Kauno apygardos teismo sprendimas

Pateiktuose paminėtuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad savo reikalavimus grindžia tokiomis aplinkybėmis.

Ieškovo nuomone, 2008-03-04 sutartis yra apsimestinis sandoris pirkėjo asmens atžvilgiu, sudarytas nesąžiningų asmenų pažeidžiant UAB „Kerida“ kreditorių interesus, todėl negaliojantis CK 1.87 str. ir 6.66 str. pagrindu. Tikrasis turto pagal 2008-03-04 sutartį pirkėjas yra E. L.. Pagal CK 1.87 str. 1 d. sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti yra laikomas apsimestiniu. Įvertinus 2008-03-04 sutartį pagal sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tikrąją sandorį sudariusių asmenų valią jo sudarymo momentu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), akivaizdu, jog jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, neatitinka tikrųjų jų ketinimų. Turtas, įgytas pagal 2008-03-04 Sutartį faktiškai nebuvo perduotas R. V., jį ir toliau kontroliavo, jam pirkėjų ieškojo su jais derėjosi ir tiesiogiai dalyvavo sudarant 2008-06-18 sutartį UAB „Kerida“ akcininko ir direktoriaus V. B. duktė atsakovė E. L.. UAB "Kerida“ ir E. L. yra nekilnojamojo turto profesionalai. R. V. 2008-03-04 sutarties sudarymo metu neturėjo turto, nuolatinių pajamų, banko sąskaitos. Sandorio nekreditavo joks bankas, o atsiskaitymo tvarka buvo numatyta su ženkliu atidėjimu, mokėjimas pagal 2008-03-04 Sutartį buvo atliktas vykdant 2008-06-18 Sutartį. Taigi, nekilnojamojo turto profesionalas (UAB „Kerida“) itin palankiomis sąlygomis pardavė vertingą turtą jokių finansinių garantijų negalėjusiam pateikti ir jų nepateikusiam asmeniui R. V., tačiau šiam asmeniui turtas perduotas nebuvo, o jį toliau valdė, juo naudojosi ir disponavo E. L.. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti akivaizdžią išvadą, jog tikroji UAB „Kerida“ valia buvo perleisti turtą su jos valdymo organais giminystės ir verslo ryšiais susijusiam asmeniui E. L.. Atitinkamai, 2008-03-04 Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris jį sudariusios šalies (pirkėjo) atžvilgiu, o visos Turto pirkėjo teisės ir pareigos yra perkeltinos E. L..

Ieškovo nuomone, 2008-03-04 sutartis yra negaliojanti ir CK 6.66 str. pagrindu. CK 1.87 str. 1 d. numato, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai yra, tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu arba galiojančiu pagal sandorių galiojimo nuostatas. CK 6.66 straipsnis numato, jog sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, dėl tokio sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės, o skolininkas ir trečiasis asmuo sudarydami sandorį buvo nesąžiningi. UAB „Kerida“ neprivalėjo sudaryti sutarties. CK 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Duomenų, jog UAB „Kerida“ sudarė 2008-03-04 sutartį priverstine įstatymo nustatyta tvarka nėra. 2008-03-04 sutartis nėra sudaryta vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma neįpareigojo sudaryti 2008-03-04 sutarties. Įstatymo atžvilgiu ši 2008-03-04 Sutartis yra laikytina savarankiška ir nepriklausoma UAB „Kerida“ ir E. L. valios išraiška. Be to, nėra duomenų ir apie tai, jog UAB „Kerida“ sudarė 2008-03-04 sutartį vykdydama kito teisėto sandorio nuostatas. Ieškovas nėra sudaręs jokio įstatymo nuostatoms neprieštaraujančio sandorio, kurio pagrindu jis būtų privalėjęs sudaryti 2008-03-04 Sutartį su E. L.. Pripažintina, kad UAB „Kerida“ šia sutartimi pažeidė kreditorių interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje BUAB „Spaudos magnatai" v. UAB „Sekundės redakcija" ir kt. (Nr. 3K-3-176/2008), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., (Nr. 3K-3-191/2006); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje UAB „Disca Baltica" v. UAB „Panevėžio balsas" (Nr. 3K-3-420/2005) ir kitos). Dar daugiau, kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje BUAB „Spaudos magnatai" v. UAB „Sekundės redakcija" ir kt. (Nr. 3K-3-176/2008), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras“ v. UAB „Baltijos realizacijos centras" (Nr. 3K-3-473/2004); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje K P. v. I. G., D. G., (Nr. 3K-3-497/2006) ir kitos). 2008-03-04 sutarties sudarymo metu UAB „Kerida“ jau buvo faktiškai nemoki bendrovė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo būklę, nustatė, jog pagal 2008-02-29 balansą įmonėje buvo apskaitoma turto iš viso už 5.321.581 Lt, tuo tarpu pradelstų įsipareigojimų suma šiai dienai pagal balansą buvo 7.252.952 Lt, pagal pateiktą kreditorių sąrašą - 2.720.403,50 Lt. Teismas taip pat konstatavo, jog pagal 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovas patyrė 774.693 Lt nuostolį. 2008-01-31 ieškovui buvo įteiktas V. P., o 2008-02-15 d. - UAB „Alsantė“ pranešimai apie ketinimą kelti bendrovei bankroto bylą. 2008-03-28 atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerida“ savo nemokumo neneigė, pati pripažino, jog nesugeba atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė turėjo sunkumų atsiskaitant su darbuotojais nuo 2007 m. spalio mėnesio. 2008-02-13 patikrinimo metu Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog bendra darbuotojams neišmokėta darbo užmokesčio suma viršija 100.000 Lt. 2007-12-17 Ieškovo atžvilgiu buvo priimtas ir Kauno apskrities VMI sprendimas išieškoti 181934,56 Lt mokestinę nepriemoką. Sunkios finansinės būklės Ieškovas neslėpė ir nuo įvairių savo kreditorių, kurių prašė pratęsti atsiskaitymo terminus jau nuo 2007 m. pabaigos.2008-03-04 Sutarties sudarymo metu tikroji perleisto turto vertė buvo ne mažesnė nei 767.000 Lt. 2006-10-20 visų įmonės akcijų savininkas V. B. priėmė sprendimą Nr.01/01/05/003/1, kuriuo nusprendė kreiptis į AB Parex banką, prašant suteikti 865000 Lt kreditą nekilnojamam turtui pirkti. Sprendime nurodoma, jog už 487000 Lt bus įsigyjamas turtas. Pagal 2006-11-20 kreditavimo sutartį Nr. PS/0766/002, AB Parex bankas suteikė UAB „Kerida“ 865000 Lt kreditą. Šios sutarties 4 dalyje, kurioje išvardinamos kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės, išskiriama, jog 0,1526 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rinkos vertė sutartis sudarymo dienai yra 153000 Lt, 214,74 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 429000 Lt, o kiemo statinių (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 45000 Lt. Tokiu būdu, konstatuotina, jog 2006-11-20 d. duomenimis, vidutinė žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių vertė sudarė 627000 Lt. 2006-11-29 tarp UAB „Kerida“ ir UAB „Medicinos bankas“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. LOAN _39813, kuria bankas bendrovei suteikė 140000 Lt kreditą administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune įrengimui. Tai reiškia, jog panaudojus kreditą pagal paskirtį, turtas buvo pagerintas ir mažiausiai šio kredito suma. Preziumuojant, jog 2008-03-04 nekilnojamojo turto kainos atitiko 2006-11-20 dienos kainas darytina išvada, jog turto vertė 2008-03-04 buvo mažiausiai 767.000 Lt (627000 + 140000). Šią ieškovo išvadą patvirtina ir 2008-08-21 antstolio S. U. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šis dokumentas pagrindžia, jog UAB „Kerida“ 2007-10-29-2008-01-09 aktyviai reklamavo turtą, siekdama jį parduoti už 780000 Lt. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2008-03-04 Sutartimi už aiškiai mažesnę kainą perleistas įmonės ilgalaikis turtas, tuo ženkliai pabloginta kreditorių padėtis, o UAB „Kerida" sudarydama sandorį žinojo ir suprato, kad Turto kaina yra nepagrįstai maža. Turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą priskirtinas prie kreditoriaus teisių pažeidimo. Be to 2008-03-04 Sutarties šalys buvo nesąžiningos. Ieškovas taip vertina, nes sandoris buvo sudarytas su juridiniu asmeniu, kurio vadovas ir dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai valdantis 100% juridinio asmens akcijų, buvo sandorio šalies artimas giminaitis. E. L. yra vienintelio UAB „Kerida“ akcininko ir direktoriaus V. B. duktė. Ši aplinkybė atitinka CK 6.67 str. l d. 2 p. numatytą nesąžiningumo prezumpcijos sampratą. Pažymėtina, jog UAB „Kerida“ generalinis direktorius žinojo nekilnojamo turto rinkos vertes ir suprato, jog turtas parduodamas aiškiai už mažesnę nei rinkos, kainą. Ieškovas šį teiginį grindžia 2007-10-29; 2007-10-30; 2007-10-31 UAB „Kerida“ parduotų nebaigtų statyti namų, esančių (duomenys neskelbtini), gatvėje, analize. Iš šių sandorių matyti, jog ženkliai blogesni būstai, su mažesniais žemės sklypais, be komunikacijų, parduodami už tokią pačią kainą, kaip ir pilnai įrengto, su visomis komunikacijomis, privažiavimo keliais ir dideliu žemės sklypu turtas. Be to sutarties sudarymo metu UAB „Kerida“ buvo nemokumo teisinę situaciją atitinkančioje padėtyje. Iš ten pat pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog UAB „Kerida“ direktorius, sudarydamas sutartį, žinojo apie realią bendrovės būklę - bendrovės kreditorių reikalavimus, sunkią bendrovės finansinę padėtį ir gręsiantį bankrotą. E. L. atžvilgiu pažymėtina, jog ji buvo UAB „Heraldijos statyba“ direktorė. Ši bendrovė turėjo glaudžius verslo santykius su UAB „Kerida“, veiklą vykdė tose pačiose patalpose. UAB „Heraldijos statyba“ yra nekilnojamojo turto profesionalai. Ši veikla, įvairiomis jos formomis, Juridinių asmenų registre yra nurodoma kaip pagrindinė šios bendrovės veikla. Vadovaudama šios srities profesionalui, E. L. turėjo žinoti tikrąją turto vertę, jo vystymo galimybes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog sąžiningu gali būti laikomas tik tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga. Kaip jau minėta anksčiau, 2008-03-04 Sutarties sudarymo metu UAB „Kerida“ jau nebeslėpė savo finansinių sunkumų. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, 2008-02-21 dienai viešame turto areštų aktų registre buvo įregistruoti trys turto arešto aktai, kuriais buvo apribotos UAB „Kerida“ nuosavybės teisės į turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš turto areštų buvo įregistruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva (259.608,28 Lt), antrasis - byloje dėl teismo įsakymo išdavimo 11.970,42 Lt sumai (L2-4810-480/2008). Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto profesionalas, turintis galimybę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, turėjo žinoti apie aukštesnės eilės kreditoriaus reikalavimą ir tai, jog UAB „Kerida“ nesugeba įvykdyti net 11.970,42 Lt reikalavimo, kuris pareikštas ne ginčo teisenos tvarka. Visuma šių aplinkybių, atsižvelgiant į artimus E. L. ir UAB „Kerida“ verslo ryšius, leidžia daryti išvadą, jog E. L. neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie UAB „Kerida“ sunkią finansinę būklę, jos kreditorių interesus ir pirkdama Turtą už aiškiai per mažą kainą elgėsi nesąžiningai. Dėl visų šių priežasčių pripažintina, jog 2008-03-04 sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu, nes UAB „Kerida“ šio sandorio sudaryti neprivalėjo; dėl Turto pardavimo už ženkliai mažesnę kainą buvo pažeistos kreditoriaus teisės; o UAB „Kerida“ ir E. L. sudarydami sandorį buvo nesąžiningi. Pripažinus 2008-03-04 Sutartį negaliojančia turi būti taikoma restitucija pinigais.

Pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė - restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija yra neatskiriama ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalis. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Sutinkamai su CK 6.147 straipsnyje nustatytas taisykles, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Tačiau kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Turtas dėl kurio kilo ginčas, 2008-06-18 sutarties pagrindu buvo perleistas E. ir J. L. šeimai. Taigi, šiuo metu Turtas yra perleistas tretiesiems asmenims, kurie nupirktame name gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Ieškovo ir E. bei J. L. šeimos nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Atitinkamai, esant šių įgijėjų sąžiningumo prezumpcijai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir pareigas konstatuotina, jog turto restitucija natūra yra iš esmės negalima (CK 4.96 str.). Taigi, sutinkamai su CK 6.146 straipsnio nuostatomis, šiuo atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. E. L. negali būti pripažinta sąžininga turto pirkėja. Sutinkamai su CK 6.147 straipsnio nuostatomis, ji privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius nuo 2008-03-04 darytina išvada, jog didžiausia turto vertė yra jo vertė 2008-03-04 sutarties sudarymo metu - 767.000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kerida“ gavo pilną apmokėjimą pagal 2008-03-04 Sutartį (500.000), priteistinas yra šių sumų skirtumas - 267.000 Lt.

Dėl 2008-06-18 sandorio sudarymo aplinkybių nurodė, kad 2007-03-22 Kauno miesto savivaldybės administracija jiems išdavė Valstybės garantiją Nr. 2305, kuria valstybė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009-01-01 garantijos turėtojui suteikti didesnės vertės gyvenamąsias patalpas, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų ((duomenys neskelbtini), Kaune) vertę, būtų neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį nuomininkas privalėjo išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatytais terminais ir tvarka. 2008-06-06 buvo priimtas Kauno mieto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2044. Buvo nustatyta, kad maksimali įsigyjamų didesnės vertės gyvenamųjų patalpų rinkos vertė gali būti 604000Lt (tai patvirtina 2008-05-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus raštas Nr. 10-2-677 „Dėl valstybės garantijos vykdymo“). Iki 2008-05-15 maksimali galima pirkinio vertė buvo nustatyta mažesnė - apie 280000 bustas ir 120 000 Lt beprocentė paskola kiekvienam suaugusiam, t.y. iki 520 000 Lt. Vadovaudamiesi šiais nustatytais kriterijais jie patys pradėjo gyvenamojo būsto paiešką, papildomai įvertindami savo realias galimybes padengti kreditą, kuris, pagal šeimos pajamas tegalėjo būti 130 000-150 000 Lt. Apie parduodamą būstą (duomenys neskelbtini), Kaune, jie sužinojo iš skelbimo internete gegužės mėnesį. Skelbime nurodyta kaina buvo 576000 Lt. Paskambinę skelbime nurodytu telefonu, susitarė dėl namo apžiūrėjimo. Atvykę į vietą pamatė, kad name dar buvo veikiantis ofisas su UAB „Heraldija“ rekvizitais (buvo net užrašas ant pastato), antrame aukšte dar dirbo žmonės, o jiems viską aprodė moteris, prisistačiusi Editos vardu (pavardė nebuvo žinoma). Apie savaitę laiko dar šiek tiek dvejojo, tačiau, neradę geresnio varianto kainos ir namo baigtumo požiūriu, pradėjo derybas, kurios vyko beveik mėnesį. Derybos buvo vedamos su namą aprodžiusia Edita, kuri paaiškino, kad šis namas priklauso jos dėdei ir ji jam padedanti parduoti. Toks paaiškinimas pirkėjams atrodė logiškas, todėl į kitų klausimų (kodėl tam dėdei reikia pagalbos parduodant ir pan.) pirkėjams nekilo, jiems atrodė neetiška kištis į šeimos narių tarpusavio susitarimus. Pirkėjams yra žinoma, kad nuosavybės teisės kokybė ir sandorio teisėtumas yra tikrinami sudarant sutartį notarine tvarka, yra patikrinami nuosavybės teisę įrodantys dokumentai, todėl neabejojo, kad parduoti objektą gali tik teisėtas savininkas. Objekto kaina buvo suderėta 505 000 Lt. Viso derybų proceso metu, bei pirkimo-pardavimo metu procese aktyviai dalyvavo Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus atstovė, nes pagal 2008-05-16 aukščiau minėtą raštą atsakovai buvo įpareigoti apie visą valstybės garantijos vykdymo procesą informuoti nuosavybės teisių atkūrimo skyrių.2008-06-18 Kauno miesto 23-jame notarų biure buvo sudaryta nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio plotas 214,74 kv.m., kiemo statinių (šulinio, kanalizacijos šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tuo pačiu adresu esančio 0,1526 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). Sutarties šalimis buvo R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) (sutartyje - pardavėjas), E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) (sutartyje - pirkėjai) ir Kauno miesto savivaldybės administracija (sutartyje vadinama Salimi). Pasirašant sandorį notarų biure kartu dalyvavo ir minėta ponia Edita, kuri atlydėjo pardavėją R. V.. Pagal sutarties p. 4.2.7. pardavėjas pateikė garantijas, kad jis nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu, šiai sutarčiai sudaryti nereikia gauti jokių trečiųjų asmenų sutikimo, kurie nėra aptarti šia sutartimi, o sutarties 4.2.8 p. garantavo, kad šis sandoris nepažeidžia pardavėjo kreditorių interesų. Apie jokius kitokius ketinimus nei pardavėjas, nei kartu su juo buvusi moteris Edita jiems nieko nepranešė. Vienintelis pokalbių tikslas buvo susiderėti dėl objekto kainos. Pirkėjai, įsigydami turtą buvo įsitikinę, kad sandoris yra teisėtas ir niekieno interesų nepažeidžia. Jokių duomenų, žinių apie tai, kad parduodamas objektas susijęs su bankrutuojančia UAB „Kerida“ pirkėjai neturėjo iki to momento, kol buvo įtraukti dalyvauti šioje civilinėje byloje. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pirkėjai yra sąžiningi įgijėjai.

Ieškovas, pateikęs ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Turto, kuris buvo 2008 m. kovo 04 d. sutarties Nr.2-666 objektu, o būtent 0,1526 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertė gali būti nustatyta tik teisės aktų nustatytu būdu, o būtent darant šio turto įvertinimą sandorio sudarymo dienai. Ieškovas tokio įvertinimo nepadarė, o atsakovo įsigyto turto vertę pati bando nustatyti tik prielaidomis, bei akivaizdžiai klaidinant teismą. Ieškinyje nurodoma, kad 2006 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartimi Nr.LOAN 39813 UAB „Medicinos bankas" suteikė bendrovei „Kerida“ 140 000 Lt. kreditą administracinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas įrengimui ir kad šia suma tariamai išaugo minėto turto vertė. Visų pirma, konkretaus dydžio investicijos į turtą dar visiškai nereiškia, kad būtent tokiu pat dydžiu išaugo turto vertė. Antra, ieškovui puikiai žinoma, kad 2006 m. gruodžio 15 d. buvo nutraukta 2006 m. lapkričio 22 d. statybos rangos darbų sutartis, kuri buvo sudaryta tarp užsakovo UAB „Kerida“ ir vykdytojo UAB „Heraldijos statyba“. Būtent 2006 m. lapkričio 22 d. statybos rangos sutartimi buvo sulygta atlikti darbus už 133000 Lt. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apie kuriuos ir nurodo ieškovė savo ieškinyje. Nutraukus statybos rangos sutartį, minėti darbai apskritai nebuvo net pradėti. Tai yra, atsakovo pirkto nekilnojamojo turto vertė nebuvo padidinta, nes jokie darbai iš UAB „Kerida“ suteikto kredito atlikti nebuvo. Ieškovas, teigdamas, kad nekilnojamo turo vertė išaugo dėl padarytų jo pagerinimų, dėl atliktų darbų, šiuos savo teiginius turėtų pagrįsti tinkamais įrodymais. Kol kas ieškovės ieškinio teiginiai apie atsakovo įgyto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertę 2008 m. kovo 04 d. sutarties Nr.2-666 sudarymo metu, bei apie tariamai atliktus darbus, pagerinusius šio turto vertę, yra grindžiami tik prielaidomis.

Byloje esančioje 2008 m. rugsėjo 17 d. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ preliminaraus turto įvertinimo pažymoje Nr.NX08-046 yra nurodoma, kad atsakovo įgyto viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rinkos vertė 2008 m. kovo mėnesį galėjo būti apie 515 000 Lt. Tuo tarpu šio turto priverstinio pardavimo vertė 2008 m. kovo mėnesį galėjo būti apie 412 000 Lt. Taigi, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkoje 2008 metais susiklosčiusią ir visuotinai žinomą situaciją, kuomet nekilnojamojo turto vertė tik krito, jo pardavimai sustojo, o pardavėjai dėl tokios situacijos darė visokias nuolaidas, kad tik galėtų parduoti nekilnojamąjį turtą, 2008 m. kovo mėnesį sumokėta 500 000 Lt. kaina už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra ne tik reali, bet galėjo būti netgi ir mažesnė.

Prie bylos yra pateiktas UAB „Kerida“ 2008 m. vasario 27 d. galutinis komercinis pasiūlymas, įrodantis R. V. kontaktus su UAB „Kerida“ derantis dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sąlygų. Šis dokumentas akivaizdžiai įrodo, kad tikrasis turto pirkėjas buvo R. V., kuris netgi derėjosi dėl jo perkamo turto vertės.

2008 m. kovo 04 d. sutartimi Nr.2-666 nebuvo pažeisti UAB „Kerida“ kreditorių interesai, nes visos šiuo sandoriu gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriumi, kuriam parduodamas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipoteka. LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p. net numatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. LR Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje taip pat nurodoma, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Visais atvejais kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimais įkeistojo turto. Taigi, joks kitas kreditorius net negalėjo pirmumo teise pretenduoti į turtą, įkeistą hipoteka kreditoriui - AB Parex bankui. Vien dėl šios priežasties ieškovės ieškinys negali būti patenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatomis.