Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei A. M.-J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M.-Jsionienės ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdo, tad laikytina, kad atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir datą pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymų ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodyta, jog A. M. – J. su nepilnamečiais vaikais R. M. ir G. M. gyvena kartu su savo tėvais Z. ir R. M., tėvams priklausančioje sodyboje. Namuose tvarkinga, švaru yra visi buičiai reikalingi daiktai, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. R. mokosi Kriūkų vidurinėje mokykloje, o G. auga namuose. Šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Išvadoje nurodoma, kad ieškovė nurodė, kad G. M. tėvas yra A. B., ir ieškovė su mergaitės tėvu ją kartu augino pusantrų metų. Vėliau jie išsiskyrė ir nuo to laiko A. B. neteikia dukrai jokio išlaikymo, nesirūpina jos auklėjimu ir ugdymu. Išvadoje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išvadą teikianti institucija su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio neprieštarauja, išlaikymo dydį palieka nustatyti teismui, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu

Teismui nustačius, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, byloje galėjo būti taikomas vienas iš išimtinių procesinių dokumentų įteikimo būdų: įteikimas kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 129, 130 straipsniai). Pažymėtina, kad šie procesinių dokumentų įteikimo būdai yra tiesiogiai susiję su siekiu užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatyti skirtingų šalių interesų pusiausvyrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad proceso ištęsimas neribotam laikui, siekiant išsiaiškinti vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų adresą, gali būti nesuderinamas su teisinio tikrumo principu ir tinkamu teisingumo vykdymu (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, No. 69829/01, 2672/03, decision of 10 April 2003). Nagrinėjamoje byloje atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo tinkamumas nagrinėjamoje byloje vertintinas atsižvelgiant į kelis kriterijus. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, jog tokios galimybės byloje nėra (CPK 130 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. G. R. v. M. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2009). Be to, nagrinėjama byla, yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiamas vaiko išlaikymo, kuris turi būti teikiamas nepertraukiamai, klausimas. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos visos priemonės, būtinos atsakovo gyvenamajai, ar darbo vietai nustatyti, buvo paskelbta atsakovo paieška. Po paieškos nutraukimo ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba spręsti klausimą dėl kuratoriaus skyrimo, tačiau ieškovė nenurodė asmenų, galinčių atlikti kuratoriaus pareigas. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, buvo išnaudotos visos galimybės skirti kuratorių bei siekiant operatyvesnio proceso atsakovui dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje nustatyta, jog A. M. – J. ir atsakovas A. B. turi nepilnametę dukrą G. M., gimusią (duomenys neskelbtini0. (b.l. 8). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Šioje byloje atsakovas A. B. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl apsunkino teismo pareigą nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva gautos informacijos iš SODROS duomenų bazės nustatyta, jog A. B. Lietuvoje niekur nedirba, prie dukros išlaikymo neprisideda. Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, kas leidžia daryti prielaidą, jog atsakovas gauna pajamų. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki G. M. pilnametystės. Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, jog ieškovė motina gauna apie 500 Lt pašalpų, šiuo metu nedirba, nes augina mažametę dukrą. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Nepilnametė G. gyvena su motina ieškovės tėvams priklausančioje sodyboje, buitis gera. Remiantis ieškovės paaiškinimu, G. reikia pinigų rūbams, maistui, lavinimo reikmenims, higienos, laisvalaikio prekėms, būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus vaiko bendruosius poreikius, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, pajėgus tinkamai vykdyti tėvo pareigas, į tai, kad nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, į tai, kad vaiko motina dėl mažo vaiko amžiaus šiuo metu negali dirbti, į tai, kad ieškovė užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus, todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir iš atsakovo priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. M.. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šiuo metu nedirba arba, darant prielaidą jog nedirba, siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo.

Taigi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, atsakovui teikiant 300 Lt dydžio išlaikymą, ieškovei teikiant atitinkamo dydžio išlaikymą, bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis užtikrins minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, buitines sąlygas, jo vystymąsi ir lavinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. M. - J.

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-03-05 iki 2012-03-19. Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. B. kartu su ieškove mergaitę augino pusantrų metų, tai yra iki 2009 sausio mėn. Tad teismas konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2009-03-14 iki 2012-03-14. Įstatymas nenumato galimybių sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat ir atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių negalėjo teikti išlaikymo, tad darytina išvada, kad nėra pagrindo sumažinti susidariusį įsiskolinimą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, žyminis, kuris yra 108 Lt už išlaikymo priteisimą, bei 324 Lt už įsiskolinimo priteisimą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt dydžio per mėnesį materialinį išlaikymą nepilnametei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-14 iki jos pilnametystės.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dešimties tūkstančių aštuonių šimtų Lt (10800 Lt) materialinį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-03-14 iki 2012-03-14.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę A. M. – J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti G. M. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 432,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.