Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. S. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1f-40434 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Antstolis nurodė, kad visi antstolio veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus. Antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimą (CPK 739 straipsnio 9 punktas).

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/19/02236, pradėta vykdyti pagal 2019 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-2569-793/2019 dėl 168,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko O. T. išieškotojai UAB ,,Sergel“ (v. b. l. 2-3). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje (v. b. l. 12-13). 2019 m. spalio 24 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1d-112767, kuriuo skolos išieškojimą nukreipė į skolininkui (pareiškėjui) priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje – areštavo 174,20 Eur skolos ir 114,47 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje skolininko asmeninėje sąskaitoje, viršijančių pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių; patvarkymo vykdymas pavestas įkalinimo įstaigai (v. b. l. 54).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nagrinėjamua atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog antsolis nukreipė išieškojimą į skolininkui (pareiškėjui) priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios siunčiamos jam artimųjų kaip parama.

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko turto eilę, t.y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

CPK 739 straipsnio 9 punktas numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo sąskaitoje; patvarkymo vykdymas yra pavestas laisvės atėmimo vietos įstaigai. Duomenų, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi ir kt.), ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Iš vykdomojoje byloje esančio 2019 m. spalio 24 d. patvarkymo matyti, kad antstolis išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nukreipė į lėšas, viršijančias pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, kas atitinka vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų nuostatas (CPK 185 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Be to, įstatymas numato tik išieškotojui teisę, laikantis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia (CPK 662 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuoajamai teismų praktikai, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareišėkėjo skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, teismas

nutaria:

pareiškėjo O. T. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0010/19/02236 antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.