Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-02 · Administracinė byla Nr. P-602-99-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1305-95/2010Nutartis · 2011-09-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-3880-629/2011Sprendimas · 2011-11-17Regionų apygardos administracinis teismas
  4. P-602-99-12Nutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
P-602-99-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00477-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Expogalvijai“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P602-99/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00477-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Expogalvijai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-2320/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Expogalvijai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Telšių AVMI) 2009 m. sausio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ()-PA5.5-42-08-41 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 746599 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 151464 Lt PVM delspinigių, 432569 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 50263 PM delspinigių, 13630 Lt socialinio mokesčio (toliau – ir SM) ir 1346 Lt SM delspinigių.

Telšių AVMI 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. A6-6 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) nusprendė: 1) patvirtinti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas mokestines sumas – 746599 Lt PVM, 151464 Lt PVM delspinigių, 432569 Lt PM, 50263 PM delspinigių; 2) pakeisti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas – 90865 Lt SM, vietoje apskaičiuotų 13630 Lt SM, 10633 Lt SM delspinigių vietoje apskaičiuotų 1346 LT. Šiuo sprendimu pareiškėjui Telšių AVMI taip pat skyrė baudas 223980 Lt PVM, 129771 Lt PM ir 27260 Lt SM baudos.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 69-294 (toliau – ir VMI 2009 m. spalio 23 d. sprendimas) 1) patvirtino Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl nurodymų pareiškėjui į biudžetą sumokėti 432569 Lt PM, 50263 PM delspinigių, 129771 Lt PM baudą (30 proc. mokesčio dydžio), 90865 Lt SM, 10633 SM delspinigius ir 27260 Lt SM baudą (30 proc. mokesčio dydžio); 2) pavedė Telšių AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų: 736033 Lt PVM, 149135 Lt PVM delspinigių, 220809 Lt PVM baudos.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2010 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. S-23 (7-397/2009) (toliau – ir MGK 2010 m. sausio 25 d. sprendimas) VMI 2009 m. spalio 23 d. sprendimą patvirtino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti MGK 2010 m. sausio 25 d. sprendimą, VMI 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o kitą dalį dėl papildomo 10 566 Lt PVM priskaičiavimo palikti galioti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog iš dalies nesutinka su mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotu 746 599 Lt pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) ir 151 464 Lt PVM delspinigių bei mano, jog nepagrįstai papildomai priskaičiuota buvo 736 033 Lt PVM.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Expogalvijai“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Expogalvijai“) skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2010 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. S-23-(7-397/2009), atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas; VMI) 2009 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 69-294 ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių AVMI) 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. A6-6 dalį, o kitą dalį dėl papildomo 10 566 Lt PVM priskaičiavimo palikti galioti, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos ginčo objektas – pareiškėjo teisės į PVM atskaitą įgyvendinimas ir sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais sąlygos. Pabrėžė, kad suformuotoje administracinių teismų praktikoje aiškinant PVM įstatymo nuostatas, susijusias su PVM atskaita, o taip pat PVM sąvoką, pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitą yra vienas iš esminių PVM sistemos elementų, kuri paprastai negali būti ribojama, tačiau teisės į PVM atskaitą ribojimą reikia skirti nuo mokesčių administratoriaus ir kitų mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dalyvaujančių institucijų atliekamo tikrinimo, siejamo su atitinkamo ūkio subjekto teisės į PVM atskaitą sąlygų buvimu. Šios sąlygos arba yra tiesiogiai įtvirtintos PVM įstatyme, arba tiesiogiai išplaukia iš PVM sistemos esmės. Akcentavo, kad prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A8-953/2003). Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM mokėtojams priklausančių sumokėti sumų atskaitymas galimas tik tuo atveju, kai šios sumos išskirtos juridinę galią turinčiuose dokumentuose, t. y. PVM sąskaitose faktūrose arba Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose. PVM sąskaita faktūra turi realiai atspindėti, kokia ūkinė operacija, tarp kokių ūkio subjektų ir kokiomis sąlygomis įvyko (LVAT 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1882/2005). Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, tačiau aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A8-283/2005, A4-21/2005, A15-538/2005, A11-109/2007, A17-711/2007, A18-1040/2007). Kolegijos nuomone, PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų tikrumas ir pakankamumas yra aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamo rekvizito trūkumas, jo nenurodymas, yra esminis pažeidimas, susijęs su pardavėjo identifikavimu, ūkinės operacijos tikrumu ir pan., ar tai tik akivaizdus apsirikimas, kurį galima ištaisyti nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą, yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis, kuris reglamentuoja turinio viršenybės prieš formą principą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A8-283/2005, A4-21/2005, A15-538/2005, A11-109/2007, A17-711/2007, A18-1040/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau išdėstyta pozicija turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant klausimą dėl sąnaudų pripažinimo, leidžiamais atskaitymais. Teismas konstatavo, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino mokesčių administratorius ir MGK, nėra jokio teisinio pagrindo. Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad VEEHANDEL & VEETRANSPORT JAN VAN DEN BRINK ir VEEHANDEL & VEETRANSPORT W.H. van den B. vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir nesuteikia pareiškėjui teisės į PVM atskaitą, nes jais įformintos ūkinės operacijos neįvykusios nurodytomis apskaitos dokumentuose sąlygomis. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus. Bendrovei neįrodžius ūkinių operacijų realumo, ji prarado teisę atskaityti pirkimo PVM, išskirto minėtose PVM sąskaitose faktūrose, o taip pat ir išlaidas, pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Pridūrė, jog teismo posėdyje pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (Valymo ir dezinfekavimo pažymėjimas, Vidaus prekybos sertifikatas, Maršruto planas) bei apklaustų liudytojų parodymai negali paneigti iš Olandijos mokesčių inspekcijos gautos informacijos. Mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo mokėtinas mokesčių sumas, taip pat jų delspinigius ir skyrė šių mokesčių baudas.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu, apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindė tuo, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra, visų pirma, dėl fakto, todėl teismas turėjo nurodyti, kokias su šalių ginču susijusias aplinkybes jis laiko nustatytomis, kokiais įrodymais grindžia savo išvadas, o taip pat argumentus dėl ko teismas atmeta vienus ar kitus įrodymus. Teismo sprendime nėra motyvų dėl su pareiškėjo apskaitytais tarpininkavimo ir vežimo sandoriais susijusių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių konkrečių įrodymų. Teismui nemotyvuojant savo sprendimo, apeliantas neturi galimybės tinkamai įgyvendinti teisės į apeliaciją. Pažymėjo, kad Telšių AVMI, priskaičiuodama delspinigius į atitinkamais laikotarpiais buvusias mokesčių permokas, visiškai neatsižvelgė. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Taip pat nurodė, kad baudos dydis pagal Mokesčių administravimo įstatymą parinktas neteisingai.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeitė, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir baudų panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog LVAT praktikoje jau ne kartą pasisakyta dėl teisės į PVM atskaitą realizavimo sąlygų. Rėmėsi LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 pateiktu išaiškinimu. Akcentavo, jog nustačius, kad sandoriai (ūkinės operacijos) realiai neįvyko, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Konstatavo, jog mokesčių administratorius surinko atitinkamus įrodymus ir paneigė PVM sąskaitose faktūrose nurodyto turinio ūkinių operacijų įvykimą bei kartu šių PVM sąskaitų faktūrų juridinę galią, t. y. mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, įvertino ne tik pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis apie ūkines operacijas, tačiau papildomai surinktų faktinių duomenų pagrindu nustatė, kad ūkinės operacijos su minėtais ūkio subjektais realiai neįvyko. Detalizavo, jog ūkinių operacijų nebuvimas įrodytas administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visuma: paslaugų atlikimo realumą paneigia Olandijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, jog nei VEEHANDEL & VEETRANSPORT JAN VAN DEN BRINK, nei VEEHANDEL & VEETRANSPORT W.H. VAN DEN BRINK sandorių su pareiškėju apskaitoje neapskaitė, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių Olandijoje nuo pajamų, gautų už tarpininkavimo ir transporto paslaugų teikimą; pareiškėjas transportavimo paslaugų sutarčių su minėtomis Olandijos įmonėmis iš viso nebuvo sudaręs; sąskaitose už tarpininkavimo paslaugas nurodytas tik veršelių kiekis, kaina ir suma, todėl neaišku, kokiems Olandijos pirkėjams buvo parduoti veršeliai, dėl kurių pardavimo buvo išrašytos ginčo sąskaitos faktūros; pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų (paslaugų priėmimo perdavimo aktų, suderinimo aktų, veršelių pirkėjų sąrašų, susirašinėjimo dokumentų ar kitų dokumentų), iš kurių būtų galima spręsti apie realų tarpininkavimo paslaugų suteikimą; iš pareiškėjo pateiktų eksporto registracijos žurnalų, atsižvelgiant į tai, kad neatitinka šiuose žurnaluose ir sąskaitose už tarpininkavimo paslaugas nurodytas veršelių skaičius, nėra galimybės spręsti, kad veršeliai Olandijos pirkėjams buvo parduoti tarpininkaujant minėtoms Olandijos įmonėms; nors pareiškėjas pateikė 8 Olandijos asmenų raštus, kuriuose nurodoma, kad asmenys pirko veršelius iš pareiškėjo, tačiau raštuose nėra pateikiama informacijos, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartis su bendrove buvo naudotasi tarpininkų paslaugomis.

Apeliacinės instancijos teismas apibendrino, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros neįrodo jose nurodyto turinio ūkinių operacijų realaus įvykimo, todėl neturi juridinės galios ir jomis negali būti grindžiama PVM atskaita. Taigi byloje konstatuota, kad ūkinės operacijos neįvyko, o tai reiškia, kad ir apmokestinamas pelnas negalėjo būti sumažintas. Taip pat pažymėjo, jog teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nepateikė argumentų, pagrindžiančių teismo poziciją, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo delspinigius ir baudas. Taigi teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, o tai yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje 5 punktas), kas savo ruožtu įpareigoja administracinę bylą šioje dalyje grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

V.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įteikė prašymą (t. II, b. l. 1 – 3), kuriuo prašo atnaujinti procesą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje Nr. 1-1305-95/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2320/2011.

Prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog po LVAT 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje A556-2320/2011, UAB „Expogalvijai“ atstovams 2011 m. gruodžio 6 d. susipažinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Telšių apskrities skyriaus (toliau – ir FNTT Telšių apskrities skyrius) vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga, tapo žinomos naujos aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo administraciniame teismu metu:

1) Mažeikių rajono maisto ir veterinarijos tarnyba 2010 m. vasario 9 d. raštu į FNTT Telšių apskrities skyriaus 2010 m. vasario 8 d. paklausimą, greta kitų aplinkybių, patvirtino, kad pateiktų duomenų ir veršelių siuntos patikrinimai buvo atliekami ir UAB „Expogalvijai“ įmonėje;

2) Olandijos pilietis T. van den B., apklaustas 2010 m. spalio mėn. 20 d. FNTT Telšių apskrities skyriaus pareigūnų, parodė, kad jo tėvas J. van den B. veždavo veršelius iš Lietuvos į Olandiją, o kartais tai darydavo ir pats T. van den B., tačiau ne kaip UAB „Expogalvijai“ darbuotojas. T. van den B. taip pat patvirtino, kad pinigus už paslaugas kartais iš buhalterijos paimdavo jis ir perduodavo tėvui J. van den B., o po tėvo mirties – broliui W. H. van den B.;

3) Olandijos pilietis W. H. van den B., apklaustas 2010 m. lapkričio mėn. 3 d FNTT Telšių apskrities skyriaus pareigūnų, parodė, kad jo įmonė VEEHANDEL EN VEETRANSPORT W.H. van den B. su UAB „Expogalvijai“ bendradarbiavo 2007 m., o mirus jo tėvui J. van den B. jis, W. H. van den B., perėmė tėvo ūkio valdymą, tęsė tarpininkavimo paslaugų teikimą, su jo žinia buvo išrašytos tėvo įmonės vardu sąskaitos 2007 m. birželio 30 d. jau po tėvo mirties, pasirašė orderiuose už gautus grynus pinigus, o pinigus panaudojo atsiskaitymui su VEHANDEL EN VEETRANSPORT J. var den B. įmonės kreditoriais;

4) Lietuvos Respublikos pilietė E. S., apklausta 2010 m. rugpjūčio mėn. 3 d. FNTT Telšių apskrities skyriaus pareigūnų, parodė, kad 2005 – 2006 m. ji dirbo UAB „Expogalvijai“ direktore, jos iniciatyva buvo paruošta tarpininkavimo sutartis su J. van den B. įmone, pagal kurią J. van den B. surasdavo veršelių pirkėjus ir veždavo juos į Olandiją. E. S. patvirtino, kad ji išmokėdavo grynus pinigus J. van den B..

Pareiškėjas tikina, jog šios aplinkybės jam tapo žinomos tik 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo darbuotojai R. A. susipažinus su FNTT Telšių apskrities skyriaus vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos nagrinėjant aukščiau nurodytą administracinę bylą. Teigia, jog šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui, kadangi pagrindinis ginčo objektas byloje buvo būtent UAB „Expogalvijai“ sandorių ir ūkinių operacijų su VEHANDEL EN VEETRANSPORT J. van den B. ir VEEHANDEL EN VEETRANSPORT W.H. van den B.įmonėmis realumas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad sandoriai (veršelių transportavimas ir pirkėjų paieška Olandijoje, t. y., tarpininkavimas) buvo realiai vykdomi aukščiau nurodytoje administracinėje byloje nagrinėtu laikotarpiu, taigi sudaro prielaidas peržiūrėti teismų minėtoje byloje priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia būtent tuo, kad pareiškėjui, jau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bei susipažinus su FNTT Telšių apskrities skyriaus vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga, tapo žinomos naujos aplinkybės, pagrindžiančios ginčo sandorių realumą, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo administraciniame teismu metu, kitaip tariant, prašymas grindžiamas būtent ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. administracines bylas Nr. P438-104/2010, P502-187/2010), ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos.

Pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, pareiškėjas nurodo, kad tik 2011 m. gruodžio 6 d., taigi po 2011 m. rugsėjo 19 d. nagrinėjamoje byloje priimtos galutinės LVAT nutarties, pareiškėjo darbuotojai R. A. susipažinus su FNTT Telšių apskrities skyriaus vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga, tapo žinomos naujos aplinkybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, tokį pareiškėjo teiginį vertina kritiškai ir sprendžia, kad apie prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes jis turėjo objektyvią galimybę žinoti dar bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamu bylos aspektu pastebėtina, jog prašymą susipažinti su FNTT Telšių apskrities skyriaus vykdyto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-07022-09 medžiaga pareiškėjo darbuotoja R. A. pateikė tik 2011 m. lapkričio 29 d., o 2011 m. gruodžio 6 d. ji su šia medžiaga susipažino (t. II, b. l. 16). Tačiau bylos duomenys rodo, jog pranešimas apie įtarimą tame pačiame FNTT Telšių apskrities skyriaus vykdytame ikiteisminiame tyrime (Nr. 06-1-07022-09) minėtai pareiškėjo darbuotojai (vyr. finansininkei), kuriuo ji buvo informuota, jog yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), buvo įteiktas dar 2010 m. rugpjūčio 26 d. (t. I, b. l. 114). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo pranešimu apie įtarimą pareiškėjo darbuotojai taip pat buvo pasirašytinai išaiškintos įtariamojo teisės, inter alia – ir teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, pabrėžtina, jog būtent šią darbuotoją pareiškėjo direktorius 2010 m. spalio 28 d. įgaliojo atstovauti bendrovės interesus administraciniame teisme (t. I, b. l. 130), o minėto pranešimo apie įtarimą kopija prie bylos buvo prijungtas pareiškėjo atstovo – advokato A. K., kuris, būdamas kvalifikuotu teisininku, atstovavo bendrovei nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, iniciatyva (t. I, b. l. 115, 116). Pridurtina, jog pareiškėjo atstovo advokato A. K. iniciatyva 2011 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme vykusio posėdžio metu prie bylos taip pat buvo prijungta 2010 m. gruodžio 16 d. Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija (t. I, b. l. 173 – 177), kurio turinys aiškiai atspindi ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomas faktines aplinkybės. Pasakytina ir tai, jog prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas tik nurodė, kad neva naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos nagrinėjant administracinę bylą, tačiau šio savo teiginio visiškai nepagrindė, nors, kaip įrodyta, bylos duomenys byloja priešingai.

Taigi iš išdėstytų motyvų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas žinojo arba galėjo žinoti apie aplinkybes, kurios, jo nuomone, įrodė ginčo sandorių realumą, tokiu būdu sudarydamos esminę reikšmę bylos baigčiai, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas per atstovus gindamas savo tariamai pažeistas teises. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nevertina minėtų aplinkybių kaip naujai paaiškėjusių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ir nemato pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti bei procesą atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Expogalvijai“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-2320/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Expogalvijai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan