- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 1-52-844/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09688-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- A. C.
- Advokatai
- Romanas Bareika
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2015-12-04, Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (du epizodai). Bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 90 valandų per keturių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant per šešis mėnesius išlaikyti minėtą programą. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-06-11, 16 val. 30 min., iki 2015-06-13, 16 val. 15 min. (dvi paros) ir nuo 2015-11-08, 00 val. 15 min., iki 2015-11-09, 16 val. 50 min. (dvi paros), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis atitinka 8 laisvės apribojimo dienas (BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp).
Teistumas neišnykęs.
Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C., 2016 m. vasario 27 d., apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su savo šeima, šeimyninio konflikto metu, būdamas neblaivus, mušė savo sugyventinę, nukentėjusiąją J. K. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, nes du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė J. K. į kairę veido pusę, po to sugriebęs ją už plaukų tampė po minėtą butą,
t.y. A. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..
Teismo posėdyje kaltinamasis A. C. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., galimo padarymo, nepripažino ir paaiškino, kad jis su J. K. kartu jau gyvena dvylika metų. Jie turi bendrą vaiką, kuris gyvena kartu su jais. Vaikui yra vieneri metai. Jis su savo šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jo motinai. Šiuo metu jis gydosi nuo alkoholio, nes alkoholio vartojimas jam pridarė daug rūpesčių. 2016 metų vasario mėnesį, jis dar vartojo alkoholį. Vėliau suprato, kad dėl alkoholio vartojimo gali prarasti savo šeimą, todėl nusprendė gydytis. Pripažino, jog kada vartojo alkoholį buvo agresyvus. Alkoholis jį padarydavo agresyvų. Jo sugyventinė J. K., jo motina, draugas prašė jo, kad jis nebegertų, susitvarkytų, nes alkoholį jis be perstojo vartojo vienerius metus ir jo artimi žmonės matė, kad jis socialiai degraduoja. Teigia, jog tuo metu jis alkoholyje buvo radęs ramybę ir nepaisė, ką jam sako artimi žmonės. Atsimena, kad 2016-02-27, vakare, jis buvo pas pažįstamą ir vartojo alkoholį. Tuo metu jam paskambino J. K. ir liepė eiti namo, nes jai reikėjo padėti įnešti vaiko vežimėlį į laiptinę. Jis sutiko jai padėti. Ši aplinkybė jo nesupykdė. Jie susitiko prie jų namo laiptinės. J. K. paėmė vaiką, o jis paėmė vaiko vežimėlį ir atidaręs laiptinės duris, pirmas įėjo į laiptinę. Paksui jį ėjo J. K. su vaiku. Kadangi jo rankos buvo užimtos, jis norėdamas, kad laiptinės durys neužsidarytų, nes pro jas dar turėjo įeiti J. K., koja stipriai pastūmė duris į lauko pusę. Kaip tik tuo metu už durų stovėjo J. K.. Nuo smūgio atsidarydamos durys trenkė J. K. į veidą ir taip ją užgavo. Kada jie atėjo į namus, J. K. dėl to pyko, šaukė, barė jį. Jis norėjo išeiti iš namų, tačiau ji jo nenorėjo išleisti. Sakė, kad jeigu jis išeis iš namų, ji iškvies policiją, kad ši jį sulaikytų ir neleistų išeiti iš namų. Jis į tokius J. K. grasinimus nekreipė dėmesio ir išėjo iš namų. Anksčiau nėra buvę atvejų, kad J. K. jam būtų kvietusi policiją, norėdama jį sulaikyti nuo išėjimo