Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. K., tretieji asmenys R. V., V. V., I. K., išvadą duodanti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko rūpintojo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka rūpintis Ieva. Nurodo, kad Ievai buvo sunkus metas ir pasitarę šeimoje, nusprendė jai padėti. Šiuo metu santykiai su Ieva yra normalūs. Mano, kad motina, gali ir nemokėti draudimo kadangi jie yra Ievą apdraudę patys.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog Kauno r. VTAS 2016-02-12 buvo gauti R. V. ir V. V., prašymai dėl tinkamumo globoti vaiką įvertinimo, kuriuose asmenys nurodė norintys globoti nepilnametę I. K.. R. V. ir V. V. tą pačią dieną pateikė ir prašymą leisti mergaitei svečiuotis jų namuose. Įvertinus asmenų pateiktus dokumentus, buities ir gyvenimo sąlygas, Kauno r. VTAS 2016-03-14 nutarė, kad R. V. ir V. V. yra tinkami asmenys priimti svečiuotis savo namuose nepilnametę. Įvertinus asmenų pateiktus dokumentus, buities ir gyvenimo sąlygas, kitą surinktą informaciją apie šeimą, Kauno r. VTAS 2016-04-22 priėmė teigiamą sprendimą dėl R. V. ir V. V. tinkamumo tapti mergaitės globėjais ir rekomendavo pastariesiems organizuoti globėjų (įtėvių) mokymus. Po globėjų (įtėvių) mokymų, VšĮ „Darnūs namai“ 2016-05-19 pateikė išvadą dėl R. V. ir V. V. pasirengimo globoti vaiką, kurioje nurodyta, kad įvertinus kandidatų turimus gebėjimus, motyvaciją, užmegztą emocinį ryšį su norimu globoti vaikus, teikiama išvada, kad jie yra tinkami asmenys globoti I. K. laikinojoje ir nuolatinėje globoje. Tuo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-06-21 įsakymu Nr. A1-857 skyrė R. V. ir V. V. nepilnametės I. K. laikinaisiais rūpintojais. Nuo to laiko mergaitė gyvena šeimoje, Kauno r. VTAS vykdo laikinosios rūpybos priežiūrą. Rūpintojai su rūpintine gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Butas keturaukščio namo pirmame aukšte, su visais patogumais, tvarkingas, jaukus. Šeima neturi skolų už komunalinius patarnavimus. I. K. skirtas atskiras, 15 kv. m. kambarys, kurį rūpintojai įrengė atsižvelgiant į rūpintinės nuomonę, poreikius. Kambaryje sudarytos geros sąlygos pamokų ruošai, laisvalaikiui, miegui. I. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje. Mokslai sekasi gerai, pirmojo pusmečio vidurkis siekia 8 balus, samdyti korepetitorių nereikia. Rūpintojai lankosi mokyklos organizuojamuose renginiuose, domisi mergaitės pažangumu ir lankomumu, aprūpina reikiamomis priemonėmis. I. K. yra sveika, sveikata tikrinama pagal poreikį, paskutinį kartą tikrinta prieš mokslo metus. Dėl akių problemų (liejimosi) lankėsi pas gydytoją maždaug prieš mėnesį. Mergaitė yra toliaregė, tačiau akinių jai kol kas nereikia. Gydytoja tik patarė, kokiu atstumu reikia skaityti, pasakė, kad retintų užsiėmimus su elektroniniais įrenginiais (televizoriumi, telefonu, kompiuteriu). Gyvendama pas rūpintojus mergaitė jaučiasi gerai. Mergaitė įgavusi pasitikėjimą rūpintojais, kurie, pasak jos yra linksmi, daug bendraujantys, nuoširdūs. Rūpintojai draudžia mergaitę sveikatos draudimu įmonėje Gjensidige, kurio metinis mokestis - 68 eurai. Pasak rūpintojų, mergaitės poreikius jie patenkina savo lėšomis, gaunamą globos išmoką mergaitė taupo savo sąskaitoje. I. K. turi pilnamečius brolį ir seserį. Su pilnamečiu broliu bendrauja labai retai. Su seserimi susitinka dažnai, jas sieja artimas ryšys. Pasak I. K., mama jai kartais paskambina, tačiau mergaitė dažniausiai jai neatsako. I. K. mamai pati neskambina, nes su mama bendrauti nenori. Paskutinį kartą mamą matė 2017 m. sausio mėnesį, buvo jos namuose, mama atidavė likusius jos drabužius. I. K. teigimu, ji apie mamą beveik nieko nežino - nežino, ar ji dirba ir kur, nežino, kaip ji leidžia laisvalaikį. Bendrauti su mama galėtų, bet gyventi kartu ji nemato galimybės dėl praeityje buvusių įvykių. Ji netiki, kad kas nors pasikeitė. Rūpintoja R. V. jau daugiau, kaip 12 metų dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja bilietų kasininke. Jos darbo užmokestis siekia 500 eurų. Darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16.30 val. R. V. V. turi 180 ha nuosavo miško, kurį prižiūri, jame ūkininkauja. Jo pajamos per metus siekia 22 000 eurų. Darbo grafiką vyras planuojasi pats savarankiškai. Rūpintojų šeima šiuo metu statosi nuosavą namą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, statybos darbus planuoja baigti iki 2018 m. Kauno r. VTAS specialistei bendraujant su mergaite ir su rūpintojais apie nuolatinės rūpybos nustatymą, jie išlieka tos pačios nuomonės - rūpintojai nori nuolatos auginti I. K., nes ji yra jų šeimos dalis, o I. K. nori likti gyventi šeimoje, nes pasitiki rūpintojais, jaučiasi saugi ir mylima. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindų, išvardintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje, dėl kurių R. V. ir V. V. negali būti skiriami nepilnametės I. K. rūpintojais ir į tai, kad R. V. ir V. V. turi sąlygas užtikrinti nepilnametės teises į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, poilsį ir laisvalaikį, o jų asmeninės savybės, sveikatos būklė, buities ir socialinės sąlygos atitinka globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus, Kauno r. VTAS pritaria Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštam ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog nepilnametės I. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. K., tėvas – R. K. (b. l. 9, 10). Iš pateikto mirties liudijimo nustatyta, jog R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Byloje nustatyta, jog atsakovės R. K. šeima 2013-10-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 16), nuo 2013-10-04 I. K. buvo nustatyta laikinoji globa (b. l. 12, 13, 14, 15, 16).

