Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2017 m. kovo 17 d. veika) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2017 m. birželio 18 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. birželio 18 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

1) tęsti darbą, o šiai veiklai nutrūkus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4) sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2017 m. kovo 17 d. apie 14.20 val., viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: kartu su juo prekybos centrą atėjusiam asmeniui M. Ž. pradėjus konfliktuoti dėl paimtų ir neapmokėtų prekių su kasininkėmis, E. M. necenzūriniais žodžiais iškoliojo prekybos centro vyresniąją kasininkę E. Š., bandė ją apspjauti, prekybos centro darbuotojams iškvietus apsaugą bei užblokavus centro įėjimo/išėjimo duris, mėtė į duris maisto produktus, šokinėdamas bandė ranka trenkti į prekybos centro pritvirtintą vaizdo filmavimo kamerą, prekybos centro patalpose grasino dujų balionėliu, ko pasėkoje dėl šių E. M. veiksmų buvo sutrikdytas prekybos centro darbas. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir 2017 m. birželio 18 d. apie 5.00 val. kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), o būtent įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, priėjęs prie lauko pavėsinės, kur tuo metu buvo nukentėjusysis V. S. su draugais, tyčia metaline lazda be jokios priežasties ne mažiau kaip vieną kartą smogė V. S. į galvą, padarydamas jam muštinę žaizdą viršugalvio – pakaušio srityje, tuo nukentėjusiajam V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2dalį už tai, kad 2017 m. birželio 18 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o būtent: automobilio spynelėje buvusiu raktu užvedęs automobilio variklį, taip pagrobė UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 5000 eurų vertės automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, baltos spalvos, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas 5000 eurų turtinę žalą. Nuteistasis E. M., nesutikdamas su priimtu jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė skundžiamą nuosprendį iš dalies pakeisti ir jam skirtas bausmes už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą sušvelninti, jas sumažinant. Skunde nurodė, jog jo padaryti du nusikaltimai yra nesunkūs, o padarytas apysunkis nusikaltimas pagal savo pavojingumo pobūdį, visiškai skiriasi nuo kitų jo padarytų nesunkių skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms priskiriamų nusikaltimų. Nuteistojo teigimu, nors jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, tačiau jokio išankstinio tikslo padaryti nusikaltimus neturėjo, padarytos veikos buvo neplanuotos, be išankstinio rengimosi, padarytos momentaliai. Visais atvejais tai buvo spontaniški, neapgalvoti ir neteisingi veiksmai, kuriuos pats vertina kritiškai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu visiškai ir pilnai pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Su visais asmenimis, kurie byloje pripažinti nukentėjusiais jis susitaikė, jų atsiprašė, jie atleido, visiems atlygino padarytą žalą ir niekas jam dėl nusikalstamų veiksmų pretenzijų neturi. Nuteistojo teigimu, jis kritiškai vertina savo veiksmus ir jau šiuo metu veda visiškai kitokį gyvenimo būdą. E. M. įsitikinimu, jo nuoširdus prisipažinimas, gailėjimasis ir bendradarbiavimas turėtų būti vertintina kaip teigiami jo asmenybės bruožai. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis yra neteistas, yra ūkininkas, turi mažametį vaiką, kuri išlaiko. Apelianto įsitikinimu, teismas be jokio motyvo, asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, skiria laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmė neteistiems asmenims skiriama tik esant pakankamai motyvų, todėl nuteistojo manymu, šiuo atveju buvo pažeisti BK 55 straipsnio reikalavimai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog visos sąlygos išvardintos BK 62 straipsnio l dalyje yra nurodytos priimtame teismo nuosprendyje, tačiau teismas nesvarstė galimybės paskirti jam švelnesnę, negu įstatymas numato bausmę, nors kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė teismo skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo teigimu, jam nemotyvuotai buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. M. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai yra baigti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra nevedęs, ūkininkauja, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o automobilio vagystę ir nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad E. M. Lietuvoje neteistas, tačiau užsienyje teistas tris kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2013 m. liepos 26 d., diagnozė: konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį. Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad už BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą E. M. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis E. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugelis iš paskirtų nuobaudų galiojančios, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nors Lietuvoje ir nebuvo teistas, tačiau 3 kartus buvo teistas užsienio valstybėse teigiamų išvadų nepadarė, jam visas inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o automobilio vagystę ir nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui kas, kaip jau minėta, apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą administracinių nusižengimų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu visiškai ir pilnai pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, su nukentėjusiais susitaikė ir atlygino padarytą žalą bei nesvarstė galimybės paskirti jam švelnesnę, negu įstatymas numato bausmę, atmestini kaip nepagrįsti.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. M. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistasis Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, kad jis turi pareigą išlaikyti mažametį vaiką, turi darbinę veiklą – ūkininkauja ir už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skyrė terminuotą laisvės atėmimą, taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog visos trys nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. E. M. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors E. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie šias veikas. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad E. M. paskirtoji galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo E. M. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.