Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinės įlankos projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-306-33/2007 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Metalo spalvos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mensink autocar“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinės įlankos projektai“ dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo iš dalies, dalinės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kupritas“ ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo sprendime rašoma, kad atsakovas už įgytą turtą nėra sumokėjęs ieškovams 1 350 000 Lt, todėl remiantis šalių sudarytos 2005 m. rugsėjo 16 d. sutarties nuostatomis (8 punktas) ir CK 6.38, 6.53 bei 6.62 straipsniais ši sutartis gali būti nutraukta. Tokiu atveju pardavėjas grąžina pirkėjui pagal sandorį gautas lėšas, o pirkėjas atlygina pardavėjui patirtus nuostolius ir dėl sutarties nutraukimo turėtas išlaidas. Kadangi atsakovas dalį įgyto turto perleido trečiajam asmeniui UAB „Kupritas“, teismas sprendė, kad ieškovai gali reikalauti tik atsakovui likusios turto dalies grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui perleistos turto dalies vertė yra 272 000 Lt, atsakovas už perkamas patalpas buvo sumokėjęs 250 000 Lt, todėl priteisė ieškovui 22 000 Lt nuostolių atlyginimą. Atsakovas pripažino reikalavimą dėl 118 737 Lt palūkanų priteisimo, todėl teismas jį tenkino. Teismas priteisė procesines palūkanas, tačiau sumažino jas iki įstatyme nustatyto 6 procentų dydžio, taip pat tenkino ieškovo UAB „Mensink autocar“ reikalavimą sugrąžinti jam žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas.

1.Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo trukdymu atsakovui gauti kreditą, kuriuo jis galėtų atsiskaityti už parduotą turtą. Ieškovas nesutiko su įsigytų patalpų antriniu įkeitimu, nors žinojo, jog be ieškovo, kaip pirminio įkaito turėtojo, sutikimo atsakovas neturi galimybės disponuoti ginčo patalpomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai savo teises įgyvendino nesąžiningai, nebendradarbiavo su juo, o sužinoję, jog dėl savo partnerio UAB „Kupritas“ veiksmų atsakovas turi finansinių sunkumų, nepadėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, bet siekė nutraukti sutartį ir susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, kurio kainos dabar yra išaugusios.

2.Teismas nepagrįstai nustatė, kad kita atsakovo inicijuota civilinė byla dėl prašomos nutraukti sutarties sąlygų pakeitimo nėra susijusi su šia nagrinėjama byla. Teismas sprendimą nutraukti sutartį grindė atsakovui sutartyje numatytų terminų pažeidimu, tačiau būtent šią sutarties sąlygą atsakovas prašo pakeisti kitoje civilinėje byloje. Kitoje byloje patenkinus atsakovo reikalavimus dėl sutarties sąlygos pakeitimo, išnyktų šios bylos ieškinio patenkinimo sąlygos, todėl buvo pagrindas sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėtas kitas ginčas dėl sutarties sąlygos pakeitimo.

3.Teismas, priteisdamas 22 000 Lt nuostolių, neatsižvelgė į tai, kad teismo nurodytą skirtumą tarp ieškovo gauto avanso ir negrąžinamos patalpų dalies pardavimo kainos kompensuoja padidėjusi ieškovui grąžintos patalpų dalies rinkos kaina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Iš atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad jis ginčija tas teismo sprendimo dalis, kuriomis iš dalies nutraukta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyta dalinė restitucija, priteista ieškovui UAB „Metalo spalvos“ 22 000 Lt nuostolių, taip pat nutraukti žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai.

