- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- e1-799-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30015-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2002 m. kovo 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2002 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 dalies turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant atlikti 300 valandų nemokamų darbų;
2) 2003 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 8 dalimi pakirta bausmė subendrinta su 2002 m. kovo 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2002 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį atidėtas 3 metams;
3) 2007 m. birželio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. Š. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 9.53 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d. 10.16 val. nustatytas 3,26 promilių girtumas. Šiais veiksmais G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo G. Š. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuo vakaro su kaimynu D. J. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, gėrė degtinę ir alų. Alkoholį vartojo visą savaitę. Nakties metu D. J. buvo girtas, todėl nuėjo miegoti. Pats taip pat buvo labai girtas, todėl nelabai ką pamena. Prisimena tik tai, kad pasiėmė kieme stovėjusį D. J. automobilį OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinio numerio neprisimena. Prisimena, kad automobiliu važiavo į Prienus ir tai, kad atsidūrė policijoje. Nepamena ar padarė eismo įvykį, kur važiavo ir su kuo važiavo, todėl tiksliai nusikaltimo padarymo aplinkybių paaiškinti negali. Turi teisę vairuoti kelių transporto priemones daug metų, tik pametęs vairuotojo pažymėjimą. D. J. duodavo jam naudotis automobiliu OPEL VECTRA-B-CARAVAN. Paimdamas šį automobilį iš D. J. kiemo norėjo juo pasivažinėti, tyčios jį pasisavinti ar panaudoti kitiems tikslams neturėjo. Dėl to gailisi. Sutinka su D. J. vertinimu dėl automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN, kad jis yra 400 Eur vertės.
Liudytojas D. J. parodė, kad jo kaimynystėje gyvena G. Š., su kuriuo bendrauja, kartais abu išgeria alkoholio. Maždaug prieš 2 metus už 400 Eur nusipirko naudojimui sau automobilį OPEL-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojosi vienas. G. Š. turi teises vairuoti kelių transporto priemones, todėl kartais jam duodavo savo automobilio pavažiuoti kai šis būdavo blaivus. G. Š. žinojo kur jis laiko savo automobilio užvedimo raktelius. Nuo 2021 m. vasaros pradžios, automobilis nedraustas privalomuoju draudimu, jam neatlikta techninė apžiūra, todėl šiuo automobiliu nuo vasaros nesinaudojo, jį laikė savo namų kieme ir planavo parduoti į metalo laužą, nors automobilis buvo važiuojantis. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vakare kartu su G. Š. namuose gėrė degtinę ir alų. Jis išgėrė tiek, kad jis nuėjo gulti. Rytojaus dieną, kai pabudo pamatė, kad nėra jo kieme stovėjusio automobilio OPEL-B-CARAVAN. Netrukus atėjo G. Š., kuris pasakė, kad Prienuose, vairuodamas jo automobilį, padarė eismo įvykį atsitrenkdamas į kitą automobilį. G. Š. sakė, kad jis vairavo jo automobilį būdamas neblaivus. G. Š. pasakė, kad jis turės atlyginti nuostolius, šis sutiko. G. Š. automobilį pasiėmė be jo žinios, jo neatsiklausęs. Kai G. Š. būna neblaivus, jis jam neleidžia imti ir naudotis automobiliu. G. Š. dėl apgadinto jam priklausančio automobilio pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. Š. prisipažinimo, liudytojo D. J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
2021 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 09.53 val. (duomenys neskelbtini), G. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu padarė eismo įvykį. Alkoholio kiekio matuoklio prietaisu pirmu tikrinimu 09.57 val. jam nustatyta 3,33 promilių girtumas, antru tikrinimu 10.16 val. nustatytas 3,26 promilių girtumas. Automobilis OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugojimo aikštelę;
2021 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Žalios spalvos automobilis OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi gatvės važiuojamojoje dalyje. Automobilio priekinė dalis nukreipta į reguliuojamą šviesoforo signalu sankryžą. Automobilio apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Automobilio kėbulo išoriškai yra pažeisti dažai;
2021 m. rugpjūčio 31 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad G. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirmo tikrinimo metu 09.57 val. G. Š. nustatytas 3,33 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 10.16 val. nustatytas 3,26 promilių girtumas;
2021 m. rugpjūčio 31 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad automobilis OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į automobilių saugojimo aikštelę.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad G. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 3,26 promilių girtumas. Tokiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už G. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (3,26 promilių) girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje tris kartus teistas, teistumai išnykę, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichikos sveikatos centre nesilankęs, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, G. Š. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti aštuonių mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę ketverių metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų (3,26 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 4 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).
Prokurorė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis prašo skirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę: turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje automobilis OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam G. Š. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi jis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas patvirtina, kad šios transporto priemonės savininkas yra D. J.. Šis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad G. Š. jo automobilį pasiėmė be jo žinios, jo neatsiklausęs, kai G. Š. būna neblaivus, jis jam neleidžia imti ir naudotis automobiliu. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Prokurorė prašo išieškoti iš G. Š. konfiskuotino turto, automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 eurų. Liudytojas D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį OPEL-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko maždaug prieš 2 metus už 400 Eur. kaltinamasis parodė sutinkantis su D. J. vertinimu dėl automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN, kad jis yra 400 Eur vertės, tačiau tokią automobilio vertę patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra pateikta. Tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN vidutinė kaina su PVM 2021 metų rugsėjo mėnesį yra 880 Eur, be PVM – 728 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nagrinėjamu atveju nevertina pirkimo – pardavimo sutarties šalių ir sąlygų sąžiningumo, tačiau pažymi, jog vadovautis pirkimo – pardavimo sutartyje ar paties automobilio savininko nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle, pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Taigi atsižvelgiant į tai, jog daugiau jokių duomenų, kurie būtų svarbūs nustatant konfiskuotino turto vertę nėra, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo konfiskuotina turo vertė turėtų būti pagal oficialiai byloje pateiktus duomenis – VšĮ „Emprekis“ pažymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2015, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje lengvojo automobilio OPEL VECTRA-B-CARAVAN vidutinė kaina su PVM 2021 metų rugsėjo mėnesį yra 880 Eur, kaltinamajam neginčijant tokios transporto priemonės vertės nustatymo pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę, iš kaltinamojo priteistina 880 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Kaltinamajam G. Š., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis G. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis G. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš G. Š. konfiskuotino turto – automobilio OPEL-B-CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 880,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) sumą.
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti G. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.