iš namų. Nėra buvę atvejų, kad J. K. be jokios priežasties būtų skambinusi į policiją. Teigia, kad jis J. K. tikrai, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nemušė. Anksčiau jis yra trenkęs J. K. į veidą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad buvo taip, kaip sako A. C.. A. C. jos nemušė, o veidą ji susižalojo į namo laiptinės duris, tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė A. C.. Apie jos sumušimą ir tampymą už plaukų, policijos pareigūnams melavo, nes priešingu atveju, policijos pareigūnai nebūtų ieškoję iš namų išėjusio A. C.. Ji norėjo, kad policijos pareigūnai jį sulaikytų ir išblaivintų, nes jis ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus. Jai tai labai nepatiko. Kadangi buvo susinervinusi, įsitempusi, sugniuždyta, todėl paskambinusi pagalbos telefonu, apie sugyventinio smurtą jos atžvilgiu kalbėjo susijaudinusi. Išankstinio teksto nebuvo sugalvojusi ir su niekuo nesikonsultavo, ką turi sakyti paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu. Dar prieš skambinant į bendrąjį pagalbos telefoną, buvo pas kaimynę, sakė, kad jos sugyventinis išėjo iš namų, nors ji jo ir neleido. Kada skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, suprato, kad į tokį jos pranešimą bus reaguojama, atvyks policijos pareigūnai, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu ji bijojo savo sugyventinio, nes būdavo atvejų, kada jis prieš ją smurtaudavo. Kaimyno prašė, kad jis ją palydėtų į butą, nes ji bijojo savo sugyventinio. Teigia, kad ji ilgai pykčio nelaiko, yra atlaidi. Šiuo metu ji atleido savo sugyventiniui. Nori išsaugoti šeimą. Žino, kad jis šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, ir jį dėl to labai palaiko. Kada buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, ji policijos pareigūnų klausė, ar jos sugyventinio nepasodins į kalėjimą. Policijos pareigūnai jai sakė, jog gali būti, kad jis bus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Ji labai to išsigando, nes nenori, kad jos sugyventinis sėdėtų kalėjime, vaikas liktų be tėvo.
Teisme liudytoja apklausta A. Č. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. C. yra jos kaimynas. Jo butas yra aukštu žemiau. 2016-02-27, ji išgirdo, jog verkia vaikas. Atėjo J. su vaiku ir paprašė iškviesti policiją. Ji davė jai telefoną. J. skambino. Liudytoja J. davė tepalo mėlynei patepti. Vaikas labai verkė. Ji nežino, kas buvo jų bute, tik girdėjo triukšmą, vaiko verksmą. Tai buvo vakare. Atėjusi pas ją, J. skambino į jos duris, beldėsi. Kada ji atidarė duris, J. K. buvo susijaudinusi, vaikas verkė. Ji prašė iškviesti policiją. Ji nesakė kas įvyko. Ji verkė ir prašė iškviesti policiją. Liudytoja surinko policijos numerį. Liudytoja suprato, kad A. C. „paleido rankas“. Kada buvo iškviesta policija, J. išėjo. Liudytoja siūlė J. dar pabūti jos bute. Bute ji jai davė raminamųjų ir ji išėjo. Ji pasakė, kad Aleksejus pabėgo iš namų. I. Č. yra jos sūnus. Jis tuo metu buvo namuose. Kada J. išėjo, kartu su ja nuėjo ir I.. Ji suprato, kad J. paprašė I., jog jis eitų kartu su ja, nes taip jai bus saugiau. I. pas J. buvo neilgai, nakvojo namuose. Jis iš J. namų išėjo, kada atvažiavo policija. Kada I. sugrįžo į namus, jis nieko nepasakojo. Tik pasakė, jog viskas gerai. J. nesakė jai, kad ją kažkas primušė. Liudytoja padarė išvadą, kad ji yra sumušta, nes jos veidas buvo patinęs, prieš tai buvo triukšmas, rėksmas.
