- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-95-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-95-278/2017 Teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00220-2016-3
2017 m. vasario 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir jos atstovo S. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-494-842/2016 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. M., A. T., A. R., institucijai, teikiančiai išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos rajono apylinkės teismo 2016-10-26 nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis R. M., jos atstovui S. B. paskirtos piniginės baudos, kiekvienam po 300 Eur.
2.Teismas nurodė, kad ieškovė kelis kartus reiškė analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reiškė nepagrįstus prašymus dėl išvadą teikiančios institucijos, teisėjos nušalinimo, nušalinimai buvo reiškiami prasidėjus teismo posėdžiams, atvykus byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams, be to, prieš reiškiant nušalinimą buvo siekiama paveikti teismą priimti ieškovei palankų procesinį sprendimą, nurodant, kad priešingu atveju bus reiškiamas nušalinimas. Nurodė, jog 2016-10-17 teismo posėdžio metu nušalinimas teisėjai pareikštas tik po to, kai esant paties ieškovės atstovo prašymui išklausyti trečiąjį asmenį G. M. atsakovas susisiekė su G. M. ir nurodė, kad ji netrukus atvyks į teismą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ir jos atstovas, nuolatos teikdami nepagrįstus prašymus ir reikalavimus, jų pareiškimui pasirinkdami tokį pateikimo laiką, kuris labiausiai trikdo teismo darbą, byloje dalyvaujančių asmenų laiką, piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, t.y. sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, negerbia teismo bei kitų proceso dalyvių.
Šalies argumentai
3. 2016-11-09 ieškovė ir jos atstovas pateikė teismui prašymą dėl nuobaudos panaikinimo, kuriame nurodė, jog bauda skirta jiems už piktnaudžiavimą teisėjos nušalinimo klausimu, nors teisėja negalėjo spręsti šio klausimo, nes prašymus dėl nušalinimo sprendžia teismo pirmininkas. Teigė, jog skirdamas baudas, teismas nutartyje nurodė niekuo nepagrįstas aplinkybes, pasisakė dėl visų jų veiksmų bendrai, tačiau byloje nėra duomenų, kad prašymus dėl nutarties išaiškinimo būtų teikęs ieškovės atstovas. Nurodė, jog atstovas minėtu metu negalėjo ieškovei suteikti pagalbos, nes dirbo su darbo santykiais susijusius darbus, todėl ieškovei pačiai teko aiškintis dėl 2016-10-10 nutarties išaiškinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymą dėl nuobaudos panaikinimo atmetė.
5. Teismas nurodė, jog baudos ieškovei ir jos atstovui buvo paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y., ieškovei ir jos atstovui teikiant iš esmės analogiškus prašymus dėl 2016-10-10 nutarties išaiškinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikiančios institucijos, teisėjos nušalinimų, įvertinus jų pateikimo momentus, kurie vertintini sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nepagarba teismui ir kitiems proceso dalyviams. Konstatavo, jog ieškovės ir jos atstovo netinkamas procesinis elgesys, kreipiantis su tapačiais prašymais, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir negali būti toleruojamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. M. ir jos atstovas S. B. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir jiems skirtas baudas panaikinti.
7. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl baudos panaikinimo, nesigilino į konkrečios bylos duomenis; neišnagrinėjo prašymo dalies dėl atstovo procesiniuose veiksmuose nedalyvavimo bei neišnagrinėjo prašymo dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
8. Teigia, jog teismas skundžiama nutartimi glaustesniais motyvais atkartoja 2016-10-26 teismo nutarties dalies (dėl baudų paskyrimo) motyvus, kuriais nurodoma, jog piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad nušalinimas buvo pareikštas bandant paveikti teismą, siekiant palankaus procesinio sprendimo priėmimo. Nurodo, jog tokie nutarties motyvai yra nepagrįsti, nes teisėja savo paaiškinime (rezoliucija) pirmininkei apie tai net neužsiminė, be to, šios faktinės aplinkybės nenagrinėtinos, kadangi jau buvo išspręstos teismo pirmininkės neskundžiama (įsiteisėjusia) nutartimi, kuria nebuvo nustatyta jokių neteisėtų jų bandymų paveikti teismą. Priešingu atveju, turėtų būti suteikiama galimybė pateikti papildomus paaiškinimus šiuo klausimu.
