Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi, 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones trejiems metams, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 00.13 val. Vilniuje, Gabijos g., ties pastatu Nr. 23, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. gruodžio 24 d. vakare, kelintą tiksliai valandą neprisimena, būdamas Vilniuje, Rygos g., tikslaus adreso nurodyti negali, automobilių stovėjimo aikštelėje vienas gėrė alų. Neprisimena, kiek tiksliai išgėrė. Apie 23.50 val. įsėdo į savo automobilį „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiavo vienas link namų. Automobilis priklauso jam, nusipirko jį maždaug prieš 4-5 mėnesius. Nors automobilis nėra registruotas jo vardu, turi pirkimo-pardavimo sutartį. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti automobilį. Pasak kaltinamojo, neprisimena, kaip važiavo link namų, tačiau prisimena, kad važiuojant Gabijos gatve, pajuto stiprų smūgį. Vėliau atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Dėl šio įvykio jis gailisi (b. l. 82-84).

Liudytojas P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. O. ir važiuojant Vilniuje, Gabijos gatve, pastebėjo, kaip prieš jų tarnybinį automobilį, važiuojantis automobilis „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), trenkėsi į šalikelėje stovintį automobilį „Toyota“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko nurodytas automobilis atsitrenkė į automobilį „BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis „Subaru“ po smūgio apsivertė ant stogo. Apie eismo įvykį iš karto pranešė radijo ryšiu budėtojui, iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei gaisrininkus. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje esantis asmuo bandė išlipti iš automobilio, automobilyje asmuo buvo vienas. Kadangi automobilis rūko, padėjo vairuotojui išlipti iš automobilio. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį ir, ar turi vairuotojo pažymėjimą, pastarasis atsakė, kad alkoholį vartojo ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojas atsakė, kad nežino kur yra jo dokumentas. Padarius asmens dalinę apžiūrą, dešinės pusės kelnių galinėje kišenėje rado vairuotojo asmens tapatybės kortelę ir nustatė, kad automobilį vairavo R. L., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus R. L. blaivumą alkotesteriu, 00.14 val. nustatytas 2,33 promilės girtumas, o 00.34 val. – 2,34 promilės girtumas. Vairuotoją sulaikė ir pristatėme į Operatyvaus valdymo skyrių, automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 31-33).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 25 d., 00.14 val. R. L. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 00.32 val. – 2,34 promilių girtumas (b. l. 45-46).

Iš 2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,33 promilių girtumas, o antrojo – 2,34 promilių girtumas (b. l. 47).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. O. 2020 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo, vykusios apklausos metu (b. l. 69).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2020 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 25 d. apie 00.20 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., gavo pranešimą, kad Gabijos g. apsivertė automobilis „Subaru“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, policijos ekipažas V1718 paaiškino, kad važiuodami Gabijos gatve pamatė kaip link jų važiuojantis automobilis atsitrenkė į stovinčius automobilius ir apsivertė. Jiems priėjus prie automobilio vairuotojo paaiškėjo, kad tai yra R. L., kuris buvo neblaivus bei neturėjo vairuotojo pažymėjimo. R. L. 00.14 val. nustatytas 2,33,o 00.34 val. – 2,34 promilės girtumas. Apgadinti stovintys „Toyota“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobiliai (b. l. 70).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Subaru Forester“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. vasario 29 d. transporto priemonė išregistruota. Pagal pateiktą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nuo 2020 m. liepos 9 d. faktinis minėto automobilio savininkas – R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. gruodžio 24 d. vakare, būdamas Rygos g., automobilių stovėjimo aikštelėje vienas gėrė alų. Apie 23.50 val. įsėdęs į savo automobilį važiavo vienas link namų. Pasak kaltinamojo, neprisimena, kaip važiavo link namų, tačiau prisimena, kad važiuojant Gabijos gatve, pajuto stiprų smūgį (b. l. 82-84). Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris parodė, jog 2020 m. gruodžio 24 d. patruliuojant Vilniuje, Gabijos gatve, pastebėjo, kaip priešais važiuojantis automobilis „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), trenkėsi į šalikelėje stovintį automobilį „Toyota“, kuris atsitrenkė į automobilį „BMW“ ir minėtas automobilis „Subaru“ po smūgio apsivertė ant stogo. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje esantis asmuo bandė išlipti iš automobilio. Kadangi automobilis rūko, padėjo vairuotojui išlipti iš automobilio. Nustatyta, kad automobilį vairavo R. L., kuriam alkotesterio pagalba 00.14 val. nustatytas 2,33,o 00.34 val. – 2,34 promilės girtumas (b. l. 31-33). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas P. O. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 69). Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina bei detalizuoja ir policijos pareigūno D. A. 2020 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie įvykį, kad 2020 m. gruodžio 25 d. apie 00.20 val., patruliuojant gavo pranešimą, kad Gabijos g. apsivertė automobilis „Subaru“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas yra neblaivus. Įvykio vietoje policijos ekipažas V1718 paaiškino, kad važiuodami Gabijos gatve pamatė kaip link jų važiuojantis automobilis atsitrenkė į stovinčius automobilius ir apsivertė. Nustatyta, kad vairavo R. L., kuris buvo neblaivus bei neturėjo vairuotojo pažymėjimo. R. L. 00.14 val. nustatytas 2,33, o 00.34 val. – 2,34 promilės girtumas. Apgadinti stovintys automobiliai „Toyota“ ir „BMW“ (b. l. 70). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, kartu patvirtina 2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 47), be to, iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 25 d., 00.14 val. jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 00.32 val. – 2,34 promilių girtumas (b. l. 45-46). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, R. L. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 00.13 val. Vilniuje, Gabijos g., ties pastatu Nr. 23, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. L. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo leisti baudą sumokėti per dvejus metus (b. l. 169-170).

Dėl R. L. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – yra jauno amžiaus, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, šią veiką padarė neišnykus teistumui, be to, daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis (b. l. 113-152), be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, R. L. linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad R. L. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos yra besiformuojančios neigiama linkme. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 00.14 val. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 13.52 val. (b. l. 20-23, 26). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Teismas, įvertinęs R. L. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti per dvejus metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – dvejus metus.

Kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-96) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 100-103) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. L.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tamsiu paros metu miesto mikrorajone, kur tiek automobilių eismas, tiek jų parkavimas gatvėje gana intensyvus, apgadino dvi transporto priemones, praeityje teistas už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 25 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal pirkimo-pardavimo pateiktą sutartį priklauso jam. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. L. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, apgadino du automobiliu, jo paties automobilis apsivertė ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad R. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė R. Dzimanavičienė 2021 m. sausio 6 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio faktinis savininkas pagal pateiktą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2020 m. liepos 9 d. yra R. L., nustatydama visišką nuosavybės teisių apribojimą, nustatant terminą nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. (b. l. 153-155). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 00.14 val. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 13.52 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti R. L. nubaustu galutine 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda.

Paskirti R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2021 m. sausio 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Subaru Forester“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. balandžio 6 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nustatyti R. L. dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvejų metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke “Luminor Bank” AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.