- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-04
- Bylos Nr.
- e2-3123-1162/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13118-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- D. F.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Vytautas Dargis
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams A. J., advokatui Mantui Šriupšai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. F. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei D. F. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 7 548,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Buto baigtumo procentas Sutarties sudarymo metu buvo 70 proc. Praėjus keliems metams po minėtos sutarties pasirašymo bute pradėjo smukti grindys, t. y. paaiškėjo parduoto buto paslėpti defektai. Taigi, atsakovė pažeidė pardavėjui tenkančią pareigą perduoti daiktą, atitinkantį pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus kokybės kriterijus. Ieškovė kreipėsi į atsakovės darbuotojus dėl pastebėtų buto defektų, tačiau atsakovės darbuotojai nukreipė ieškovę kreiptis į atsakovės direktorių. Po ieškovės kreipimosi 2020 m. balandžio 10 d. iš atsakovės direktoriaus buvo gautas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė nurodė, pripažino savo atsakomybę už smunkančias buto grindis (paslėptus defektus) ir po karantino pabaigos pažadėjo situaciją išspręsti pasitelkiant trečiuosius asmenis. Tikėdama atsakovės pažadais ir esant objektyvioms aplinkybėms (paskelbtam karantinui) ieškovė sutiko palaukti defektų taisymo iki kol baigsis karantinas šalyje. Šalyje pasibaigus karantinui ieškovė kelis kartus mėgino susisiekti su atsakove, tačiau nesėkmingai. Jokia įmonė neatvyko apžiūrėti smunkančių buto grindų, su ieškove nebuvo susisiekta ir statybos defektai nebuvo ištaisyti. Dėl paslėptų defektų ieškovė patyrė žalos - atsirado plyšiai tarp sienų ir grindų, sugadintos grindys, sienos, įmontuojami baldai (drabužių spinta, virtuvės baldai), sugadinta apdaila. Šią žalą privalo atlyginti atsakovė, taip pat ir sumokėti procesines palūkanas.
2. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovė kaip vartotoja pasirinko tinkamą ir proporcingą savo teisių gynybos būdą atsižvelgiant į faktinę situaciją bei atsakovės veiksmus iki ieškovei kreipiantis į teismą. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas įrodo, kad ieškovė į atsakovę dėl buto grindų smukimo kreipėsi 2019 m. liepos 14 d., 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d., taip pat 2020 m. vasario 27 d. bei 2020 m. kovo 9 d., tačiau atsakovės atsakymą gavo tik 2020 m. balandžio 10 d. Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad atvyks pasižiūrėti esamos situacijos tik pasibaigus karantinui. Lietuvoje karantinas buvo atšauktas 2020 m. birželio 17 d., tačiau atsakovė spręsti susidariusios situacijos taip ir neatvyko, pašalinti paslėptus defektus savo sąskaita taip pat nesiėmė. Todėl ieškovė siekdamas apginti savo pažeistas teises, 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl žalos atlyginimo reikalaudama priteisti iš atsakovės ieškovo naudai nuostolius. Ieškovė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu daugiau nei metus laukė, kol atsakovė ims vykdyti savo įsipareigojimus, t.y. atvyks apžiūrėti smunkančias buto grindis ir imsis realaus nustatytų defektų šalinimo. Iš tikrųjų atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Ilgiau laukti ieškovė neturėjo pagrindo, kadangi atsakovė akivaizdžiai vengė vykdyti savo prievoles, gyvenimas bute su grindų defektais pažeidė ieškovės teisėtus interesus. Atsakovė įmonės “URETEK Baltic OU” Lietuvos filialo pasiūlymą dėl buto defektų šalinimo ieškovei pateikė tik 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau jo įgyvendinimas nebūtų tinkamas ieškovės pažeistų teisių apgynimas, nes nei atsakovės pateiktame įmonės “URETEK Baltic OU” Lietuvos filialo pasiūlyme nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nėra paaiškinta, kaip atsakovė šalintų po URETEK Baltic OU Lietuvos filialo darbų pasekmes atliekant injektavimą ir gręžiant skyles grindyse, todėl atlikti darbai nepašalintų visų defektų ir negrąžintų vartotojos į padėtį iki jos teisių pažeidimo. Taigi, atsižvelgiant į netinkamą atsakovės prievolių vykdymą, ieškovė negali protingai tikėtis, kad atsakovė ateityje geranoriškai laisva valia pašalins defektus bei šalinant defektus galimai atsirasiančias naujas pažaidas. Dėl to ieškovė nepageidauja, kad atsakovė organizuotų defektų šalinimo darbus ieškovės bute dėl potencialios problemos dėl darbų atlikimo laiko, sprendinių suderinamumo, negalėjimo garantuoti grindų atkėlimą į jų pradinę pradinį ir t.t. Esant tokiai situacijai ieškovei yra priimtina tik piniginė kompensacija, t. y. ieškovės išlaidų defektų šalinimui atlyginimas. Tuo labiau, kad ieškovė kaip vartotoja turi teisę pasirinkti jai labiausiai tinkantį jos pažeistų teisių gynybos būdą. Tuo tarpu atsakovei, kaip įmonei, neturėtų būti skirtumo, ar pinigus už buto defektų šalinimą mokėti ieškovei, ar darbus atliekantiems tretiesiems asmenims. Ieškovė nesutinka su atsakovės svarstymu pašalinus buto grindų defektus pašalinti ir baldų defektus savo lėšomis, kadangi atsakovė nėra įmontuojamų baldų specialistė ir būdama nekilnojamojo turto vystytoja neturi tam reikiamos kvalifikacijos.
3. Ieškovės įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir dublike nurodytą procesinę poziciją, papildomai paaiškino, kad bute atsiradusius defektus pagrindžia tiek atliktos teismo ekspertizės išvados, tiek kiti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Ieškovė kaip pirkėja turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalį, t. y. būtent kompensacijos defektams pašalinti, nes būtent tai geriausiai atitinka ieškovės interesus, kadangi atsakovė negali garantuoti, kad butas vėl bus tokios pačios būklės kaip iki pasirodant defektui, nepasiūlo reikiamų sprendimų į ieškovės iškeltas abejones dėl to, kaip bus sutvarkytas butas pašalinus pagrindinį defektą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, siekdama greitesnio ginčo sprendimo, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir nuostolių dydžiui nustatyti remiasi išimtinai teismo ekspertizėje nurodyta suma, nors augančios statybos darbų kainos tikrai nebepadengs ieškovės išlaidų. Be to, teismo ekspertizėje neįvertinta, kad atlikus grindų taisymo darbus, jos gali nebegrįžti į pradinę padėtį, kokia buvo montuojant baldus, dėl ko dalies baldų nebebus įmanoma naudoti ir ieškovė dar papildomai patirs išlaidas keičiant šiuos baldus naujais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neginčija savo atsakomybės dėl išaiškėjusių daikto trūkumų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su ieškovės pasirinktu pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto gynimo būdu - atlyginti išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atsakovė patvirtina, kad ieškovė apie bute pradėjusias smukti grindis informavo atsakovę 2020 m. vasario 27 d. el. laišku. Atsakovė, būdama buto pardavėja, pradėjo šią problemą aiškintis su daugiabutį gyvenamąjį namą stačiusiu statybos darbų rangovu UAB (duomenys neskelbtini) bei pavedė rangovui išsiaiškinti ieškovės nurodytų defektų atsiradimo priežastis ir galimus šalinimo būdus. Atsakovė gavo rangovo UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 7 d. patvirtinimą, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), grindų pasėdimo priežastis yra nepakankamai sutankintas grunto sluoksnis po grindimis, 20 cm atstumu nuo pamato iš vidinės pamatų pusės, perimetru aplink juostinius pamatus. Dėl nustatytų defektų pašalinimo atsakovė kreipėsi į įmonę „URETEK Baltic OU Lietuvos filialas“, kuri turi patirtį ir specialią įrangą vykdant grindų pakėlimo darbus, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino įmonė sutiko atvykti įvertinti situaciją tik pasibaigus karantinui. Atsakovė apie tai informavo ieškovę 2020 m. balandžio 10 d. el. laišku, kad dėl šalyje paskelbto karantino įmonė, kuri atliktų grindų pakėlimo darbus, atvyks įvertinti situacijos pasibaigus karantino laikotarpiui. Atsakovė, gavusi įmonės „URETEK Baltic OU Lietuvos filialas“ pasiūlymą dėl grindų pakėlimo darbų atlikimo, suderinusi su įmone visas rangos darbų atlikimo sąlygas, sutiktų, kad defektai būtų pašalinti atsakovės lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti grindų defektų šalinimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka atstatyti (pakelti) savo lėšomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindis, atsakovės vertinimu ieškovės baldams padarytos žalos dydis turėtų būti nustatytas tik po to, kai atsakovė pašalins grindų defektus. Nustačius tikrąją baldų defektų ištaisymo kainą, atsakovė svarstytų baldų defektų pašalinimą savo lėšomis.
5. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) triplike procesinės pozicijos nepakeitė. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo inicijuotos derybos dėl taikos sutarties sudarymo ir ieškovė sutiko, kad defektų šalinimo (grindų pakėlimo) darbus atliktų atsakovė savo lėšomis ir sutvarkytų grindų paviršių bei ištaisytų baldų defektus, pasamdant rangovus atsakovės lėšomis. Dėl šių priežasčių atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. avansu sumokėjo „URETEK Baltic OU“ reikalaujamą 2 628,12 Eur sumą už planuojamus atlikti darbus, kuriuos ieškovės bute buvo numatyta atlikti 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau ieškovė staiga persigalvojo ir pradėjo reikalauti, kad atsakovė pinigais kompensuotų grindų paviršiaus tvarkymo darbų išlaidas po grindų pakėlimo ir baldų defektų šalinimo išlaidas, su kuo atsakovė negalėjo sutikti, atsakovė negali sutikti mokėti ieškovei neįvardinto dydžio piniginės kompensacijos nesant nustatytos realios žalos dydžio, ir derybos nutrūko. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovė stengėsi bendradarbiauti su ieškove, tačiau ieškovė, reikalaudama sumokėti jai piniginę kompensaciją, nepateikdama pagrįstų įrodymų kokios išlaidos reikalingos trūkumams ištaisyti, siekia visais įmanomais būdais nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas neįrodo, kad ieškovė į atsakovę dėl grindų smukimo kreipėsi 2019 m. liepos 14 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. Minėtais el. laiškais ieškovė kreipėsi ne į atsakovę UAB (duomenys neskelbtini), o į daugiabutį gyvenamąjį namą stačiusį statybos darbų rangovą UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie bute pradėjusias smukti grindis el. laišku informavo atsakovę tik 2020 m. vasario 27 d., po ko atsakovė iškart ėmėsi reikiamų veiksmų spręsti susidariusią situaciją. Šalyje 2020 m. birželio 17 d. buvo atšauktas karantinas, tačiau derybos su įmone „URETEK Baltic OU“ užsitęsė, nes pasibaigus karantinui įmonė dirbo ne visu pajėgumu ryšium su besitęsiančia ekstremalia situacija šalyje. Tuo tarpu ieškovė, žinodama, kad atsakovė prisiima atsakomybę ir sutinka neatlygintinai pašalinti trūkumus, nieko nelaukdama, po karantino 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Todėl ieškovės argumentas, kad ieškovė daugiau kaip metus laukė, kol atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus neatitinka tikrovės, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovei, kaip įmonei neturėtų būti skirtumo, ar pinigais už ieškovės buto defektų šalinimą mokėti ieškovei, ar darbus atliekantiems tretiesiems asmenims, nes prieš atsakovę už nekokybiškai atliktus darbus atsakomybę yra prisiėmęs rangovas. Kaip yra nurodyta atsiliepime į ieškinį, tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), kaip užsakovės (nekilnojamojo turto vystytojos) ir rangovo UAB (duomenys neskelbtini), stačiusio daugiabutį gyvenamąjį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) yra susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas ir subrangovai yra suteikę garantinius terminus atliktiems darbams ir prisiėmę įsipareigojimus pašalinti garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius defektus. Tik tuo atveju, jeigu rangovas defektų nepašalina rangos sutartyje nustatytais terminais, užsakovas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis defektams ir trūkumams pašalinti, o rangovas privalo atlyginti išlaidas, susijusias su trūkumų ir defektų šalinimu. Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai atsakovei yra didelis skirtumas tarp neatlygintinio trūkumų šalinimo ir išlaidų atlyginimo pinigais.
6. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. J. ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytą procesinę poziciją, papildomai parodė, kad atsakovė sutinka, jog atsakovė kaip statytojas yra atsakinga už ieškovei priklausančiame bute išryškėjusius trūkumus, tačiau ieškovė nepagrįstai reikalauja piniginės kompensacijos, nes atsakovė sutinka pašalinti visus bute su grindų prasėdimu susijusius defektus, tačiau ieškovė nuolat ieško pretekstų kaip nesutikti su atsakovės siūlymu ir taip siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita realiai neketindama šalinti trūkumų. Šiai dienai atsakovė galėtų pašalinti trūkumus iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pati ieškovė į atsakovės direktorių nesikreipė dėl atsiradusio defekto, bet atsakovės direktorius, sužinojęs apie tai, pats paskambino ieškovei. Tikslaus laiko, kada sužinojo, neprisimena, bet žiema dar nebuvo atėjusi. Atsakovė kaip statytoja pirmą kartą susidūrė su tokio pobūdžio defektu, todėl užtruko galimo sprendimo paieška. Ieškovės atvejis buvo pirmas, apie kurį sužinojo dėl grindų prasėdimo. Pažymėjo, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai pas ieškovę atsirado grindų prasėdimas, kituose objektuose taip pat išryškėjo analogiški trūkumai, kuriuos atsakovė sėkmingai šalina ir žino, kaip geriausiai atlikti šiuos defektų šalinimo darbus už protingą kainą. Pats grindų defekto pašalinimas užtrunka ne ilgiau kaip vieną dieną, tačiau darbus reikia užsakyti iš anksto, šiuo metu eilė yra apie 2-3 mėnesiai. Patvirtino, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra atsakovės administracijos telefono numeris.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės D. F. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (toliau – sutartis), kuria atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 10.7 punkte atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), būdama nurodyto nekilnojamojo turto pardavėja, garantavo, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti laikantis LR teisės aktais patvirtintų normų ir kokybės reikalavimų ir atitinka Lietuvos Respublikoje reglamentuotas statybų normas ir reikalavimus. Pagal sutarties 11.1 punktą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), būdama nurodyto nekilnojamojo turto pardavėja, garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daiktų trukumų, dėl kurių daiktais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų jų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (1 t., e. b. l. 6).
8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė D. F. 2019 m. liepos 14 d. kreipėsi telefone esančios pokalbių programos pagalba į adresatą „R. G.“ informuodama, kad bute adresu (duomenys neskelbtini). pasėdo grindys. Nurodytas adresatas 2019 m. rugpjūčio mėn. 8 d. žinute per pokalbių programą nukreipė ieškovę kreiptis į A. telefonu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. vasario 27 d. el. laišku kreipėsi į adresatą (duomenys neskelbtini) nurodydama tą pačią grindų pasėdimo problemą ir teiraudamasi dėl jos galimų sprendimo būdų. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 10 d. informavo ieškovę el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kad pretenzija gauta ir dėl jos sprendimo kreiptasi į įmonę, kuri gali šią problemą sutvarkyti, tačiau šiuo metu pradėti darbus nėra galimybės dėl karantino (1 t., e. b. l. 6). Teismas pažymi, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad defektas – grindų prasėdimas – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsirado dėl nekokybiškų statybos darbų, kurių užsakovė buvo atsakovė, dėl ko ieškovė įsigijo netinkamos kokybės daiktą - butą.
9. Byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas grindų prasėdimas, tarpai tarp grindjuosčių ir dangos bei vonios patalpoje tarp sienų ir grindų plytelių, siekia 4-19 mm. Taip pat dėl esamų grindų prasėdimo atsirado trūkiai atitvarose, nusėdo virtuvės spintelė, vonioje atitrūko siūlės. Bute nustatytus defektus galima pašalinti atstatant grindų konstrukciją į projektinę padėtį, ją sukeliant geopolimerinių injekcijų technologijos pagalba bei atlikti apdailos defektų, atsiradusių dėl prasėdusių grindų, tvarkymą. Nustatyta defektų ištaisymo darbų kaina pagal 2021 m. spalio mėn. kainas yra 7 547,83 Eur (1 t., e. b. l. 132-166).
10. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės pasirinkto jos teisių gynimo būdo, kadangi atsakovė nesutinka atlyginti ieškovės nuostolius pinigine išraiška, nes atsakovė turi savo lėšomis pašalinti atsiradusius defektus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad ginčui teisingai išspręsti pirmiausia nustatytinas kilusio teisinio santykio pobūdis, t. y. ar ieškovės reikalavimas kildintinas iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pažeidimo ar iš rangos teisinių santykių.
11. Teismas, įvertinęs tarp šalių 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties turinį pažymi, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytinos nekilnojamojo daikto pirkimą – pardavimą reguliuojančios CK normos. Šalys sutartyje susitarė dėl konkretaus daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) – perdavimo ieškovės nuosavybėn, už ką ieškovė atsakovei sumokėjo nustatytą daikto kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pareiga atlikti kokius nors statybos darbus, o ieškovei sumokėti už juos sutartyje nebuvo numatyta, taigi šalių sudaryta sutartis neturi CK 6.681 straipsnyje nurodytų pagrindinių statybos rangos sutarties požymių. Atsakovė tik garantavo, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti laikantis LR teisės aktais patvirtintų normų ir kokybės reikalavimų ir atitinka Lietuvos Respublikoje reglamentuotas statybų normas ir reikalavimus (sutarties 10.7 punktas). Taigi, atsakovė šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove sudarymo metu buvo statytojas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 41 dalį, tačiau santykiuose su ieškove veikė kaip pardavėjas, parduodantis jam nuosavybės teise priklausantį savo pagamintą daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Todėl tarp šalių susiklosčiusiam santykiui taikytinos jų sudarytos sutarties ir nekilnojamojo daikto pirkimą – pardavimą reguliuojančios teisės normos.
12. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Šis išaiškinimas leidžia spręsti, kad pirkėjas gali pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, po to, kai buvo sudaryta galimybė pardavėjui pašalinti daikto trūkumus.
13. Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo tinkamumo, teismas vertina, ar atsakovei buvo suteiktas protingas terminas pašalinti atsiradusį grindų defektą. Teismas, įvertinęs atsakovės direktoriaus duotus paaiškinimus, byloje pateiktą susirašinėjimą (sprendimo 8 punktas), konstatuoja, kad atsakovei apie grindų defektą ieškovei priklausančiame bute tapo žinoma vėliausiai 2019 m. rudenį. Ieškovė į atsakovą dėl grindų defekto šalinimo kreipėsi ir el. laišku 2020 m. vasario 27 d., galiausiai ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti 18 173,89 Eur nuostolių. Taigi, nuo pradinio ieškovės kreipimosi į atsakovę iki ieškinio pareiškimo praėjo mažiausiai 9 mėnesiai.
14. Teismo vertinimu šis laikotarpis buvo pakankamas atsakovei imtis priemonių šalinant nustatytus parduoto buto defektus nuo pradinio ieškovės kreipimosi 2019 m. rudenį. Remiantis ieškovės paaiškinimais paties grindų defekto pašalinimas užtrunka apie vieną dieną, darbas atlikti užsakymas yra pateikimas prieš 2-3 mėnesius. Kiti reikiami apdailos darbai, t. y. plytelių pakeitimas, siūlų tvarkymas, perdažymas ir kt. yra smulkaus pobūdžio, kuriems atlikti nereikia ypatingai didelių laiko sąnaudų. Ta aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, įvertinus bendrą trukmę nuo atsakovės sužinojimo apie grindų defektą iki ieškovės kreipimosi, nelaikytina tokia kliūtimi, kurie galėjo sukliudyti atsakovei pradėti organizuoti grindų defektų pašalinimo darbus ir informuoti ieškovę apie numatomo grindų defektų šalinimo tvarką. Atsakovė apie savo sutikimą sutvarkyti atsiradusį grindų defektą informavo ieškovės atstovą tik 2020 m. rugsėjo 29 d. (1 t., e. b. l. 29), t. y. po to, kai ieškovė jau buvo kreipusis į teismą.
15. Dėl nevykusios komunikacijos su ieškove, ieškovei negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad atsakovei reikia laiko išsiaiškinti dėl grindų defektų šalinimo tvarkos, nebuvo žinoma ir pačių darbų eiga. Pažymėtina, kad grindų defektų šalinimo galimybė atliekant injekcijas atsakovei jau tapo žinoma 2020 m. balandžio 7 d. (1 t., e. b. l. 29), tačiau atsakovė apsiribojo tik lakonišku atsakymu ieškovei, kad yra kreiptasi į įmone, kuri atliks darbus, tačiau tikslesnė informacija kaip tai bus atliekama, kokia įmonė atliks darbus, su kuo susisiekti dėl tolimesnių darbų pasibaigus karantinui, ieškovei nenurodyta. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovei buvo suteiktas protingas terminas imtis priemonių pašalinti grindų defektą, kuriuo atsakovė nepasinaudojo. Ta aplinkybė, kad vėliau bylos nagrinėjimo metu nepavyko pasiekti taikaus ginčo sprendimo būdo dėl galimai ieškovės griežtų reikalavimų ir didelių lūkesčių atsakovei organizuojant grindų defektų šalinimo darbų ir kitų apdailos darbų atlikimą, negali būti vertinama kaip atimanti teisę ieškovei pasirinkti jai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte garantuotą jos kaip pirkėjos teisių gynimo būdą tuo atveju, kai dar iki kreipimosi į teismą dienos atsakovei buvo sudarytos protingos galimybės pašalinti ieškovei parduoto daikto trūkumus.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė pasirinko galima jos kaip pirkėjos pažeistų teisių gynimo būdą atsakovei kaip pardavėjai sutarties 10.7 punkte garantavus, kad statybos darbai atitinka Lietuvos Respublikoje reglamentuotas statybų normas ir reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas atlyginti 7 548 Eur nuostolių dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančių grindų defektų tenkintinas šią sumą priteisiant iš atsakovės. Nurodyto dydžio nuostoliai yra grindžiami atliktos teismo ekspertizės išvada, kurios pagrįstumo neginčijo nei viena šalis (sprendimo 9 punktas).
17. Ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 548 Eur) už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 229,75 Eur dydžio žyminis mokestis, 2 238,50 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 1 800 Eur išlaidos už teismo ekspertizę (2 t., e. b. l. 1-10). Teismas pažymi, kad įvertinus ieškovės atstovo pateiktą išlaidų advokato pagalbai detalizaciją (2 t., e. b. l. 1), ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas. Todėl įvertinus, kad bylos nagrinėjimas truko beveik 2 metus, ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas, kitus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, teismas sprendžia, jog ieškovės bylinėjimo išlaidos advokato pagalba visiškai atlygintinos.
19. Kadangi ieškovės prašymu byloje buvo paskirta ekspertizė, spręstinas klausimas ir dėl šių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę pasirinkti kokiais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atskirtimus į juos (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad ieškovė naudojosi vienokiu ar kitokiu būdu savo reikalavimams grįsti, t. y. prašė ekspertizės atsakovei teikiant įrodymus, paneigiančius ieškovės turimus įrodymus, siūlydama ekspertus, kurių teikiamų paslaugų įkainis didesnis ir pan., jeigu nėra akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, negali būti vertinama kaip pagrindas neatlyginti šios dalies bylinėjimosi išlaidų ir taip nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės. Pažymėtina, kad ieškovė, remdamasi teismo ekspertizės išvadomis atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir šis atsisakymas buvo priimtas, (1 t., e. b. l. 178-181, 182-183), todėl ekspertizės atlikimas pasitaranavo abiejų šalių interesams šioje byloje ir tenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos jai taip pat turi būti atlygintinos, todėl priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 548,00 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir 4 268,25 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.