Teisme liudytoju apklaustas M. U. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2016-02-27, jis buvo tarnyboje naktinėje pamainoje. Po 21 val., gavo iškvietimą dėl smurto šeimoje. Nuvyko nurodytu adresu. Duris atidarė moteris. Moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi. Ji papasakojo, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Bute buvo nukentėjusioji ir jos vaikas. Ji pasakė, kad jos sugyventinis pasišalino. M. U. pildė aktą. Įvykio vietoje nustatė smurto požymius. Buvo sužalotas veidas. Moteris sakė, kad sugyventinis jai trenkė į veidą, tampė už plaukų. Ant jos veido matėsi sužalojimai. Jis tarnyboje buvo su S. Č.. Vėliau atvažiavo tyrėjas A. V.. Bute buvo virš valandos. Su kaimyne nebendravo. Buvo atėjęs kaimynės sūnus pasižiūrėti ar viskas gerai. Vaikas visą laiką buvo ant J. rankų. J. buvo labai susijaudinusi. J. buvo blaivi. Įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjas. Butas buvo tvarkingas. Bute A. C. nebuvo.
Teisme liudytoja apklausta S. Č. parodė, kad ji dirba Visagino PK, vyr. patrule. 2016-02-27, apie 21 val. 30 min., buvo gautas pranešimas, kad vyras smurtauja prieš moterį. Atvyko pagal iškvietimą. Duris atidarė moteris su vaiku ant rankų. Ji pasakė, kad buvo sumušta, o sugyventinis pasišalino. Bute daugiau nieko nebuvo. Ji tarnyboje buvo su M. U.. Po to atvyko tyrėjas. Moteris buvo susijaudinusi. Buvo mėlynė ant veido. Ji pasakė, kad susipyko su sugyventiniu. Pasakė, kad jis jai sudavė du kartus į veidą, tampė už plaukų. Vaikas buvo ramus. J. K. momentais verkė. Ji sakė, kad bijo savo sugyventinio. J. K. buvo blaivi. Ji pasakė, kad sugyventinis gėrė alų. Bute nesimatė, jog buvo girtaujama. Ji parodė, kad jai buvo suduota į akies sritį, tai policijos pareigūnai užfiksavo. Bute pašalinių asmenų nebuvo.
Teisme liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad jis dirba tyrėju Visagino PK. 2016-02-27, apie 22 val., buvo gautas pranešimas apie smurtą šeimoje. Nuvyko į įvykio vietą. Moteris pasakojo, kad atėjo neblaivus sugyventinis ir pradėjo ją varyti iš buto. Konflikto metu jis jai sudavė į veidą, po to tampė už plaukų. Moteris išbėgo pas kaimynę. Butas buvo apžiūrėtas. 2016-02-27 jis atliko J. K. apklausą. Viskas buvo surašyta iš jos žodžių. Ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. Ji sakė, kad buvo nukritusi nuo kėdės. Ji buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Ji sakė, kad bijo sugyventinio. 22 val. 30 min., jis buvo bute. Tuo metu A. C. bute nebuvo. Ant J. veido pradėjo ryškėti mėlynė. Ta vieta buvo patinusi. Ji nesakė, kad nori sulaikyti vyrą. Sakė, kad jis gali būti pas draugus.
Teisme liudytoja apklausta J. M. parodė, kad ji dirba Vaiko teisių apsaugos skyriuje, specialiste. Gavo pranešimą iš policijos, kad sugyventinis smurtavo prieš sugyventinę. Šeima yra žinoma, nes įtraukta į apskaitą. Skyrius aiškinosi situaciją šeimoje. Nuvyko į šeimą. Namuose buvo J. K. su vaiku. Matėsi, kad moteris buvo sumušta, po akim buvo mėlynė. Ji buvo susijaudinusi. Ji papasakojo apie įvykį. Ji sakė, kad A. C. gėrė dvi savaites. Jis agresyvus. Ji sakė, kad laikė vaiką ant rankų ir jis jai trenkė. Ji norėjo padėti vaiką į lovą. Vaikas buvo įsitvėręs į ją. C. sugriebė už plaukų ir pradėjo tempti ją. Taip ji su vaiku buvo ištempta į koridorių. Kaimynai iškvietė policiją. Nebuvo sakoma, kad bus atimtas vaikas. Buvo labai ilga, rimta kalba. Buvo aiškinama, kad reikia apsaugoti vaiką. Buvo paaiškinta, kad aukoms yra pritaikyta gyvenamoji vieta. Ji sakė, kad jai reikia pagalvoti. Ji sakė, kad kai pradės dirbti, išeis iš buto. Matėsi, kad ji suvokia, kad yra pavojus jai ir vaikui. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis. Ji teigia, kad jis būna agresyvus kada išgeria. A. C. atsisakė bendrauti su socialiniais darbuotojais ir bendradarbiauti.
