Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. C. (A. C.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 429 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodant, kad įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, prokurorės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iš esmės neatitinka BPK 427 straipsnio reikalavimų (b.l. 93-94).

Atkreipia dėmesį, kad konstatuoti, kad bylos aplinkybės nėra aiškios galima tada, kai teisiamajame posėdyje apklausus įtariamąjį, kitus proceso dalyvius ir liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės ir šias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Prokurorės vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti duomenys kartu su kita pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje išnagrinėta medžiaga, sudaro vieningą ir nuoseklią įrodymų, patvirtinančių, kad A. C. smurtavo artimoje aplinkoje nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu, ir, kad jo veikoje buvo tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, visumą.

Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, o nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu kardinaliai pakeitė parodymus, ar, kad byloje nėra specialisto išvados dėl kūno sužalojimų pobūdžio, nėra priežastis pripažinti, kad bylos aplinkybės nėra aiškios. Pabrėžia, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai negali būti vieninteliu įrodymų šaltiniu. Atlikti teismo medicinos tyrimą, praėjus pakankamai ilgam laikui ir nukentėjusiajai nesikreipus į medikus, t.y. nesant medicininės dokumentacijos, taip pat nėra galimybių. Prokurorės vertinimu, toks bylos gražinimas yra betikslis, nes realiai daugiau jokie tyrimo veiksmai atlikti nebus, išskyrus BPK 218-220 straipsniuose numatytuosius.

Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju, teismas išklausė ir prokuroro pareiškimą ir kitų proceso dalyvių nuomones, nusprendė surengti bylos nagrinėjimą tuoj pat, o teisiamojo posėdžio metu bylą išnagrinėjo BPK V dalyje nustatyta tvarka, ištirdamas visą bylos medžiagą ir išklausęs baigiamąsias kalbas. Teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nesutapimai su byloje esančiais kitais duomenimis, specialisto išvados nebuvimas, nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir byla gražinta toliau nagrinėti apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas bylą prokurorui perdavė iš esmės argumentuodamas tuo, kad prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitinka BPK 427 straipsnio reikalavimų, nes nėra pakankamai aiškios bylos aplinkybės. Iš skundžiamos nutarties turinio galima suprasti, kad toks procesinis sprendimas suponuotas nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu iš esmės pakeistais parodymais bei tuo, kad pateiktoje medžiagoje nėra specialių žinių turinčio asmens išvados dėl nukentėjusiosios sužalojimo pobūdžio byloje. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali.

BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui tuomet, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iš esmės neatitinka BPK 427 straipsnio reikalavimų.

BPK 427 straipsnis reglamentuojantis reikalavimus prokuroro pareiškimui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka numato, kad tokiame pareiškime turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų. Šis straipsnis taip pat nustato įpareigojimą prokurorui vieną pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka egzempliorių įteikti kaltinamajam (BPK 427 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su byloje esančiu prokurorės pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka matyti, kad jame nurodyti visi pagrindiniai duomenys, kurių privalomas nurodymas yra numatytas aukščiau aptartoje teisės normoje, t.y. nurodyti kaltinamojo asmens duomenys; aprašyta veika, kurios padarymu jis kaltinamas; baudžiamojo įstatymo straipsnis ir jos dalis, kurią, prokuroro manymu, atitinka kaltinamojo padaryta veika; išvardyti proceso dalyviai, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas ir kiti duomenys, kurie, prokuroro manymu, patvirtina kaltinamojo kaltę. Taip pat vieną pareiškimo egzempliorių prokurorė įteikė kaltinamajam (b. l. 66-67, 86).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog šioje byloje surašytas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka visus esminius BPK 427 straipsnio reikalavimus. Proceso dalyvių parodymų pakeitimas ar formalios priežastys dėl papildomų duomenų, kurių gavimas, praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui yra iš esmės neįmanomas, nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitikimo BPK 427 straipsnio reikalavimams, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

Šiuo atveju Visagino miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisės aktų nuostatų ir suformuotos teismų praktikos analogiškose bei panašiose bylose neatitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič skundą tenkinti.

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-36-1027/2016 (teismo proceso Nr. 1-01-1-09688-2016-3), kurioje A. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.