- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2071-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-133-470/2012 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui J. B. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – D. J.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2011-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1953-343/2011 (t. 2, b. l. 121–124) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo (t. 2, b. l. 7984) dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista kompensacija už ieškovui atitenkantį santuokinį turtą, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas, panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovas santuokos metu įgytą automobilį RENAULT TRAFIC, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, ieškiniu prašė priteisti jam, atsakovei priteisiant 500 Lt piniginę kompensaciją (t. 1, b. l. 1–2). Proceso eigoje šalims sutarus, kad automobilis vertas 500 Lt, ieškovas prašė automobilį priteisti jam, o atsakovei iš jo priteisti 250 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovo teigimu, visą kitą turtą jie su atsakove pasidalijo geruoju, sau pasilikdamas daiktus, o atsakovei išmokėdamas 8 000 Lt kompensaciją, ir neprieštaravęs, kad ji pasiimtų kai kuriuos daiktus. Atsakovės teigimu, santuokos metu šalys bendrąja jungtine nuosavybe įgijo transporto priemones RENAULT TRAFIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės (bylos eigoje patikslino vertę – 500 Lt), ir OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt vertės, prieškambario 3 dalių baldų komplektą, 600 Lt vertės, 6 kėdes „Boss IX“, 600 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą (3 pastatomas ir 3 pakabinamas spinteles, virtuvinį stalą ir 2 taburetes), 1 500 Lt vertės, dirbtinės odos kampą virtuvėje, 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 51 cm įstrižainės, 600 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 80 Lt vertės, čiužinį, 500 Lt vertės, šaldytuvą LG, 1 300 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Deluxe“, 80 Lt vertės, sulčiaspaudę, 80 Lt vertės, žaliuzes, 100 Lt vertės, 3 vnt. šviestuvų, 130 Lt vertės, tapetus, 50 Lt vertės. Šiuos 6 920 Lt vertės daiktus, išskyrus trečiajam asmeniui (ieškovo anūkei) perleistą automobilį OPEL ASTRA, atsakovė patikslintu priešieškiniu (2 t., b. l. 142–144) prašė priteisti ieškovui, o jai prašė priteisti iš atsakovo 9 960 Lt kompensaciją: už jam natūra atitenkančius daiktus (3 460 Lt), perleistą trečiajam asmeniui automobilį (4 000 Lt) ir 2 500 Lt, kaip ½ dalį iš bendrų lėšų grąžintos ieškovo asmeninės 5 000 Lt paskolos garažo pajaus pirkimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-07-02 sprendimu (t. 3, b. l. 21–27) ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies: padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą šalių santuokos metu įgytą turtą:
- ieškovui priteisė turto už 2 290 Lt: automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis Nr. CAF, 363 500 Lt vertės, prieškambario trijų dalių baldų komplektą, 600 Lt vertės, šešias kėdes „Boss IX“, 600 Lt vertės, dirbtinės odos kampą virtuvėje, 300 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 80 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Deluxe“, 80 Lt vertės, du šviestuvus, 80 Lt vertės, tapetus, 50 Lt vertės;
- atsakovei priteisė daiktų už 2 280 Lt: šaldytuvą LG, 1 300 Lt vertės, čiužinį, 500 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 51 cm įstrižainės, 400 Lt vertės, sulčiaspaudę, 80 Lt vertės;
priėmė atsakovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl svetainės baldų komplekto, 1 200 Lt vertės, sekcijos, 500 Lt vertės, televizoriaus „Samsung“, 900 Lt vertės, plastikinių langų, 2 000 Lt vertės, padalijimo, atlyginimo už būsto remontą, iš viso už 6 680 Lt, šią bylos dalį nutraukė;
priteisė iš ieškovo atsakovei 10 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 2 500 Lt kompensaciją už asmeninės prievolės įvykdymą santuokinėmis lėšomis, iš viso 2 510 Lt;
ieškovės reikalavimą padalinti automobilį OPEL ASTRA, virtuvės baldų komplektą (3 pastatomos ir trys pakabinamos spintelės, virtuvinis stalas, 2 taburetės), žaliuzes, vieną šviestuvą atmetė;
priteisė ieškovui iš atsakovės 482 Lt žyminio mokesčio ir 1 300 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1 782 Lt;
priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui 69,90 Lt žyminio mokesčio;
priteisė iš ieškovo atsakovei 144 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš viso 1 144 Lt;
atsakovei grąžino 200 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-03-15 (iš viso sumokėta 550 Lt „Swedbank“, AB), šią nutarties dalį pavedė vykdyti VMI.
2012-07-12 papildomu sprendimu (t. 3, b. l. 33) Alytaus rajono apylinkės teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 2 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 36–40) prašo pakeisti 2012-07-02 teismo sprendimą ir priteisti ieškovui šaldytuvą LG, 1 300 Lt vertės, čiužinį, 500 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 51 cm įstrižainės, 400 Lt vertės, sulčiaspaudę, 80 Lt vertės, iš viso daiktų už 2 280 Lt, atsakovei priteisiant iš ieškovo 2 280 Lt kompensaciją už šiuos daiktus; pripažinti, kad santuokos metu įgytas ir ieškovo vardu įregistruotas 8 000 Lt vertės automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė bendrąją jungtinę šalių nuosavybę, ir iš ieškovo priteisti atsakovei 4 000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį; padidinti jai iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovui priteistas iš jos 2012-07-02 sprendimu ir 2012-07-12 papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidas sumažinti; kitą 2012-07-02 teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas, savo nuožiūra padalinęs daiktus ir apeliantei priteisęs šaldytuvą, čiužinį, televizorių, sulčiaspaudę, iš viso 2 280 Lt vertės daiktų, neatsižvelgė į jų funkcinę paskirtį ir galimybę pagal paskirtį juos panaudoti. Po kilusio konflikto su apeliantės sūnumi ieškovas 2009-03-09 jos neįleido į butą ir nuo to laiko ji buvo priversta apsigyventi išsinuomotame bute, visi šie daiktai liko pas ieškovą, jis iki šiol daugiau kaip trejus metus jais naudojasi su dabartiniais savo šeimos nariais, todėl natūralu, jog daiktai per tokį laiką žymiai nusidėvėjo ir prarado savo ankstesnę vertę. Nuo 2009-05-04 apeliantė gyvena išsinuomotame visiškai apstatytame baldais bute su reikiamais daiktais (t. 3, b. l. 41) ir, neturėdama savo būsto, ji neturi kur dėti priteistų daiktų. Apeliantei priteistas 500 Lt vertės čiužinys pagamintas pagal užsakymą ir pagal išmatavimus yra pritaikytas tik tai lovai, kuri likusi ieškovui, todėl minėto čiužinio pritaikyti kitai lovai ji negalės, ir jis apeliantei tiesiog nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o ir ieškovas bus priverstas užsisakyti pagaminti kitą čiužinį, o tai tokiu atveju visiškai neracionalu. Būtent dėl nurodytų aplinkybių apeliantė daiktus prašė palikti ieškovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją. Teismas, priteisdamas apeliantei televizorių „Samsung“ ir sulčiaspaudę, pasirėmė ieškovo paaiškinimu, kad ji, išeidama iš jo namų, šiuos daiktus išsinešusi. Tokia teismo išvada padaryta remiantis tik suinteresuoto asmens, ieškovo paaiškinimu ir todėl negali būti laikoma pagrįsta. Apeliantė išsinešė tik savo asmeninius daiktus (rūbus, avalynę, knygas), jokių bendrai santuokoje įgytų daiktų ieškovas jai neleido išsinešti, o televizorių ir sulčiaspaudę jis paslėpė, todėl atsakovė ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – daiktus areštuoti. Antstolei darant aprašą televizoriaus ir sulčiaspaudės bute nebebuvo, likęs buvo tik televizoriaus staliukas (t. 1, b. l. 76–78). Apie antstolės atvykimą daryti turto aprašą ieškovui buvo žinoma iš anksto, nes antstolė derino atvykimo datą ir laiką su ieškovu.
2. Netinkamai teismas įvertino įrodymus ir santuokos metu įgytą automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįtraukė į šeimos turto balansą ir nesprendė klausimo dėl jo padalinimo ir kompensacijos už jį priteisimo, laikydamas, kad automobilis nuo jo įsigijimo momento priklausė trečiajam asmeniui. Tokiai išvadai padaryti teismui pakako tik ieškovo ir jo pusėje stojusio trečiojo asmens (ieškovo išlaikomos anūkės) paaiškinimų, nors akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo suinteresuoti, kad šis automobilis nebūtų dalinamas. Tokiai teismo išvadai prieštarauja bylos rašytiniai įrodymai. Teismo teiginiai, kad automobilis nupirktas ne už šalių bendras lėšas, o už ieškovo anūkės sutaupytas alimentų ir socialinių išmokų sumas, tik įregistruotas ieškovo vardu, kad būtų pigesnis privalomas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo mokestis, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Iš trečiojo asmens banko sąskaitos, į kurią buvo pervedamos paramos lėšos, išrašo (t. 2, b. l. 40–44) matyti, kad ieškovas kaip globėjas pagal teismo sprendimą 2004-12-24 nuėmė 4 000 Lt, o sąskaitoje liko tik 99,73 Lt. Toliau sukauptas lėšas 2006-09-28 1 000 Lt ir 2006-12-29 1 000 Lt pats trečiasis asmuo pervedė į indėlį, o 2007-12-14 sąskaitoje buvo likę tik 539,33 Lt. 2008 m. sąskaitos, iš kurios matytųsi, kad tikrai automobilio pirkimo dieną buvo sukaupta ir nuimtos nurodomos 4 500 Lt lėšos, byloje nepateikta. Apeliantė mano, jog teismas, teigdamas, jog trečiasis asmuo visada turėjo savo lėšų: gaudavo jas kaip išlaikymą iš tėvo ir finansinę paramą iš Lietuvos vaikų fondo, kuris laikotarpiu nuo 1995 iki 2009 metų jai išmokėjo viso 8 197,40 Lt, iš Alytaus miesto socialinės paramos skyriaus gaudavo išmokas vaikui, rūpybos išmoką ir socialinę pensiją, turėjo įvertinti tai, kad tos visos lėšos, gaunamos kas mėnesį, nebuvo didelės, be to, jos buvo skiriamos ir naudojamos nepilnametės (trečiojo asmens) išlaikymui, bet ne kaupimui, tai ir patvirtina pateiktas byloje trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas. Taigi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo įgytas už trečiojo asmens lėšas, nepateikė. Automobilio pirkimo metu 2008-11-26 trečiasis asmuo dar buvo moksleivė, mokėsi vidurinėje mokykloje ir jai nebuvo būtinybės naudotis automobiliu. Liudytojai J. J. (trečiojo asmens tėvas), tvirtinęs dovanojęs dukrai 4 000 Lt automobilio įsigijimui, liudytojos Z. B., E. M. – visi ieškovui ir trečiajam asmeniui artimi asmenys, suinteresuoti, kad automobilis liktų ieškovo ir trečiojo asmens žinioje, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais. Liudytojas J. J. teismui nepateikė jokių įtikinamų rašytinių įrodymų, kad jis turėjo 4 000 Lt, kuriuos esą dovanojęs dukrai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad trečiasis asmuo buvo atskirta nuo tėvo, liudytojas J. J. teikė dukters išlaikymui itin mažą sumą – tik 130 Lt, ir tai matyti iš ieškovo pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo (t. 1, b. l. 69), neturėjo nuolatinio darbo, jo sutuoktinė nedirba, jis turi dar du vaikus išlaikytinius, statėsi namą, taigi tokių lėšų, kad galėtų duoti trečiajam asmeniui keletą tūkstančių litų automobiliui įsigyti, jis tikrai neturėjo. J. J. net 130 Lt išlaikymo sumos reguliariai nemokėjo, apeliantė pati ne kartą važiavo ir lankėsi antstolės P. K. kontoroje, prašydama paraginti J. J. sumokėti dukrai išlaikymą. Pažyma-sąskaita, pinigų priėmimo kvitas rodo, kad iš UAB „Dainesa“ 2008-11-26 automobilį „Opel Astra“ už 9 500 Lt pirko ieškovas (t. l, b. l. 60–61). Šie dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys, patvirtinantys, kad ginčo automobilį nupirko ir pinigus sumokėjo ieškovas. Automobilio kaina oficialiai buvo įforminta 9 500 Lt, tačiau iš tiesų šalys sumokėjo 15 000 Lt, kas faktiškai yra įprasta, todėl tendencingai sprendime teigiama, esą apeliantė net nežinojo automobilio pirkimo kainos. Tai, kad apeliantė nebuvo nuvažiavusi apžiūrėti automobilio prieš pirkimą ir tiesiogiai nedalyvavo jį perkant, nereiškia, kad ji jo neįsigijo, nes tiesioginis moters dalyvavimas, kai automobilį perka vyras (sutuoktinis), nėra privalomas. Prieš automobilio pirkimą ji namuose atskaičiavo pinigus, juos padavė sutuoktiniui. Padėti apžiūrėti perkamą automobilį su ieškovu kartu važiavo jo žentas. Automobilio įsigijimui esminės reikšmės neturi faktas, jog šalys neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tiesiog tuo metu šalims pasiūlė įsigyti neblogą automobilį ir jos tuo pasinaudojo. Mokytis vairuoti apeliantė buvo nusprendusi 2009 metų pavasarį, t. y. praėjus keletui mėnesių po automobilio pirkimo, nes visas turėtas lėšas išleido automobilio pirkimui ir sumokėti už mokslą dar reikėjo susitaupyti lėšų. Po automobilio pirkimo praėjus tik 3,5 mėnesio (2009-03-09), šalių šeiminiai santykiai nutrūko, apeliantė buvo tiesiog išvyta iš namų, priversta kurį laiką gyventi pas seserį, o vėliau nuomotis butą, todėl suprantama, kad nupirktu automobiliu naudotis realios galimybės ji neturėjo. Ieškovo ir trečiojo asmens aiškinimas, kuriuo teismas patikėjo, jog nupirktą automobilį įregistravo ieškovo vardu tik todėl, kad būtų pigesnis privalomas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo mokestis, yra naivus ir negyvenimiškas, nes jei turi tiek lėšų, jog gali įsigyti automobilį, tai susimokėti keletą šimtų už privalomą vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą tikrai gali surasti. Tendencingi ir nepagrįsti teiginiai apie apeliantės nesąžiningumą ir norą praturtėti svetima sąskaita. Teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, visiškai nepasisakė dėl ieškovo sąžiningumo, nekreipė dėmesio į tai, kad jis ieškinyje nurodęs, jog gyvendamos santuokoje šalys įgijo tik automobilį RENAULT TRAFIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o kito dalintino turto santuokos metu neįgijo, nors šiuo sprendimu nustatyta, jog tokie daiktai santuokos metu buvo įgyti.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 2012-07-02 sprendime ir 2012-07-12 papildomame sprendime. Teismas neteisingai nurodė, kad apeliantė turėjo 4 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantės išlaidos advokatui, rengusiam priešieškinį, ir kitam advokatui, atstovavusiam teismo procese, sudaro 4 000 Lt (t. 1, b. l. 31 – 2010-03-15 kvitas 1 200 Lt, t. 2, b. l. 66 – 2010-04-26 kvitas 1 500 Lt, t. 2, b. l. 116 – 2011-10-03 kvitas 300 Lt, t. 3, b. l. 13 – 2012-04-24 kvitas 1 000 Lt, iš viso 4 000 Lt). Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tariamą jos piktnaudžiavimą proceso suteiktomis teisėmis ir, remdamasis CPK 93 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinas išlaidas sumažino. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirminį priešieškinį apeliantei ruošė specialistas advokatas, ir tai, kad į jį įtraukė daiktus, kurie buvo įgyti iki santuokos su ieškovu, apeliantės kaltės nėra, nes ji nėra teisės specialistė ir neturi reikiamų žinių. Teismas tokį priešieškinį priėmė, laikydamas, jog jis paruoštas tinkamai, ir nagrinėjo. Tik apeliacinės instancijos teismo 2011-10-18 nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad santuokos nutraukimo byloje spręstinas tik turto, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo klausimas, todėl apeliantės pirminis priešieškinis buvo patikslintas. Advokatė, ruošusi pirminį priešieškinį, nesutiko atstovauti teisme, todėl apeliantė buvo priversta kreiptis į kitą advokatą. Turtas buvo areštuotas, vadovaujantis ne apeliantės pačios priimta, bet teisėjo nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone, todėl apeliantė tai nelaiko piktnaudžiavimu proceso jai suteiktomis teisėmis, dėl ko būtų pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Kaip atsakovė, apeliantė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl jos procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Ieškovui teismas nepagrįstai priteisė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 3 800 Lt, nes jo ieškinys nebuvo patenkintas visos apimties, tai matyti iš 2011-06-17 teismo sprendimo, nes santuoka nutraukta pripažįstant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo apeliacinis skundas tai pat buvo patenkintas iš dalies, tai rodo Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartis. Negali būti laikoma, jog 2012-07-02 sprendimu ieškovo ieškinys taip pat yra patenkintas visos apimties, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje ieškovo buvo nurodytas santuokoje įgytas vienintelis daiktas – automobilis „Renault Trafic“, o teismas sprendimu nustatė ir daugiau santuokos metu įgytų daiktų už 4 570 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo visų ieškovo patirtų 3 800 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisti iš apeliantės.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 45–49) prašo palikti 2012-07-02 sprendimą ir 2012-07-12 papildomą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jai nuosavybėn priteisti daiktai nuo tada, kai ji negyvena ieškovui priklausančiame bute (2009-03-09), nusidėvėjo ir prarado savo ankstesnę vertę. Vykstant bylos nagrinėjimui, šalys 2011-05-13 tarpusavio susitarime įvertino visus bute esančius daiktus, todėl teigti, kad atsakovei priteisti daiktai iki teismo sprendimo priėmimo nusidėvėjo ir prarado vertę, nėra pagrindo. Nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės teiginys, kad čiužinys pagamintas pagal specialų užsakymą ir yra tinkamas tik tai lovai, kuri yra ieškovo bute. Čiužinys yra standartinis dvigulei lovai, pirktas parduotuvėje, o ne gamintas pagal specialų užsakymą. Teismas pagrįstai atsakovei priteisė televizorių „Samsung“ ir sulčiaspaudę, nes atsakovė, 2009-03-09 išsikraustydama iš atsakovo buto, pasiėmė ne tik savo asmeninius daiktus, bet ir bendrai santuokos metu įgytą televizorių „Samsung“ ir sulčiaspaudę. Šiuos faktus byloje patvirtino trečiasis asmuo ir liudytoja Z. B., gyvenanti ieškovo name, kuri 2009 metų pavasarį per savo buto langą matė, kaip atsakovė išsivežė daug daiktų, taip pat ir televizorių. Z. B. yra ieškovui svetimas žmogus, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jos parodymai yra objektyvūs ir patikimi. Be to, antstolio 2010-04-15 surašytame turto apraše nenurodytas televizorius „Samsung“ ir sulčiaspaudė, nes atsakovė šiuos daiktus jau buvo pasiėmusi 2009-03-09. Visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovas televizorių ir sulčiaspaudę paslėpė iki atvykstant antstolei. Antstolei surašant turto aprašą, atsakovė, dalyvavusi surašant turto aprašą ir jį pasirašiusi, dėl daiktų jokių pastabų ir pareiškimų neturėjo.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir santuokos metu įgyto automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįtraukė į šeimos turto balansą bei nesprendė klausimo dėl jo padalijimo ir kompensacijos už jį priteisimo, laikydamas, kad automobilis nuo jo įgijimo dienos priklausė trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens, liudytojų J. J., A. M., E. M., Z. B. parodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo automobilis nuo pat jo įsigijimo priklausė ieškovo anūkei, nes buvo įgytas už jos asmenines lėšas. Atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo automobiliui įsigyti buvo naudojamos bendros santuokinės lėšos ir kad automobilis buvo perkamas šalių nuosavybėn. Liudytojo A. M., D. J. parodymais nustatyta, kad atsakovė visiškai nesidomėjo automobilio pirkimu, neapžiūrėjo jo iki pirkimo, niekad juo nesinaudojo. Šias aplinkybes pripažino ir pati atsakovė. Atsakovė priešieškinyje automobilio pirkimo kainą nurodė 15 000 Lt, taigi, net nežinojo tikros jo įsigijimo kainos (pirktas už 9 500 Lt pagal UAB „Dainesa“ 2008-11-26 sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad automobilio pirkimo metu šalys turėjo 15 000 Lt. Pažymėtina, kad atsakovė po santuokos sudarymo dirbo pardavėja, gaudavo minimalų darbo užmokestį, kurį laiką buvo bedarbė, be to, nuolat išlaikė savo nedirbantį suaugusį sūnų, mokėjo jo buto komunalinius mokesčius, pirko jam plastikinius langus. Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo banke „Swedbank“, AB, matyti, kad prieš automobilio pirkimą 2008-11-26 nenuimta nei kiek pinigų. Be to, išsikėlusi iš ieškovo namų, atsakovė nei karto nepareiškė trečiajam asmeniui jokių pretenzijų dėl automobilio. Trečiojo asmens bei J. J. parodymais, 4 000 Lt automobilio pirkimui trečiajam asmeniui dovanojęs tėvas J. J., kitus 5 500 Lt trečiasis asmuo buvo sutaupiusi grynais pinigais. Lietuvos vaikų fondas 1995–2009 m. trečiajam asmeniui išmokėjo 8 197,40 Lt, ji nuolat gaudavo iš tėvo išlaikymą, tėvas ją remdavo ir papildomai, davė 1 000 Lt vairuotojo pažymėjimui įgyti, pinigų baldų pirkimui, ji gaudavo socialines išmokas iš Alytaus miesto socialinės paramos skyriaus. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad J. J. neturėjo materialinės galimybės trečiajam asmeniui duoti 4 000 Lt. Apklaustas liudytoju J. J. teisme patvirtino, kad jis buvo pardavęs akcijas ir turėjo pinigų. Niekuo neįrodytas atsakovės teiginys, kad J. J. reguliariai nemokėjo priteisto 130 Lt išlaikymo ir neva ji ne kartą važinėjo pas antstolę į Vilnių. Šias aplinkybes atsakovė nurodė tik apeliaciniame skunde, anksčiau ji to neminėjo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose. Tai tik hipotetinis atsakovės teiginys, jam pagrįsti ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Trečiasis asmuo prieš pat automobilio pirkimą įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir 2008-09-17 jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. O nei ieškovas, nei atsakovė niekad nebuvo įgiję vairuotojo pažymėjimų, tai nurodyta byloje pateiktoje VĮ „Regitra“ pažymoje. Atsakovė jokių įrodymų, kad ruošėsi lankyti kursus vairuotojo pažymėjimui gauti, teismui nepateikė. Automobilis „Opel Astra“ buvo įformintas ieškovo vardu, kad būtų pigesnis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, nes trečiasis asmuo vairuotojo pažymėjimą įgijo vos sulaukusi 18 metų. Automobiliui esant įformintam ieškovo vardu, trečiasis asmuo sutaupė apie 1 000 Lt draudimo įmokos. 2009 m. trečiasis asmuo įstojo studijuoti į Kauną, atsirado rizika draudiminiam įvykiui kilti, tad ieškovas 2009-09-05 perrašė automobilį jos vardu. Taigi, ginčo automobilis nuo pat pirkimo dienos buvo trečiojo asmens asmeninė nuosavybė, todėl teismas pagrįstai jo nelaikė šalių bendra nuosavybe ir nepriteisė iš ieškovo atsakovei kompensacijos.
3. Teismas objektyviai pažymėjo apie atsakovės nesąžiningumą. Pradiniame priešieškinyje atsakovė tendencingai nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo baldų, buitinės technikos, metalo apdirbimo stakles, atliko buto remontą, iš viso turto už 53 546 Lt, prašė iš ieškovo jai priteisti 25 773 Lt kompensaciją. Dalis jos nurodyto turto buvo priteista trečiajam asmeniui: nešiojamasis kompiuteris (pateikti pirkimo dokumentai neginčijamai patvirtino, kad kompiuterį pirko ieškovo dukra E. M., kurį švenčių proga padovanojo trečiajam asmeniui), kėdę darbui prie kompiuterio, trijų dalių sekciją, televizorių „Samsung“ (šiuos daiktus trečiasis asmuo įgijo už tėvo J. J. dovanotus pinigus). Ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią, atsakovė jos neginčijo. Patikslintame priešieškinyje atsakovė kaip bendrą santuokinį turtą nurodė virtuvės baldų komplektą, 1 500 Lt vertės, žaliuzes, 100 Lt vertės, tačiau šie daiktai pagal pirkimo–pardavimo dokumentus buvo įgyti ieškovui dar iki santuokos su atsakove sudarymo, ir teismas juos išbraukė iš dalomo turto sąrašo. Akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai siekia praturėti ieškovo sąskaita. Teismas pagrįstai nustatė atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sumažino jai iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė skunde teigia, kad jai pirminį priešieškinį ruošė advokatas ir jis įtraukė į dalomą turtą daiktus, kurie buvo įgyti iki santuokos. Ieškovas mano, kad advokatas priešieškinį paruošė pagal atsakovės pateiktus duomenis, nes advokatui negalėjo būti žinoma, kada, koks ir kieno turtas įgytas. Atsakovės sumokėti advokatui 1 200 Lt už pirminį priešieškinį yra, ieškovo nuomone, nepagrįstai didelė suma, tuo labiau kad priešieškinis paruošas ydingai, teisiškai nepagrįstai, dėl ko atsakovė turėjo tikslinti priešieškinį ir patyrė papildomų nepagrįstų išlaidų. Atsakovės prašymu teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuoti visi ieškovo bute esantys daiktai: tiek jo asmeniniai, tiek bendrai įgyti su atsakove, tiek priklausantys anūkei, nors tam nebuvo jokio būtinumo. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, pagrįstai jam iš atsakovės priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3 800 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 482 Lt žymiam mokesčiui atlyginti.
4. Be to, atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir kelia reikalavimą pripažinti, kad santuokos metu įgytas ir ieškovo vardu įregistruotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 8 000 Lt vertės, sudarė bendrąją jungtinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę, ir iš ieškovo priteisti atsakovei 4 000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį. Patikslinto priešieškinio reikalavimuose tokio reikalavimo atsakovė nekėlė. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis atsakovės reikalavimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas (CPK 312 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2006-08-11 (t. 1, b. l. 7), nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimu (t. 2, b. l. 79–84), kurio dalį Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi (t. 2, b. l. 121–124) palikto nepakeistą. Šalys kartu nebegyvena nuo 2009 metų kovo mėnesio.
Apeliacijoje ginčas kilo dėl santuokos metu šalių įgytų nekilnojamųjų daiktų, kurie skundžiama teismo sprendimo dalimi buvo priteisti atsakovei, t. y. 400 Lt vertės televizoriaus „Samsung“, 500 Lt vertės čiužinio, 1 300 Lt vertės šaldytuvo LG ir 80 Lt vertės sulčiaspaudės. Šis turtas buvo padalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.), vadovaujantis prezumpcija, kad abiejų sutuoktinių dalys nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.) ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Visi šie ginčo daiktai buvo priteisti apeliantei, su tuo ji nesutinka, teigdama, jog daiktai jai, gyvenančiai apstatytame nuomojamame bute, nereikalingi, jais nuo 2009 m. vidurio naudojosi vien ieškovas, dėl ko daiktai nusidėvėjo, be to, čiužinys pagamintas pagal užsakymą ir pagal išmatavimus pritaikytas tik tai lovai, kuri liko ieškovui, todėl čiužinio pritaikyti kitai lovai ji negalės, o ir ieškovas bus priverstas užsisakyti pagaminti kitą čiužinį, o tai tokiu atveju visiškai neracionalu. Nors byloje ir nėra apeliantės teiginį patvirtinančių duomenų, jog čiužinys buvo pagamintas pagal specialų užsakymą ir yra tinkamas tik ieškovo bute likusiai jo miegamojo lovai, tačiau, kolegijos nuomone, visiškai neteisinga, neracionalu ir neprotinga lovos čiužinį, kuris nuo šalių gyvenimo skyriumi 2009 m. kovo mėn. visą laiką buvo ieškovo žinioje ir jo (arba jo šeimos) naudojamas, priteisti natūra atsakovei, gyvenančiai nuomojamame bute, tuo labiau jog ieškovas neginčijo čiužinio kainos (2 t., b. l. 61, 92), dėl to ši sprendimo dalis keistina, čiužinį priteisiant ieškovui, o iš jo priteisiant atsakovei ½ dalies čiužinio vertės kompensaciją. Be to, kolegijos nuomone, dėl tų pačių priežasčių keistina ir sprendimo dalis dėl 1 300 Lt vertės (kurios ieškovas taip pat neginčijo, 2 t., b. l. 61, 92) šaldytuvo LG priteisimo atsakovei, šaldytuvą natūra priteisiant ieškovui, o iš jo atsakovei priteisiant 650 Lt kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d.).
Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas apeliantei televizorių „Samsung“ ir sulčiaspaudę, pasirėmė subjektyviai ieškovo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, esą apeliantė, išeidama iš ieškovo namų, šiuos daiktus išsinešusi. Kolegija pažymi, jog minėtą aplinkybę patvirtinto ne tik ieškovas ir trečiasis asmuo (t. 2, b. l. 76), bet ir liudytoja apklausta šalių buvusi kaimynė Z. B., kuri tą dieną valiusi langus ir puikiai mačiusi, kaip apeliantė, jos sesuo ir sūnus, kuriuos ji pažinojo, nešė celofaniniuose maišiuose daiktus, gėlių stovą, televizorių ir treniruoklį, tiek daiktų, kad vienas asmuo į mašiną netilpo (t. 2, b. l. 73). Kolegijos nuomone, byloje nenustatyta, jog Z. B. būtų artimas ieškovui asmuo ir turėtų suinteresuotą liudyti būtent ieškovo naudai. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas dar 2010-04-16 atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad šiuos daiktus atsakovė išsivežė (1 t., b. l. 52). Be to, tai, jog 2010-04-15 antstolio surašytame turto apraše (t. 1, b. l. 76–78) nenurodyti televizorius „Samsung“ ir sulčiaspaudė, tik sutvirtina nuoseklius ieškovo, trečiojo asmens bei šalių kaimynės parodymus, jog atsakovė šiuos daiktus pasiėmė išsikeldama iš ieškovo 2009 m. kovo mėnesį. Atmestinas ir apeliantės teiginys, kad ieškovas iki atvykstant antstolei televizorių ir sulčiaspaudę paslėpė. Kaip visiškai teisingai pastebėjo ieškovas, apeliantė, dalyvavusi aprašant turtą, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl toks nesavalaikis apeliantės pareiškimas vertintinas apeliantės nenaudai. Be to, pažymėtina, jog atsakovė, prašydama areštuoti ieškovo kilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 15–21), savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokio konkretaus turto neįvardino, nors, būdama apdairi ir protinga, siekdama savo reikalavimų patenkinimo realaus užtikrinimo, visų pirma tai privalėjo padaryti pati. Be to, atsakovė neskundė ir teismo 2010-04-07 nutarties, kuriame joks priešieškinyje išvardintas šalių turtas taip pat nebuvo nurodytas kaip areštuotinas.
Dėl automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybės
Iš byloje esančių pažymos–sąskaitos bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 9 500 Lt pirko ieškovas 2008-11-26 (t. l, b. l. 60–61), t. y. šalių santuokos metu. VĮ ,,Regitra“ Alytaus filialo pažymos duomenimis, ginčo automobilį 2009-09-05 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė trečiajam asmeniui (anūkei) už 8 000 Lt (t. 1, b. l. 68).
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, ir teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Pavyzdžiui, tokia išimtis nustatyta CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia ir turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 str.). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę nepatenka. Kitas atvejis, kai vienam iš sutuoktinių baigiantis bendrajai jungtinei nuosavybei gali tekti daugiau turto – kompensacijų, numatytų CK 3.98 straipsnyje, gavimas. Jas gauti turi teisę sutuoktinis, kai, prijungus turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, arba kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 4 dalimi, CK 3.98 straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog apylinkės teismas be jokio pagrindo laikė, jog automobilis nuo jo įsigijimo momento priklausė trečiajam asmeniui (ieškovo anūkei), ir, tuo vadovaudamasis, nepriteisė atsakovei iš ieškovo kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Kadangi ginčo automobilis įgytas šalių santuokos metu, akivaizdu, jog sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją turėjo paneigti būtent ieškovas ir trečiasis asmuo, teigę, jog šis turtas niekada nebuvo sutuoktinių bendras santuokinis turtas. Nors trečiasis asmuo šioje byloje reiškė savarankišką reikalavimą (ieškinį) dėl priteisimo nuosavybėn dalies turto, kurį atsakovė priešieškiniu buvo įtraukusi į šalių dalintiną turtą, tačiau pažymėtina, jog nei trečiasis asmuo, nei ieškovas šioje byloje įstatymo nustatyta tvarka nereiškė reikalavimo dėl šio turto pripažinimo trečiojo asmens nuosavybe ir neginčijo ieškovo 2008-11-26 sudarytos ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties (t. l, b. l. 60–61), būtent kurios pagrindu ir yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, ir 2009-09-05 pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 68), kuriai esant nenuginčytai bei esant konstatuotai aplinkybei apie 8 000 Lt sumokėjimą ieškovui tuo metu, kai šalys jau gyveno atskirai, atsakovė ir įgijo teisę reikalauti iš ieškovo kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Kolegija taip pat pritaria apeliantei, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, laikydamas, kad automobilis nuo jo įsigijimo momento priklausė trečiajam asmeniui. Kolegijos nuomone, padaryti tokiai išvadai, kuriai prieštarauja nenuginčytos pirkimo–pardavimo sutartys, nepakanka tik ieškovo ir jo pusėje stojusio trečiojo asmens (ieškovo išlaikomos anūkės) paaiškinimų, nes akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo suinteresuoti, kad už šį automobilį nebūtų iš ieškovo priteista kompensacija. Be to, kolegijos nuomone, ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo automobilis nupirktas tik už ieškovo anūkės sutaupytas alimentų ir socialinių išmokų sumas (5 500 Lt) bei už jai tėvo J. J. gimtadienio proga duotus (padovanotus) 4 000 Lt. Iš trečiojo asmens banko sąskaitos, į kurią buvo pervedamos paramos lėšos, išrašo (t. 2, b. l. 40–44) matyti, kad ieškovas kaip globėjas pagal teismo sprendimą 2004-12-24 nuėmė 4 000 Lt (2 t., b. l. 39), sąskaitoje liko tik 99,73 Lt, o vėliau sukauptos lėšos dar 2006-09-28 (1 000 Lt) ir 2006-12-29 (1 000 Lt) buvo pervestos į indėlį, 2007-12-14 sąskaitoje buvo likę tik 539,33 Lt. 2008 m. sąskaitos, iš kurios matytųsi, kad tikrai iki automobilio pirkimo dienos 2008-11-26 buvo sukaupta ir nuimtos nurodytos 5 500 Lt lėšos, byloje nepateikta. Apylinkės teismas, teigdamas, jog trečiasis asmuo visada turėjo savo lėšų (gaudavo jas kaip išlaikymą iš tėvo ir finansinę paramą iš Lietuvos vaikų fondo, kuris laikotarpiu nuo 1995 iki 2009 metų jai išmokėjo iš viso 8 197,40 Lt, iš Alytaus miesto socialinės paramos skyriaus gaudavo išmokas vaikui, rūpybos išmoką ir socialinę pensiją), nevertino aplinkybės, kad tos visos kas mėnesį gaunamos lėšos nebuvo didelės ir kad jos, be abejonės, buvo reikalingos nepilnametės (trečiojo asmens) išlaikymui, o duomenų, kad šios lėšos buvo kaupiamos ir kad ginčo automobiliui pirkti buvo panaudota būtent 5 500 Lt šių lėšų, byloje nėra. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visumos pakanka padaryti išvadai, jog ginčo automobiliui pirkti buvo panaudota trečiojo asmens indėliais sukaupta suma – 2 000 Lt, t. y. 1 000 Lt, padėti į indėlį 2006-09-28, ir 1 000 Lt, padėti į indėlį (t. 2, b. l. 40–44), bei 4 000 Lt, kuriuos dukrai (trečiajam asmeniui) gimtadienio proga dovanojo jos tėvas J. J., kuris šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas liudytoju, nurodęs, jog pinigus sutaupęs iš akcijų (t. 2, b. l. 30). Nors byloje ir nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad J. J. turėjo lėšų dovanoti dukrai 4 000 Lt, tačiau pažymėtina, jog atsakovė šių liudytojų nurodytų ir ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimais patvirtintų aplinkybių neginčijo ir jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo jų išreikalauti. Kita vertus, aplinkybę, kad trečiojo asmens tėvas reguliariai nemokėjo priteisto 130 Lt išlaikymo trečiajam asmeniui ir kad apeliantė pati ne kartą važinėjo pas antstolę į Vilnių, apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl tokie apeliantės teiginiai vertintini vien tik kaip gynybinė pozicija, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad 2002-09-05 sprendimu dukra buvo atskirta nuo tėvo (1 t., b. l. 69), kuris tuo metu dirbo tik atsitiktinius darbus ir gavo nedideles pajamas, šiuo atveju niekaip nepaneigia liudytojo parodymų. Kadangi CK tokiu atveju (kai dovanojama iki 5 000 Lt) nenumato privalomos rašytinės sandorio formos, o liudytojo parodymai nepaneigti kitais įrodymais, kolegija neturi pagrindo šiuo įrodymu nesivadovauti. Bylos duomenys patvirtina, jog nei ieškovas, nei apeliantė neturi ir niekada neturėjo vairuotojų pažymėjimų (t. 1, b. l. 93, 94), automobiliu nuo pat jo nupirkimo naudojosi tik ieškovo anūkė, kuri prieš pat automobilio pirkimą įgijo teisę vairuoti transporto priemonę (vairuotojo pažymėjimas jai buvo išduotas 2008-09-17). Paminėtina ir tai, kad atsakovė į automobilį nereiškė pretenzijų beveik metus – tiek laiko praėjo nuo jos apsigyvenimo skyrium nuo ieškovo iki priešieškinio padavimo teismui dienos. Visą tą laiką automobiliu naudojosi trečiasis asmuo, o atsakovė ne tik nesikreipė į teismą dėl šio daikto perdavimo jai, bet netgi žodžiu neragino trečiojo asmens grąžinti automobilį.
Kolegija, atsižvelgdama į visų šių aplinkybių visumą, taip pat į tai, jog ieškovas anūkę augino nuo mažens, po jos motinos mirties buvo jos globėjas, laiko nustatyta aplinkybę, jog ieškovas, įgydamas jungtine sutuoktinių nuosavybe automobilį, kuris buvo skirtas naudotis būtent jo užaugintai anūkei (trečiajam asmeniui), tam ir panaudojo 6 000 Lt trečiojo asmens lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo nupirktas už 9 500 Lt, darytina išvada, jog atsakovė turi teisėtą pagrindą pretenduoti tik į ½ dalį santuokinių lėšų, panaudotų ginčo automobiliui įsigyti, t. y. į 1 750 Lt, kuriuos kolegija papildomai priteisia atsakovei iš ieškovo. Kadangi apylinkės teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 10 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 2 500 Lt kompensaciją už asmeninės prievolės įvykdymą santuokinėmis lėšomis, kolegija, atsižvelgdama į prieš tai išdėstytus argumentus dėl papildomai ieškovui priteistino šaldytuvo, 1 300 Lt vertės, ir čiužinio, 500 Lt vertės, t. y. iš viso daiktų už 4 090 Lt (500 + 600 + 600 + 300 + 80 + 80 + 80 + 50 + 1 300 + 500), atitinkamai šiuos daiktus pašalinus iš atsakovei priteistų daiktų sąrašo ir iš viso jai priteisiant daiktų už 480 Lt (400 + 80), atsakovei priteistos iš ieškovo 2 510 Lt kompensacijos sumą padidina iki 6 055 Lt. Atsakovei priteistinos visos kompensacijos apskaičiavimas toks: 4 090 + 480 = 4 570 Lt iš viso turto vertė; 4 570 / 2 = 2 285 Lt kiekvienam tenkanti dalis; kadangi ieškovui priteisto turto vertė net 1 805 Lt (4 090 – 2 285) viršija atsakovei priklausančią turto dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 805 Lt už jam tekusią didesnę turto dalį. Be to, kaip jau minėta, iš ieškovo priteistina 1 750 Lt kompensacija už automobilį bei pridėtina teismo priteista 2 500 Lt kompensacija už asmeninės prievolės įvykdymą (1 805 + 1 750 + 2 500), todėl visa kompensacija sudaro 6 055 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Ši taisyklė įtvirtinta CPK 93 straipsnio normose: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji, keisdama advokatus ir tikslindama ieškinio reikalavimus, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir kad dėl to buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant jai tik 1 000 Lt iš jos advokato pagalbai turėtų 4 000 Lt išlaidų bei jos turėtų 430 Lt išlaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kolegija, iš dalies sutikdama su apeliantės argumentais, nepritaria apylinkės teismo išvadai, jog ,,pasitvirtinus ieškovės reikalavimo teisei į palyginus su jos pirminiais reikalavimais nedidelės apimties turtą, atsakovei nebuvo būtinybės byloje keisti advokatus, tikslinti ieškinio reikalavimus (...)“ ir kad ,,šios aplinkybės leidžia spręsti apie atsakovės piktnaudžiavimą proceso jai suteiktomis teisėmis“. Tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu tikslino priešieškinio reikalavimus ir keitė advokates, advokatei atsisakius toliau jai atstovauti, kolegijos nuomone, nėra pagrindas konstatuoti vien tik atsakovę piktnaudžiavus procesu, įtraukus į dalintiną turtą daiktus, kurie šalims nepriklausė jungtinės nuosavybės teise, tarp jų ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą, ir kreiptis į teismą dėl arešto ieškovo bute buvusio turto, jo nedetalizuojant, ir tai sudarė prielaidas antstoliui areštuoti ir ne tik šalims priklausiusį turtą. Pritartina apeliantei, jog apylinkės teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai nevertino paties ieškovo nesąžiningumo, nekreipė dėmesio į tai, kad jis ieškinyje, kaip santuokoje įgytą turtą, buvo nurodęs tik vienintelį 1 000 Lt vertės automobilį RENAULT TRAFIC, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nors šiuo sprendimu nustatyta, jog santuokos metu buvo įgytas kur kas didesnės vertės turtas. Kolegijos nuomone, šioje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog tik vien tik atsakovė piktnaudžiavo procesu, ir sprendžiant tik jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal teismo parinktą proporciją.
Kolegija visiškai pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovui priteisė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 800 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 482 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 3, 4, 5, 2 t., b. l. 87), nes nei jo ieškinys, nei apeliacinis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo nebuvo patenkintas visos apimties. Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo dalies (2 t., b. l. 79–84), kurią Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi paliko nepakeistą (2 t., b. l. 121–124), šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors ieškiniu buvo prašoma pripažinti vien tik atsakovės kaltę. Be to, kolegija pažymi, jog ieškovo 2011-07-05 apeliacinis skundas (2 t., b. l. 88-94) dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo taip pat nebuvo patenkintas visos apimties, nes buvo patenkintas tik reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl ieškovo įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į garažą, ir atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestas. Kadangi ieškovo 2011-07-05 apeliacinio skundo pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo dalis dėl turto padalijimo, už kurią apeliantas turėjo mokėti 285 Lt žyminį mokestį (9 500 x 0,03), buvo panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), pripažintina, jog ieškovui už 2011-07-05 apeliacinį skundą sumokėtas 285 Lt žyminis mokestis (2 t., b. l. 87) turėjo būti grąžintas (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 5 d.), o ne priteistas iš atsakovės.
Kolegija taip pat pritaria apeliantei, jog ir dabar apeliacine tvarka skundžiamu 2012-07-02 sprendimu ieškovo ieškinys taip pat nėra patenkintas visos apimties, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje ieškovo buvo nurodytas santuokoje įgytas vienintelis turtas – automobilis RENAULT TRAFIC, už kurį ieškovas sutiko sumokėti atsakovei 500 Lt kompensaciją, o išnagrinėjus bylą antrą kartą apeliacine tvarka ieškovui yra priteista kilnojamųjų daiktų už 4 090 Lt, atsakovei – už 480 Lt bei atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteista 1 805 Lt kompensacija už jam tekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį (konstatavusi, jog 4 570 / 2 = 2 285 Lt kiekvienam tenkanti dalis), be to, iš ieškovo atsakovei priteista 1 750 Lt kompensacija už be atsakovės sutikimo šalims gyvenant skyriumi trečiajam asmeniu perleistą automobilį OPEL ASTRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. ½ dalis jo įsigijimui panaudotų santuokinių lėšų (3 500 Lt), nustačius, jog jo įsigijimui buvo panaudota 6 000 Lt trečiojo asmens lėšų) bei 2 500 Lt kompensacija už asmeninės prievolės įvykdymą (1 805 + 1 750 + 2 500), t. y. iš ieškovo atsakovei priteista 6 055 Lt kompensacija.
Nustatyta, jog ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 1–2) turtinį reikalavimą reiškė tik dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės RENAULT TRAFIC, v. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė jam ją priteisti natūra (kurios, proceso eigoje šalims sutarus, vertė 500 Lt), o atsakovei iš jo priteisti 500 Lt (vėliau – 250 Lt) piniginę kompensaciją. Teigdamas, jog visas kitas turtas buvo šalių pasidalintas iki bylos iškėlimo teisme dienos ir kad ieškovas atsakovei sumokėjo 8 000 Lt kompensaciją, jis prašė netenkinti priešieškinio reikalavimų dėl turto padalijimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pinigų perdavimo faktą pripažino neįrodytu, o ginčo dėl to šioje apeliacinės instancijos tvarka nagrinėjamoje byloje nekilo. Be to, ieškovas nesutiko atsakovei mokėti 4 000 Lt kompensacijos už jo parduotą automobilį OPEL ASTRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad jis priklausė anūkei (buvo pirktas už jos pinigus). Be to, ieškovas nesutiko ir su priešieškinio reikalavimu dėl 2 500 Lt kompensacijos už grąžintą paskolą priteisimo, teigdamas, jog pinigus buvo grąžinęs iki santuokos.
Taip pat nustatyta, jog pirminiu priešieškiniu (t. 1, b. l. 15–21) atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, padalinti 29 357 Lt vertės kilnojamąjį turtą, jį priteisiant ieškovui, o jai priteisiant 14 678 Lt kompensaciją; automobilį OPEL ASTRA pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti jai iš ieškovo 7 500 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovo 3 595 Lt piniginę kompensaciją už ieškovo buto remontą; priteisti jai iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą įregistruoti nuosavybės teises į garažą. Patikslintu priešieškiniu (t. 2, b. l. 142–144) atsakovė reiškė vien tik turtinio pobūdžio reikalavimus, prašydama ieškovui priteisti 6 920 Lt vertės kilnojamųjų daiktų, įskaitant transporto priemonę RENAULT TRAFIC, v. Nr. (duomenys neskelbtini) o jai prašė priteisti pusės turto vertės 3 460 Lt (6 920 / 2) kompensaciją, 4 000 Lt kompensaciją už santuokos metu įgytą vertės automobilį OPEL ASTRA, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas 8 000 Lt pardavė trečiajam asmeniui, ir 2 500 Lt kompensaciją pusės grąžintos iš santuokinių lėšų ieškovo paskolos, t. y. iš viso 9 960 Lt. Atsakovė už pradinį 35 773 Lt priešieškinį (t. 1, b. l. 15–21) turėjo sumokėti iš viso 1 073 Lt žyminį mokestį, nuo kurio 523 Lt dalies atsakovė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-07 nutartimi buvo atleista (t. 1, b. l. 46), ir ji sumokėjo tik 550 Lt (t. 1, b. l. 22). Po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo, atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimus (t. 2, b. l. 142–144) ir ieškinio sumą sumažino iki 9 960 Lt, prašė grąžinti permokėto žyminio mokesčio 251 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog atsakovė bylos eigoje atsisakė reikalavimų padalinti tokius daiktus kaip svetainės baldų komplektą, 1 200 Lt vertės, sekciją, 500 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 900 Lt vertės, plastikinius langus, 2 000 Lt vertės, ir kitus daiktus, kurių bendra vertė sudaro 6 680 Lt, priėmė atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Be to, teismas nutarė grąžinti atsakovei 200 Lt žyminio mokesčio ir priteisė iš ieškovo atsakovei 144 Lt žyminio mokesčio.
Kolegija, laikydama, jog patikslintu priešieškiniu reikšdama reikalavimus tik dėl 9 960 Lt kompensacijos jai iš ieškovo priteisimo ir tokiu būdu nebepalaikydama prieš tai pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, atsakovė faktiškai nebepalaikė ir reikalavimo priteisti jai iš ieškovo 3 595 Lt piniginę kompensaciją už ieškovo buto remontą, be to, nuo 7 500 Lt iki 4 000 Lt (t. y. 3 500 Lt suma) sumažino prašomą priteisti kompensaciją už automobilį OPEL ASTRA ir prašytą priteisti 14 678 Lt kompensaciją už ieškovui atitekusi turtą sumažino iki 3 460 Lt (t. y. 11 218 Lt suma), be to, pareiškė naują reikalavimą dėl 2 500 Lt kompensacijos už iš bendrų lėšų grąžintą ieškovo paskolą priteisimo. Vadinasi, atsakovė, pareiškusi patikslintą ieškinį, faktiškai nebepalaikė ne 6 680 Lt vertės reikalavimų (kaip kad nurodė teismas), bet 15 813 Lt vertės (3 595 + 3 500 + 11 218 – 2 500) reikalavimų, kurių įstatymo nustatyta tvarka atsisakius galima pretenduoti į 75 proc. žyminio mokesčio susigrąžinimą, t. y. į 356 Lt (15 813 x 0,03 x 0,75), jeigu būtų mokėtas visas žyminis mokestis. Kadangi atsakovė už pradinį priešieškinį sumokėjo tik 550 Lt, o nuo kitos dalies – 523 Lt (kuri yra mažesnė už grąžintiną žyminį mokestį) ji buvo atleista (t. 1, b. l. 46), konstatuotina, jog atsakovė neįgijo teisės susigrąžinti visos 356 Lt žyminio mokesčio sumos, o tik tam tikrą proporcingą mokėtam žyminiam mokesčiui dalį. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog apeliaciniu skundu atsakovė neskundžia sprendimo dalies, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta ir kuria atsakovei nuspręsta grąžinti būtent 200 Lt žyminio mokesčio, kolegija šios sprendimo dalies nerevizuoja.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d.), nukrypdama nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, sumažina ieškovui iš atsakovės priteistą 1 300 Lt ir 2 500 Lt (1 t., b. l. 12, 2 t., b. l. 22–23, 113, 114; 3 t., b. l. 3) advokato pagalbos išlaidų sumą dviem trečdaliais, t. y. iki 1 267 Lt. Be to, kolegija ieškovui iš atsakovės priteistą 482 Lt žyminio mokesčio sumą mažina iki 99 Lt (482 – 285 = 197; 197 / 2), atsižvelgdama į tai, kad ieškovui už 2011-07-05 apeliacinį skundą sumokėtas 285 Lt žyminis mokestis (2 t., b. l. 87) turėjo būti grąžintas (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 5 d.), o ne priteistas iš atsakovės, o taip pat į tai, jog ieškinys (kurio kaina buvo 500 Lt ir už kurį sumokėtas žyminis mokestis buvo apskaičiuotas už 1 turtinį (ne mažiau 50 Lt plius indeksacija) ir vieną neturtinį reikalavimą (100 Lt plius indeksacija), buvo patenkintas faktiškai per pusę, nes santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, o ieškovui priteisto automobilio vertė per pusę mažesnė.
Dėl iš ieškovo atsakovei priteisto 144 Lt žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog šis teismo priteistas žyminis mokestis apskaičiuotas įvertinus teismo atsakovei priteistą 2 280 Lt vertės turtą ir 2 510 Lt kompensaciją (4 790 x 0,03). Kadangi, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei priteisiama turto už 480 Lt ir 6 055 Lt kompensacija, atitinkamai žyminis mokestis didinamas iki 196 Lt (6 535 x 0,03). Kolegija priteisto žyminio mokesčio nedidina ½ dalimi mokėtino žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, atsižvelgdama į tai, kad priešieškinio kaina buvo apskaičiuota tik pagal turtinius 35 773 Lt reikalavimus.
Dėl iš ieškovo priteistų atsakovei 1 000 Lt jos advokato pagalbai turėtų 4 000 Lt išlaidų bei jos turėtų 430 Lt išlaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantės išlaidos advokatui, rengusiam priešieškinį, ir kitam advokatui, atstovavusiam teismo procese, sudaro iš viso 4 000 Lt, t. y. 1 200 (t. 1, b. l. 31) + 1 500 (t. 2, b. l. 66) + 300 (t. 2, b. l. 116) + 1 000 (t. 3, b. l. 13). Nors teismas ir suklydo, advokato bylinėjimosi išlaidų apskaičiavęs 4 600 Lt (t. 1, b. l. 31, t. 2, b. l. 22, 23, 66, 116, 149), tačiau ši teismo klaida, kai suklysta apeliantės naudai, kolegijos nuomone, niekaip negalėjo nulemti jos teisių pažeidimo. Tik tokiu atveju, jeigu teismas būtų suskaičiavęs ne visas atsakovės turėtas advokato pagalbos išlaidas (t. y. mažiau nei 4 000 Lt), būtų pagrindas svarstyti dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taikant teismo pasirinktą proporciją.
Nors tenkinama 66 procentai atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų (6 055 + 480) x 100 / 9 960), tačiau, įvertinus aplinkybę, jog pradiniu priešieškiniu buvo pareikšti net keletą kartų didesni reikalavimai, kurių dalis buvo atmesta dar 2011-06-17 sprendimu (dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dėl įpareigojimo atlikti garažo teisinę registraciją), o dalies patikslintu priešieškiniu nebepalaikė pati atsakovė, be to, įvertinus aplinkybę, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 sprendimo dalimi (2 t., b. l. 79–84), kurią Kauno apygardos teismas 2011-10-18 nutartimi paliko nepakeistą (2 t., b. l. 121–124), buvo patenkintas trečiojo asmens ieškovo pusėje D. J. savarankiškas reikalavimas ir jai priteista iš viso turto (kurį siekė padalinti atsakovė) už 2 330 Lt (nešiojamasis kompiuteris ASUS F5GL, 800 Lt, kompiuterio kėdė ,30 Lt, trijų dalių sekcija, 500 Lt, televizorius „Samsung“, 1 000 Lt), kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteista 1 000 Lt suma yra proporcinga reikštų ir patenkintų reikalavimų apimčiai bei pakankama, teisinga, sąžininga ir protinga kompensuoti atsakovės turėtas advokatų pagalbos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidas, dėl ko kolegija šios sprendimo dalies nekeičia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė 6 280 Lt įkainotu apeliaciniu skundu, apmokėtu 188 Lt žyminiu mokesčiu, prašė priteisti jai 2 280 Lt kompensaciją už ieškovui priteistinus kilnojamuosius daiktus ir 4 000 Lt kompensaciją už ieškovo parduotą santuokos metu įgytą automobilį OPEL ASTRA. Šiuos reikalavimus apeliacinės instancijos teismui tenkinus tik iš dalies, t. y. priteisus ieškovui kilnojamųjų daiktų už 1 800 Lt (atitinkamai atsakovei kompensaciją pinigais) bei priteisus atsakovei iš ieškovo 1 175 Lt kompensaciją už 3 500 Lt santuokinių lėšų įgytą jo be atsakovės žinios parduotą automobilį OPEL ASTRA, t. y. iš viso patenkinus 2 975 Lt vertės reikalavimus, sudarančius 47 proc. apeliacinio skundo, apeliantei iš ieškovo priteistina 89 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 975 x 0,03), o ieškovui priteistina 53 proc. advokatei sumokėtų 500 Lt už atsiliepimo surašymą, t. y. 265 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir 2012 m. liepos 12 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) papildomai šaldytuvą LG, 1 300 Lt vertės, ir čiužinį, 500 Lt vertės, t. y. iš viso daiktų už 4 090 Lt. Šiuos daiktus pašalinus iš atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų daiktų sąrašo, iš viso atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti daiktų už 480 Lt.
Atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą iš ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Lt kompensaciją už ieškovui tekusią didesnę turto dalį padidinti iki 1 805 Lt, papildomai priteisti 1 750 Lt kompensaciją už parduotą automobilį OPEL ASTRA, bendros priteistos 2 510 Lt kompensacijos sumą padidinant iki 6 055 Lt.
Padidinti iš ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 144 Lt žyminio mokesčio sumą iki 196 Lt.
Sumažinti ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 1 300 Lt ir 2 500 Lt advokato pagalbos išlaidų sumą iki 1 267 Lt ir priteistą 482 Lt žyminio mokesčio sumą iki 99 Lt.
Ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 285 Lt žyminio mokesčio, sumokėto „Swedbank“, AB, 2011-06-28 mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Kitas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 89 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 265 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.