Byloje kilęs ginčas, susijęs su prievolių pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo tinkamumu bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Šia sutartimi UAB „Metalo spalvos“ (pardavėjas), UAB „Mensink autocar“ (žemės sklypo dalies nuomininkas) ir UAB „Gintarinės įlankos projektai“ (pirkėjas) susitarė, kad pirkėjas nuosavybės teise perka ir priima nekilnojamąjį daiktą – poilsio patalpas (nuo 1-1 iki 1-8, nuo 2-1 iki 2-9, nuo 3-1 iki 3-8, nuo 4-1 iki 4-8, nuo 5-1 iki 5-8, nuo 7-1 iki 7-8, nuo 8-1 iki 8-8), esančias (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 p.). Valstybinės žemės sklypo nuomininkas sutiko perleisti pirkėjui savo, kaip žemės sklypo dalies (0,137 ha) nuomininko, teises ir pareigas (sutarties 2.4 p.). Sutartyje nustatyta turto pirkimo-pardavimo kaina sudarė 1 600 000 Lt (sutarties 3.1 p.). Iki šios sutarties sudarymo pardavėjas gavo iš pirkėjo 250 000 Lt kainos dalį (sutarties 3.2.1-3.2.2 p.), likusius 250 000 Lt pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2005 m. gruodžio 31 d., o 1 100 000 Lt - iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. (sutarties 3.2.3, 3.2.4 p.). Šalys taip pat susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo pardavėjui nesumokėtos turto kainos dalies už visą laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki galutinio ir tinkamo atsiskaitymo pagal sutartį dienos (sutarties 3.3 p.). Šalių susitarimu galutinis atsiskaitymas pagal sutartį turi būti patvirtintas notaro liudijimu (sutarties 3.7 p.). Šalys sutarė, kad nuosavybės teisė į turtą pereina pirkėjui nuo sutarties patvirtinimo momento (sutarties 4.4 p.). Šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas neįvykdo sutarties 3.2.3. ir 3.2.4 punktuose numatytų įsipareigojimų ir jeigu šalių susitarimu galutinio (dalinio) atsiskaitymo terminas nėra pratęsiamas, šalys susitaria nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu, kuris turi būti patvirtintas notaro (sutarties 8.1 p.). Nuo sutarties nutraukimo dienos šalių teisės ir pareigos, teisės norminių aktų nustatyta tvarka, išlieka tokios, kokios buvo prieš pasirašant sutartį, turto teisinis statusas grąžinamas į tokį, koks buvo prieš pasirašant sutartį, o žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidžiamos atgal žemės sklypo nuomininkui (sutarties 8.2 p.). Nutraukus sutartį pardavėjas įsipareigojo grąžinti pirkėjui šio pagal sutartį sumokėtas sumas, o pirkėjas - atlyginti pardavėjui jo patirtus nuostolius ir turėtas išlaidas dėl sutarties nutraukimo (sutarties 8.4 p.). Jeigu šalys gera valia nesudaro susitarimo dėl sutarties nutraukimo, jos turi teisę nutraukti sutartį įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą (sutarties 8.5 p.).

Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiškia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 str.). Sutarčių pabaigą reglamentuojančios bendrosios teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais nutraukti sutartį vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 str.). Taigi, privatiniams teisiniams santykiams būdingas dispozityvumo principas leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės. Sutarties įvykdymas yra sutarties sąlygų įgyvendinimas, kai sutarties šalys pasiekia tą rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. Viena iš pagrindinių nekilnojamojo daikto pardavėjo pareigų yra perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Tai patvirtina ir įstatyme vartojamas pirkimo–pardavimo sutarties sąvokos apibrėžimas (CK 6.305 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamojo daikto pardavėjas (ieškovas) savo pareigą įvykdė - perdavė turtą pirkėjui (atsakovui), kuris nupirktą daiktą įregistravo nekilnojamojo turto registre savo vardu (t. 1, b. l. 19-23, 24-26). Pareikštų reikalavimų pagrindą lemia tai, kad pirkėjas, priėmęs daiktą, tinkamai neįvykdė savo pareigos sumokėti už jį sutarties šalių nustatytą pinigų sumą (kainą) nustatyta tvarka ir terminais. Pirkėjas (atsakovas), sudarydamas sutartį garantavo, kad visa turto kaina pardavėjui bus sumokėta nustatytu terminu (sutarties 6.3 p.), tačiau šią savo garantiją pažeidė, todėl tiek sutartyje numatytomis sąlygomis, tiek įstatymo nustatytu pagrindu ieškovai pagrįstai pareiškė reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir dalinės restitucijos taikymo. CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminiu sutarties pažeidimu laikytinas toks vienos iš šalių įvykdytas pažeidimas, kuris iš esmės atima antrajai sutarties šaliai galimybę tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta. Kaina yra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga (CK 6.397 str.), todėl kainos už įsigytą turtą nesumokėjimas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kokią reikšmę kainos sumokėjimo sąlygoms ir terminui (terminams) suteikė pačios sutarties šalys (sutarties 8.1 p., CK 6.53, 6.62, 6.217 str.). Atsakovas UAB „Gintarinės įlankos projektai”, vadovaudamasis sutarties 5.10 punktu, įsigytą iš ieškovo turtą padalijo į atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir dalį jo perleido trečiajam asmeniui UAB „Kupritas“ (t. 1, b. l. 19-23), todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti pas atsakovą likusią nekilnojamojo turto dalį natūra bei priteisti nuostolius dėl atsakovo perleisto ir neapmokėto turto dalies. Kaip minėta, sudaryto sandorio vertė – 1 600 000 Lt. Trečiajam asmeniui UAB „Kupritas“ perleistos patalpų 5963/35078 dalies vertė – 272 000 Lt. Kadangi atsakovas už gautą turtą ieškovui (pardavėjui) sumokėjo tik 250 000 Lt ir nebėra galimybės susigrąžinti trečiajam asmeniui UAB „Kupritas“ perleistą nekilnojamojo turto dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog iš atsakovo ieškovui priteistinas perleisto turto vertės ir sumokėtos kainos dalies skirtumas – 22 000 Lt, kaip nuostolių atlyginimas. Be to, išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį šalis siejusius žemės sklypo nuomos teisinius santykius.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, kuri taikytina ir apeliacinėje instancijoje, yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178, 302 str.). Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstu apelianto motyvą, jog teismas, priteisdamas 22 000 Lt nuostolių ieškovui, neatsižvelgė į tai, kad skirtumą tarp ieškovo gauto avanso ir negrąžinamos patalpų dalies pardavimo kainos kompensuoja dabar padidėjusi ieškovui grąžintos patalpų dalies rinkos kaina. Sudaryta sutartimi pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo atlyginti pardavėjui (ieškovui) visus jo patirtus nuostolius ir turėtas išlaidas, atsiradusias dėl sutarties nutraukimo (sutarties 8.4 p.). Ieškovas įrodė tokių nuostolių realų atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai priteisė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo išdėstytas aplinkybes, kad padidėjusios turto kainos kompensuoja pardavėjo patirtus nuostolius, todėl tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais bei nepaneigia ieškovo teisės reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovai savo teises įgyvendino nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu, bet tik siekė nutraukti sutartį ir susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, kurio kainos yra išaugusios. Ieškovai pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį savo pareigas įvykdė tinkamai. Iš 2005 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties (t. 1, b. l. 72-73) matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Kupritas“, atsižvelgdamas į UAB „Gintarinės įlankos projektai“ priešpriešinius įsipareigojimus, įsipareigojo suteikti UAB „Gintarinės įlankos projektai“ 650 000 Lt paskolą, tačiau su šia suma nebuvo susietas likusių atsakovo UAB „Gintarinės įlankos projektai“ įsipareigojimų ieškovams vykdymas. Be to, nurodytos paskolos sutarties sąlygų įgyvendinimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas (t. 1, b. l. 143-149). Ieškovas UAB „Metalo spalvos“ 2005 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad turtas kuo trumpesniu terminu būtų įkeistas jo naudai (sutarties 5.13-5.15 p.). Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai būtų trukdęs atsakovui gauti kreditą, jog jis galėtų atsiskaityti už parduotą turtą. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarčių vykdymo principai, tarp jų ir šalių pareiga tarpusavyje bendradarbiauti bei kooperuotis. Ieškovas (pardavėjas) turi teisę nesutikti su patalpų antriniu įkeitimu. Toks antrinis įkeitimas nebuvo siejamas su pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta atsakovo atsiskaitymo už įsigytą turtą tvarka ir terminais. Atsakovas prisiėmė įsipareigojimus atsiskaityti už įsigyjamą turtą pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau negalėdamas jų įvykdyti, negali savo prievolių pažeidimo susieti su ieškovo tariamai netinkamu elgesiu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas (pardavėjas) piktnaudžiavo jam priklausančiomis teisėmis. Šiuo atveju atsakovui (pirkėjui) nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, pardavėjas (ieškovas) pagrįstai ir teisėtai įgyvendina jam įstatymu suteiktas teises. Atsakovui neatsiskaičius sutartyje nustatyta tvarka, ieškovai tuoj pat nesiėmė atsakovui nenaudingų veiksmų, tikėdamiesi, jog atsakovas įvykdys savo piniginę prievolę, o jeigu to negalės padaryti - tai sąžiningai laikysis sutarties 8.1 punkte numatyto susitarimo ir imsis veiksmų nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį šalių tarpusavio susitarimu. Atsakovas įsipareigojimų visiškai atsiskaityti su pardavėju iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. neįvykdė bei nesiėmė veiksmų nutraukti sutartį šalių tarpusavio susitarimu. Kaip pagrįstai atsiliepime į skundą nurodo ieškovų atstovas, ieškinys atsakovui pareikštas 2006 m. gruodžio 6 d., tai yra praėjus 11 mėnesių nuo termino, kada atsakovas turėjo sumokėti dalį turto kainos – 250 000 Lt, ir praėjus daugiau negu 3 mėnesiams nuo galutinio atsiskaitymo termino pabaigos, taigi apeliantas turėjo pakankamai laiko atsiskaityti su ieškovu iki ieškinio šioje byloje pareiškimo. Kaip nurodė ieškovų atstovas, apeliantas pasiūlymą dėl turto antrinio įkeitimo pateikė praėjus jau 8 mėnesiams nuo galutinio atsiskaitymo termino pabaigos. Šios aplinkybės nėra paneigtos, todėl laikytina, jog pats atsakovas (apeliantas) pažeidė sutarčių vykdymo ekonomiškumo, sąžiningumo, bendradarbiavimo bei kooperavimosi principus (CK 6.200 str.). Be to, pasak ieškovų atstovo, ieškovas neatsisakė suteikti leidimo antriniam patalpų įkeitimui, tačiau paprašė, kad atsakovas pateiktų Lietuvoje registruoto banko garantinį raštą, jog su ieškovais bus atsiskaityta, tačiau įrodymų, kad su ieškovais bus atsiskaityta, apeliantas nepateikė. Teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti įrodymus apie paskolos gavimą bei galimą atsiskaitymą su ieškovais, tačiau tokių įrodymų nepateikta (t 1, b. l. 169). Toks atsakovo elgesys taip pat leidžia teigti, jog jis pažeidė sutarčių vykdymo principus.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto motyvais, kad egzistuoja objektyvus pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol kitoje civilinėje byloje bus išnagrinėtas ginčas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes kitoje byloje patenkinus atsakovo reikalavimus dėl sutarties sąlygos pakeitimo, išnyktų ieškinio šioje byloje patenkinimo pagrindas (t. 2, b. l. 19-20). Ieškovai šioje byloje savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas (pirkėjas) praleido sutartyje nustatytus terminus atsiskaityti už įsigyjamą turtą, tai yra padarė esminį sutarties sąlygų pažeidimą (t. 1, b. l. 5-6). Atsakovas UAB „Gintarinės įlankos projektai“ kitoje civilinėje byloje (iškelta Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme) pareiškė ieškinį UAB „Metalo spalvos“ ir UAB „Mensink autocar“, kuriuo prašo pakeisti 2005 m. rugsėjo 16 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: nustatyti, kad UAB „Gintarinės įlankos projektai“ turi teisę antriniu įkeitimu įkeisti jai parduotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti paskolos (kredito), skirtos atsiskaitymui su UAB „Metalo spalvos“, grąžinimą bei nustatyti galutinį atsiskaitymo už parduotas patalpas terminą – du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 19-23). Kadangi nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovo pareigų neatlikimas ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas (termino atsiskaityti su pardavėju praleidimas) bei tuo pagrindu sudarytos sutarties nutraukimas, UAB „Gintarinės įlankos projektai“ ieškinio, kurio dalykas yra antrinio įkeitimo teisės nustatymas, pareiškimas kitoje civilinėje byloje nesudaro pakankamo pagrindo sustabdyti šią bylą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytose bylose sprendžiamų ginčo teisinių santykių pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys nėra glaudžiai susiję, o įrodinėjimo dalykas ir įrodinėjimo pagrindas iš esmės skiriasi. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nurodytu pagrindu byla sustabdoma tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra neišvengiamas prejudicinis ryšys, tai yra, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės lemiamą reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Įvertinus nagrinėjamoje byloje ir kitoje byloje pareikštų reikalavimų turinį bei ginčo teisinių santykių pobūdį, daryti tokią išvadą nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad čia nagrinėjama byla iškelta 2006 m. gruodžio 6 d., atsakovas (pirkėjas) savo įsipareigojimus, kurių pagrindu buvo pareikštas šis ieškinys, turėjo įvykdyti dar iki 2005 m. gruodžio 31 d. bei iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Gintarinės įlankos projektai“ ieškinys kitoje civilinėje byloje buvo priimtas nagrinėti teisme tik 2008 m. sausio 16 d. (t. 2, b. l. 23). Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad be aukščiau išdėstytų argumentų nagrinėjamos bylos šioje stadijoje sustabdymas taip pat prieštarautų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, iš esmės užvilkintų galutinio teismo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas jau anksčiau ne kartą siekė atidėti arba stabdyti šios bylos nagrinėjimą, nors turėjo teisę pareikšti priešieškinį, tačiau ja kažkodėl nepasinaudojo, todėl tokie jo veiksmai taip pat prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei ištyrė faktines bylos aplinkybes. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jį naikinti arba keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „Gintarinės įlankos projektai“ prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (t. 2, b. l. 9-10). Kadangi teisėjų kolegija netenkina atsakovo UAB „Gintarinės įlankos projektai“ apeliacinio skundo, atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovo (CPK 84, 93, 96, 302 str.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, (t. 2, b. l. 18), o ieškovui UAB „Metalo spalvos“ - advokato teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos, susijusios su viešu paskelbimu apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (t. 2, b. l. 37-38 ir 39-42) (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 96, 98, 302 str. nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bedrovės „Gintarinės įlankos projektai“ į valstybės biudžetą 17 720 Lt žyminio mokesčio ir 26,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinės įlankos projektai“ uždarosios akcinės bendrovės „Metalo spalvos“ naudai 2 360 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 230,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.