Kiti įrodymai byloje: 2016-02-27 tyrėjo A. V. tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus A. C., konflikto metu, mažamečio vaiko akivaizdoje, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė sugyventinei J. K. į kairės pusės veido sritį, po to sugriebė ją už plaukų ir ją su vaiku ištempė į prieškambarį. A. C. sukėlė J. K. fizinį skausmą. Iki policijos atvykimo, pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 3); 2016-02-27 patrulio M. U. tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“, kuriame nurodyta, kad 2016-02-27, apie 21 val. 26 min., buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Smurtavo sugyventinis. Policiją kvietė J. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-02-27, apie 21 val. 26 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp sugyventinių J. K. ir A. C. įvyko konfliktas, kurio metu A. C. smogė J. K. du kartus į veido sritį ir tampė ją už plaukų. J. K. pareiškė, kad sugyventinis A. C. trenkė du kartus į veido dešinės pusės sritį ir tampė už plaukų. Anksčiau sugyventinis smurtavo du kartus (b.l. 4-7); 2016-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute, grumtynių pėdsakų nėra. Butas nufotografuotas (b.l. 8-10); Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. buvo apklausta apie įvykio aplinkybes. Prieš tai ji buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Jai buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės ir pareigos (b.l. 11; 12). Apklausiama liudytoja ji parodė, kad 2016-02-27, apie 21 val., atėjo neblaivus jos sugyventinis A. C. ir pradėjo triukšmauti, konfliktuoti. Ji tuo metu sėdėjo su mažamečiu vaiku prie stalo ir maitino vaiką. Jos sugyventinis pradėjo jai sakyti, kad ji su vaiku išeitų iš buto, nes jam nepatiko, kad ji gyvena jo bute. Konflikto metu, jis jai dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė į veido kairiąją pusę. Dėl to po akimi atsirado mėlynė. Dar parodė, kad konfliktas kilo ir dėl to, kad ji atsisakė su juo gerti alų, kurį jis atsinešė į namus. Po to, kada A. C. sudavė jai į veidą, sugriebė ją už plaukų. Ji su vaiku nugriuvo nuo kėdės. Ir jis tada ją su vaikų nutempė iš holo į prieškambarį. Prieškambaryje jis ją paleido ir ji atidariusi buto duris su vaiku nubėgo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kaimynė iškvietė policiją. A. C., iki policijos atvykimo, pasišalino. 2015 metais prieš ją jis du kartus smurtavo. Ji kvietė policiją. Dėl A. C. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė (b.l. 13-15); 2016-02-27 asmens apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėta J. K.. Po kairiąja akimi ir po antakiu, virš voko, mėlynė – hematoma. J. K. nufotografuota (b.l. 19-22); 2016-02-29 tyrėjos E. R. tarnybinis pranešimas „Dėl liudytojos A. Č.“, kuriame nurodyta, kad 2016-02-29, telefonu buvo paskambinta Nr. 8-684-52071, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš nurodyto numerio 2016-02-27 buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešta apie tai kad sugyventinis smurtavo prieš sugyventinę. Pokalbio metu buvo nustatyta, kad minėtu abonentiniu numeriu naudojais A. Č.. A. Č. pokalbio metu paaiškino, kad 2016-02-27, vakare, į jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris pasibeldė kaimynė ir paprašė mobiliojo ryšio telefono. A. Č. kaimynei davė telefoną ir kaimynė pati skambino ir pati kalbėjo (b.l. 23); 2016-02-27 pranešimas Visagino vaiko teisių apsaugos skyriui apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie smurtą artimoje aplinkoje nurodant, kad nepilnametis K. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Aprašytas įvykis (b.l. 25); 2016-02-27 pranešimas Visagino šeimos krizių centrui apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, kuriame nurodyta, kad šeimos krizių centras buvo informuotas apie smurtą artimoje aplinkoje nurodant, kad J. K. galbūt patyrė smurtą nuo sugyventinio A. C.. Aprašytas įvykis (b.l. 26); 2016-02-29 Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas Nr. (11..12)-33-26, kur nurodyta, kad J. K. ir A. C. šeima Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-29 įsakymu Nr. ĮV-716 „Dėl socialinių įgūdžių stokos ir smurto šeimoje“ įtraukta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima dirba socialinis darbuotojas. A. C. atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju. Šeimoje apsilankyta gavus informaciją iš Policijos komisariato apie smurto atvejį šeimoje. J. K. teigė, svarsčiusi galimybę gyventi atskirai nuo A. C., bet laukianti kol sūnui sueis vieneri metai ir ji sugrįš dirbti į (duomenys neskelbtini) tik tuomet ji galės išsinuomoti butą, kuriame gyventų su sūnumi. J. K. teigė, kad A. C. būdamas blaivus jos niekada neskriaudžia, bet kai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, juos vartoja ilgai, net po kelis mėnesius, tuomet darosi agresyvus, ją stumdo, kabinėjasi, kartais muša, bet sūnaus niekada nekliudo (b.l. 73-75).
Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios J. K. teisme duotus parodymus, jog jos A. C. nemušė, o ji pati netyčia atsitrenkė į laiptinės duris, ir taip susižalojo, o policijos pareigūnus kvietė tam, kad jie sulaikytų A. C. ir uždarytų jį išblaivinimui. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. tiksliai ir aiškiai nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis A. C.. Tiksliai paaiškino, kaip ji buvo sumušta. Netikėti jos pirminiais parodymais šiuo atveju nėra pagrindo.
Šalies argumentai
J. K. duodama parodymus teisme nurodė, jog ji bijo, kad jos sugyventinis gali būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, ji nenori, kad jos sūnus būtų be tėvo. Šiuo metu ji jau nebepyksta dėl jos sumušimo ir nebeturi A. C. jokių pretenzijų.
Paminėjo, kad įvykio metu bijojo savo sugyventinio. Paaiškino, jog neblaivus jis būna agresyvus ir yra jau naudojęs prieš ją smurtą.
Pažymima, jog iš karto po įvykio smurto artimoje aplinkoje duodami parodymai yra patys objektyviausi, tiksliausi, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo metu nukentėjusysis, šiuo atveju auka, tiksi pagalbos iš policijos pareigūnų, jaučiasi nuskriaustas, pažemintas, įžeistas, todėl siekia apginti save, siekia, jog kaltininkas būtų nubaustas dėl savo grubaus, nusikalstamo elgesio, todėl duodamas pirminius parodymus nukentėjusysis yra objektyvus, nuoširdus, siekiantis teisingumo, atpildo už skriaudą. Atpildo už skriaudą siekimas, tokiomis akimirkomis yra svarbiausias ir neparemtas jokia perspektyva dėl tolimesnio bendravimo kartu su kaltinamuoju.