9. Nurodo, jog teisėja konstatavo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė ir tuo, jog nušalinimas teisėjai buvo pareikštas tik po trečiojo asmens iškvietimo į teismo posėdį, tačiau teisėja pati nusprendė visus prašymus nagrinėti vėliau, t. y. po liudytojų apklausos išsprendimo klausimo ir pati atidėjo ieškovės prašymų nagrinėjimą.
10. Apeliantų teigimu, teismo motyvai, jog pareikštas nepagrįstas nušalinimas Vaikų teisių apsaugos skyriui, yra nepagristi, šis prašymas buvo išspręstas neskundžiama 2016-09-29 nutartimi, dėl ko ieškovei (atstovui) buvo apribota teisė pateikti savo paaiškinimus dėl tokio prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Teismui įžvelgus galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius neskundžiamoje 2016-09-29 nutartyje CPK nuostatos netrukdė konstatuoti jų piktnaudžiavimo faktą ir tuo pačiu paskirti nuobaudą ieškovei, jos atstovui arba konstatuoti tokius galimus piktnaudžiavimo požymius, kad ateityje ieškovė, jos atstovas nedarytų panašaus pobūdžio veiksmų. Teigia, jog priimant minėtą nutartį teismas jokių pažeidimų ar galimų pažeidimų požymių nenustatė, kas ir yra faktinis bei teisinis byloje pagrindas konstatuoti, jog teismas jokių procesinės teisės pažeidimų iš ieškovės (ieškovo atstovo) pusės neįžvelgė. Be to, nesutinka su priimta 2016-09-29 nutartimi, nes Vaikų teisių apsaugos skyriui nušalinimas buvo reikštas ne formaliai, o konkrečiai nurodant kokia institucija šioje byloje gali pakeisti šį asmenį.
11. Teigia, jog teismui teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išimtinai susiję su teisėtų vaiko interesų apsaugos užtikrinimu ir šiais keliais prašymais buvo siekiama pateikti teismui objektyvius įrodymus.
12. Kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas nurodė ieškovės pakartotiną prašymą dėl 2016-10-10 nutarties išaiškinimo, neįsiteisėjus 2016-10-21 nutarčiai. Tokie teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti, nes teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama net ir teikiant antrąjį – patikslinantį (o ne pakartotinį) prašymą. Teigia, jog 2016-10-23 prašymu ieškovė buvo nurodžiusi kitus klausimus, kurie jai yra aktualūs, todėl teismo motyvas, jog ji teikia iš esmės analogišką prašymą, yra nepagrįstas. Be to, teisiškai ydingas teismo motyvas ir dėl pasinaudojimo apeliacijos teise, kadangi pasinaudoti apeliacija yra asmens teisė, o ne pareiga. Nurodo, kad teismas pasisakė bendrai dėl visų ieškovės ir jos atstovo veiksmų, tačiau byloje nėra duomenų, jog šiuos prašymus būtų teikęs ieškovės atstovas. Apeliantų teigimu, teismo motyvai yra nepagrįsti vien tuo, jog 2016-10-17 ir 2016-10-23 prašymai niekaip negalėjo įtakoti greitesnio ir teisingesnio bylos išnagrinėjimo, kadangi jie nebuvo reikšti teismo posėdžių metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2016-11-15 nutartis, kuria atmestas ieškovės R. M. ir jos atstovo S. B. prašymas dėl jiems skirtų baudų panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
15. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, domėtis proceso eiga, o CPK 95 straipsnyje įtvirtintos priemonės, taikytinos šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
16. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-94/2010, 3K-3-146/2013, 3K-3-52/2015 ir kt.).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje, kurioje ieškovei R. M. ir jos atstovui S. B. 2016-10-26 nutartimi yra skirtos piniginės baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku bei išlaikymo nustatymo. Minėta byla yra priskirta šeimos bylų kategorijai, todėl privalo būti nagrinėjama išsamiai, o tuo pačiu ir operatyviai, nes tai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, todėl ne tik teismas, bet ir tėvai privalo būti suinteresuoti, jog minėtų klausimų sprendimas nebūtų vilkinamas, nes tai gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko sveikai emocinei ir psichinei raidai.
18. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė R. M. teismui teikė net kelis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdama apriboti sūnaus buvimą atsakovui M. M. priklausančiame gyvenamajame name teigdama, jog statinys nėra baigtas statyti, yra nesaugus ir kt.. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas privalo nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, jų asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ir kt.. Byloje nėra duomenų, jog teismas nevykdė minėtų įstatymo nuostatų, todėl teismo įtraukimas į nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų svarstymą laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliantų teiginys, jog teiktais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo siekiama pateikti objektyvius įrodymus, vertintini kritiškai, nes 2016-04-11, 2016-04-27, 2016-05-27 informaciją apie atsakovo M. M. gyvenimo sąlygas teismui teikė nesuinteresuotas bylos baigtimi Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Aplinkybę, jog M. M. sodo pastato rekonstrukcija į vieno buto gyvenamąjį namą vykdoma pagal projektą, patvirtino šio skyriaus teismui 2016-08-18 persiųsta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus informacija. Bylos duomenys patvirtina, jog šiame name apie vienerius metus gyvena atsakovas M. M. su šeima. Ta aplinkybė, jog namas nėra apšiltintas, nebaigti įrengti įėjimo laiptai, neužbaigti stogo dengimo, langų dėjimo darbai ir kt., kas konstatuota antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2016-04-22 ir R. M. buvo teikiamas teismui, nebuvo pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovo gyvenimo sąlygos yra blogos ir dėl to būtina riboti vaiko buvimą šiame name. Siekdami įrodyti, jog atsakovo aplinka sūnui yra nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ieškovė ir jos atstovas, teikdami teismui analogiškus prašymų trikdė ne tik teismo, kitų valstybės institucijų darbą, bet ir trukdė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
19. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo darbui buvo trukdoma ir teikiant nepagrįstus prašymus dėl 2016-10-10 nutarties išaiškinimo, nors priimta nutartis yra aiški, suprantama, kaip tai iš esmės, atmetant R. M. atskirąjį skundą dėl 2016-10-26 nutarties, kuria atsisakyti išaiškinti nutartį, konstatavo apeliacinės instancijos teismas 2017-01-17 nutartimi. Ta aplinkybė, jog atskiri R. M. prašymai buvo teikiami ne teismo posėdžių metu, nereiškia, jog nepagrįstais prašymais nebuvo trikdomas normalus teismo darbas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę reikšti nušalinimus teisėjui, kitiems Civilinio proceso kodekse 64-67 straipsnių nuostatose nurodytiems asmenims, nes tokias teises jiems garantuoja ne tik Civilinio proceso kodekso nuostatos, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Tačiau pažymėtina, kad apeliantams bauda paskirta ne dėl to, kad jie pasinaudojo teise reikšti nušalinimus, bet dėl to, kad šia teise buvo naudojamasi nesavalaikiai bei asmenims, kuriems reikšti nušalinimus Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato. Iš bylos duomenų matyti, kad teisėjai pareikštas nušalinimas 2016-10-17 teismo posėdžio metu į kurį atvyko teismo kviesti liudytojai, teisėjai atsisakius suteikti informaciją ar bus naudojamasi CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata dėl pateikto ieškovės atskirojo skundo bei nutarus daryti keliolikos minučių pertrauką byloje dėl trečiojo asmens G. M. atvykimo į teismo posėdį. Nušalinimas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui pareikštas 2016-09-27 teismo posėdžio dieną, vienu iš nušalinimo motyvų nurodant Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016-08-22 pažymą. Kaip minėta aukščiau, teisė reikšti byloje nušalinimą minėtai institucijai nenumatyta, be to, pareiškime dėl nušalinimo R. M. nurodė, jog minėta kontrolieriaus pažyma buvo gauta dar 2016-08-29, todėl, tiek ieškovė, tiek jos atstovas, žinodami apie 2016-09-27 paskirtą teismo posėdį ne tik nepagrįstai byloje pareiškė nušalinimą, bet ir nesavalaikiai, nes pareiškus nušalinimus teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl minėti apeliantų veiksmai ne tik trikdė proceso eigą bet ir leidžia daryti išvadą, jog tuo buvo siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 95 str.). Nors apeliantai teigia, kad nušalinimas buvo teiktas Vaikų teisių apsaugos skyriui iki 2016-09-26 nepašalinus kontrolieriaus pažymoje nurodytų trūkumų, tačiau, jog trūkumai nebuvo šalinami, jokių įrodymų teismui nepateikta.
21. R. M. ir S. B. teigia, jog 2016-10-17 teismo posėdžio metu teisėja ieškovės prašymų nagrinėjimą atidėjo nutarusi apklausti liudytojus, todėl nebuvo savalaikiai pateikti ieškovės prašymai, tačiau teismas, pradėjus teismo posėdį išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims teisę pareikšti teismui nušalinimus, bet šia teise ieškovės atstovas nesinaudojo ir tik teismui atsisakius duoti paaiškinimus dėl teismo veiksmų, ieškovei pateikus atskirąjį skundą, S. B., posėdyje nedalyvaujant ieškovei, pareiškė nušalinimą teisėjai, kas rodo ne tik ieškovės atstovo siekimą paveikti teismą, iš anksto nurodant, jog nuo teismo paaiškinimo priklausys ar bus reiškiamas nušalinimas, bet ir neatitinka sąžiningo elgesio standartų, teigiant, jog savalaikiai reikšti nušalinimą trukdė teisėjos veiksmai.
22. Atmestini apeliantų teiginiai, jog teisėja pakartotinai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą, nes šį klausimą 2016-10-17 nutartimi išsprendė teismo pirmininko pareigas einanti teisėja, o tai, jog R. M. ir jos atstovui S. B. skiriant baudą buvo nurodoma, jog jie teikė nepagrįstą nušalinimą, tik vadovautasi 2016-10-17 nutartimi konstatuotu faktu. Dėl paminėto nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2016-10-26 nutartis, dalyje dėl baudų skyrimo bei 2016-11-15 nutartis yra priimtos pažeidžiant CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.
23. Apeliantai nurodo, jog priimant 2016-09-29, 2016-10-17 nutartis dėl pareikštų nušalinimų, jokie jų piknaudžiavimai procesinėmis teisėmis nėra konstatuoti, tačiau įstatymas teismui nedraudžia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis konstatuoti įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų elgesį viso ar dalies bylos proceso metu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog baudą apeliantams teismas skyrė nepagrįstai ir nesavalaikiai.
24. Apeliantas A. B. teigia, jog nagrinėjamoje byloje jis pradėjo dalyvauti tik nuo 2016-06-09 teismo posėdžio, todėl teismas privalėjo išskirti jo bei ieškovės veiksmus, konstatuojant piktnaudžiavimą procesu. Byloje nustatyta, jog apeliantas yra teisininkas, todėl jam keltini aukštesni reikalavimai nei ieškovei, kuri neturi pakankamai teisinių žinių. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog jie visi yra ruošti asmens, turinčio teisinių žinių, todėl neatmestina, jog nuo ieškinio pateikimo teismui R. M. konsultavo, ruošė prašymus pats apeliantas, kuris teismui reiškė reikalavimus ir nedalyvaujant ieškovei. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog abiejų apeliantų veiksmai buvo suderinti ir ieškovei teikiant prašymus dėl nutarties išaiškinimo, todėl darytina išvada, kad abu apeliantai sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
25. Paminėti bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog apeliantai, nagrinėjamoje byloje piktnaudžiavo procesinėmis teisės normomis, nes teikdami nepagrįstus, pakartotinus prašymus siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, tuo pažeidžiant ir nepilnamečio vaiko teises, trikdė normalų teismo darbą, eikvojo šalių laiką, todėl prašymas panaikinti jiems skirtas baudas, kurių dydis, įvertinus CPK 95 straipsnyje nustatytą (5 792 Eur) nėra akivaizdžiai neprotingas, atmestas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo motyvų, kurie iš esmės neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.
26. Dėl paminėtų motyvų naikinti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.