Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-1647-950/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
e2-1647-950/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16196-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Ieškovas
K. J.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1647-950/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16196-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Mikalauskaitei,dalyvaujant ieškovei K. J.,

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

nedalyvaujant atsakovui A. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui A. J., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir išlaikymo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. J. 2017-08-09 pateiktu ieškiniu prašė:

(1) pakeisti 2015-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24940-947/2015, nepilnamečiam vaikui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, nuo kreipimosi į teismą dienos (t.y. 2017-08-09) priteisiant iš atsakovo A. J. - 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise perduodant tvarkyti jai, t.y. ieškovei K. J.;

(2) pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo formą, priteisiant iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), vienkartine pinigine išmoka - 15250,00 Eur;

(3) priteistą valstybei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė K. J. 2017-08-09 pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2015-12-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24940-950/2015, buvo patvirtinta jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, remiantis kuria A. J. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. J. periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu paaugus vaikui ir padidėjus jo poreikiams, taip pat pasikeitus ekonominei situacijai minėto dydžio išlaikymo patenkinti visus N. J. poreikius neužtenka. Ji patiria dideles išlaidas maistui, nes N. J. yra jau 13 m., aktyviai sportuoja, sparčiai auga, todėl jam reikalingas sveikas ir pilnavertis maistas, vitaminai ir maisto papildai. Augančiam ir sportuojančiam jaunuoliui būtina turėti tinkamą avalynę ir rūbus, kurių kainos yra didelės. N. J. lanko ugdymo įstaigą, todėl didelė dalis lėšų reikalinga mokymosi priemonėms įsigyti, apmokėti ugdymo įstaigos organizuojamas ekskursijas ir išvykas. Reikalingos lėšos ir tinkamam nepilnamečio vaiko laisvalaikiui. Ji viena negali vaiko materialiai išlaikyti dar ir todėl, kad yra stipriai pablogėjusi jos sveikata, ji šiuo metu dėl sveikatos būklės niekur nedirba ir negali dirbti, turi neįgalumą, jai nuolat padeda jos tėvai – O. T. ir N. T., be kurių pagalbos ji su nepilnamečiu vaiku neišsiverstų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teikiamo nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis turi būti padidintas iki 250,00 Eur per mėnesį. Žino, kad atsakovas turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė ir gavo nemažą pinigų sumą. Atsakovas vėliau už daug mažesnę sumą įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, ieškovė mano, kad turi būti pakeista išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo forma ir išlaikymas N. J. už likusius 61 mėn. iki jo pilnametystės privalo būti priteistas vienkartine pinigine išmoka - 15250,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. J. papildomai paaiškino, kad nuo pat N. J. gimimo jo tėvas nedalyvavo vaiko gyvenime, jo nelankė. Išlaikymą atsakovas mokėjo iki 2015 m. Ji inicijavo teismo procesą, kurio metu buvo padidintas išlaikymas iki 190,00 Eur. Teismo proceso metu A. J. pasakė, kad nemokės išlaikymo. Paskutinį kartą gera valia išlaikymą atsakovas mokėjo 2015 m. balandžio mėn. Kadangi išlaikymas vaikui nebuvo mokamas, ji kreipėsi į antstolę. Norėdamas parduoti butą, atsakovas A. J. 2016-12-22 sumokėjo pagal antstolės išrašytą pažymą visą susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau 2017 m. atsakovas vėl neteikė N. J. jokio išlaikymo. Kadangi nuo paskutinio teismo proceso praėjo jau du metai, ji prašo padidinti išlaikymo dydį nuo 190,00 Eur iki 250,00 Eur, nes vaikas auga, nori atostogauti, mokykloje nori važiuoti į keliones, yra labai judrus ir aktyvus. Vaikas lankė krepšinį, karatė. Nuo 2015 m. ji patyrė du infarktus, turi invalidumą. Dėl to sumažėjo jos pajamos, ji negali niekur įsidarbinti. Šiuo metu jos pajamos siekia apie 180,00 Eur per mėnesį. Jokio vertingo turto neturi, su vaiku gyvena tėvų bute. N. J. yra sveikas, jokių rimtų ligų jam kol kas nėra konstatuota. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, ugdymo įstaigoje lanko nemokamus būrelius. Vaikas taip pat gauna nemokamą maitinimą. N. J. lanko ir baseiną, tai daro neoficialiai, tai jai kainuoja po 15 Eur per mėnesį. Antruoju ieškinio reikalavimu ji prašo pakeisti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo 15250,00 Eur išlaikymą N. J. vienkartine pinigine išmoka. Jai yra sunku morališkai kas du metus vaikščioti po teismus, bylinėtis, dėl to nuolat nervintis. Ji nežino, ar atsakovas turi galimybę sumokėti iš karto tokią sumą. Tačiau jos žiniomis, A. J. pardavė vieną butą, dabar turi kitą butą, gali būti, kad jam yra likusi nemaža pinigų suma.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į nagrinėjamoje civ. byloje suriktus faktinius duomenis yra tikslinga padidinti nepilnamečiam ginčo šalių vaikui N. J. teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Tačiau nesant jokių faktinių duomenų, kad atsakovas A. J. realiai turi ir yra pajėgus iš karto sumokėti 15250,00 Eur dydžio sumą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir turėtų būti atmestas.

