Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Š. ir civilinio ieškovo BUAB „Karpaka“ atstovo advokato V. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. jai paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal 222 str. 1 d. jai paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis jai paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui iš J. Š. priteista UAB „Karpaka“ naudai 25 155,26 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista I. V., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi jos atžvilgiu paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteista už tai, kad ji apgaulingai tvarkė UAB „Karpaka“ buhalterinę apskaitą pasisavino svetimą – UAB „Karpaka“ priklausantį turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiu būdu ir šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-27, J. Š. dirbdama UAB „Karpaka“ (įmonės kodas 225437440, adresas Aguonų g. 17, Vilnius) vyriausiąja buhaltere ir kasininke, būdama pagal pareigas atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, taip pat pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti jai patikėtu UAB „Karpaka“ turtu ir piniginėmis lėšomis, tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant tikrovės neatitinkančius duomenis ir nefiksuojant dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Karpaka” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, žinodama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant visų ūkinių operacijų, taip pat gautų pajamų neįrašant į kasos knygą, UAB „Karpaka” gauti pinigai nebus įnešti į įmonės kasą, į apskaitą įrašė ne visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu t.y. 2008 m. neapskaitė 18 694,38 Lt sumokėtų verslo partnerių grynais pinigais už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, neapskaitė 300 Lt išimtų iš banko sąskaitos, neapskaitė 6 376,86 Lt išmokėtų iš kasos ūkio išlaidoms, 2009 m. neapskaitė 5 910,88 Lt sumokėtų verslo partnerių grynais pinigais už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, neapskaitė 250 Lt išimtų čekiais iš banko sąskaitos.

Pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus 4 punkto nuostatą, kad ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…> kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris), 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 punkto 6 dalies nuostatą ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<asmens(-ų), kuris(-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos”, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „Karpaka” kasos išlaidų orderius, kurie nepasirašyti bendrovės vadovo bei kasos išlaidų orderius kurie nepasirašyti bendrovės vyriausiojo buhalterio. Pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus 5 punkto nuostatą, kad ,,Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai - skaitmenimis”, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „Karpaka” 2008 m. ir 2009 kasos išlaidų orderius, įforminančius darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriuose neįrašyta gavėjo gauta suma žodžiais. Pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus 7 punkto nuostatą, kad „Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami įmonės vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais“, ji UAB „Karpaka“ 2008 m. sausio - birželio mėn. darbo užmokesčio avansų mokėjimo žiniaraščiuose nenurodė avansų išmokėjimo datos, jų nepasirašė ir nepateikė pasirašyti bendrovės vadovei, taip pat 2008 m. liepos - gruodžio mėn. darbo užmokesčio avansų mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė ir nepateikė pasirašyti bendrovės vadovei. Pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)<...>“, 14 straipsnio 2 dalį - „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, taip pat pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą – „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, 6 punkto nuostatą „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui“, 19 punktą, kuriame numatyta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė išlaidų sumas pagal suklastotus kasos išlaidų orderius ir mokėjimo žiniaraščius, t.y. įformino pinigų išmokėjimą kasos išlaidų orderiuose ir mokėjimo žiniaraščiuose pasirašius ne šiuose dokumentuose nurodytiems pinigų gavėjams, o kitiems asmenims, taip pat į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos išlaidų orderius, kuriuose ties įmonės vadovo pavarde pasirašė ne UAB „Karpaka“ direktorius K. M., o kitas asmuo, ir 8 kasos išlaidų orderius, kuriuose ties įmonės vadovo pavarde pasirašė ne UAB „Karpaka“ direktorė I. V., o kitas asmuo, todėl nėra galimybės nustatyti, kam ir kokia realiai suma buvo išmokėta, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-27 ji, J. Š., apgaulingai tvarkė UAB „Karpaka“ buhalterinę apskaitą ir dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2008 m. ir 2009 m. (iki liepos 31 d.) UAB „Karpaka“ veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

be to ji, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” III skyriaus 16 punkto nuostatą, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, į UAB „Karpaka“ kasos knygą 2008 m. neįrašė 24 605,26 Lt kasos pajamų pagal kasos pajamų orderių duomenis ir 300 Lt, išimtų iš AB „DnB Nord“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei į UAB „Karpaka“ apskaitos sąskaitą 27200 „Kasa atsiskaitymams” bei 2009 m. neįrašė 250 Lt, išimtų iš AB „DnB Nord“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių piniginių lėšų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jai patikėtu svetimu UAB „Karpaka“ priklausančiu turtu – 25 155,26 Lt, bei šiuos jai patikėtus pinigus pasisavino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu J. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. jai paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal 222 str. 1 d. jai paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis jai paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui iš J. Š. priteista UAB „Karpaka“ naudai 25 155,26 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. Š. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. padarymą, jai paskirta 50 MGL dydžio bauda ir paskirti 10 MGL dydžio baudą.

J. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad J. Š. UAB „Karpaka“ dirbo vyr. buhalterės pareigose, bet neįvertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Todėl pirmos instancijos teismas nepašalino abejonių dėl J. Š. darbo funkcijų apimties, jos teisių ir pareigų nurodytoje įmonėje. J. Š. atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog su ja taip pat nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Nuteistosios manymu, yra visiškai neaišku, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad J. Š. buvo patikėtas UAB „Karpaka“ turtas. Ji už įmonės UAB „Karpaka“ turtą atsakinga nebuvo, nes to nenumatė darbo sutartis. Be to, darbo sutartyje nebuvo jokio papildymo, kad be vyriausio buhalterio pareigų ji atliks ir įmonės kasininko pareigas. Bylos medžiagoje taip pat nėra įsakymo dėl J. Š. skyrimo kasininko pareigoms. Taip pat už kasininkės pareigų atlikimą nebuvo numatytas atlyginimas (DK 95 str. 3 d.). Visa tai nebuvo numatyta ir pareiginiuose nuostatuose.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 (redakciją galiojusią nuo 2007-12-29 iki 2008-11-04) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus 3 straipsnį "Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas". J. Š. nuomone, ši įstatyminė nuostata leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad ji negalėjo būti vyr. buhaltere ir tuo pat metu eiti kasininkės pareigų, nes įstatymas teisingam kasos darbo organizavimui imperatyviai nustatė 2 pareigybes, t.y. vyr. buhalterio (buhalterio) ir kasininko.

J. Š. manymu, jos veiksmuose nėra nei objektyviosios nei subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymių (BK 183 str.), nes ji neturėjo jokios galimybės UAB „Karpaka“ turtą paversti savo turtu, kadangi dokumentaliai įmonės turtas jai patikėtas nebuvo. Taip pat jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama užvaldyti įmonės turtą, nebuvo atlikta, nes trūkumas įmonės kasoje atsirado dėl neteisingai perrašytų įmonės buhalterinių dokumentų.

Be to, kasos inventorizacijos duomenų nebuvimas mokestinių metų pradžiai, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, t.y. perduodant kasą J. Š. ir perimant kasą iš jos, turi lemiamą reikšmę nustatant faktinį grynųjų pinigų likutį kasoje. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d. įmonėje UAB „Karpaka“ neatlikus inventorizacijos bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nepateikus grynųjų pinigų inventorizacijos aktų, negalima nustatyti grynųjų pinigų trūkumo kasoje. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad J. Š. pasisavino pinigus iš kasos, jeigu nebuvo žinoma, kiek grynųjų pinigų buvo kasoje.

J. Š. pažymi, kad I. V. veiksmai įtakojo turtinės žalos įmonei padarymo atsiradimo faktą, todėl ir civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiama diferencijuotai. Be to, 2013 m. gegužės 15 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro akte Nr.11-1253(12) nėra konstatuota, kad būtent J. Š. pasisavino UAB „Karpaka“ pinigines lėšas, todėl neįrodžius jos kaltės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. padarymo, jos atžvilgiu pateiktas civilinis ieškinys neturi būti tenkintas.

J. Š. nuomone, teismas deklaratyviai įvertino jos turtinę padėtį, todėl paskyrė per griežtą 50 MGL dydžio baudą, kuri turėtų būti mažintina iki 10 MGL dydžio.

Civilinio ieškovo UAB „Karpaka“ atstovas advokatas V. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir bylą pirmąja instancija perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Civilinio ieškovo UAB „Karpaka“ atstovas nurodo, kad patikslintu civiliniu ieškiniu, teismui pateiktu 2013 m. spalio 28 d., už pagrobtus bendrovės pinigus motyvuotai iš J. Š. reikalaujama priteisti 71 857,15 Lt žalos atlyginimui. Teismo posėdžių protokoluose nėra fiksuota, kad civilinio ieškovo atstovas po patikslinto ieškinio pateikimo būtų žodžiu atsisakęs šio ieškinio reikalavimo dydžio ir jį koregavęs mažinimo link. Todėl teismo išvada, kad neva civilinio ieškovo atstovas padarytos bendrovei žalos dydį nurodė 51 599 Lt, yra nepagrįsta bylos medžiaga.

Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu skiriant finansinę ekspertizę, nei viename ekspertams suformuluotame klausime nebuvo keliamas žalos dydžio nustatymo klausimas. Pinigų suma – 25 155,26 Lt, kuri nurodoma teismo sprendime kaip žalos bendrovei dydis, apskritai nefigūruoja ekspertizės akte. Teismas ją sudarė iš kelių sumų minimų ekspertizės akte, t.y. 24 605,26 Lt nepajamuotų pinigų, gautų iš bendrovės klientų, bei 550 Lt gautų iš banko ir neužpajamuotų kasoje. Teismas prie pasisavintų pinigų sumų priskyrė tik kasoje nepajamuotus pinigus, o apie pinigus, be jokio teisėto pagrindo paimtus iš kasos, iš viso nepasisakė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl teismas mano, kad šios pinigų sumos nelaikytinos J. Š. nusikalstamos veikos epizodais, pasisavinant bendrovės pinigines lėšas.

Iš ekspertizės akto matyti, kad iš kasoje buvusių pinigų J. Š. pasisavino 26 444, 61 Lt. Taip pat ekspertė prie nepagrįstų kasos išlaidų be pagrindo nepriskyrė kasos išlaidų ir kitų išmokų, kurios nurodytos ieškinyje.

Civilinio ieškovo UAB „Karpaka“ atstovo manymu, ši byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, nes atsižvelgiant į Ekspertizės akte nustatytą neužpajamuotą pinigų sumą 25 155,26 Lt ir nepagristai išlaiduotą sumą - 26 444,61 Lt (viso 51 599,87 Lt), J. Š. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios J. Š. bei civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti, nuteistosios gynėjas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovas prašė tenkinti jo skundą ir padidinti pirmos instancijos priteistą sumą iki maksimaliai galimos.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl nuteistosios J. Š. apeliacinio skundo.

Savo skunde apeliantė prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 183 str. 1 d.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo nori paversti šį turtą savo nuosavu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita arba paima ir panaudoja ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Šie kaip ir kiti nusikalstamos veikos požymiai, turi būti konstatuojami jų buvimą pagrindus patikimais įrodymais, ištirtais ir įvertintais laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus (finansinių ekspertizių išvadas), apklausęs liudytojus K. M., Č. A., M. B., J. P., H. V., J. P., S. A., D. K., A. A., M. R., R. R., A. R., A. K., specialistes J. Š., L. B. padarė pagrįstą išvadą, kad J. Š. padaryta veika atitinka BK 183 str. 1 d. aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, o būtent:

1. Liudytojas K. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis buvo UAB „Karpaka“ direktoriumi, akcininku ir steigėju, o J. Š. dirbo buhaltere. Liudytojas parodė, kad už benzino išlaidas gaudavo pinigus, bet kad būtų gavęs 10 tūkstančių litų ūkio išlaidoms, neprisiminė. Liudytojo nuomone, ūkio išlaidos per mėnesį galėjo sudaryti 200-300 litų. Pažymėjo, kad už automobilio remontą pinigai buvo imami iš įmonės kasos. Nurodė, kad remonto išlaidos galėjo atsispindėti kaip ūkio išlaidos, bet tikrai ne tokios didelės sumos, galėjo per mėnesį būti 300-500 Lt. Liudytojo teigimu, bendrovės direktoriumi jis dirbo iki 2008 m. sausio mėnesio, o patikrinimas pagal bendrasavininkės vyro kreipimąsi, buvo atliekamas apytiksliai 2009 m. gegužės mėnesį. Liudytojas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai jį apklausinėjo ir rodė dokumentus, ten kur parašai buvo ne jo, jis nurodė, kad tų piniginių sumų nėra gavęs. Kai dirbo bendrovėje atlyginimą, ūkio, benzino išlaidas jis gaudavo. Liudytojas parodė, kad bendrovė prieš 10 metų, komerciniais tikslais buvo nusipirkusi „Mersedes Benz“ automobilį, vėliau tą automobilį pardavė, pirkėjas už jį sumokėjo grynais. Fakto, kad bendrovės reikmėms būtų reikėję naudoti savo asmeninius pinigus, arba, kad būtų skolinęs bendrovei pinigų, neatsimena. Liudytojas neprisiminė, kad bendrovėje būtų įforminta kažkokia skola jam, paaiškino, kad automobilį pirko ne už savo pinigus. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad pardavęs automobilį pinigų sau nepaėmė, išeinant iš darbo su juo bendrovė pilnai atsiskaitė.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis buvo UAB ,,Karpaka“ direktoriumi, bendrovės ūkio išlaidos galėjo sudaryti 200-300 litų į mėnesį, automobilių remonto išlaidos galėjo būti 300-5000 litų į mėnesį.Nurodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktus dokumentus jis tokių pinigų nėra gavęs, ant tų dokumentų yra ne jo parašai. bendrovė buvo pirkusi automobilį ,,Mersedes Benz“, vėliau jį pardavė, jis bendrovei savo pinigų neskolino, pinigų už parduotą automobilį sau nepaėmė (t.7, b.l.34-37; 140-144);

2. Liudytojas Č. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis bendrovėje UAB „Karpaka“ dirbo vairuotoju. Nurodė, kad įmonės automobilius remontavo, važiuodavo į servisą, sumokėdavo pinigus, o sąskaitą - faktūrą atiduodavo buhalterei. Pinigus imdavo grynais iš kasos prieš važiuojant į automobilių servisą. Kai reikėdavo pinigų automobilio remontui, tai buhalterija išduodavo orderį, kuriame būdavo parašyta - automobilio remontui, bet ne ūkio išlaidoms. Liudytojas taip pat nurodė, jog jokio automobilio iš jo bendrovė UAB „Karpaka“ nenuomojo. Bendrovė naudojosi jos draugės automobiliu „Audi 80“. Nurodė žinojęs, kad su jo drauge Butkevičiūte buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, bet už automobilio nuomą niekas nemokėjo. Už sunaudotą „Audi 80‘ benziną jam niekas nemokėjo, jis benzino kvitų nenešė, kieno iniciatyva buvo sudaryta sutartis dėl „Audi 80“ nuomos, nežino, B. UAB „Karpaka“ nedirbo, todėl nežino, iš kur UAB „Karpakos“ vadovybė sužinojo, kad iš B. galima pasiskolinti automobilį.

Liudytojas Č. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis bendrovėje UAB „Karpaka“ dirbo vairuotoju. Pinigus automobilio remontui gaudavo grynais iš bendrovės, pagal orderius, kuriuose konkrečiai buvo nurodytos išlaidos remontui. Bendrovė naudojosi jo draugės B. automobiliu, tačiau pinigų už tai nemokėjo (b.t.7, b.l.37-38; 144-145);

3. Liudytoja M. B. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad automobilio UAB „Karpaka“ nenuomojo, jokių pinigų iš šios įmonės negavo. Apklausos pas tyrėją metu jai buvo rodomi čekiai su jos pavarde, vardu ir pinigų suma, tačiau jie buvo be jokių parašų. (b.t.7, b.l.38-39);

4. Liudytojas V. U. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis dirbo UAB „Karpaka“, kad pažįsta šios bendrovės buhalterę J. Š. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas jam parodė kitokios spalvos orderius nei jis pasirašinėjo, pažymėjo, kad parašai ant orderių buvo ne jo. Paaiškino, kad rado 3 sąskaitas - faktūras, kuriose nurodyta, kad jis pylė benziną, bet jis niekada nevairavo, todėl benzino nepylė. Liudytojas patikslino, kad jis pasirašinėjo rusiškai, todėl jo parašas išskirtinis, todėl lengvai atpažįstamas. Liudytojas paaiškino, kad pagal tas parodytas sąskaitas viską yra gavęs, išskyrus sąskaitas už benziną (b.t.7, b.l.39);

5. Liudytoja J. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ji kartu su J. Š. dirbo UAB „Karpaka“, jai ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog ji gavo pinigus už benziną, tačiau ji automobilio neturi, todėl jokių pinigų už benziną nėra gavusi (t.7. b.l.75-76);