Tik vėliau, praėjus pykčiui, smurtą artimoje aplinkoje patyrusi auka, gali pradėti galvoti, kaip teks gyventi toliau su kaltininku, atsiranda gailestis jam, nežinomybė dėl ateities, vaikų, artimųjų požiūrio, o jeigu auka yra dar ir materialiai priklausoma nuo smurtautojo, pradedama galvoti, kaip teks gyventi paradus pajamas, gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju atsiranda socialinio nesaugumo jausmas. Tai supratusi auka, gali vėliau keisti savo pirminius parodymus, pradėti ginti smurtautoją, smerkia save, kad nesusilaikė ir pranešė apie jo smurtą, kad nekentėjo, kad nenuslėpė smurto.
Šiuo atveju tokia situacija susiklostė ir su J. K.. Supratusi, kad jos sugyventinis gali būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nenorėdama jam pakenkti (atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, ir toks jo elgesys yra labai jai priimtinas) jausdama jam gailesti, bijodama prarasti savo ir mažamečio vaiko gyvenamąją vietą, pradėjo keisti parodymus teisme, teisinti savo sugyventinį. Pradėjo teigti, kad ji pati susižalojo į laiptinės duris, sugyventinis netampė jos už plaukų.
Tačiau teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, įrodo ir iš esmės patvirtina jos pirminius parodymus, kurie įrodo, jog A. C. nusikalstamai elgėsi savo sugyventinės atžvilgiu, jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ir smurtaudamas jos atžvilgiu sukėlė jai fizinį skausmą.
Liudytojai, kurie yra apklausti teisme, ir kurie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, ir kurie, po šioje byloje minimo įvykio, tiesiogiai bendravo su J. K., tai yra A. Č., M. U., S. Č., A. V., J. M., tiksliai apibūdino jos emocinę būseną, paminėdami, jog ji buvo stipriai susijaudinusi, verkė. Liudytojams, kurie taip pat yra ir policijos pareigūnai, vykę į įvykio vietą, t.y. M. U., S. Č., A. V., J. K. tiksliai nurodė, kad jos sugyventinis A. C. jai du kartus trenkė į veidą, tampė už plaukų. Tą patį ji nurodė ir liudytojai J. M., kuri netrukus po įvykio bendravo su nukentėjusiąja.
Iš karto po įvykio J. K. buvo apžiūrėta policijos pareigūnų. Jos sumušimai buvo užfiksuoti ją fotografuojant. Iš byloje esančios fotolentelės prie 2016-02-27 asmens apžiūros protokolo matyti, jog jai buvo sužalotas veidas ir tuo sukeltas fizinis skausmas.
Visos šios aplinkybės patvirtina A. C. nusikalstamą elgesį.
Minėtų liudytojų objektyvūs parodymai, 2016-02-17 M. U. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ užfiksuoti duomenys, 2016-02-27 nukentėjusiosios J. K. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti duomenys, 2016-02-27 asmens apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys, 2016-02-27 A. V. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuoti duomenys, paneigia pačios J. K. ir A. C. teisme duotus parodymus apie įvykį, ir įrodo, jog A. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš J. K. ir savo neteisėtais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.
Nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos artimoje aplinkoje, tyrimas yra sudėtingas, nes kaltininką ir auką sieja artimi santykiai. Kurie yra paremti, ne tik stipriu emociniu ryšiu, bet ir ekonomine, socialine priklausomybe. Todėl natūralu, kad vėliau auka susitaiko su kaltininku, atleidžia jam, gali paklusti jo diktuojamos sąlygoms, dėl jau duotų parodymų pakeitimo jo naudai ir t.t. ir pan..
Žinant tai, negalima vien tik formaliai vertinti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, konstatuojant, jog jų nepakanka, kaltininko kaltei, dėl jam pareikšto kaltinimo, konstatuoti, atsižvelgiant į tai, jog auka teisme pakeitė parodymus, teisiamojo naudai. Šiuo atveju turi būti ypatingai atidžiai vertinami, iš karto po įvykio surinkti įrodymai, nustatytos aplinkybės. Ypač atidžiai turi būti vertinamas visų byloje esančių įrodymų visetas.
Šiuo atveju netikėti nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų M. U., S. Č., A. V., kaip policijos pareigūnų, fiksavusių pirminius nukentėjusiosios J. K. parodymus netrukus po 2016-02-27, įvykusio konflikto, taip pat liudytojos J. M., kaip Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės bendravusios su J. K. dėl smurto jos artimoje aplinkoje, parodymais, nėra jokio pagrindo. Šie liudytojai, kaip valstybės pareigūnai, vykdė tiesiogines savo tarnybines funkcijas, ir fiksavo tai, ką jiems apie įvykį pasakojo pati J. K..
Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios J. K., teisme duotus parodymus, kuriais buvo keičiamos pirminės 2016-02-27, įvykio aplinkybės, nes jais siekiama A. C. padėti išvengti atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. C., 2016 m. vasario 27 d., apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su savo šeima, šeimyninio konflikto metu, būdamas neblaivus, mušė savo sugyventinę, nukentėjusiąją J. K. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, nes du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė J. K. į kairę veido pusę, po to sugriebęs ją už plaukų tampė po minėtą butą, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..
Daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje: nėra.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamojo nuosavybės teisės neapribotos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-02-29, 8 val. 45 min., iki 2016-03-02, 8 val. 45 min. (b.l. 61; 62; 97-99).
Kaltinamajam A. C. 2016-03-07, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 30 metrų atstumu. Įpareigoti įtariamąjį A. C. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. K. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini). Kardomosios priemonės terminą nustatyti vienam mėnesiui, kardomosios taikymo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2016-03-07. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šios kardomosios priemonės terminas skyrimo terminas baigėsi. Pasibaigus šios kardomosios priemonės taikymo terminui, ši kardomoji priemonė neteko galios, todėl teismas nebesprendžia jos panaikinimo klausimo šiuo nuosprendžiu (b.l. 103-104; 122).
Kaltinamasis A. C. nedirba (b.l. 32-35).
Kaltinamasis A. C. teistas, administracine tvarka baustas (b.l. 36-37; 38-43; 44-52).
Kaltinamasis A. C. nėra įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą (b.l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo A. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. C. nuo 2016-03-22 atvyko į reabilitacijos centrą VšĮ „Naujas gyvenimas“ ir gydosi nuo priklausomybių. Reabilitacijos kurso trukmė vieneri metai ir ilgiau, priklausomai nuo gydymo rezultatų (b.l. 128).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. C. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų, buvo apsvaigęs nuo alkoholio), į nusikalstamų veikų stadiją (A. C. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (A. C. nedirba, gyvena kartu su nukentėjusiąja, o tai įrodo, kad jie susitaikė ir nukentėjusioji jam atleido, jie abu nori gyventi šeimoje. A. C. nori išlaikyti šeimą, rūpintis ja, nenori jos prarasti. Po šio nusikaltimo padarymo, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui). Nors A. C. anksčiau ir buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jo gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui, kuris ir buvo pagrindinė jo neteisėto elgesio priežastis, noras išsaugoti šeimą, rūpintis vaiku, įrodo, kad jis supranta savo neteisėtą elgesį, jį vertina kritiškai, linkęs pasitaisyti. Todėl manoma, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir neskiriant bausmės susijusios su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu.
Šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., nustatyta taisyklė netaikoma, nes kaltinamasis neprisipažino esąs kaltas (Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str., teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. 00 min., vakaro iki 6 val. 00 min., ryto, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokymusi, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (šį įpareigojimą A. C. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d., šiuo nuosprendžiu A. C. skirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2015-12-04 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi ir A. C. skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. 00 min., vakaro iki 6 val. 00 min., ryto, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokymusi, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (šį įpareigojimą A. C. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu ir Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į šiuo nuosprendžiu A. C. skirtą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės laiką, įskaityti jo laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-02-29, 8 val. 45 min., iki 2016-03-02, 8 val. 45 min..
Išaiškinti A. C., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.