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškovės K. J. 2017-08-09 pateiktą ieškinį Kauno apylinkės teismui nepateikė. Ieškovės ieškinys su priedais, taip pat kiti teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2017-08-25 Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, t.y. asmeniškai ir pasirašytinai. Atsakovas A. J. taip pat neatvyko ir į teismo posėdį. Teismo šaukimas jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos CPK 130 str. nustatyta tvarka, t.y. viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d., civilinė byla pagal ieškovės K. J. ieškinį išnagrinėta atsakovui A. J. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pateiktas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad nepilnamečio vaiko N. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė K. J., o tėvas yra A. J..

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2015-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24910-947/2015, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. J. įsipareigojo nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymui mokėti periodines išmokas, kiekvieną mėnesį, po 190,00 Eur iki vaiko pilnametystės.

2017-08-09 ieškovė K. J. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kurio pirmuoju reikalavimu ji prašo pakeisti 2015-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24940-947/2015, nepilnamečiam vaikui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, nuo kreipimosi į teismą dienos (t.y. 2017-08-09) priteisiant iš atsakovo A. J. - 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Minėtą reikalavimą ieškovė grindė iš esmės tuo, kad praėjus 2 metams po 2015-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė ekonominė situacija, vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jo poreikiai, kuriems patenkinti reikalinga didesnė išlaikymo lėšų suma. Be to, po anksčiau nurodytos teismo nutarties priėmimo žymiai pablogėjo jos sveikata, ji patyrė du infarktus, tapo neįgali, niekur nedirba, galimybių įsidarbinti dėl sveikatos būklės beveik nėra, todėl viena materialiai išlaikyti N. J. nebeišgali, o atsakovas jai nepadeda, neteikia net ir anksčiau priteisto dydžio išlaikymo.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010; ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2018-01-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 400,00 EUR. Pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 200,00 EUR. Kadangi abu tėvai turi vienodą (lygią) pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, tiek ieškovė K. J., tiek ir atsakovas A. J., privalėtų teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur.

Kaip buvo minėta anksčiau, teisinis pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui jau priteisto išlaikymo dydį yra arba iš esmės pasikeitę (išaugę) nepilnamečio vaiko poreikiai, arba iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