6. Liudytojas A. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pažįsta UAB „Karpaka“ buhalterę J. Š.. Liudytojas parodė, jog jis šioje įmonėje dirbo apie 2 metus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu jam rodė dokumentus, kad jam buvo skiriamas benzinas, tačiau tokių pinigų nėra gavęs. Paaiškino, kad pateiktuose dokumentuose parašas ne jo, jis jokio benzino negavo. Nurodė, kad nežino, kodėl dokumentuose 800 Lt parašyta kaip už benzino gavimą, o ne atlyginimas (t.7, b.l.78-79);

7. Liudytojas R. R. bylos nagrinėjimo teisme matu nurodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį UAB „Kartonas“ buvo atlikta revizija ir buvo nustatytas pinigų trūkumas. Buvo pasamdyta audito kompanija, kuri ir atliko patikrinimą. Remiantis patikrinimo išvada buvo kreiptasi su pareiškimu į Ekonominę policiją, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdyto bendrovės turto pasisavinimo. Liudytojas nurodė, kad revizija buvo atliekama pagal buhalterinius UAB „Karpaka“ dokumentus. Tuo metu, kai buvo atliekamas patikrinimas UAB „Kartonas“, buhalterė turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir jos nebuvo, todėl buvo pavedimas direktorei visus UAB „Karpaka“ dokumentus sunešti į atskirą patalpą ir paruošti revizijai. Nurodė, kad buvo nusamdytas antstolis, kuris užfiksavo dokumentų patalpinimą į atskirtą patalpą. Liudytojas taip pat nurodė, kad su J. Š. konfliktų nebuvo, bet kai buvo nustatytas galimas lėšų pasisavinimas – įmonė prarado pasitikėjimą ja ir direktorė buhalterę atleido iš pareigų (t.7, b.l.92-94);

8. Liudytojas A. R. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad J. Š. yra matęs UAB „Kartonas“ gamykloje, kurioje dirbo apie 3 mėnesius. Nurodė, kad 2007 metais pirko automobilį „Mersedes benz“, kurio vertė apie 20 000 Lt. Liudytojas nurodė kabinetą, kuriame mokėjo pinigus, pinigų kupiūras, kuriomis mokėjo už automobilį ir kitas detales, nurodė, kad mokėjimo dokumentai pateikti į bylą. Liudytojas patikslino, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartis įforminta 2007 metais, automobilio vertė nustatyta pagal esamą būklę, jo pajamos buvo deklaruotos mokesčių inspekcijoje. Pirkimo - pardavimo sutartyje jis pasirašė kaip pirkėjas, o pardavėjas buvo juridinis asmuo, mano, kad pasirašyti turėjo direktorius, bet asmens pasirašiusio kaip pardavėjas, neatsimena, kokiai bendrovei priklausė automobilis taip pat nurodė negalintis prisiminti (t.7, b.l.130-140);

9. Specialistė J. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 30 tūkstančių litų kasoje iš tikrųjų trūksta, tokią išvadą ji daro pagal jai pateiktus buhalterinius dokumentus. Nurodė, kad ne visi orderiai buvo užfiksuoti kasoje, todėl pinigai į kasą galėjo būti neįnešti. Inventorizacijos nebuvo atliekamos. Parodė, kad 30 tūkstančių trūksta pagal dokumentus (b.t.7 b.l.115-121);

10. Liudytojas A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad atliekant auditą buvo nustatyta, kad kasa tvarkoma blogai, daug trūkumų. Nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kasa buvo pertvarkyta skubotai, netgi skyrėsi kasos pajamų orderių spalvos. Liudytojas A. K. nurodė, kad jo nuomone, bendrovės turtas sumažėjo, nes dokumentai suklastoti, vadinasi pinigai neišmokėti iš kasos. Jeigu tas turtas buvo sumažintas nepagrįstai, tai kasoje turi būti didesnė pinigų suma (t. 7, b.l.32-34 );

11. Ekspertė L. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad į kasos knygą pajamų ir išlaidų piniginių lėšų judėjimas įrašomas pagal kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius. Iš bylos žinoma, kad kasos išlaidų orderiai yra nepatikimi, nes buvo prarasti, perrašyti kiti egzemplioriai, juos pasirašė ne tie žmonės. Ekspertė pažymėjo, negali atsakyti ar pateikti visi dokumentai. Ekspertė nurodė, kad iš tų dokumentų, kuriuos rado prie avansinių apyskaitų, dokumentų trūkumas yra 18 727,46Lt sumai. Iš tos sumos į kasos išlaidas nurašyta 15 288,76 Lt ir nenurašyta 3 438,70 Lt. Yra dokumentų dar 3 000 Lt sumai, kurie nenurašyti į kasos knygą. Teismo posėdyje apklausiama ekspertė nurodė, kad ji papildomai ištyrė ar pinigai buvo faktiškai gauti į kasą, tokiu atveju trūkumas gali padidėti 18 000 Lt. K. M. buhalteriniuose dokumentuose yra apskaičiuota 18 000 Lt bendrovės skola (t. 8, b.l.39-41);

12. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. kovo 26 d. išvada Nr. 11-225(10), kurioje konstatuota, kad UAB „Karpaka“ mokėjimo dokumentus pasirašę kiti asmenys, o ne tie, kurie turėjo teisę juos pasirašyti, daugeliu atveju dokumentus pasirašę asmenys dėl duomenų trūkumo nebuvo nustatyti (t. 2, b.l.129-157);

13. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. gegužės 15 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1253 (12), kurio išvadose nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą ekspertas nustatė, jog UAB „Karpaka“ kasoje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. viso kasoje neužpajamuota 24 605,26 Lt gautų iš pirkėjų už produkciją, tame tarpe 21 883,71 Lt gautų iš pirkėjų pateikusių savo duomenis ir 2 721,55 Lt iš pirkėjų, kurie nepateikė savo duomenų. Iš UAB „Karpaka“ 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. laikotarpyje 24 605,26 Lt kasoje gautų iš pirkėjų 18 694,38 Lt susidarė 2008 m. ir 5 910,88 Lt susidarė 2009 m.

Ankščiau paminėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio – vasario mėn. 1 802 Lt suma už automobilio nuomą M. B. ar kitam asmeniui išmokėta nebuvo. 2008 m. gruodžio 5 d. į kasos išlaidas nurašyta 4 271,40 Lt suma, kaip išmokėta grynais tiekėjui UAB „Kartonas“, faktiškai jam sumokėta nebuvo. 2008 m. vasario mėn. 19 348 Lt suma iš automobilio pirkėjo A. R. faktiškai grynais į kasą gauta ir K. M. neišmokėta. Taip pat pažymėta, kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti UAB „Karpaka“ 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. laikotarpio grynų pinigų trūkumą kasoje, kadangi tyrimui nepateikti grynų pinigų inventorizacijos aktai tiriamo laikotarpio pradžiai ir pabaigai. Ekspertas apskaičiavo, kad 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. laikotarpio pabaigai UAB „Karpaka“ dokumentinis kasos likutis galėjo būti sumažintas iki 40 525,97 Lt (550 Lt neužpajamuota kasoje gautų iš banko, 24 605,26 Lt neužpajamuota kasoje gautų iš pirkėjų, 1023,61 Lt darbo užmokesčio nurašyta į kasos išlaidas daugiau nei apskaičiuota išmokėjimui už 2008 m., nepagrįstai nurašyta į išlaidas 1802 Lt suma, kadangi M. B. nebuvo sumokėta už automobilio nuomą, nepagrįstai nurašyta į išlaidas 4 271,40 Lt suma, kadangi 2008 m. gruodžio 5 d. ši suma neišmokėta grynais UAB „Pabradės kartonas“ už kartoną, 2008 m. 19 348 Lt suma iš automobilio pirkėjo A. R. faktiškai grynais į kasą gauta ir K. M. neišmokėta, 3 438,70 Lt ūkio išlaidų nenurašyta į kasos išlaidas) (t.7, b.l.167-214);

14. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities specialisto 2011 m. vasario 4 d. išvada Nr. 5-1/14, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus tyrimui dokumentus UAB „Karpaka“ į 2008 m. apskaitą įrašė ne visus ūkines operacijas: neapskaitė 24 232, 13 Lt, sumokėtų verslo partnerių grynais pinigais už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas pagal 72 kasos pajamų orderius, neapskaitė 300 Lt išimtų iš banko sąskaitos, neapskaitė 6 376,86 Lt išmokėtų iš kasos ūkio išlaidoms pagal 12 kasos išlaidų orderius. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis UAB „Karpaka“ į 2009 m. apskaitą įrašė ne visus ūkines operacijas: neapskaitė 5 910,88 Lt sumokėtų verslo partnerių grynais pinigais už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas pagal 15 kasos pajamų orderius, neapskaitė 250 Lt išimtų iš banko sąskaitos (t. 5, b.l.79-230). Nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. UAB „Karpaka“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota iš viso 30 143,01 Lt kasos pajamų (t.5, b.l.79-101);

15. 2009 m. liepos 2 d. UAB „Alvigdos auditas“ patikrinimo duomenys, kurie patvirtina, jog UAB „Karpaka“ buvo apgaulingai ir aplaidžiai vedama apskaita dėl ko iš dalies negalima nustatyti tikrinamos bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nustatyta, jog UAB „Karpaka“ padaryta turtinė žala (b.t.1, b.l.32-39).

