Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-14 · Administracinė byla Nr. I-1423-162/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
I-1423-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00854-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-1423-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00854-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

2014 m. spalio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-66-14 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. skundu (b.l. 19) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-66-14, kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-661-14 tuo pagrindu, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, Šiuo sprendimu pareiškėjas taip pat įpareigotas sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 100 Lt.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-661-14 teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo buvo paskirtas advokatas V. M. Teigia, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo nuvykęs pas advokatą, pateikė jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Advokatas, susipažinęs su sprendimu, pasakė, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pakeitimo bei priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pagrindo, nes teismas tokio prašymo netenkins. Pareiškėjas teigia nurodęs pasikeitusias aplinkybes, t.y. kad teismo sprendime parašyta, jog vaikas su motina gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu vaikas gyvena Rietave, kad vaiko motina trukdo matytis su vaiku, tačiau advokatas atsisakė parengti ieškinį. Parašė prašymą dėl advokato pakeitimo, tačiau jam buvo atsiųstas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.Taip pat nesutinka su sprendime nurodytu advokato sugaištu laiku, nes advokatas teisinę pagalbą teikė tik vieną valandą. Dėl nurodytų aplinkybių prašo sprendimą panaikinti.

Pareiškėjas A. G. prašo skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad prie priimant skundžiamą sprendimą, jam buvo pateiktas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas pateikti papildomus įrodymus, tačiau į šį raštą nereagavo, nes visą informaciją advokatui buvo pateikęs.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 27). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 28-32) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) nurodo, kad 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-661-14 pareiškėjui A. G. suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas V. M.

2014 m. gegužės 26 d. tarnyba gavo pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad advokatas atsisako rengti procesinį dokumentą. Tarnyba kreipėsi į advokatą V. M., prašydama pateikti raštišką paaiškinimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių. 2014 m. birželio 2 d. tarnyboje gautas advokato paaiškinimas, kuriame išsamiai išdėstyta, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013 pakeitimo, kadangi jokios faktinės aplinkybės, buvusios šio sprendimo priėmimo metu, nepasikeitė. Advokatas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma priežastis keisti bendravimo su vaiku tvarką yra vaiko gyvenamoji vieta Rietave, tačiau ši faktinė aplinkybė egzistavo ir bylos nagrinėjimo bei teismo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjo nurodoma priežastis sumažinti priteistą išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 300 Lt per mėnesį yra jo nedarbas, tačiau ši faktinė aplinkybė taip pat egzistavo bylos nagrinėjimo bei teismo sprendimo priėmimo metu.

Nurodo, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, advokato paaiškinimą, kitą turimą informaciją, nenustatė, kad tarp advokato V. M. ir pareiškėjo interesų konflikto nėra; taip pat nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių advokato pakeitimas būtų būtinas ir tikslingas. Siekiant įvertinti tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslingumą, tarnyba 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. (1.7.)SR-2115 paprašė pareiškėją ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d. raštu pranešti tarnybai, ar jam yra žinomos iš esmės pasikeitusios aplinkybės, galinčios turėti esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus. Jeigu tai, paprašė šias aplinkybes nurodyti ir pateikti jas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad jeigu iki nurodyto termino pabaigos jis tarnybai nepateiks prašomos informacijos, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Pažymi, kad iš pareiškėjo jokios informacijos negauta. Tarnyba, išnagrinėjusi advokato pateiktą paaiškinimą ir informaciją, nustatė, kad advokato nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išanalizuotais dokumentais ir teisės aktų normomis ir tarnyba neturi pagrindo abejoti advokato vertinimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui neperspektyvumo. Kadangi pareiškėjas nei tarnybai, nei advokatui nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių, kad jo turtinė padėtis ar kitos objektyvios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės išlaikymo teikimo ar bendravimo su vaiku tvarkos klausimams, iš esmės pasikeitė, jo reikalavimas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra nepagrįsti ir atstovavimas neperspektyvus. Tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirčiai ir principams.

Teigia, jog tarnyba 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-66-14 pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjui antrinė teisinės pagalbos teikimą, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu buvo apmokama 50 procentų antrinė teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Pagal advokato pateiktus duomenis apie sugaištą laiką nuo 2014 m. gegužės 14 d. teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą, apskaičiuota, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punkto nuostatomis, yra 100 Lt (išlaidos už laiką, skirtą konsultacijai teikti, susipažinimui su bylos medžiaga).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-66-14, kuriuo pareiškėjui A. G. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-661-14 bei pareiškėjas įpareigotas apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 Lt, panaikinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 33-40), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013, pakeitimo.

Klaipėdos tarnyba 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-661-14 (b.l. 59-60) suteikė pareiškėjui A. G. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. M.

Pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad jis 2014 m. gegužės 26 d. susitiko su antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, pateikė jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013, kurioje buvo išspręsti vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku bei išlaikymo klausimai ir prašė paruošti ieškinį, iškeliant reikalavimą pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes vaikas gyvena Rietave, o jis pats Klaipėdoje, taip pat sumažinti priteisto išlaikymo sumą iki 300 Lt. Advokatas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, ieškinį parengti atsisakė, kadangi toks ginčas būtų neperspektyvus.

Dėl šios priežasties pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo (b.l. 62).

Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, advokato V. M. 2014 m. birželio 2 d. paaiškinimą bei kitą turimą informaciją, nustatė, kad tarp advokato V. M. ir pareiškėjo interesų konflikto nėra, taip pat nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių advokato pakeitimas būtų būtinas ir tikslingas. Siekdama įvertinti tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslingumą, Klaipėdos tarnyba 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. (1.7.)SR-2115 (b.l. 68-70) paprašė pareiškėją ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d. raštu pranešti tarnybai apie jam žinomas iš esmės pasikeitusias aplinkybės, galinčias turėti esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, ir pateikti jas pagrindžiančius dokumentus. Klaipėdos tarnyba tokį prašymą grindė Civilinio kodekso 3.201 straipsnio bei Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Nurodė, kad jeigu pareiškėjo turtinė padėtis ar kitos objektyvios aplinkybės, turinčios esminės reikmės išlaikymo teikimo ar bendravimo su vaiku tvarkos klausimais, nėra iš esmės pasikeitusios, pareiškėjo reikalavimas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra nepagrįstas ir atstovavimas neperspektyvus. Pareiškėjas minėtu raštu buvo įspėtas, kad jeigu iki nurodyto termino pabaigos jis tarnybai nepateiks prašomos informacijos, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad prieš priimant skundžiamą sprendimą, jam buvo pateiktas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas pateikti papildomus įrodymus, tačiau į šį raštą nereagavo, nes visą informaciją advokatui buvo pateikęs.

Pareiškėjui nereaguojant į nurodymą pateikti įrodymus, Klaipėdos tarnyba 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-66-14 A. G. nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-661-14 bei įpareigojo apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 Lt, pervedant ją į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (b.l. 71-74). Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas bei šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, todėl analizuotini sprendime nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba.

Nagrinėjant administracinę bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog iškeltas ginčas neturės teisinės perspektyvos ir valstybės garantuojamo įgalioto atstovo teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi).

Atstovavimo byloje perspektyvumas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies), taip pat iš teismų pririmtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti antrinę teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-290/2011, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1359/2014).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gavusi antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pranešimą apie tai, kad paaiškėjo įstatyme nurodytos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo aplinkybės (tarp jų, jog atstovavimas byloje yra neperspektyvus), savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar advokato pranešime nurodytos aplinkybės ir visi konkrečiam atvejui reikšmingi faktiniai duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/2011, 2012 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2551/2012).

Klaipėdos tarnyboje 2014 m. birželio 2 d. buvo gautas advokato paaiškinimas (b.l. 64-65), kuriame išdėstyta, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013 pakeitimo, kadangi jokios faktinės aplinkybės, buvusios šio sprendimo priėmimo metu, nepasikeitė. Advokatas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma priežastis keisti bendravimo su vaiku tvarką yra vaiko gyvenamoji vieta Rietave, tačiau ši faktinė aplinkybė egzistavo ir bylos nagrinėjimo bei teismo sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjo nurodoma priežastis sumažinti priteistą išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 300 Lt per mėnesį yra jo nedarbas, tačiau ši faktinė aplinkybė taip pat egzistavo bylos nagrinėjimo bei teismo sprendimo priėmimo metu. Advokatas, išnagrinėjęs esamą situaciją, mano, kad teismas, priėmęs paruoštą ieškinį pagal A. G. reikalavimus, privalės bylą nutraukti Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba, išnagrinėjęs bylą, ieškinį atmes, nes bus nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-2084-642/2013 2013 metais pareiškėjas buvo pateikęs savo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir teismas jį iš dalies tenkino. Vaikas bylos nagrinėjimo metu gyveno Rietave, pareiškėjas privalėjo vaiką lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje – Rietave, pareiškėjo teigimu, vaikas ir dabar ten gyvena, lanko darželį, t.y. iš esmės bendravimo su vaiku klausimuose niekas nepasikeitė. Kaip teismo sprendime nurodyta, jeigu pareiškėjas pageidauja bendrauti su vaiku, pats privalo atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, - nesvarbu, kur vaikas gyventų, nes teismas sprendime to nekonkretizuoja. Advokatas nurodo, kad išlaikymo priteisimo metu (t.y. teismo sprendimo priėmimo metu) pareiškėjas A. G. nedirbo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl teismas iš A. G. priteisė po 500 Lt kas mėnesį, - šiuo metu niekas nėra pasikeitę, pareiškėjas taip pat nedirba, jo sveikata nepablogėjo, be to, situacija keičiasi ne jo naudai, nes, vaikui augant, jo poreikiai didėja. Advokatas pažymėjo, jog prašydamas sumažinti išlaikymo dydį, pareiškėjas privalo įrodyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis), o tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Remdamasis tuo, advokatas nurodė esant pagrindą nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikiamą pagal Klaipėdos tarnyba 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-66-14.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013 (b.l. 41-47) įrodo, kad nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Vaikas sprendimo priėmimo metu gyveno Rietave. Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina buvo gauti duomenys iš Rietavo vaiko teisių apsaugos skyriaus. Teismas sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra Rietave, tačiau tai netrukdo vaikui bendrauti su tėvu. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką nurodyta, kad A. G. vaiką pasiima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą. Spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas priteistą 500 Lt išlaikymą kas mėnesį motyvavo tuo, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio, reglamentuojančio bylos nutraukimo pagrindus, 3 punktas numato, kad teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi advokato V. M. pateiktą paaiškinimą ir informaciją, nustatė, kad advokato nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išanalizuotais dokumentais ir teisės normomis, todėl neturi pagrindo abejoti advokato – profesionalaus teisininko – vertinimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui A. G. neperspektyvumo, kadangi pareiškėjas nei advokatui, nei tarnybai nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių, kad jo turtinė padėtis ar kitos objektyvios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės išlaikymo teikimo ar bendravimo su vaiku tvarkos klausimais, iš esmės pasikeitė, todėl sprendė, kad reikalavimai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra nepagrįsti ir atstovavimas neperspektyvus, tolimesnės antrinės teisinės pagalbos teikimas prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirčiai ir principams.

Pareiškėjo teismo posėdyje pateikti rašytiniai įrodymai – 2013 m. liepos 3 d. Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. vykdomasis raštas nesudaro pagrindo išvadai, kad yra iš esmės pasikeitusi faktinė padėtis, buvusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013 priėmimo metu. Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamoji vieta yra Rietave (b.l. 79), o vykdomajame rašte – kad (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-81), tačiau pačio pareiškėjo teigimu vaiko gyvenamoji vieta yra Rietave.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjui tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Minėto straipsnio nuostatos inter alia įpareigoja asmenį bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (1 punktas), teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas Klaipėdos tarnybai ar advokatui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad aplinkybės, turinčios esminės reikšmės išlaikymo teikimo ar bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos klausimuose iš esmės pasikeitė, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos tarnyba pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo. Klaipėdos tarnybos pateikti argumentai vienareikšmiškai įrodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Skundžiamame Klaipėdos tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendime Nr. (1.31.)-TPD-66-14 aiškiai ir konkrečiai nurodyti nutraukti antrinę teisinę pagalbą motyvai bei pozicija dėl tokio pasirinkimo pagrįsta faktine medžiaga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus. Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo nutrauktas pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo yra pagrįstas ir teisėtas.

Skundžiamo sprendimo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 100 Lt, pervedant šią sumą į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Įpareigojimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas grindžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad jeigu buvo apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Kaip minėta, Klaipėdos tarnyba 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-661-14 suteikė pareiškėjui A. G. antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal minėta sprendimą, tarnyba privalėjo nurodyti mokėtiną antrinės teisinės pagalbos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

Klaipėdos tarnyba, nurodydama pareiškėjui apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tokį reikalavimą motyvavo, nurodytą mokėtiną išlaidų sumą detalizavo ir jos apskaičiavimą pagrindė teisės aktų normomis ir atitinkamais įrodymais. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal advokato V. M. pateiktus duomenis apie sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. pagal Klaipėdos tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-661-14, apskaičiuota, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu, yra 100 Lt, t.y. išlaidos už laiką, skirtą konsultacijai teikti, susipažinimui su bylos medžiaga (5 val. x 40 Lt x 50 proc.). Kitų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, nepatirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 Lt. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas V. M. yra įrašytas į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sąrašą Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtino Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), kurios nustato rekomenduojamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio skaičiavimo tvarką, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš asmenų, kuriems buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba. Pagal Rekomendacijų 3 punktą, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, t.y. advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ar pabaigimo rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ar kitose institucijose, kuriuose atliekami procesiniai veiksmai), kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą.

Byloje pateikta Klaipėdos tarnybos Finansų ir ūkio skyriaus 2014 m. liepos 14 d. pažyma Nr. 4.27-2L-116 (b.l. 63) patvirtina, kad 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu, yra 100 Lt. Pagal advokato pateiktus duomenis, konsultacijai teikti bei susipažinimui su bylos medžiaga skirta 5 val., o vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 Lt.

Pareiškėjas teigia, kad advokatas su juo bendravo tik vieną valandą, todėl tik šios trukmės išlaidos ir galėtų būti priteistos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, nes advokatas ne tik bendravo su pareiškėju, bet ir rengė Klaipėdos tarnybai pranešimą dėl pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą, kuriame nurodė visas antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybes bei jos teikimo nutraukimo dėl neperspektyvumo pagrindus. Minėta, jog Rekomendacijų 3 punktas numato, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas ne tik faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, bet ir pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu reikalavimas sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudarančių 100 Lt, pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-66-14 nutraukti pareiškėjui A. G. antrinės teisinės pagalbos teikimą palikti nepakeistą

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė