Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1895-920/2016 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės R. G. priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi byloje patvirtino ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės R. G. taikos sutartį.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2017 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1895-920/2016 priėmimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui paduoti bei priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei R. G., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atnaujino Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, terminą paduoti prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, tačiau prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo atmetė.

Teismas nurodė, kad sudarydamos taikos sutartį šalys yra laisvos išspręsti ginčo klausimus, taip pat ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena šalis prisiima savo turėtas bylinėjimosi išlaidas (Taikos sutarties 6 p.). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį šią sąlygą nurodė ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Teismo vertinimu, nėra pagrindų, numatytų CPK 277 straipsnyje, papildomam teismo sprendimui šioje byloje priimti.

Atskiruoju skundu Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir jos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pareigą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, kurį parengia Tarnyba remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtinta Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacija pagal advokato pateikiamus duomenis apie jo sugaištą antrinės teisinės pagalbos teikimui laiką konkrečioje byloje. Toks atvejis, kai byloje sudaroma taikos sutartis, nėra numatytas tarp Rekomendacijoje įvardintų išlygų, kuomet prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo teikti nereikia ir tuo pačiu, tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebūtų priteisiamos.

Pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiamos teismui tikslu spręsti teismui klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (advokato sugaišto laiko antrinės teisinės pagalbos teikimui) priteisimo iš priešingos šalies, kuriam nėra teikiama antrinė teisinė pagalba, jeigu patenkinami asmens, gavusio antrinę teisinę pagalbą, reikalavimai. Tik teismas sprendžia klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 str. įtvirtintomis nuostatomis atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas. Dėl to teismo išvada prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tokių išlaidų atlyginimą. Tarnyba paskaičiavo, kad išlaidos už R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 101,33 Eur, todėl teismas turėjo ex officio spręsti šių išlaidų priteisimo iš ieškovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės R. G. priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės R. G. 2016 m. gruodžio 2 d. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Atsakovei R. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 13 sprendimu Nr. 2. l-(NTP-2)-16-T-35-224 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba.

Pirmosios instancijos teismas netenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priimti papildomą sprendimą byloje ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, motyvuodamas tuo, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, jog kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teismo argumentais nesutinka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 13 sprendimu Nr. 2. l-(NTP-2)-16-T-35-224 nusprendus teikti atsakovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus atsakovei advokatą, valstybė, o ne atsakovė, patyrė išlaidų. Todėl šalys, sudarydamos taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės patirtų išlaidų. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, kad teisės aktai proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką, juo labiau įtraukti į taikos sutarties sąlygas.

Tarnyba, apskaičiavusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, pateikė teismui pažymą, jog atsakovei buvo suteikta teisinių paslaugų už 101,33 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byla ir užbaigta taikos sutartimi, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra atskiros specifinės išlaidos, todėl jos turėjo būti paskirstytos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

Nagrinėjant atskirąjį skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta analogiška faktinėmis aplinkėmis civilinė byla Nr. 2S-779-555/2017, kurioje sukurtu precedentu teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.

Apeliantė prašo teismo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau savo prašyme apeliantė nenurodo, nei kurie atsakovės priešieškinio reikalavimai teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo patenkinti, nei kokią proporciją jie sudaro, nei konkrečios proporcingai apskaičiuotos valstybės patirtų išlaidų sumos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neištyrė ir nenustatė esminių bylos aplinkybių, reikšmingų apelianto prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręsti, netinkamai taikė CPK numatytas taisykles ir neatskleidė klausimo esmės, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės pašalinti nurodytų trūkumų, išnagrinėti šių aplinkybių ir išspręsti apelianto prašymo pagrįstumo klausimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį spręstina, jog klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu, be kita ko, suvaržant šalių teisę į apeliaciją, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.