- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-845-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07328-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 845 – 198 / 2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8446-488/2012 pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl šeimos nario statuso nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. M., Panevėžio miesto savivaldybės administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra V. M. šeimos narys. Nurodė, kad šeimos nario nustatymo faktas reikalingas tam, kad būtų įtrauktas į gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurią V. M. yra pasirašiusi su Panevėžio miesto savivaldybe ir galėtų būti priregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-26 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012-11-12 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjo pateiktas reikalavimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, siekia nustatyti ne giminystės santykius, o būti pripažintas gyvenamosios patalpos nuomininkės V. M. šeimos nariu pagal LR CK 6.588 straipsnio nuostatas. Nuomotojui atsisakius pakeisti buto nuomos sutartį, t.y. į nuomos sutartį įtraukti pareiškėją, ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka (LR CK 6.602 str. 3 d.). Todėl pareiškėjas turi pašalinti trūkumus - surašyti ir teismui pateikti ieškinį, atitinkantį LR CPK 135 str. reikalavimus (LR CPK 115 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2012-10-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir išaiškino procesines ir materialines teisės normas. CK 6.602 str. 3 d. nustatyta, jog ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka. Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, jog tokie ginčai sprendžiami tik po to, kai asmuo jau būna šeimos nariu. Šiuo atveju pareiškėjas dar nėra šeimos narys, o savo pareiškimu teismui siekia tokio fakto pripažinimo. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą įtraukti jį į nuomos sutartį kaip V. M. šeimos narį, tačiau gavo atsakymą, jog ši institucija negali tenkinti jo prašymo, kadangi pareiškėjas nėra V. M. šeimos narys. Šioje situacijoje ginčo nėra. Panevėžio miesto savivaldybės administracija negali jo įtraukti į nuomos sutartį kaip šeimos nario, ne dėl to, kad tam prieštarautų, tačiau tai padaryti neturi teisinio pagrindo, kadangi ši institucija nenustatinėja juridinių faktų. Teismui nustačius juridinį faktą, jog pareiškėjas yra V. M. šeimos narys, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nebūtų kliūčių įtraukti jį į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nuomos sutartį. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės juridinę reikšmę, kadangi pareiškėjas taps oficialus minėto buto gyventojas (b. l. 16-17).
Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo ir trūkumų ištaisymo klausimus bei pareiškėjo teises pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą, dėl ko klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nes pareiškimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
LR CPK 13 str. nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 str.). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo vykdyti vienintelį reikalavimą – elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 str.). Asmuo, pasirinkęs galimai pažeistos subjektinės teisės teisminį gynimo būdą, privalo laikytis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Ieškinys (skundas, pareiškimas) bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Teisminėje praktikoje yra pažymėta, kad kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas, nes įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
Šalies argumentai
Pareiškėjas šioje byloje pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra V. M. šeimos narys. Teismas pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir nurodė, kad pareiškėjo pateiktas reikalavimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nes nuomotojui atsisakius pakeisti buto nuomos sutartį, t.y. į nuomos sutartį įtraukti pareiškėją, ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, todėl pareiškėjas turi surašyti ir teismui pateikti ieškinį, atitinkantį LR CPK 135 str. reikalavimus.
Pareiškimo turinio ir formos reikalavimai, išdėstyti CPK 111-112, 114 ir 135 str. yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1p., XXVI skyrius). Pareiškimas dėl ypatingąja teisena nagrinėtinos bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais numatytais šio kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.). Teismas ypatingąja teisena gali nagrinėti bylas dėl giminystės santykių nustatymo (LR CPK 444 str. 2 d. 1 p.). LR CPK 447 str. nustatyti papildomi reikalavimai pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo turiniui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo (procesinio dokumento) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pateiktas pareiškimas atitinka CPK 111 str. ir CPK 447 str. reikalavimus, tačiau šioje stadijoje nesvarstomas pareiškimo pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, neturėjo teisinio pagrindo pareiškimo priėmimo stadijoje spręsti dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo pagrįstumo. Dėl pareiškimo pagrįstumo teismas pasisakys priimdamas sprendimą pareiškimą tenkinti ar atmesti.
Kokiu būdu ginti savo pažeistas teises kiekvienas pasirenka laisva valia, pareiškėjo E. M. pasirinktas teisių gynimo būdas yra išdėstytas pareiškime. Ar pagrįstai asmuo pasirinko pareiškime nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą yra sprendžiama priimant sprendimą iš esmės, kai tenkinamas arba atmetamas prašymas, todėl pareiškėjo nesutikimas pateikti ieškinį, o ne pareiškimą, negali būti vertinamas kaip trūkumas, užkertantis kelią išnagrinėti civilinę bylą iš esmės, tuo pačiu nesudaro pagrindo pareikštą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias pareiškimo priėmimo ir trūkumų ištaisymo klausimus bei pareiškėjo teises pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.