Iš Kauno apskrities VPK rašto (b. l. 19) nustatyta, jog atsakovės atžvilgiu 2013-08-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui (b. l. 19, 24). 2014-06-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d. (b. l. 34-35)

Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikė socialines paslaugas atsakovės šeimai (b. l. 20, 21, 27-29, 30, 38-40, 51, 54-55, 69-70, 71, 73, 74-77, 78, 88-89), tačiau socialinių paslaugų teikimas nutrauktas 2016-02-04, toliau socialines paslaugas nutarus teikti Vaikų gerovės centrui „Pastogė“ (b. l. 90).

Kauno apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendžiu atsakovė R. K. pripažinta kalta 2015-10-30 ir 2015-12-23 padariusi nusikaltimus numatytus LR BK 140 str. 3 d., nepilnametės dukters I. K. atžvilgiu (b. l. 92-93)

2016-06-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2016-06-17 I. K. rūpintojais paskirti R. V. ir V. V. (b. l. 16).

Vaikų gerovės centras „Pastogė“ 2016-11-02 išvadoje nustatė, jog R. K. ir toliau vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, I. K. su motina bendrauti nenori (b. l. 102-103).

Nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukros auginimo, priežiūros, auklėjimo, nesirūpina nepilnamete dukra I. K., jos sveikata, išsimokslinimu, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų jos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, žiauriai elgiasi su vaiku, smurtauja vaiko atžvilgiu. Teismas sprendžia, jog savo elgesiu atsakovė daro žalingą įtaką vaikui, vengia atlikti savo pareigas vaikui, jį visiškai paliko be priežiūros.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė R. K. daro ypatingą žalą nepilnametei dukrai I. K., tuo pačiu yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, motinos ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovė su dukra nebendrauja arba konfliktuoja. Atsakovei socialinių paslaugų teikti nėra galimybės, kadangi ji paliko dukrą be motinos priežiūros ir nepageidauja, jog jai būtų teikiamos socialinės paslaugos, vengia socialinių darbuotojų, savo dukra nesirūpina, jos neišlaiko, nesidomi jos gyvenimu, ugdymu, pasiekimais.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovė ims domėtis vaiku, todėl teismas šiuo atveju sprendžia, jog nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinių rūpintojų paskyrimo.

Nepilnamečio vaiko I. K. motinai neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnametis vaikas į motinos šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, jog tretieji asmenys R. V. ir V. V. rūpinasi nepilnamete I. K. nuo 2016-06-17 (b. l. 16). Byloje pateikti duomenys apie R. V. ir V. V. sutikimą tapti rūpintojais ir visi kiti nepilnamečio vaiko rūpintojais skirti reikalingi dokumentai (b. l. 107, 108, 109, 110, 111, 112-115, 116, 117, 120, 121, 122, 123, 124, 125, 126-127, 128, 129, 130, 131, 132, 170-171, 172-175, 176-179, 181-182).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą rūpintis I. K., nepilnametei I. K., atsižvelgiant į jos amžių (14 metų) nustatytina nuolatinė rūpyba, nuolatiniais rūpintojais skirtini R. V. ir V. V. (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.252 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3.257 straipsnio 1 punktas ir 3 punktas, 3.259 straipsnis). R. V. ir V. V. gyvenamojoje vietoje nustatytina vaiko rūpybos ir gyvenamoji vieta (CK 3.265 straipsnis).

Rūpintojams (globėjams) išaiškintinos globėjos teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo dukrą. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė iki šiol neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai esant laikinoje globoje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, į minimalius vaiko poreikius, bei atsakovės amžių, galimybes ieškoti darbo ir gauti pajamas, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui I. K. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos (2016-11-22) iki I. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriami rūpintojai R. V. ir V. V. (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Atsakovės prašymas dėl išlaikymo skolos išdėstymo šioje proceso stadijoje yra atmestinas, kadangi atsakovė nepateikė jokių tikslių duomenų apie išlaikymo skolos dydį, ar sąlygas dėl kurių ji negalėjo mokėti išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti I. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti I. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatiniais rūpintojais V. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini)

Nustatyti I. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) rūpybos ir gyvenamąją vietą nuolatinių rūpintojų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei I. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo 2016-11-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei I. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti rūpintojus V. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 95,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.