Nors apeliantė skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau tokiam sprendimui priimti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Iš byloje esančių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų akivaizdu, jog J. Š. pagal BK 183 str. 1 d. nuteista pagrįstai. Patikrinus byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo abejoti 2013 m. gegužės 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto bei 2011 m. vasario 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities specialisto išvadomis. Šias ankščiau išdėstytas išvadas iš dalies patvirtina ir 2009 m. liepos 2 d. UAB „Alvigdos auditas“ pateikti duomenys.

Iš byloje esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. gegužės 15 d. ekspertizės akto Nr.11-1253 (12) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities specialisto 2011 m. vasario 4 d. išvados Nr. 5-1/14 matyti, kad UAB „Karpaka“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota apie 30 143,01 Lt kasos pajamų. Iš ankščiau paminėtų ekspertizės išvadų akivaizdu, kad bendrovei padaryta turtinė žala.

Liudytojų K. M., Č. A., M. B., J. P., R. R.. A. R., ekspertės L. B. parodymai duoti bylą nagrinėjant apylinkės teisme metu akivaizdžiai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl svetimo turto pasisavinimo faktą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Karpaka“ pinigines lėšas pasisavino ne bendrovės buhalterė J. Š., o kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistosios J. Š. parodymai, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, jog bendrovės pinigai buvo paimami ir naudojami tik UAB „Karpaka“ reikmėms. Apklausta teisme J. Š. teigė, kad pagal kompiuterio programas atkūrinėjo dingusius buhalterinius dokumentus, kitų nusikalstamų veikų ji nepadarė, tačiau daugelio savo neteisėtų veiksmų nuteistoji paaiškinti negalėjo, kas sudaro pakankamą pagrindą suabejoti jos teiginiais apie realiai dingusius buhalterinius dokumentus.

Nors nuteistosios teigimu, jos veiksmuose nėra nei objektyviosios nei subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymių (BK 183 str.), nes ji neturėjo jokios galimybės UAB „Karpaka“ turtą paversti savo turtu, kadangi dokumentaliai įmonės turtas jai patikėtas nebuvo. Taip pat jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama užvaldyti įmonės turtą, nebuvo atlikta, nes trūkumas įmonės kasoje atsirado dėl neteisingai perrašytų įmonės buhalterinių dokumentų, tačiau liudytojas R. R. duodamas parodymus apylinkės teisme parodė, kad UAB „Kartono“ ir UAB Karpakos“ pinigais disponavo viena vyriausioji buhalterė, t.y. J. Š.. Nurodė, kad J. Š. dirbo vienoje darbo vietoje, naudojosi ta pačia technika, tais pačiais seifais. Liudytojas taip pat nurodė, jog įmonių banko sąskaitos buvo tvarkomos įmonės direktorių ir vyriausiosios buhalterės parašais (t.7, b.l.92-94). Taigi pastarojo liudytojo parodymai patirtina, kad J. Š. disponavo bendrovės pinigais ir realiai galėjo jais disponuoti.

Savo apeliaciniame skunde J. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. Š. UAB „Karpaka“ dirbo vyr. buhalterės pareigose, bet neįvertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nurodo, kad apylinkės teismas nepašalino abejonių dėl J. Š. darbo funkcijų apimties, jos teisių ir pareigų nurodytoje bendrovėje. J. Š. atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog su ja taip pat nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š., dirbdama UAB „Karpaka“ buhaltere ne tik vedė įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau išmokėdavo atlyginimus bendrovės darbuotojams, išduodavo jiems pinigus benzinui ar kitoms ūkio išlaidoms, turėjo priėjimą prie įmonės bankinių sąskaitų (t.7, b.l.95). Todėl, nors tarp UAB „Karpaka“ ir J. Š. nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, tačiau akivaizdu, jog ji turėjo prieigas prie bendrovės sąskaitų, disponavo įmonės grynaisiais pinigais atlikdama jai bendrovėje pagal buhalterės pareigas pavestas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog UAB „Karpaka“ piniginės lėšos, inkriminuotu laiku buvo patikėtos nuteistajai. Pagal teismų praktiką laikoma, jog patikėtas turtas, tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisėtai apibrėžtus įgaliojimus. Taigi patikrinus bylos medžiagą pastarasis nuteistosios skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad J. Š. pasisavino pinigus iš kasos, jeigu nebuvo žinoma, kiek grynųjų pinigų buvo kasoje. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju yra tiksliai nustatyta pasisavintų piniginių lėšų suma, ši suma nurodyta ankščiau aptartuose finansinių ekspertizių išvadose, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai priteisė tik nustatytų faktiškai pasisavintų pinigų sumą, t.y. 25 155,26 Lt.

Įvertinus visus byloje nustatytus įrodymus visumoje konstatuotina, kad J. Š. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 str. 1 d., nusikaltimas įrodytas.

Nėra jokio pagrindo sutikti su J. Š. apeliacinio skundo argumentais, kad I. V. veiksmai įtakojo turtinės žalos įmonei padarymo atsiradimo faktą, todėl ir civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiama diferencijuotai.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nurodyta, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pažymėtina, jog buhalterinės apskaitos organizavimas yra sudėtinė buhalterinės apskaitos tvarkymo dalis. Todėl įstaigos vadovas yra atsakingas už tinkamą įstaigos veiklos organizavimą, kuris apima ir finansinės apskaitos organizavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. V. nuo 2008 m. buvo paskirta UAB „Karpaka“ direktore. Taigi ji, būdama ūkio subjekto vadove, privalėjo veikti taip, kad buhalterinė apskaita UAB „Karpaka“ būtų organizuojama laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. būtų atliekamos savalaikės įmonės kasos inventorizacijos, tačiau to ji nedarė. Taigi nuteistoji I. V., veikdama aplaidžiai ir neorganizuodama įmonės kasos inventorizacijos, tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas nusikalstamai veikti J. Š.. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad I. V., žinodama apie nusikalstamus J. Š. veiksmus, veikė tyčia, jos veiksmai pagrįstai įvertinti kaip aplaidus apskaitos tvarkymas, o ne nebuvo vertinami kaip bendrininkavimas apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą.

Savo skunde nuteistoji taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. padarymą, jai paskirta 50 MGL dydžio bauda ir paskirti 10 MGL dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Skirdamas nuteistajai J. Š. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. J. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, todėl pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad pagal BK 47 str. nuostatas už apysunkį nusikaltimą įstatymas numato baudą iki 1000 MGL. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, J. Š. paskyrė baudą, mažesnę nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, todėl teismo paskirta 50 MGL bauda negali būti laikoma aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad šio nuteistosios skundo argumento tenkinti pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškovo BUAB „Karpaka“ atstovo advokato V. O. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo BUAB „Karpaka“ atstovas advokatas V. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir bylą pirmąja instancija perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo rezoliucinės dalies, juo prašoma tik panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pateiktas skundas, kuriuo prašoma didinti priteistinos žalos dydį ar kitaip keisti nuosprendį civilinio ieškinio dalyje. Motyvai dėl būtinumo naikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, nurodyti apeliaciniame skunde, negali būti laikomi prašymu didinti priteistino ieškinio dydį.

BPK 312 str. 3 d. nustatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. BPK 256 str. nuostatos šiems proceso dalyviams nesuteikia teisės iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.

Nesant skundo dėl padarytos ir priteistinos žalos dydžio pakeitimo didinant priteistinos žalos dydį, keisti apylinkės teismo nuosprendį sunkinant nuteistosios padėtį ir didinant priteistą žalos atlyginimą, pagrindo nėra, tuo labiau, kad tokiu atveju galimai būtų į sunkesnę keičiama ir nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, kuri taip pat galima tik esant proceso dalyvių, kurie turi teisę pateikti prašymus dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pasunkinimo, skundus. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo BUAB „Karpaka“ atstovo advokato V. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios J. Š. ir civilinio ieškovo BUAB „Karpaka“ atstovo advokato V. O. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais jo keisti ar naikinti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios J. Š. ir civilinio ieškovo BUAB „Karpaka“ atstovo advokato V. O. apeliacinius skundus atmesti.