą nėra; t. 2, b. l. 18–41), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkerių metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (t. 2, b. l. 100), gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 2, b. l. 102). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-312/2021 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 109).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. A. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar bausmės paskirčiai (BK 54 straipsnio 3 dalis), taip pat nenustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs prieš tai aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be kita ko, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bausmė pradėta atlikti 2021 m. rugsėjo 17 d.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. per du mėnesius nuo minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios, padarė net keturiolika administracinių nusižengimų – iš jų devynias smulkias vagystes (alkoholinių gėrimų), vieną smulkią vagystę, du administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus, taip pat pažeidė viešąją tvarką bei važiavo viešuoju transportu be bilieto (t. 2, b. l. 18–29). Šiuos administracinius nusižengimus M. A. vykdė tol, kol Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jis 2021 m. lapkričio 24 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. N1-699-369/2021 suimtas. Prieš tai išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad minėtu teismo nuosprendžiu M. A. paskirta laisvės apribojimo bausmė, nustatyti įpareigojimai/draudimai ir jo atžvilgiu vykdyta probacija nepadarė jam visiškai jokio poveikio, nesulaikė nuo priešingų teisei veiksmų atlikimo, neprivertė įvertinti savo poelgių ir nukreipti savo gyvenimą pozityvia linkme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis (atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 67–76), be kitų pranešimų užfiksuota ir tai, kad 2021 m. balandžio 7 d. 00.41 val. pranešėja teigia, kad sūnus M. A. neadekvatus, neblaivus, pasiėmęs druskos ir kitų medžiagų mišinį, žarsto namiškiams į akis; 2021 m. birželio 9 d. 21.59 val. pranešėjas teigia, kad jo brolis M. nori jį nužudyti; teigia, kad negali kalbėti ir padėjo ragelį; daugiau neaišku. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, taip pat konstatuota, kad 2021 m. birželio 11 d. ryte M. A. smaugė brolį laiptinėje, jam buvo padarytas skydinės kremzlės abipus viršutinių ragų lūžis, liudytojas A. A. parodė, kad jam išėjus iš savo buto, kaltinamasis atsistojo nuo nukentėjusiojo, buvo įraudęs, agresyviai klausė, ar jis turi problemų, tuo metu nukentėjusiajam trūko oro, jis bandė įkvėpti oro, t. y., kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika buvo padaryta kartu gyvenančio brolio atžvilgiu panaudojant akivaizdžiai brutualų smurtą, be kita ko, pasireiškusį smaugimu, kas yra akivaizdžiai pavojinga asmens gyvybei. Teismo vertinimu, visos prieš tai išdėstytos aplinkybės liudija didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, nenorą keisti savo elgesį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog švelnesnėmis priemonėmis pavyks M. A. sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į prieš tai išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis M. A. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta ir įskaityta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

Kaltinamajam M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 112–114) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus teismo nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

BPK nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 123,13 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. A. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, A. A. teiktos otorinolaringologo, skubiosios medicinos gydytojo paslauga, padaryta kompiuterinė tomografija, vertinamos 123,13 Eur (t. 1, b. l. 50–53). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie pirmo bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti M. A. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą ir įskaitytą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. A. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, banko sąskaitos Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtis – „žala PSDF už A. A. gydymą“) 123,13 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 13 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (123,13 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė