Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) teikimą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuteistajam R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta galutinė 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir R. L. nubaustas galutine 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda. Be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu skirtas laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. kovo 18 d.

Teikimas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei (automobiliui) „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Šiuo nutarimu turto saugojimas patikėtas R. L., kuris nutarimą pasirašė. Iš bylos duomenų matyti, jog iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavus informaciją apie konfiskuotiną R. L. nuosavybės teise priklausančią ir jo paties saugomą transporto priemonę, VMI prie FM atstovas susisiekė su R. L., kuris informavo, kad konfiskuotina transporto priemonė priduota į metalo laužą. Taigi, R. L. įsipareigojo saugoti jam grąžintą saugotiną turtą, tačiau turto neišsaugojo (turtą pardavė į metalo laužą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad nei VMI prie FM teikime nurodytos konkrečios teisės normos, nei baudžiamojo proceso įstatymas apskritai, nesuteikia teisės šį klausimą spręsti nuosprendžio vykdymo metu, todėl teikimas negali būti tenkintas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog klausimus dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone pagal šio Kodekso 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. BPK 357 straipsnis, į kurį nukreipia BPK 362 straipsnio 1 dalis, reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymo tvarką. BPK 357 straipsnio 8 dalyje, leidžiančioje teismui kai kurias baudžiamojo poveikio priemones pakeisti kitomis, nenustatyta galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone. Tuo tarpu BPK 357 straipsnio 6 dalyje nustatyta nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, vykdymo tvarka, tačiau nenumatyta galimybė nuosprendį priėmusiam teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti dėl nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – turinio pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju iš VMI prie FM teikimo turinio matyti, kad teismo prašoma ne pakeisti nuteistajam R. L. paskirtą BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto konfiskavimą kita baudžiamojo poveikio priemone, o iš esmės prašoma pakeisti tos pačios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo turinį, nuosprendžio vykdymo metu pritaikant BPK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuojant ne pačią transporto priemonę, o išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vis dėlto, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Viešojoje teisėje taikomas principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl nesant aiškiai ir tiesiogiai įtvirtintos BPK normos, leidžiančios tokią procedūrą, teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis BPK 362 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pakeisti R. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Iš VMI prie FM teikimo turinio matyti, kad priimant sprendimą dėl R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pakeitimo į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, prašoma vadovautis BPK 362 straipsnio 3 dalimi. Šioje teisės normoje, be kita ko, nustatyta, kad dėl turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. BPK 342 straipsnyje išdėstyta nuosprendžio pateikimo vykdyti tvarka, o šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, jog dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – nuosprendis pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Taigi, BPK 362 straipsnio 3 dalis, nukreipianti į BPK 342 straipsnį, šiuo atveju taikytina sprendžiant pateikimo vykdyti klausimus, tačiau taip pat nesudaro teisinio pagrindo teismui nuosprendžio vykdymo metu spręsti dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybės teisė įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad konfiskuotas turtas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento tampa valstybės nuosavybe. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2021 sausio 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas (nuosprendis pagal BPK 41 straipsnį) įsiteisėjo 2021 m. kovo 18 d., todėl automobilis „Subaru Forester“ nuo šios dienos tapo valstybės nuosavybe. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuotą turtą atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju teikimą pateikusi institucija ir yra konfiskuoto daikto savininkė ir įgijo visas su juo susijusias teises. Taigi, nustačius aplinkybes, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip konfiskuoto daikto savininkė, prarado turtą dėl nesąžiningų asmenų veiksmų, ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Iš esmės tokia pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-14-697/2021, nors ir priimta administracinio nusižengimo byloje.

Kartu pažymėtina, kad VMI prie FM 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. RNA-15062 informavo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikdama prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį dėl R. L. patikėto areštuoto turto neteisėto perleidimo kitam asmeniui. Taigi, VMI prie FM turi teisę ieškinį pareikšti ir minimame ikiteisminiame tyrime, jei jis būtų tęsiamas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 362 straipsnio 1, 3 dalimis, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.