Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei A. R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovės A. R. S. priešieškinį ieškovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų; tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, AS Inbank filialas; institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

11. Atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties priimtas 2024 m. kovo 15 d. rezoliucija. 2024 m. balandžio 4 d. (reg. Nr. DOK-8573) ir 2024 m. gegužės 14 d. (reg. Nr. DOK-11752), t. y. po atskirojo skundo priėmimo ir prieš paskirtą teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme atsakovė teikė papildomus įrodymus byloje: 2024 m. kovo 25 d. darbo sutartį Nr. 1045, 2024 m. kovo 22 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro 2024 m. kovo 6 d. pažymėjimą Nr. 20, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2024 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 20-S-6179, psichologės S. G. 2024 m. gegužės 8 d. raštą, Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. balandžio 30 d. pagalbos planą.

12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

13. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina įrodymų, ieškinio reikalavimų pagrįstumo dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo, ir nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, nagrinėjamos situacijos atveju, nauji įrodymai laikytini neturintys įtakos, kadangi sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas, jie yra teismo, nagrinėjančio ginčą iš esmės, įrodymų vertinimo dalykas ir aktualūs teismui priimant galutinį procesinį sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl papildomų dokumentų priėmimo būtinumo ir poreikio būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, todėl nesant CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas atsakovės naujai teikiamus įrodymus atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės ir nustatyta vaiko bendravimo tvarka su atsakove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

16. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją M. S. gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. S.; 2) priteisti iš atsakovės A. R. S. nepilnamečiui sūnui M. S. 150 Eur dydžio kasmėnesinį laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo , išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos į T. S. banko sąskaitą. T. S. šias pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise; 3) nustatyti laikiną A. R. S. bendravimo su sūnumi M. S. tvarką: motina A. R. S. kiekvienos neporines mėnesio savaites penktadienį nuo 18 val. pasiima sūnų M. S. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios savaite s sekmadienio 17 val.

18. Atitinkamai atsakovė priešieškiniu prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai nustatyti nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su A. R. S., jos gyvenamojoje vietoje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; 2) priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo T. S. nepilnamečiam sūnui M. S. po 250,00 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki bylos išnagrinėjimo teisme. Laikiną išlaikymą paskirti uzufrukto teise valdyti nepilnamečio sūnaus M. S. motiną A. R. S.; 3) laikinai nustatyti nepilnamečio M. S. bendravimo tvarką su jo tėvu T. S. iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje: tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, pasiimdamas jį iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), paimant sūnų to savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį tos savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 18 val. į motinos gyvenamąją vietą; Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklauso tėvui, kai švenčiama Tėvo diena, o motinai – kai yra švenčiama Motinos diena; tėvas turi teisę praleisti su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau pusę vaiko atostogų. Tėvui priklauso pirmoji pusė visų vaiko atostogų, motinai – antroji pusė vaiko atostogų.

19. Skundžiama nutartimi teismas ieškovo prašymą tenkino ir dalies ir nepilnamečio šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su ieškovu.

20. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovas negeba pasirūpinti vaiku ar nesudaro jam tinkamų sąlygų vystytis. Siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, interesus, saugią ir stabilią aplinką, teismas pripažino, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarauja jo interesams ir atitinka laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslus.

21. Atsakovė, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atskirajame skunde nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu yra vaikui nesaugi. Pažymėjo, kad ieškovas vaiku nesirūpina, jo neprižiūri, dėl jo agresyvaus elgesio neužtikrinama vaikui saugi namų aplinka ir kt. Aiškino, kad ieškovas yra smurtavęs tiek prieš sūnų, tiek prieš atsakovę. Atsakovės nuomone, teismas nustatydamas laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su tėvu nepagrįstai vertino Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kuri neatitinka faktinės situacijos.

22. Ieškovas su atsakovės nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutiko, akcentuodamas, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, buvo dingusi kelioms paroms, palikdama vaikus nakčiai vienus, savavališkai perkelia vaiką į kitus darželius, filmuoja ir daro vaiko garso įrašus, leidžia jam vartoti necenzūrinius žodžius, tokiu būdu darydama neigiamą įtaką vaikams.

23. Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti atsakovės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo namuose nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Ši – ieškovo (tėvo) gyvenamoji aplinka vaikui yra įprasta, kadangi joje vaikas gyveno nuo gimimo, Jonavoje vaikas lankė darželį, šioje vietoje susiformavusi vaiko draugų ir kitų jam pažįstamų asmenų aplinka (socialiai artima). Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt.

25. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su teismo argumentais, kuriuos jis grindžia remdamasis Vaiko teisių tarnybos išvada. Tačiau, kaip matyti, atsakovė cituoja Išvadą selektyviai (dalimis) ir nesutinka su Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. iš esmės kvestionuoja Išvados teisėtumą ir pagrįstumą bei teikia išimtinai subjektyvų situacijos vertinimą, kas nesudaro pagrindo abejoti Išvados duomenimis ir ja nesivadovauti. Be to, pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės vertina byloje esančių duomenų visetą, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste.

26. 2023 m. spalio 16 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-3935 fiksuota, kad 2023 m. spalio 15 d. motina (atsakovė) buvo neblaivi, vartojo alkoholį, nes ,,blogai jautėsi po įvykusio konflikto“, negalėjo miegoti. Turėjo ir praeityje problemų su alkoholiu, pati kreipėsi į privačią kliniką, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Vyras (ieškovas) nurodė, kad 2023 m. spalio 14 d. su šeima buvo svečiuose ir ten truputį išgėrė, su žmona sukonfliktavo, todėl ši iškvietė policiją. Giminaitė L. Č. patvirtino, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio. Liepos mėn. buvo įvykis, kai vaikų motina namuose buvo neblaivi, o ieškovas dirbo. Tuomet ji pasiėmė vaikus ir išsivežė.

27. 2024 m. sausio 4 d. Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertino anketoje Nr. 8VSV-43 fiksuota, kad atsakovė 2024 m. sausio 1 d. buvo neblaivi, dėl ko kviesti policijos pareigūnai. Vaiko teisių tarnybos specialistams nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), Utenos r. sav. nustatyta, kad vaikui jo gyvenamojo aplinkoje nesaugu su neblaivia motina, statūs laiptai, vaikai mažamečiai. Vaikas perduotas tėvui T. S.. Bendraujant su berniuku jo gyvenamojoje vietoje vaikas nurodė, kad į darželį neina. Atvykus tėčiui (kuriam vėliau buvo perduotas vaikas), vaikas nurimo, ramiai sėdosi į tėvo automobilį.

28. 2024 m. sausio 18 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 4VSV-266 fiksuota, kad 2024 m. sausio 11 d. motinai (atsakovei) nustatytas 0,22 promilių girtumas. Ji pasiėmė vaiką iš darželio ir norėjo vykti su juo į Uteną, tačiau tėvas prieštaravo ir neleidžia. Vaikas nurodė, kad nori gyventi čia namuose (t. y. (duomenys neskelbtini), Jonavoje), kartu su tėčiu, mama ir ,,baba“. Myli mamą, tėtį, pasiilgsta mamos.

29. 2024 m. kovo 1 d. Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertino anketoje Nr. 8VSV-503 fiksuoti vaiko paaiškinimai, jog jo pas tėtį neleido mama. Po to vaikas nurodo, kad nenori važiuoti į Jonavą. Jonavoje nepatinka darželis, o nori lankyti Utenoje, tačiau kodėl - nepaaiškino. Su tėčiu susitikti ir pabūti nori. Fiksuota, kad motina geba užtikrinti vaikų ir jų gyvenamosios aplinkos higieną, rūpinasi vaikais, pastebėta, kad motiną su vaikais sieja glaudus ir draugiškas ryšys. Fiksuota, kad tiek T. S., tiek A. R. S. bendrauja su specialistais. A. R. S. vykdo plane numatytus įsipareigojimus. T. S. motyvuotas spręsti iškilusias problemas. Kreipėsi dėl psichologinės pagalbos sūnui.

30. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-41 fiksuoti vaiko paaiškinimai. M. S. nurodė, jog lanko Jonavos vaikų lopšelį-darželį ,, (duomenys neskelbtini)”, į kurį eiti jam patinka, turi daug draugų. Teigia, jog gyvena dviese: jis ir tėvas. Nepilnametis vaikas nurodė, jog su šeimos nariais sutaria gerai. M. teigia, jog ir toliau norėtų gyventi su tėvu ir dažnai matytis su seserimi. Vaikas nurodė, kad tėvas skatina jo ir mamos, sesers bei kitų giminaičių bendravimą. Pasakojo, kad motina turi draugą su kuriuo leidžia laiką, ,,dažnai geria alų, daug rūko ir bučiuojasi“. Berniukas pasakojo, kad tėvas juo rūpinasi, perka daiktus, gamina maistą, kartu žaidžia. Nurodė, jog motina atėmė lauko kombinezoną, nes norėjo, kad gyventų su ja, o tėtis nupirko kitą, naują kombinezoną. Vaikas teigė, kad viską turi ir nieko netrūksta. Atvykus į namus vaikas buvo apsikabinęs tėvą, džiaugėsi jo draugija.

32. Neabejotina, kad kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (šiuo atveju laikinosios) nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

34. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad vaikui abu tėvai vienodai svarbūs, juos vaikas myli ir nori su jais būti kartu. Vaikas neišskiria nei vieno iš tėvų, su kuriuo norėtų būti labiau, ir priešingai, su kuriuo nenorėtų būti ir dėl kokių priežasčių.

35. Nors iš byloje esančių įrodymų (rašytinių, garso įrašo ir kt.) galima suprasti, kad vaikas tam tikrose situacijose jaučiasi pasimetęs, jo paties teiginiai tampa prieštaringi, tačiau tikėtina, kad toks vaiko elgesys yra nulemtas objektyviai pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Vaikas yra nebrandus ir dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių bei mažo amžiaus jam sudėtinga identifikuoti savo gyvenimą su vienu ar kitu tėvu (kurie gyvena iš esmės skirtinguose miestuose). Taip pat santuokos nutraukimo bylos, kai tarp šalių yra itin įtempti ir konfliktiniai santykiai, dažnai šalys į konfliktą įtraukia vaikus, kurie tėvų (ar vieno iš jų) paveikti įgyja tam iš tėvų didesnį prielankumą.

36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečio vaiko laikina gyvenamąja vieta, nurodo, kad ieškovas yra smurtavęs prieš vaiką. Dėl smurto prieš atsakovę yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl agresyvaus ir fiziniu smurtu grįsto ieškovo elgesio vaikui su tėvu gyventi nesaugu.

37. Pažymėtina, jog nors byloje pateikti duomenys apie ieškovo atžvilgiu vykstantį ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnamečiui vaikui su tėvu (ieškovu) yra nesaugu. Priešingai, bylos duomenimis, vaikas būdamas su tėvu jaučiasi laimingas ir nusiraminęs. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų paskirtos kardomosios priemonės, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliantės argumentas dėl ieškovo panaudoto smurto atsakovės atžvilgiu ir pradėto ikiteisminio tyrimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

38. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui. Ne kartą fiksuotos situacijos jai esant neblaiviai, būta, kai ji vaikus vienus paliko nesaugioje aplinkoje, savo iniciatyva atsakovė privačioje klinikoje gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, dėl alkoholio vartojimo problemos jai ne kartą inicijuota atvejo vadyba. Taigi pasikartojanti alkoholio vartojimo aplinkybė, kuri tikėtina šiai dienai absoliučiai nėra išspręsta, iš esmės sąlygoja atsakovės nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimus į tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji vairavo neblaivi, būdama neblaivi pasirodė vaiko ugdymo įstaigoje, t. y. darželyje, iš kur vaiką pasiėmė be ieškovo žinios, kas suponuoja išvadą, kad tokiais savo veiksmais atsakovė elgėsi itin neatsakingai, kėlė riziką ne tik sau, bet ir aplinkiniams (tuo pačiu ir vaikams).

39. Bylos duomenimis A. R. S. 2023 m. gruodžio 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota 2023 m. gruodžio 15 d. Utenos vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. S-162 (1.18) patvirtina, kad M. S. nuo 2023 m. gruodžio 18 d. lanko Utenos vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 16 d. gyveno Jonavoje, šeimos namuose, esančiuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2024 m. vasario 16 d. gyvena su atsakove, Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. kovo 12 d. M. S. ėmė lankyti Utenos vaikų lopšelį-darželį ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi nurodytų aplinkybių sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iš esmės pakeitė gyvenamą vietą (iš Jonavos išvyko gyventi į Uteną) ir kiekvienas iš tėvų nori, kad jų sūnus gyventų su juo (su tėvu - Jonavoje, su motina - Utenoje). Tačiau dėl konfliktinių ir itin įtemtų santykių su ieškovu bei negebėjimo konstruktyviai spręsti klausimus, susijusius su vaiku, siekiant ne vaiko, o išimtinai ambicingų interesų užtikrinimo, atsakovė imasi veiksmų, kurie akivaizdžiai žalingi vaikui. Šiuo atveju, vaikas per neilgą laikotarpį dėl iš esmės pasikeitusių gyvenimo sąlygų ne tik kad gyvena ir leidžia laiką pas tėvus skirtingose vietose (pas mamą – Utenoje, pas tėtį – Jonavoje), bet ir pakeitė iš viso 3 ugdymo įstaigas, kas teismo vertinimu kelia pagrįstų abejonių dėl tokių veiksmų pozityvios įtakos vaiko sveikatai, emocinei savijautai ir kt.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnamečius vaikus ar kad nepilnamečiam vaikui su tėvu būtų nesaugu, taip pat į nepilnamečio vaiko nuomonę ir emocinę poziciją, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

41. Atsakovė, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį, iš esmės nurodo argumentus tik dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Dėl kitų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos nustatymo jokių išsamių argumentų nenurodo.

42. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, tiek atsižvelgdamas kiekvienos iš šalių, tiek į vaikų interesus, sprendžia, kad ir šioje dalyje nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

43. Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde dėl bendravimo tvarkos nustatymo pažymėjo, kad teismui buvo būtina nustatyti detalesnę mamos ir vaiko bendravimo tvarką, įskaitant ir ryšio priemones. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad detali, visas galimas situacijas vertinanti bendravimo tvarka nustatytina išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą. Šiuo atveju sprendžiamas tik laikinos bendravimo tvarkos klausimas, todėl ji nedetalizuojama. Be to pažymėtina, kad esant konfliktiniams šalių santykiams, pačios šalys teismui teikė nedetalizuotas bendravimo tvarkas, pagal kurias teismas, įvertinęs jų turinį ir apimtį, nustatė laikiną bendravimo tvarką. Nurodytose ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarkose nei viena iš šalių pageidavo bendrauti ryšio priemonėmis ar kt. būdu, todėl šiuo aspektu teismas tik pažymėjo tokios galimybės egzistavimą, konkrečiai neįtraukdamas į bendravimo tvarką ryšio priemonių ir kt.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys gera valia turi teisę derinti bendravimo su vaiku tvarką, siekiant užtikrinti ne tik tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą, tačiau, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus, žinodami, kad vaikui jie abu yra reikalingi ir svarbūs. Taip pat teismas pažymi, kad ginčo šalių - vaiko tėvų - elgesys, sprendžiant klausimus dėl jų, kaip tėvų, lygių teisių įgyvendinimo bendraujant su vaiku kompromiso ir išmintingų sprendimų, o ne konfliktų ar asmeninių ambicijų būdu, vienareikšmiškai lemia vaiko emocinę būklę ir padeda išvengti jo asmenybę žalojančios įtakos.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realų vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

47. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėtį, nesant jokių argumentų dėl nutarties nepagrįstumo šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė vaikui po 150 Eur laikino išlaikymo suma yra protingo dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.

48. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).

49. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

50. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.