2015-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-24910-947/2015, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. J. įsipareigojo nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymui mokėti periodines išmokas, kiekvieną mėnesį po 190,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Nuo minėto Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo praėjo dviejų metų laikotarpis. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą sprendžia, kad per šį laikotarpį nepilnamečio ginčo šalių vaiko N. J. poreikiai iš esmės nepasikeitė. Jam šiuo metu yra 13 m. (2015 m. jam buvo 11 m.). N. J. lanko tą pačią ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini) gimnaziją), kurią lankė ir 2015 m. Ugdymo įstaigoje jam yra skirtas nemokamas maitinimas (tokia padėtis buvo ir 2015 m.). Jokių sveikatos problemų nuo 2015 m. N. J. neatsirado, jis yra visiškai sveikas. Ieškovė civ. byloje nepateikė ir jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog jos sūnus pradėjo lankyti kokius nors papildomus užsiėmimus ar pradėjo lavinti papildomus gabumus, ir tam reikalinga papildomų piniginių lėšų suma. Todėl atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai, kad nuo 2015 m. žymiai išaugo vaiko N. J. poreikiai. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad pakankama mėnesinė suma reikalinga nepilnamečiam vaikui N. J. išlaikyti (jo būtiniems poreikiams patenkinti) yra 400,00 Eur (t.y. šiuo metu galiojantis minimalios mėnesinės algos dydis).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje civilinėje byloje suriktus faktinius duomenis, sprendžia, kad nuo 2015 m. iš esmės pasikeitė pačios ieškovės K. J. turtinė padėtis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad patyrė du infarktus, tapo neįgali, realiai neturi galimybės įsidarbinti, jos gaunamos pajamas labai sumažėjo. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti faktiniai duomenys. Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad nuo 2017-09-12 K. J. yra praradusi 50 proc. darbingumo ir yra neįgalus asmuo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus Pažyma apie pajamas Nr. 02-29-2573 patvirtina, kad ieškovės pajamas sudaro tik gaunamos socialinės išmokos (socialinė pašalpa; išmoka vaikui; parama mokinio reikmenims įsigyti) - bendra 133,82 Eur suma per mėnesį. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar reikšmingų santaupų ieškovė taip pat neturi, neturi ji ir jokių transporto priemonių.

Atsakovas A. J. niekur nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus. Jokių duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti ir gauti darbinių pajamų, nagrinėjamoje civ. byloje nėra. A. J. vardu yra registruotas butas, esanti adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovas naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. AB „Swedbank“ pateikta informacija liudija, kad atsakovas reikšmingų santaupų banko sąskaitoje neturi. Atsakovas A. J. 2016-12-22 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė nuosavybės teise turėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 20000,00 Eur sumą. Tą pačią dieną už 10000,00 Eur sumą jis įsigijo kitą nekilnojamojo turto objektą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolės R. P. pažyma liudija, kad A. J. 2016-12-22 sumokėjo visą iki nurodytos dienos susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, taip pat avansu sumokėjo išlaikymo sumą už 2017 m. sausio mėn. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, nagrinėjamoje civ. byloje nėra.

Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas A. J. privalo teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei kad jis yra nustatytas 2015-12-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civ. byloje Nr. e2-24940-947/2015. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad: (1) ieškovė po 2015 m. tapo neįgali ir tik 50 proc. nedarbinga (tuo tarpu atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių sveikatos problemų jis neturi); (2) ieškovei tapus neįgaliai ir turint rimtų sveikatos problemų, akivaizdžiai pasunkėjo jos galimybės įsidarbinti (šiuo atveju nėra nustatytos jokios aplinkybės, trukdančios atsakovui susirasti vienokį ar kitokį darbą ir gauti didesnes ar mažesnes pajamas); (3) ieškovė neturi jokio vertingo turto (tuo tarpu atsakovas turi butą, automobilį, kas liudija, jog jis nepatiria išlaidų gyvenamajam plotui); (4) ieškovės gaunamos pajamos sudaro vos 133,00 Eur per mėnesį (atsakovo pajamos teismui nėra žinomos, tačiau jo materialinė padėtis negali būti laikoma bloga – jis 2016 m. sudarė kelis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, po ko jam turėjo likti gana nemaža pinigų suma; 2016 m. gruodžio mėn. atsakovas padengė visą buvusį išlaikymo N. J. įsiskolinimą); (5) su ieškove nuolat ir nepertraukimai gyvena ginčo šalių vaikas, dėl ko būtent K. J. neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo jam teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu vaiko aprūpinimo užtikrinimu (tuo tarpu atsakovas su sūnumi nebendrauja, jo nelanko, neprisiima net epizodinės rūpinimosi vaiku pareigos). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vaiko N. J. tėvas A. J. privalo teikti jam didesnio dydžio išlaikymą nei vaiko motina K. J. (išlaikymo proporcijos: A. J. - 250,00 Eur per mėnesį, o K. J. - 150,00 Eur per mėnesį). Vadovaujantis tuo, teismas pripažįsta, kad pirmasis ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Antruoju 2017-08-09 pateikto ieškinio reikalavimu ieškovė K. J. prašė pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo formą, priteisiant iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), vienkartine pinigine išmoka - 15250,00 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 3 d. numato, kad teismas, remdamasis šio straipsnio 1 d. nurodytų asmenų (t.y. vaiko, jo tėvo ar motinos, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro) prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t.y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. formų, priteisiant vaikui: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė K. J. reikalavimą pakeisti išlaikymo formą, vietoje periodinių išmokų priteisiant konkrečią pinigų sumą, grindė iš esmės tuo, kad atsakovas A. J. tinkamai ir savalaikiai nemoka periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui, jai sunku morališkai kas du metus vaikščioti po teismus, bylinėtis, dėl to nuolat nervintis.

Iš nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad atsakovas A. J. kurį laiką, t.y. nuo 2017 m. vasario mėn., nemoka išlaikymo savo sūnui N. J.. Kartu teismas pažymi, kad negalima teigti, jog atsakovas A. J. pareigą teikti savo sūnui išlaikymą visiškai ignoruoja. Kaip jau buvo minėta anksčiau, antstolės R. P. pažyma liudija, kad A. J. gera valia 2016-12-22 sumokėjo visą iki nurodytos dienos susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, taip pat avansu sumokėjo išlaikymo sumą už 2017 m. sausio mėn. Nors atsakovas nuo 2017 m. vasario mėn. gera valia ir neteikia išlaikymo, tačiau ieškovė K. J. pati teismo posėdžio metu nurodė, kad iš naujo dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka į antstolį nesikreipė. Todėl tikėtina, kad pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, pastarasis priverstine tvarka, naudodamas priverstinio vykdymo priemones, išieškotų iš atsakovo periodines išmokas N. J. išlaikymui, kas buvo sėkmingai padaryta anksčiau. Be to, nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog atsakovas A. J. turi ieškovės prašomą priteisti konkrečią pinigų sumą - 15250,00 Eur, kuri teismo vertinimu yra pakankamai didelė (ieškovas neturi banko sąskaitoje jokių santaupų; duomenų, kad jis gali turėti nurodytą sumą grynaisiais pinigais taip pat nėra).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ginčo šalių vaikui iki pilnametystės liko mažiau nei keturi metai, kas liudija, jog išlaikymo formos pakeitimas atsakovui realiai neturint ieškovės prašomos priteisti konkrečios pinigų sumos (15250,00 Eur) iš esmės nepadės užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovui gera valia nesumokant nurodytos pinigų sumos, ieškovė vis vien bus priversta kreiptis į antstolį dėl 15250,00 Eur sumos išieškojimo, o tokio dydžio sumos išieškojimas gali užtrukti daug ilgiau, nei kad vyktų išlaikymo periodinėmis išmokos priverstinis išieškojimas.

Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas pirmiausia yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nors ir nereguliariai, tačiau imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – 2016-12-22 jis sumokėjo visą iki nurodytos dienos susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, taip pat avansu sumokėjo išlaikymo sumą už 2017 m. sausio mėn. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei vėl kreipusis į antstolį ir pastarajam pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, atsakovas A. J. pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomos vykdys tinkamai.

Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, ieškovės K. J. 2017-08-09 pateikto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo formos pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, paskirto ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš dalies (50 proc. apimtimi) tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo A. J. valstybės naudai priteistinas 16,20 EUR dydžio žyminis mokestis už pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

2017-11-21 pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma liudija, kad ieškovei teiktinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80,71 Eur sumą. Iš dalies (50 proc. apimtimi) tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo A. J. valstybės naudai priteistina proporcinga nurodytų bylinėjimosi išlaidų dalis - 40,36 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 99 str.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 11,64 EUR dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Iš dalies (50 proc. apimtimi) tenkinus ieškinį, minėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės K. J. ir atsakovo A. J., t.y. po 5,82 EUR iš kiekvieno, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 187 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civ. byloje Nr. e2-24940-950/2015, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį:

priteisti iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - po 250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (t.y. 2017-08-09) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukte teise valdyti K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 16,20 EUR (šešiolika eurų ir 20 ct.) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Priteisti valstybės naudai iš A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 40,36 EUR (keturiasdešimt eurų ir 36 ct.) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630).

Priteisti valstybės naudai iš K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, po 5,82 Eur (penkis eurus ir 82 ct.) iš kiekvieno, teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas