Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-487/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
1-100-487/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00049-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis
J. D.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-487/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00049-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.7.2; 1.2.18.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė,

sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei, Žibutei Stauskaitei, Aleksandrui Zujevui, Linai Žalaitei, Daivai Kokštaitei, Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Kasperavičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,kaltinamajam J. D.,civilinio ieškovo atstovui T. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. 10 MGL (1300) Lt bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. (4 epizodai), 223 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą:

jis, nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04 pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 1 dalies nuostatą „Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu“ bei to paties įstatymo 16 str. 3 dalies nuostatą „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“ ir 4 dalies nuostata „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, nes laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-01-25 visiškai neorganizavo ir netvarkė savo vadovaujamos bendrovės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, nes nepateikti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei pirminiai dokumentai, todėl nėra galimybės įvertinti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei nėra galimybės nustatyti, ar Bendrovė šiuo laikotarpiu vykdė ūkinę finansinę veiklą.

Taip pat J. D. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04 pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) eidamas UAB “(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti bendrovei perduotą turtą, iššvaistė jam patikėtą turtą – pagal 2007-11-06 sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), bei 2007-11-06 ir 2007-11-08 priėmimo-perdavimo aktą gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti balninius vilkikus: VOLVO FH12, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 135 398,76Lt vertės, VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 135 398,76Lt vertės, VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 135 398,76Lt vertės, VOLVO FH12 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 135 398,76Lt vertės, MAN TGA 18.390 XXL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 154 138,97 Lt vertės, bendros 695 734,01 Lt vertės. Tai yra jis, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. A. išduotą leidimą sudaryti subnuomos sutartį, tačiau, neturėdamas leidimo sudaryti panaudos sutartį, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, 2008-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė automobilių panaudos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. U., pagal kurią 2008-03-05 perdavė minėtai įmonei laikinai ir neatlygintinai naudotis minėtus automobilius, o 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti šiuos automobilius, jų negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jų grąžinimo, nors laikotarpyje nuo 2008-07-08 iki 2008-10-02 jis pats ėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tuo padarydamas UAB “(duomenys neskelbtini)” 695 734,01 Lt turtinę žalą, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d., padarymu.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04 pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. 9 eidamas UAB “(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti bendrovei perduotą turtą, iššvaistė jam patikėtą turtą - pagal 2008-01-04 sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti automobilį VW PHAETON 5.0 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 67 393,51 Lt vertės. Tai yra jis, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, perdavė minėtą automobilį naudotis V. K., o 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti minėtą automobilį, jo negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jo grąžinimo, tuo padarydamas UAB “(duomenys neskelbtini)” 67 393,51 Lt turtinę žalą, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d., padarymu.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04 pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) eidamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti bendrovei perduotą turtą, iššvaistė jam patikėtą turtą - pagal 2008-03-31 sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” į.k. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) automobilį AUDI A8L, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 167 060,31 Lt vertės ir pagal 2008-03-31 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - automobilį BMW 645 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 122 593,53 Lt vertės, gautus 2008-03-31 priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti. Tai yra jis, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, 2008-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė automobilių nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. U., pagal kurią minėtus automobilius išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtas sutartis ir pareikalavus grąžinti šiuos automobilius, jų negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jų grąžinimo, nors nuo 2008-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir nuo 2009-04-03 iki 2009-05-08 J. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, tuo padarydamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) 289 653,84 Lt turtinę žalą, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d., padarymu.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04 pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) eidamas UAB “(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti bendrovei perduotą turtą, iššvaistė jam patikėtą turtą - pagal 2008-05-15 sudarytą lizingo sutartį Nr.1080526 su UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“), bei 2008-05-15 priėmimo-perdavimo aktą gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti automobilį Audi A8L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 311,20 Lt vertės. Tai yra jis, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, pagal 2008-05-30 nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išnuomojo minėtą automobilį R. Š., o 2009-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti minėtą automobilį, jo negrąžino ir 2009-09-01 išnuomojo jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius D. T., tuo padarydamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” 75 311,20 Lt turtinę žalą, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d., padarymu.

Kaltinamojo kaltė buvo grindžiama liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytiniais dokumentais. Šiuos duomenis teismas ištyrė teismo posėdžio metu, pripažindamas juos tinkamais įrodymais.

Kaltinamasis J. D. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino, teismo posėdyje duoti parodymus atsisakė bei teismui pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog maždaug 2006 metais, dirbdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dukterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, susipažino su V. P., kuris buvo nuolatinis įmonės klientas, o vėliau tapo kompanionas. Maždaug 2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždaryta, tačiau santykius su V. P. jis palaikė. 2007 metų rudenį V. P. J. D. pasiūlė iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ partnerių M. J. ir A. J. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. P. jį įtikino, kad verslas bus pelningas. Taip pat paaiškino, jog J. D., kaip fizinis asmuo, nebus atsakingas. Jam buvo nurodyta, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ turės verslo kontraktus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri irgi buvo dukterinė „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonė, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus pasirašoma sutartis biokuro pervežimui. Derybas dėl sutarties vedė V. P.. Įtikintas V. P., pasitikėdamas juo, J. D. nusprendė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tuo metu šios įmonės direktoriumi buvo L. P., kurio jis asmeniškai nepažinojo, juos supažindino V. P.. Tuo metu vyko derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vilkikų įsigijimo lizingo būdu, jas vedė L. P. ir V. P.. Iš V. P. J. D. gavo nurodymą vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašyti lizingo dokumentus, atvykęs J. D., kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pasirašė laidavimo sutartis dėl 12 vilkikų, direktorius L. P. - dėl 12 vilkikų. Šiame versle, priešingai nei V. P., J. D. buvo naujokas. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo vilkikus, turėjo būti pasirašytos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl biokuro, tačiau sandėris nepavyko, todėl V. P. ėmė ieškoti vilkikų nuomotojų. Visos subnuomos sutartys buvo pasirašinėjamos tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu.

Maždaug 2008 m. vasario – kovo mėn., L. P. išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, V. P. pasiūlius, šios įmonės direktoriaus pareigas perėmė J. D.. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportas buvo nuomojamas daugeliui nuomininkų.

2008 metų pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu įsigyti vilkikai buvo išnuomoti pagal sudarytą panaudos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai ir faktiškai jie buvo išnuomoti subnuomos pagrindais, nes V. P. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. U., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės už bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo įmokas tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo naudos. 2008 metu vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U. išėjo iš šios įmonės direktoriaus pareigų. V. P. šias pareigas užimti pasiūlė J. D., jis to nenorėjo, kadangi neturėjo patirties bei nenorėjo prisiimti atsakomybės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dirbo virš 200 darbuotojų, ši įmonė turėjo savo lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto servisą, tuo metu nuomojo virš 40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vilkikų. Tačiau V. P. jam prižadėjo, jog šias pareigas reikės užimti laikinai, kol suras kitą direktorių. Be to, V. P. paaiškino, kad jis pats prižiūrės šios įmonės vilkikų parką, valdys ūkį kartu su darbuotojais. Eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, J. D. pastebėjo, jog kurį laiką nėra mokamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo įmokos ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug skolininkų, kurie su įmone neatsiskaitinėja. Dėl šių aplinkybių V. P. nieko nepaaiškino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. D. bendravo su D. A. bei E. P., kurie pasiūlė įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Jis pasiūlymu susidomėjo. Tuo metu, kol vyko šios įmonės turto įkeitinėjimas, grąžinti vilkikų niekas neprašė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais buvo suderinta, kad, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengs už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikų lizingo įsiskolinimą, vilkikai iškart būtų perlizinguoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tuo metu V. P. direktoriumi paskyrė R. B., o J. D. iš įmonės direktoriaus pareigų pasitraukė. 2008 metų rudenį J. D. skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei domėjosi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įkeitimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos, buvo informuotas, jog derybos vyksta sklandžiai. Tą patį jam patvirtino ir V. P. bei R. B., kuriais jis patikėjo.

2009 metų pradžioje R. B. netikėtai mirė. Kurį laiką realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. P.. Nuo 2009-01-16 bendrovės valdyba į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas paskyrė A. L.. V. P. perdavė naujajam direktoriui A. L. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus. Kaip A. L. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir įmonės dokumentus, J. D. nežino. A. L. toliau tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto ir automobilių įkeitimo bei paskolos gavimo reikalus. 2009 m. kovo ar balandžio mėnesį J. D. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)i“ yra iškelta bankroto byla. Nuo tada, supratęs, jog prarado savo verslą ir investuotus savo pinigus, J. D. pradėjo daug gerti, susirgo depresija, gydėsi, vartodamas stiprius vaistus, neturėjo laiko ir noro rūpintis nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais. 2009 m. gegužės mėnesį, būdamas neblaivus, jis susitiko su A. L., kuris jam davė pasirašyti kažkokius popierius. Anot J. D., V. P., žinodamas, kad tą dieną jis vartojo alkoholį bei vaistus nuo depresijos, tuo pasinaudojo, atsiųsdamas A. L. pasirašyti dokumentus. Tuose dokumentuose buvo nurodyta, kad neva jam perduodamas turtas - vilkikai ir puspriekabės, tačiau kaip paaiškėjo tyrimo metu, visi vilkikai, įskaitant Volvo FH12 (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SHMITZ, V. P. buvo išvežti iš Lietuvos ir palikti Baltarusijoje, t.y. jų šių aktų pasirašymo metu Lietuvoje jau nebuvo. Todėl akivaizdu, kad šiais raštais jis buvo suklaidintas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutarčių pagrindu buvo išsinuomojusi automobilius „Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini) ir BMW 645, v.n. (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jau buvo įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir perėmusi įmonės valdymą, buvo nuspręsta visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl minėti automobiliai buvo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kol automobiliai buvo nuomojami šiai įmonei, V. P. jam duodavo pinigus sumokėti už juos lizingo įmokas. Po R. B. mirties J. D. sužinojo, kad R. B. automobilius buvo pernuomavęs tretiesiems asmenims, V. P. minėjo, jog automobilius Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini) ir BMW 645, v.n. (duomenys neskelbtini) suras ir juos grąžins UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Su UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovais bendravo V. P., J. D. pats lizingo bendrovei pranešė, jog būtų bendraujama būtent su V. P., kadangi jis žino, kur yra minėti automobiliai. Pats V. P. pažadėjo surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius bei vėliau pranešė, jog jis išsiaiškino, kas važinėja minėtais automobiliu BMW 645, v.n. (duomenys neskelbtini), apie tai nurodė lizingo įmonei, kad ji paskelbtų paiešką.

Taip pat J. D. nurodė, kad automobilis Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota mokiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientui R. Š., kuris ketino vėliau įsigyti minėtą automobilį. Prasidėjus ekonominei krizei, R. Š. šio automobilio įpirkti neįstengė, todėl automobilis Audi A8, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo perlizinguotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia bendrove pasirašius nuomos sutartį. Pažymi, kad automobiliu VW Phaeton, v.n. (duomenys neskelbtini) važinėjo V. P.. Vėliau šiuo automobiliu susidomėjo bei jį ketino įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K., kuris buvo geras V. P. draugas. V. K. paėmė automobilį išbandyti, teigdamas, kad susitvarkys finansavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei mokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba lizingo bendrovei įmokas už automobilį. Po kiek laiko V. K. ėmė vengti bendrauti su J. D., nemokėjo įmokų, todėl J. D. susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu E. P. bei jį informavo, kad automobiliu VW Phaeton važinėja būtent V. K., kuris vengia automobilį grąžinti. Po kiek laiko sužinojo, kad lizingo bendrovė paskelbė paiešką, o V. K. buvo sulaikytas, automobilis grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

J. D. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo vedama, kadangi ši įmonė nuo 2009 metų jokios ūkinės – finansinės veiklos nevykdė. Nurodo, kad 2010 m. birželio 13 dieną J. D. buvo pagrobtas iš gyvenamosios vietos trijų nepažįstamų vyrų, vežiojamas po miestą, jam buvo grasinama, o, nuvežus į mišką netoli Panevėžio, buvo reikalaujama grąžinti 200 000 Lt skolą, kadangi jo verslo partneris V. P. slapstėsi. Sutiko, nes buvo išsigandęs. Į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi bijojo dėl savo gyvybės.

Iš 2012-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškininio pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė reiškia civilinį ieškinį 695734,01 Lt sumai dėl lizingu pateikto turto pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (balninių vilkikų), kuris negrąžintas, likutinės vertės (t.2 b.l.17).

Iš 2013-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė patikslino pareikštą ieškinį, nurodydama, kad pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžinto turto vertė iš J. D. priteista Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad likusio negrąžinto turto vertė sudaro 424936,49 Lt (t.7 b.l.185-187).

Civilinio ieškovo UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas T. K. palaikė byloje pareikštą ir patikslintą civilinį ieškinį, prašė iš kaltinamojo J. D. priteisti 424936,49 Lt, kurį sudaro pagal tris lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžinto turto- balninių vilkikų neišpirkta vertė. Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad pagal lizingo sutarties sąlygas, negrąžinus turto, klientas įsipareigoja turtą grąžinti ir atlyginti nuostolius t.y. papildomas išlaidas tarp neišpirktos turto vertės ir jo pardavimo; kadangi nagrinėjamoje byloje turtas nebuvo grąžintas, prašoma priteisti neišpirktą turto vertę. Civilinis ieškovas yra kreipęsis civilinio proceso tvarka priteisti neišpirktą turto vertę iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. D. kaip laiduotojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir vyksta bankroto procedūra, civilinis ieškovas šiame procese yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą ir yra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju J. J. parodė, jog J. D. pažįsta, kadangi yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Jis maždaug prieš šešis metus sunkvežimiu MAN kartu su kitais keturiais vairuotojais važiavo pro Baltarusiją į Maskvą, vežė krovinį – džinsus, kitus rūbus. Kelionė užtruko savaitę. Direktoriaus, kuris vadovavo jų darbui, pavardės nežino, tik jo vardą – Virgis. J. J. nurodė, jog V. liepė automobilį palikti Rusijoje. Važiuojant kitą kartą automobiliu VOLVO, jis nebuvo praleistas pro Baltarusijos sieną. Kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo VOLVO markės automobilių, jis nežino. Toje kelionėje, kai grįžo be vilkikų, vairavo automobilį MAN, nors Maskvoje, vežant krovinį į reikiamą vietą, vairavo ir kitus automobilius, kokius - negali nurodyti. Nurodymus, kur važiuoti ir iškrauti krovinius, telefonu davė V., kurio pavardė galėjo būti P.. Kelionei į Maskvą J. D. nevadovavo, jo nurodymų nėra gavęs.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. G. parodė, jog J. D. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, pas kurį nuo 2007-11-12 iki 2009-01-19 dirbo vyr. buhaltere. Šios įmonės akcininku buvo J. D.. Jai pradėjus dirbti šioje įmonėje, direktoriaus pareigas ėjo L. P., o po kelių mėnesių direktoriaus pareigas pradėjo eiti J. D.. Kartu su J. D. tuo pat metu į darbą konsultantu buvo priimtas V. P.. Įmonės ofisas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo J. D.. Ji turėjo teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu daryti pavedimus iš įmonės banko sąskaitos, tačiau nusiimti pinigų iš sąskaitos ji negalėjo. Banko sąskaitos generatorius buvo pas ją. Ji išėjo iš darbo savo noru, nes pastoviai vėluodavo atlyginimas. Ji matė, kad įmonė yra blogai valdoma, nevykdo jokios realios veiklos, skolos auga, o J. D. darbe nesirodo. Atsakydama į klausimus, liudytoja parodė, jog J. D. pradžioje dirbdavo kartu su V. P., o jau 2008 metų pabaigoje ji V. P. nematydavo, J. D. į darbą taip pat atvykdavo retai. Buvo sudėtinga dirbti, kadangi jai teko savarankiškai atleidinėti darbuotojus, tartis su Sodra, J. D. nebuvo įpareigojęs kitų asmenų pasirašyti finansinius dokumentus, todėl ir save iš darbo atleido pati.

Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mažai veiklos: fiziniams asmenims buvo nuomojami bei pernuomojami lengvieji automobiliai. Kai vilkikai dar buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo gal 4-5 vairuotojai, reisų buvo nedaug. Kadangi krovinių pervežimo verslas nesisekė, vilkikai be priekabų buvo išvežti į Panevėžį bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį, o vairuotojai atleisti. Automobiliai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kol buvo finansinės galimybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilius mokėjo lizingo įmokas, tačiau už kokius tris mėnesius lizingo įmonei liko skolingi. Įmokos bankui buvo mokamos kartas nuo karto, kai būdavo pinigų ir kai gaudavo tokius nurodymus iš J. D.. Paskutiniu metu didžiausią pinigų sumą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė pinigus mokėjo ne tiesiogiai lizingo bendrovėms, o bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė apie 800000 Lt.

Iš turimo sutarčių segtuvo V. G. suprato, kad J. D. ir V. P. perka UAB „(duomenys neskelbtini)“, perrašė akcijas ne kaip fiziniai asmenys, o kaip bendrovė.

Teismo posėdyje pagarsinus liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino bei nurodė, kad buvo 11 vilkikų, vienas iš jų – su priekaba, tie vilkikai kelis kartus važiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pažymėjo, jog dirbo taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kurios direktoriumi buvo V. K.. R. Š. nepažįsta, jai J. D. buvo pateikęs sutartį dėl automobilio šiam asmeniui nuomos. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jai išėjus iš buhalterės pareigų – nežino.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad jis apie 2008 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jį paskyrė bendrovės valdybos nariai J. D. ir V. P.. Jis dirbo apie 4-6 mėnesius. Bendrovės akcininkas buvo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas prieš tai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nežino, tik žino, jog tas asmuo miręs. Be to, iš buvusio vadovo nieko neperėmė, tik surašė priėmimo aktą, kuriame nurodė turtą, kurį rado, dokumentų nepriėmė. Turto buvo daug: UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalės, baldai, kompiuterinė technika, dokumentai, automobiliai, sunkvežimiai, tame tarpe ir VOLVO markės. Bendrovė turėjo apie 8 automobilius, kol neatsiėmė SEB bankas, bankui atsiėmus automobilius, jie buvo nuomojami. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi lizingą, nežino, kadangi šie sandoriai įvyko iki jam įsidarbinant. Jam yra žinoma apie automobilių vykimą į Rusiją, kadangi buvo gautas užsakymas nuvežti krovinį, organizuotas automobilių pakrovimas, jie buvo pakrauti ir išvažiavo. Šio krovinio išvežimą organizavo arba V. P., arba J. D.. Šis krovinys buvo draustas, todėl negalėjo nukrypti nuo maršruto. Kai vairuotojai iš šio reiso grįžo be automobilių, jis pasiūlė jiems, kaip atsakingiems už automobilius, kreiptis į policiją, nors pastarieji aiškino, jog vykdė akcininkų nurodymus.

A. L. įmonėje dirbo neilgą laiką, nes jai buvo paskelbtas bankrotas, viską perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. gegužės 6 d. pasirašė perdavimo aktą. Automobilius perdavė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų prašymu, nenorėjo būti už juos atsakingas. Perdavimo akte yra nurodyta teisinga informacija. Surašant perdavimo aktą, įsitikino, jog transporto priemonės, kurios buvo perduodamos, egzistuoja realiai. Kas dalyvavo surašant perdavimo aktą –negali paaiškinti. Kai pasirašinėjo perdavimo aktą – tų automobilių nematė. Gali būti, kad, pasirašydamas aktą, neatkreipė dėmesio, jog automobilis VOLVO v.n. (duomenys neskelbtini) yra vienas iš tų vilkikų, kurie buvo išvažiavę į užsienį ir negrįžo, nes pasitikėjo įmonės akcininku J. D., be to, šių automobilių nebuvo priėmęs. Parodė, kad šeši automobiliai iš tų, kuriuos perdavė, po reiso negrįžo ir liko Rusijoje. Bankroto metu surašė reikiamus dokumentus administratoriui. Buvo kilę tam tikrų neaiškumų, dėl ko buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Baudžiamoji byla buvo iškelta dėl vienos puspriekabės, bet ne dėl dokumentų. Atsakydamas į klausimus, A. L. parodė, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama, tačiau pagrindinėse bazėse tai buvo vykdoma. Nežinojo, ar automobiliai lizinguojami, ar nuomojami. Atkreipė dėmesį, kad, prieš pradedant jam dirbti, nerado 4 Volvo, Man ir AudiA8 markės automobilių. Tuos automobilius, kurie buvo įgyti lizingo būdu, atsiėmė SEB bankas.

Teismo nutartį dėl bankroto apskundė, kadangi bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kėlė bankrutavusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri pati buvo skolinga bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tuo metu, kai jau nebuvo bendrovės direktoriumi, jis buvo apkaltintas, jog būdamas, kaip bendrovės direktorius, atsakingas už dokumentų išsaugojimą, jų neišsaugojo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. U. parodė, kad J. D. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo nuo 2003 iki 2008 metų, akcininką. Ši bendrovė užsiėmė pervežimo veikla, tuo metu jau bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 90 procentų bendrovės akcijų. Jis buvo paprašytas vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kadangi ši bendrovė apie 80 procentų paslaugų teikė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai bankrutavus, reikėjo perorganizuoti veiklą ir ieškoti naujų pajamų šaltinių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo paskelbtas 2006 metais. Praėjus pusantrų metų, kai kreditoriai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido parduoti turtą, akcijas, akcijos buvo parduotos iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturėjo verslo vizijos, pastaroji po kelių mėnesių jam pranešė, kad atrado pirkėją savo akcijoms ir jam pristatė J. D.. Prieš pasirašant akcijų pardavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kam kokio turto reikia ar nereikia naujai veiklai vystyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turto, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikia, t.y. J. D. nurodė, jog senų automobilių nereikia, važinės naujais ir pasiūlė sudaryti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų automobilių nuomos sutartį. Jis su tokiu pasiūlymu nesutiko ir tuos automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė pagal panaudos sutartį. V. U. buvo paprašytas įvertinti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jis įvertino. Po to pasirašė skolos perleidimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad tai, ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprimokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą turtą, sumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su puspriekabėm buvo apie 20 automobilių, pagal panaudos sutartį jie paėmė analogišką kiekį, tuos, kuriuos naudojo savo veikloje, apie 8 vilkikus. Tuo momentu jis patikėjo tokia versija, kad ateina nauji savininkai, kurie turi naują verslo viziją ir dėl to jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėti seni automobiliai parduoti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam paaiškino, kad pagrindinis verslas bus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais vežioti kurą iš Mažeikių į Lenkiją. Kol jis buvo direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo tas transporto priemones, bet ta veikla nė kiek nesivystė, niekas kuro į Lenkiją nevežiojo, todėl, jam nežinant, transporto priemonės pradėjo važinėti į Rusiją. Jos važiuodavo be komandiruočių dokumentų, be sąskaitų. V. U., kaip direktorius, pareikalavo, kad tokių dalykų nebūtų. Tai sutapo su įvykiu, kai J. D. atsiuntė vienintelio akcininko sprendimą parduoti SEB lizingui ne pagal panaudos sutartį jų naudojamus automobilius, bet tuos automobilius, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likę po pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. U. nematė galimybės toliau atlikti savo pareigas vien todėl, kad J. D. su V. P. tarėsi dėl šio SEB lizingo. Vienasmeniu akcininko sprendimu šie automobiliai buvo parduoti lizingui ir sudaryta lizingo sutartis su SEB lizingu. J. D. su V. P. gavo pinigus iš SEB lizingo. J. D. tų pinigų nenaudojo įmonės veiklai, nežiūrint tai, kad buvo ir skolingas, kaip perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą už parduotas transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuos pinigus J. D. liepė sumokėti bendrovei UAB „Prancionas“, tačiau V. U. tai daryti atsisakė. J. D. nuėjo į buhalteriją, pasirašė pavedimą ir liepė buhalterei pinigus sumokėti. Pinigai buvo sumokėti birželio 30 d. ir birželio 29 d. dviem pavedimais 600 000 Lt ar 660 000 Lt. O V. U., su tuo nesutikęs, liepos 4 d. išėjo iš darbo. Turtą perdavė J. D., pasirašė perdavimo aktus, atsispausdino visus likučius, priėmimo-perdavimo aktą pasirašė su juo. Visą balansinį turtą perdavė, bet automobiliai pagal panaudos sutartį į šį sąrašą nepateko, kadangi jie nebuvo apskaityti balanse.

Papildomai dėl automobilių Audi A8 ir BMW paaiškino, kad su vienu važinėjo V. P., su kitu - J. D.. Tų automobilių nei priėmė, nei atidavė, jie šiais automobiliais disponavo pagal panaudos sutartį. Iš pradžių tie automobiliai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to, ar dėl to, kad lizingui reikėjo mokėti, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė nuomos sutartį, tačiau V. U. jų neatidavė, jis nepasirašinėjo priėmimo perdavimo akto. Šie automobiliai buvo pernuomoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad dalį išlaidų padengtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas klausimus, V. U. nurodė, kad už parduotus automobilius bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, o sumokėjimo įsipareigojimą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai jam neatrodė grėsminga, kadangi naujasis savininkas prisiėmė atsakomybę ir bet kokios reikalingos investicijos į tą valdomą įmonę bus kaip kreditorinio reikalavimo gražinimas. Kreditorinis reikalavimas jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo gražintas. O vietoje reikalavimo grąžinimo gavo jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pardavimą ir tų pinigų vėl nepanaudojimą verslui, o sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju L. P. parodė, kad pažįsta J. D.. Kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, keitėsi akcininkai. Buvęs akcininkas A. J. jį pakvietė vadovauti bendrovei. A. J. mirus, akcininku tapo J. D.. Kartu dirbo iki 2008 metų pradžios, kol L. P. išėjo iš darbo. Tuo metu bendrovėje veikla vykdoma nebuvo. Jis buvo pakviestas užimti direktoriaus pareigas, kad parašytų verslo planą ir būtų vykdoma skystų produktų pervežimo vilkikais veikla, tačiau, esant akcininkui A. J., nepavyko gauti finansinio lizingo dėl nepakankamai atitinkančių sąlygų. Realiai norint įgyvendinti verslo planą, būtų reikėję bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, kaip pagrindiniu užsakovu, tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ryšiai nutrūko dėl A. J. mirties. Kai akcininku tapo J. D., su jo laidavimu bendrovė pasirašė lizingo sutartį dėl vilkikų, tačiau jokia veikla nebuvo vykdoma, su vilkikais nebuvo dirbama. Dėl veiklos nebuvimo L. P. išėjo iš darbo. Kai J. D. laidavo, buvo pasirašytos lizingo sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su Ūkio banku dėl puspriekabės. Registruoti automobiliai stovėjo (duomenys neskelbtini). Nors jis buvo pasirašęs su buhaltere metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, V. P. jam sakė, kad jo pareiga tik tvarkyti dokumentus ir daugiau niekur nesikišti. L. P. neturėjo teisės priimti sprendimą dėl automobilių nuomos ar kitokio panaudojimo, realiai bendrovės veiklą organizavo V. P. ir J. D.. V. P., kaip konsultantas, dalyvavo derybose su bankais ir kartu su A. J.. L. P. tai buvo nepriimtina. Kai jis išėjo iš bendrovės, jos direktoriumi buvo paskirtas J. D., turto, dokumentų perdavimo akto nesurašė, nežinojo, kad įvairios sutartys, dokumentai turėjo būti perduoti naujam direktoriui. Buvo sudarytos 10 ar 11 lizingo sutartys, kur liko įsigyti automobiliai - nežino. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo žinoma.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. A. parodė, kad, jam dirbant projektų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo šios bendrovės klientas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl komercinio transporto finansavimo, pateikė dokumentus, kad lizingo bendrovė galėtų apsvarstyti šį klausimą. Buvo priimtas sprendimas finansuoti įmonę įsigyti automobilius. Pasirašius sutartį, kliento pasirinktas turtas buvo perkamas iš pardavėjo. Pradžioje sutartis buvo vykdoma, įmokos mokamos, tačiau vėliau ši įmonė pradėjo vėluoti mokėti įmokas. Susitikus su klientu, buvo sprendžiama iškilusi problema. Klientas pateikė pasiūlymą, jog yra kita bendrovė, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri norėtų lizinguoti turimą turtą, t.y. parduoti turimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sumą, kurią turėtų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, užskaityti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstus mokėjimus. Tai buvo susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytos pirkimo – pardavimo sutartys, tačiau buvo padengtos tik kažkurio laikotarpio įmokos ir eilinės įmokos. Lizingo bendrovė buvo davusi bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą subnomuoti automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kol nebuvo nutraukta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo bendrovė bendradarbiavo su J. D., V. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, jis nepažinojo, nepamena, kad būtų su juo bendravęs. Apie lizingo sutarties pagrindu įsigyto automobilio VW PHAETON 5.0 naudotojus nežino, kadangi jis teikė finansavimus ne lengviesiems automobiliams, o komerciniam transportui.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. J. parodė, kad J. D. pažįsta maždaug nuo 2005 m., jis jo draugas, santykiai normalūs. Apie 2008 ar 2009 m. jis su J. D. sėdėjo Centrinės universalinės parduotuvės kavinėje, vartojo alkoholinius gėrimus. J. pasakė, kad atvažiuos direktorius iš Panevėžio, jam reikia pasirašyti dokumentus dėl bankroto. Po kiek laiko atvažiavo tas žmogus, jis atsinešė pluoštelį dokumentų, pasakė J., kad pasirašytų. J. ilgai nesvarstęs pasirašė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, S. J. nurodė, jog su J. D. susitiko kaip draugai, susitikdavo 2 -3 kartus per mėnesį. Anksčiau susitikdavo dažniau, 2 -3 kartus per savaitę. Šį susitikimą atsimena, nes anksčiau tokių atvejų, kad kažkas atvažiuotų su dokumentais, nebūdavo. J. D. sakė, kad ten buvo dokumentai.

Jis J. D. problemų nežinojo, tuo nesidomėjo ir neklausinėjo, žinojo, kad pastarasis užsiima transporto veikla, kokios jo buvo pareigos - akcininkas ar direktorius, taip pat tiksliai nežino. Į susitikimą atvykęs asmuo galėjo būti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jis prisimena, pasirašytus dokumentus išsivežė tas vyras, jis J. D. dokumentų nepaliko.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. N. parodė, kad ji dirbo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ vadybininke, kai J. D. kreipėsi į šią įmonę dėl lizinguojamo turto. Konkrečiai J. D. kreipėsi į projektų vadovą K. Š., jo nurodymu, patikrinus reikiamus duomenis, ji paruošė lizingo sutartį, pagal kurią buvo lizinguojami lengvieji automobiliai. Sutartys buvo keturios ar penkios, sudarytos kiekvienam automobiliui atskirai, nes gali egzistuoti skirtingos lizingavimo sąlygos. Paprastai lizingas suteikiamas 5 metams. Sutartys buvo nutrauktos dėl uždelstų įmokų, kiek jai žinoma, dalis transporto priemonių grąžinta, dėl šių automobilių buvo sudarytos subnuomos sutartys. Subnuoma nėra pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, jei klientas subnuomoja, neatsiklausęs lizingo bendrovės (neturint leidimo)– tai laikoma pažeidimu, kadangi turtas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tai sprendžia kredito komitetas. Šiuo atveju jai nėra žinoma, ar lizingo bendrovė buvo informuota, kad turtas yra subnuomojamas, kadangi už sutartis buvo atsakingas projektų vadovas K. Š..

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. S. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ankstesniu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, specialiųjų paskolų projektų vadovu. Apie 2009 m. gruodžio – sausio mėn. jis yra bendravęs su J. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, darbo reikalais, kai jam buvo perduota kliento byla, su kuriuo nutraukiama sutartis, ir reikia atsiimti turtą arba tęsti derybas dėl turto atsiėmimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 automobiliams įsigyti lizingu: 2 automobiliai Audi A8 markės, vienas – BMW 654 markės, Seat Ibiza markės, Seat Altea markės ir Audi A3 markės. Jam pavyko sutarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos sugrąžintų. Dalis automobilių nebuvo sugrąžinta, todėl jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl priverstinio grąžinimo. J. D. aiškino, kad automobiliai yra ne jo žinioje, kad jie perduoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusiems asmenims, kontaktų nurodyti negalėjo, nes nežinojo, paaiškino, kad daugiau informacijos apie šiuos automobilius galėtų suteikti V. P., todėl teko bendrauti su pastaruoju. V. P. negalėjo nurodyti, kuriems asmenims yra perduoti automobiliai, tik paaiškino, kad tų automobilių J. D. nekontroliuoja. Paskelbus paieškas, automobiliai lizingo bendrovei buvo sugrąžinti. Dėl abiejų Audi markės automobilių sugrąžinimo tarpininkavo V. P., automobilis BMW buvo sulaikytas Ispanijoje. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, lizingo bendrovė bendravo ir su V. P., ir su J. D.. Lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų nemokėjimo. Jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į lizingo bendrovę dėl leidimo lizinguotą turtą subnuomoti. Standartinėje lizingo sutartyje nurodyta, kad, nutraukus sutartį su klientu, klientas turi grąžinti turtą lizingo bendrovei, J. D. atveju taip viskas ir buvo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, jis paaiškino, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neteko girdėti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo lizingo klientas, perėmęs tolesnį vieno iš Audi markės automobilio lizingą. Šios įmonės direktoriumi buvo R. Š.. Įmoką pagal lizingo sutartį gali mokėti ir kitas asmuo, kiekvienu atveju darant pavedimą, matomas mokėtojas, tam atskiro leidimo nereikia.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. Š. parodė, jog jis pažįsta J. D., jų santykiai darbiniai, nekonfliktiški. R. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jis iš J. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, nuomojosi automobilį Audi A8, po to jį persilizingavo savo bendrovės vardu (duomenys neskelbtini) banke. Buvo sudaryta nuomos sutartis, pradžioje apie 2-3 mėnesius nuomojosi jis asmeniškai, vėliau – jam priklausanti įmonė. Nuomojantis asmeniškai, neprisimena, ar buvo nuomos sutartis, pagal kurią mokėdavo J. D., gal ir pasirašydavo kokį nors dokumentą, bet jų neišsaugojo. Nuomos mokestis buvo apie 500 eurų su PVM grynais pinigais. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip naujai įsikūrusi bendrovė, pati lizingo gauti negalėjo, vėliau bendrovė lizingą gavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš J. D. automobilį nuomojosi apie 6 mėn., jam buvo žinoma, kad nuomojamas automobilis yra lizingo bendrovės, nes techniniame pase buvo nurodyta, kad jo savininkas yra „(duomenys neskelbtini)“ bankas, o naudotojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, R. Š. nurodė, kad automobilį grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai minėta bendrovė pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka įmokų už automobilio lizingą. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingą perėmė savo vardu. Jis V. P. pažįsta, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), kur būdavo tiek J. D., tiek V. P..

Iš 2012-12-19 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R. Š. pateikė 2009-09-01 nuomos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras - 2008-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 Nr. (duomenys neskelbtini),2008-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti už automobilio nuomą po 2300 Lt su PVM mokesčiu kas mėnesį, kasos pajamų orderių kvitus- 2008-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad nurodytos sumos buvo sumokėtos (t.1 b.l.174-182).

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad 2008-2009 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, pagal pavedimą sprendė klausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų nevykdymo, įsiskolinimo, dėl turto perdavimo. Tuo metu buvo susiklostę nepalankios aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas buvo nuvykęs į Panevėžyje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį lizinguoto turto rado šios bendrovės kieme, jis buvo apardytas, tą turtą teko atsiimti. Dėl kito turto bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, susitarė, kad turtas bus perduotas, tačiau, nuvykęs į Panevėžį, E. P. sužinojo, kad direktorius mirė. Be to, Vilniuje iš turto valdytojo perėmė automobilį VW „Phaeton“, ieškomą pagal paiešką. Pagal lizingo sutarties sąlygas, vienašališkai nutraukus sutartį, klientas privalo pristatyti turtą į turto savininko nurodytą vietą, tik po to galima tęsti derybas dėl lizingo sutarties atnaujinimo. Prieš priimant sprendimus banke, būtina įsitikinti, ar turtas yra. Bankas sprendžia, kas yra greičiau ir efektyviau, ar kreiptis į teismą ar į į policiją ieškoti turto. Šiuo atveju lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo mokėti įmokas virš 30 dienų, gal ir 60 dienų. J. D. nenurodė, kad automobiliu VW „Phaeton“ naudojosi V. K..

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. V. parodė, kad 2009 m. pirmoje metų pusėje jis rado skelbimą, kad reikalingi vairuotojai, paskambino skelbime nurodytu telefonu. Juo pasikalbėjo su prisistačiusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. ar L., kalbėjo apie darbo sąlygas, jam buvo pasiūlytas tarptautinių pervežimų vairuotojo darbas, per mėnesį turėjo būti 3-4 reisai iš Rygos jūros uosto į Maskvą, už vieną reisą atlyginimas apie 1200 litų, už mėnesį turėjo išeiti apie 5000 litų. Tais laikais tai buvo labai geras atlyginimas. Minėtas direktorius paklausė, ar jis žino dar vairuotojų. Kadangi jau buvo prasidėjusi krizė, darbų nebuvo, todėl S. V. pasakė, kad turi pažįstamą L. L., kuris irgi galėtų dirbti. Sutartą telefonu dieną jis su L. atvažiavo į bendrovę ir įsidarbino, iš karto gavo krovininius automobilius, t.y. Volvo markės sunkvežimį. S. V. važiavo tik vieną reisą, tiksliau pusę reiso, kadangi vilkikai liko Baltarusijoje. Atvažiavus įsidarbinti, jis pamatė, kad yra daugiau vairuotojų, kurie buvę be darbo buvo surinkti iš visos Lietuvos, darbinantis nereikėjo nei buvusių darboviečių rekomendacijų ir nebuvo svarbu, kokia buvo praeitis. Direktoriui tiko visi vairuotojai, jis parodė tuos vilkikus, paskirstė darbus. Buvo laukiamas krovinys iš Rygos jūros uosto. Įdarbinti vairuotojai duotais vilkikais persikrovė krovinį į puspriekabes, teritorinėje muitinėje buvo atlikta krovinio muitinimo ir TIR karneto procedūra ir jie išvažiavo per Baltarusiją ir Rusiją. Iš viso važiavo 6 vilkikai, buvo keletas Volvo markės sunkvežimių, vienas Scania markės sunkvežimis. Galutinis kelionės taškas po muitinės turėjo būti Saratovo muitinė krovinio išmutinimui. Prieš išvažiuojant V. P. davė nurodymą, kad J. J. paskiriamas grupės vyresniuoju ir tik jo nurodymai yra privalomi vykdyti. Iš J. J. kišenės buvo mokami kyšiai muitinėje, perkami visi praėjimai. Įvažiavus į Rusijos teritoriją, jie gavo J. J. nurodymą važiuoti ne į Saratovo muitinę, o į Maskvą. Vairuotojai pradėjo prieštarauti, bet pamatė, kad prieštaravimai Rusijos teritorijoje pavojingi gyvybei, kadangi jie važiavo su palyda, kuri saugojo ir prižiūrėjo, kad mašinos nepaklystų. Atvažiavus iki Maskvos, viešbutyje prie Maskvos jiems buvo užsakytas bendras kambarys, kur turėjo pernakvoti. Iš jų J. J. ir kitas vairuotojas paėmė vilkikų raktelius. Naktį, jiems nežinant, minėti asmenys vilkikus po du išvarė nežinoma kryptimi. Rytą atvažiavo automobilis „Žiguli“, kuriuo jie buvo atvežti prie Podolsko, kur pakelės aikštelėje stovėjo iškrauti visi vilkikai. J. J. jiems sakė, kad muito procedūra atlikta ir viskas bus sutvarkyta. Tuo niekas nepatikėjo. Buvo nurodymas važiuoti į Baltarusiją link Minsko, jie važiavo tuščiais vilkikais, pažeisdami TIR konvenciją. Atvažiavus iki Rusijos – Baltarusijos sienos, buvo liepta laukti. Sutemus atvažiavo asmenys, kurie pakeitė numerius iš lietuviškų į rusiškus. Tokia procedūra reiškia, kad, išvažiuojant automobiliams su rusiškais numeriais iš Rusijos teritorijos į Baltarusijos teritoriją, nevykdoma automobilių patikra, netikrinamas nei krovinys, nei automobilis. Jie vilkikais su rusiškais numeriais įvažiavo į Baltarusijos teritoriją. Ten buvo nuimti rusiški numeriai, uždėti atgal lietuviški. Atvažiavus į kažkokią vietovę miškuose, jiems buvo liepta laukti, po to atvažiavo keletas džipų su vairuotojais ir jie tų vilkikų daugiau nematė. Atvažiavo automobilis VW Caddy, kuris juos nuvežė link Medininkų sienos posto, kitus tris - link Lavoriškių sienos posto. Jiems davė po 100 dolerių ir pasakė, kad jų misija baigta, jie pėsčiom perėjo sieną ir atsidūrė Lietuvoje. Ši kelionė vyko nepilną savaitę. Šiuo metu Rusijoje S. V. dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla. Tiek vilkikų dokumentuose, tiek draudimo polisuose buvo pažymėta, kad krovinio ir vilkikų savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradedant dirbti, vairuotojai patikrina automobilio numerius, techninį pasą, draudimą, techninę apžiūrą, kėbulo numerio su dokumentais niekada nesutikrina, nors pasieniečiai kartais tikrina VIN numerius. Visi dokumentai turi būti galiojantys, kadangi, jei kelyje sustabdę policijos pareigūnai ras negaliojančią licenciją, draudimą ar techninę apžiūrą, atsakomybė teks vairuotojui. Jis apie J. D. nėra girdėjęs, jam prisistatęs direktoriumi L. sakė, kad vadovauja akcininkas V. P..

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad J. D. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai, šiuo metu santykių nepalaiko. Maždaug 2008-2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo ofiso patalpas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas jis yra, patalpose. Be to, kad nuomojo patalpas šiai bendrovei, su ja turėjo ir kitų ryšių, nes jo bendrovė užsiiminėjo transporto logistika, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įvairias krovinines mašinas. Minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V., bendrovėje dirbo V. P., J. D. tikriausiai buvo akcininkas. Jo įmonė su transporto priemonių atsiradimu bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekuo nesusijusi. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo nuomojamų patalpų kažkur išsikraustė, liko skola už nuomą apie 800 litų. V. K. tuo metu turėjo nuosavą automobilį „Audi“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo automobilį VW „Phaeton“, todėl atstovai pasiūlė apsikeisti automobiliais ir mokėti už jo lizingą. V. K. žinojo, kad šis automobilis buvo lizinguojamas, bet nežinojo, kokios įmonės. Jo sandoris apsikeisti automobiliais nebuvo įformintas, lizingas jo vardu nebuvo perrašytas, jis mokėjo pinigus tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jie mokėdavo bankui, kiek mokėjo – neprisimena. Sakė mokėti ar J. D., ar P., suma, kiek reikėjo mokėti už automobilį, buvo nurodyta lizingo sutartyje. Daugiausia jis mokėjo grynais, pradėjo mokėti tik po kurio laiko, kvito už padarytus mokėjimus jam neduodavo, jie patys mokėjo pinigus bankui. Kokius 4-6 kartus mokėjo pavedimu, visada pasirašydavo savo vardu, kitus kartus mokėjo grynais. V. K. jiems atidavė savo automobilį, pinigus už jį įskaitė į mokėjimus, todėl lizinguojama suma sumažėjo 70000-80000 litų. Gautu automobiliu jis važinėjo maždaug metus, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikriausiai jau buvo išsikraustęs. Po metų jį sustabdė policijos pareigūnai ir automobilį paėmė bei paaiškino, kad buvo nurodymas šį automobilį surasti. Jis turėjo įgaliojimą naudotis automobiliu, kas jį išdavė - neprisimena. V. K. dėl automobilio VW Phaeton bendravo su lizingo bendrove, kreipėsi, kai automobilis buvo paimtas, prieš tai jis net nežinojo, kad automobilis buvo ieškomas.

LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu perskaitytas 2009-07-02 liudytojo V. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas (t.2 b.l.28-29), kur jis be kita ko parodė, jog 2006-2007 metais bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė krovinių pervežimais lizinguotais krovininiais automobiliais. Lizingo paslaugas buvo suteikusios įvairios lizingo bendrovės. Bendrovėje jis dirbo vadybininku bei dirbo administracinį darbą. Bendrovės direktoriumi buvo L. P., vėliau jį pakeitė J. D., kuris įsigijo 100 procentų bendrovės akcijų. 2008 metais finansinė bendrovės padėtis buvo gera. Esant gerai finansinei būklei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus J. D., sudarė lizingo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-03-31, Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-03-31 ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-05-15, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu įsigijo lengvuosius automobilius AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarant šias sutartis jis nedalyvavo ir nežino visų aplinkybių. Jo žiniomis šie automobiliai buvo iškart išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokiais sumetimais tai buvo padaryta, jis nežino. Šiai bendrovei buvo išnuomotas ar perleistas ir kitas transportas-sunkvežimiai, kiti lengvieji automobiliai. Šiais klausimais paaiškinti galėtų J. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. J. D. tai pat buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo įsipareigojimus ir kokia apimtimi, jis nežino. 2008 metų viduryje UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su finansinėmis problemomis, kurios buvo susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimu. Pradėjo strigti atsiskaitymai ir finansiniai srautai. Pinigų pradėjo reikalauti kreditoriai, lizingo bendrovės. 2008 metų viduryje faktiškai sustojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė veikla. Bendrovė nustojo veikti. Didžiąją dalį automobilių įvairios lizingo bendrovės atsiėmė, o kur yra kiti negrąžinti automobiliai, jis nežino. Kokia dalis automobilių negrąžinta, jis nežino. Prieš kelis mėnesius į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kad jis padėtų susigražinti automobilius AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. D. jam sakė, kad automobiliais naudojasi kažkokie asmenys, o kokie nežino ir negali nurodyti. Jis bendravo su įvairiais verslo žmonėmis, kurių įvardinti negali. Gavo informaciją, kad šiais automobiliais naudojasi kažkokie asmenys, kurie už jų nuomą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienas automobilis AUDI 8 buvo grąžintas lizingo bendrovei. Kas jį grąžino ir kas juo naudojosi, jis nežino. Tai pat nežino, kas naudojasi kitais likusiais automobiliais. Įvardinti asmenų, su kuriais jis kalbėjo dėl šių automobilių, jis negali, nes nežino ar jie gali būti susiję su šia visa istorija ir automobiliais. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, jis nežino. Žino tik, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskelbta bankroto procedūra.

Iš 2009-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo prokuratūrai ir pateiktų priedų matyti, kad bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. D., sudarė tris lizingo sutartis - 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Audi A8L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio BMW 645 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Audi A8L identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), minėtos transporto priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jų savininko, vardu (t.1 b.l.2-61).

Iš 2009-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo prokuratūrai ir pateiktų priedų matyti, kad bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus L. P., sudarė šešias lizingo sutartis - 2007-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl balninio vilkiko Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini) 2007-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl balninio vilkiko Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini), 2007-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl balninio vilkiko Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini) 2007-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl balninio vilkiko Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini), 2007-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl balninio vilkiko Man TGA v.n.(duomenys neskelbtini), 2008-01-04 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio VW Phaeton v.n.(duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.64-119).

Iš 2010-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė 2009-07-29 atsiėmė pagal lizingo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotą automobilį VW Phaeton v.n. (duomenys neskelbtini), kitos penkios transporto priemonės - Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini) Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini), Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini) Volvo FH12 v.n.(duomenys neskelbtini), Man TGA v.n.(duomenys neskelbtini) negrąžintos, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu buvo duotas leidimas jų subnuomai UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl registruose minėta bendrovė nurodyta, kaip transporto priemonių naudotoja (t.1 b.l.145-146).

2012-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-03-03 prašymą leisti pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus krovininius vilkikus ir puspriekabę subnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rašte pažymima, kad toks leidimas bendrovei buvo duotas, tame tarpe pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios numeris prašyme nurodytas klaidingai (t.2 b.l.2-3).

Iš 2008-03-05 automobilių panaudos sutarties ir 2008-03-05 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai neatlygintinai naudotis 11 vnt. vilkikų ir puspriekabę (t.7 b.l.47-49, 50).

Iš 2008-04-01 automobilio nuomos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai naudotis automobilius BMW 645 v.n.(duomenys neskelbtini) Audi A8 v.n. (duomenys neskelbtini) (t.7 b.l.32-33).

Iš 2009-09-01 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Audi A8 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.7 b.l.34).

Iš 2008-05-30 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja R. Š. automobilį Audi A8 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.7 b.l.51).

2012-02-17 specialisto išvadoje Nr. 5-1/27 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. birželio 8 d. Buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), teisinis bendrovės statusas – bankrutavusi nuo 2011 m. lapkričio 30 d.

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą tiriamuoju 2008-03-05 – 2008-08-04 laikotarpiu buvo:

direktorius – J. D. nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04, pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 priedas), buhalterė – V. G. nuo 2007-11-12 iki 2009-01-19, pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (5 priedas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija Juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m. spalio 30 d. Adresas – (duomenys neskelbtini). Teisinis Bendrovės statusas – bankrutavusi nuo 2009-12-04.

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija veiklą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą tiriamuoju 2008-03-05 – 2008-08-04 laikotarpiu buvo:

direktorius – V. U. nuo 2003-08-21 iki 2008-07-04, pagal 2003 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (8 priedas), direktorius – J. D. nuo 2008-07-08 iki 2009-01-30, pagal 2008 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (9 priedas).

Buhalterinę apskaitą nuo 2005-04-27 iki 2008-12-30 tvarkė buhalterė D. M., priimta į darbą 2005 m. balandžio 27 d., pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (10 priedas).

Laikotarpyje nuo 2008-03-05 iki 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija nemokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilių VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, nes pagal 2008 m. kovo 5 d. Automobilių panaudos sutartį minėtos transporto priemonės buvo perduotos naudotis laikinai ir neatlygintinai.

Tarp tyrimui pateiktų dokumentų rasta 2008 m. balandžio 1 d. Automobilių nuomos sutartis, pagal kurią, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda naudotis privačios nuosavybės teise jam priklausančius automobilius BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijai. Nuomininkas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija) įsipareigojo sumokėti pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už automobilio BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį 4000,00 Lt (tame tarpe PVM) ir už automobilio AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį 5000,00 Lt (tame tarpe PVM) už mėnesį iki sekančio mėnesio 30 dienos. Laiku neatsiskaičius su Nuomotoju (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuomininkas moka 0,02 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Laikotarpyje nuo 2008-03-05 iki 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija nemokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilių BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-04 dienai buvo 36 000,00 Lt.

Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nebuvo rasta jokių sutarčių, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija būtų subnuomojusi VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilius kitoms įmonėms ar fiziniams asmenims (t.3 b.l.131-165).

2012-10-23 papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/134 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijęs automobilius VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilius BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukė juos atitinkamai į 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. kovo mėn. ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštį.

2008 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija pasirašė Automobilių panaudos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija laikinai ir neatlygintinai naudotis transporto priemonėmis VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su 2008-03-05 Automobilių panaudos sutartimi buvo pasirašytas 2008-03-05 Priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija priėmė aukščiau minėtas transporto priemones.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti raštišką leidimą iš Lizingo bendrovės dėl minėtų automobilių perleidimo neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas tyrimui pateiktas nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašęs 2008 m. kovo 5 d. Automobilių panaudos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija, perdavė neatlyginamai naudotis automobiliais VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių pajamų už perleistus automobilius, tačiau pati Bendrovė mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesines įmokas už lizinguojamus automobilius. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė finansinius nuostolius.

Tyrimui buvo pateiktas 2009 m. gegužės 6 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija, atstovaujama direktoriaus A. L., perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. D., priėmė transporto priemones VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame priėmimo perdavimo akte yra abiejų šalių atstovų parašai.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija dokumentų buvo 2008 m. balandžio 1 d. automobilių nuomos sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijai automobilius BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų automobilių priėmimo – perdavimo aktas tyrimui pateiktas nebuvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti raštišką leidimą iš Lizingo bendrovės dėl minėtų automobilių išnuomojimo tretiesiems asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas tyrimui pateiktas nebuvo.

2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija į sąnaudas nurašė išlaidas, susijusias su automobilių VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacija, iš viso už 43 789,24 Lt.

Tarp tyrimui pateiktų dokumentų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija patirtas sąnaudas, susijusias su automobilių BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacija, nėra. 2008 m. balandžio 1 d. Automobilių nuomos sutartyje nurodyta, kad „nuomininkas įsipareigoja padengti automobilių eksploatacines išlaidas ir kurą pats“.

Tyrimo metu negalima nustatyti, ar automobiliai BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijai, nes tyrimui nepateiktas Automobilių priėmimo – perdavimo aktas, be to nėra galimybės nustatyti, kas jais naudojosi.

Automobiliai VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija veikloje nuo 2008 m. kovo 18 d. iki 2009 m. kovo 20 d. vietinių ir tarptautinių krovinių pervežimams.

Paskutiniai duomenys apie automobilių panaudojimą įmonės veikloje iki 2009-03-20 pateikti specialisto išvados 2 lentelėje.

2 lentelė

PVM sąsk. fak./ dataKrovinių transportavimo važt.MaršrutasVairuotojasKomand. įsakymo Nr.Pakrovimo dataIškrovimo dataVOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Nėra krovinio važtaraščioLietuva - RusijaE. B.2008-10-17/300-082008-10-19Iškrov. laikas nenurod.VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Rusija - LietuvaA. R. Fleras2008-12-09/311-082008-12-172008-12-19VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Lenkija - EstijaDuomenų kas vairavo nėraĮsakymas dėl komand. nėra parašytas2009-03-182009-03-20VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Lietuva - LiuksemburgasDuomenų kas vairavo nėraDuomenų nėra2009-02-02Iškrov. laikas nenurod.MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Lietuva - VokietijaV. K.Duomenų nėra2008-09-052008-09-10

Tyrimui buvo pateiktas 2009 m. gegužės 6 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija, atstovaujama direktoriaus A. L., perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. D., priėmė transporto priemones VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame priėmimo perdavimo akte yra abiejų šalių atstovų parašai.

Duomenų apie automobilių VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija veikloje nuo 2009-01-01 iki 2011-01-25 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) tyrimo metu pateikta nebuvo.

Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija dokumentų, duomenų apie automobilių BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą įmonės veikloje nėra.

2008 m. balandžio 1 d. Automobilių nuomos sutartyje nurodyta, kad „nuomininkas įsipareigoja padengti automobilių eksploatacines išlaidas ir kurą pats“.

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimo metu negalima nustatyti, ar automobiliai BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijai, nes tyrimui nepateiktas Automobilių priėmimo – perdavimo aktas, be to nėra galimybės nustatyti, kas jais naudojosi.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijai 9 PVM sąskaitas faktūras iš viso 81 000,00 Lt (tame skaičiuje PVM) už automobilių BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą.

Patikrinus 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija atsiskaitymų grynais pinigais arba bankiniais pavedimais nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko buhalterinių sąskaitų - Pirkėjų įsiskolinimas (buhalt. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kitos skolos (buhalt. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) užskaitas, todėl 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija įsiskolinimas už nuomojamus automobilius bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo lygus 0,00 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicija sumažėjo 81 000,00 Lt.

Duomenų apie 2009-01-01 – 2009-08-31 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už automobilių BMW 645 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą tyrimui pateikta nebuvo. 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į tyrėją dėl 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio papildomų dokumentų pateikimo. 2012 m. spalio 17 d. buvo gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame informuojama, kad prašomų dokumentų pateikti nėra galimybės.

Tyrimui atlikti buvo pateikti 2007-09-01 – 2008-12-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, kurie buvo nepasirašyti atsakingų asmenų. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 1 dalies nuostata „Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu“ bei to paties įstatymo 16 str. 3 dalies nuostata „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“ ir 4 dalies nuostata „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“.

Tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai bei pirminiai dokumentai. 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į tyrėją dėl 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio papildomų dokumentų pateikimo. 2012 m. spalio 17 d. buvo gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame informuojama, kad prašomų dokumentų pateikti nėra galimybės.

Dėl minėtos priežasties, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei pirminiai dokumentai, nėra galimybės įvertinti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei nėra galimybės nustatyti, ar Bendrovė šiuo laikotarpiu vykdė ūkinę finansinę veiklą.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (t.4 b.l.15-82).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje specialistė R. A. patvirtino specialisto išvadas, taip pat nurodė, kad pagal tyrėjos Petkovos klausimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą, siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo atsiskaitoma ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių neperleido tretiesiems asmenims, bei surašytos specialisto išvada ir papildoma specialisto išvada. Pagal tyrimo metu gautus dokumentus buvo nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta panaudos sutartis, pagal kurią krovininiai automobiliai buvo perduoti naudotis neatlygintinai, už tai nebuvo mokami jokie pinigai nei bankiniais pavedimais, nei grynais pinigais, į panaudos sutartį mokestis už naudojimąsi nebuvo įtrauktas, tai buvo nemokama panauda. Pagal antrąją panaudos sutartį dėl automobilių BMW ir Audi už naudojimąsi jais buvo mokama atitinkamai – 4000 Lt ir 5000 Lt su PVM, už juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, automobilių priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nebuvo jokių duomenų apie jų panaudojimą įmonės veikloje. Krovininių automobilių eksploatacinės išlaidos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje yra registruotos, o dėl lengvųjų automobilių - nebuvo rasta jokių duomenų. Duomenų, kad savo ruožtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų perleidusi minėtus automobilius kitiems asmenims nuomotis, nebuvo.

Kadangi tyrimo metu bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašyta pateikti dokumentus nuo 2009-01-01, buvo gautas atsakymas, kad tokie dokumentai pateikti nebus, todėl ji negalėjo vertinti, ar tuo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą, ar ne. Tyrimas apėmė laikotarpį iki 2011-01-25, pateikti dokumentai buvo įvertinti; kai gavo atsakymą, kad daugiau dokumentų pateikta nebus, apibrėžė laikotarpį nuo 2007-09-03. Nuo 2009 metų jokių dokumentų pateikta nebuvo, bet pagal Sodros duomenis matyti, kad nuo 2009-01-01 iki tų metų balandžio mėnesio buvo mokami atlyginimai darbuotojams.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, R. A. parodė, kad, jeigu įmonė tam tikru laikotarpiu nevykdo veiklos, buhalterinei apskaitai yra numatyti reikalavimai: pranešama VMI, kad nebus teikiamos PVM deklaracijos, kad įmonė laikinai stabdo savo veiklą. Jeigu nevedama buhalterinė apskaita, pateikiama finansinės atskaitomybės ataskaita, šiuo atveju sudaryta 2008-12-31, kadangi įmonė nenutraukia veiklos, turi būti nurodyta įsipareigojimai, turtas, nuosavas kapitalas ir pan. Klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų lizingo bendrovei jai nebuvo užduotas. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudos sutarties negalima būtų vertinti kaip neatlygintinos. Be to, yra galimybė atsiskaityti, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų naudą. Lengvųjų automobilių panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nesimatė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius jokių papildomų dokumentų pateikti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-07-07 buvo paskelbta automobilių VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGA 18.390 XXL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška, tačiau automobilių rasti nepavyko (t.2 b.l.117, 118).

2009-07-07 paskelbus automobilio VW PHAETON 5.0 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paiešką, 2009-07-29 minėtas automobilis buvo rastas ir grąžintas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“. Minėtą automobilį vairavo V. K.. 2009-07-29 minėto automobilio paieška buvo nutraukta (t.2 b.l. 118).

2009-08-11 paskelbta automobilio BMW 645, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška. 2009-08-18 automobilis BMW 645 (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Prancūzijoje ir 2009-08-28 grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009-08-20 minėto automobilio paieška buvo nutraukta (t.2 b.l.85-86).

2009-08-11 paskelbta automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška. 2009-08-31 automobilį Audi A8L (duomenys neskelbtini) grąžino V. P., todėl jo paieška buvo nutraukta 2009-09-04 (t.2 b.l.85,87).

Automobilio Audi A8L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška paskelbta nebuvo, nes 2009-05-08 UAB “ (duomenys neskelbtini)” pranešė, kad minėtas automobilis yra grąžintas (t.1 b.l.139). 2009-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžino minėtą automobilį ir pateikė paraišką dėl lizingo. 2009-05-28 buvo sudaryta lizingo sutartis tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”.

Iš 2009-05-06 d. priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2009-05-06 J. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. L. priėmė vilkikus VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2 b.l.144).

2011-04-28 specialisto išvada nustatyta, kad 2009-05-06 d. priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį J. D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. L. priėmė vilkikus VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė J. D. (t.3 b.l.4-6).

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad J. D., pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (darbo laikotarpis nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04), laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-01-25 visiškai neorganizavo ir netvarkė savo vadovaujamos bendrovės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, nes nepateikti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei pirminiai dokumentai, todėl nėra galimybės įvertinti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei nėra galimybės nustatyti, ar Bendrovė šiuo laikotarpiu vykdė ūkinę finansinę veiklą, t.y. minėtu laikotarpiu aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą

Pats J. D. nurodė, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-01-25 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taip pat ši aplinkybė nustatyta rašytiniais bylos įrodymais (Išrašais iš Juridinių asmenų registro, Sodros duomenų bazės (t.6 b.l.1-3, 4)). Atitinkamai šią aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi buhaltere V. G., kuri taip pat nurodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė laikotarpiu nuo 2007-11-12 iki 2009-01-19, nuo 2008 metų pabaigos ji V. P. nematydavo, J. D. į darbą taip pat atvykdavo retai. Bendrovė buvo valdoma blogai, nevykdė jokios realios veiklos, skolos augo, o J. D. darbe nesirodė, buvo sudėtinga dirbti, kadangi jai teko savarankiškai atleidinėti darbuotojus, tartis su Sodra, J. D. nebuvo įpareigojęs kitų asmenų pasirašyti finansinius dokumentus, todėl ir save iš darbo atleido pati dėl vėluojančių ir nemokamų atlyginimų; kas tvarkė buhalterinę apskaitą po jos išėjimo iš darbo - nežino.

Byloje pateikta specialisto išvada nustatyta, kad specialistei tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01- 2011-01-25 laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai bei pirminiai dokumentai. 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) specialistė kreipėsi į tyrėją dėl tyrimui reikalingų dokumentų - 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio papildomų dokumentų pateikimo. 2012 m. spalio 17 d. buvo gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame informuojama, kad prašomų dokumentų pateikti nėra galimybės.

Dėl minėtos priežasties specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti 2009-01-01 -2011-01-25 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei pirminiai dokumentai, nėra galimybės įvertinti 2009-01-01 – 2011-01-25 laikotarpio Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei nėra galimybės nustatyti, ar Bendrovė šiuo laikotarpiu vykdė ūkinę finansinę veiklą.

J. D. dėl kaltinimo šioje dalyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tačiau tai, jo manymu, ir nebuvo reikalinga, nes minimu laikotarpiu bendrovė jokios veiklos nevykdė. Šią jo poziciją paneigė specialistė R. A., kuri teismo posėdyje paaiškino, jog, nors nuo 2009 metų jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimui nebuvo pateikta, pagal Sodros duomenis buvo matyti, kad nuo 2009-01-01 iki tų metų balandžio mėnesio buvo mokami atlyginimai bendrovės darbuotojams. Taip pat byloje apklausti liudytojai V. K., R. Š. nurodė, kad jie 2009 metais mokėjo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius pagal automobilių nuomos sutartis, šias aplinkybes patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: 2008-05-30 nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Audi A8 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos R. Š.; nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties automobilio nuomos R. Š. vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitai iki 2008-12-31, rašyti buhalterės V. G.; raštas, kad 2009-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžino minėtą automobilį ir pateikė lizingo bendrovei paraišką dėl lizingo; raštas, kad automobilis VW PHAETON 5.0 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas 2009-07-29, vairuojamas V. K..

Todėl nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo J. D. poziciją, kad bendrovė nevykdė jokios veiklos ir nebuvo atitinkamų pirminių dokumentų, apskaitytinų nustatyta tvarka, pagrįsta. Be to, specialistė R. A. paaiškino, kad, jeigu įmonė tam tikru laikotarpiu nevykdo veiklos, buhalterinei apskaitai yra numatyti reikalavimai - pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad nebus teikiamos PVM deklaracijos, kad įmonė laikinai stabdo savo veiklą. Jeigu nebuvo vedama buhalterinė apskaita, turėjo būti pateikta finansinės atskaitomybės ataskaita, šiuo atveju sudaryta 2008-12-31, kurioje būtų nurodyti įsipareigojimai, turtas, nuosavas kapitalas ir kt., kadangi bendrovė veiklos nenutraukia. Be to, vedamos buhalterinės apskaitos tikslas nėra vien tik juridinio asmens veiklos fiksavimas, bet ir turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros fiksavimas.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatą už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Minėto įstatymo 21 str. 1 dalies nuostata įtvirtina ūkio subjekto vadovo atsakomybę už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos netvarkymu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t.y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008). Pagal teismų praktiką LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). J. D. veiksmai, kai jis, iš darbo išėjus buhalterei V. G., nesiėmė priemonių organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, manydamas, kad tai nereikalinga, nes bendrovė nevykdė veiklos, kai tuo tarpu bendrovė nuomojo lizingu gautus automobilius, gavo už juos nuomos mokestį, o taip pat turėjo mokėti įmokas lizingo bendrovėms pagal lizingo sutartis, rodo, kad jis veikė nusikalstamai nerūpestingai, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes, savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Todėl ištirtų faktinių duomenų, laikytinų kaltinamojo J. D. kaltę patvirtinančiais įrodymais pagrindu konstatuotina, kad jis, būdamas bendrovės direktorius, kaltinime nurodytu laikotarpiu neorganizavo, priimdamas į darbą buhalterį ar sudarydamas sutartį su ūkio subjektu, tvarkysiančiu apskaitą nustatyta tvarka, bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, o taip pat pats jos teisės aktų nustatyta tvarka netvarkė, t.y. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto (grynųjų pinigų kasoje) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 25 d., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.

Kaltinimai dėl J. D. patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo nusikalstamų veikų

J. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2008-01-15 iki 2011-02-04 pagal 2007 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) eidamas UAB “(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti bendrovei perduotą turtą, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės turtą:

- pagal 2007-11-06 sudarytą su UAB “(duomenys neskelbtini)” lizingo sutartį Nr. LT063440 bei 2007-11-06 ir 2007-11-08 priėmimo-perdavimo aktą gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti balninius vilkikus bendros 695 734,01 Lt vertės, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. A. išduotą leidimą sudaryti subnuomos sutartį, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, 2008-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos automobilių panaudos sutarties pagrindu perdavė laikinai ir neatlygintinai naudotis, o 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti šiuos automobilius, jų negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jų grąžinimo, padarydamas didelę turtinę žalą;

- pagal 2008-01-04 sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti automobilį VW PHAETON 5.0 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 67 393,51 Lt vertės, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, perdavė naudotis V. K., o 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti minėtą automobilį, jo negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jo grąžinimo, padarydamas didelę turtinę žalą;

- pagal 2008-03-31 sudarytą su UAB “ (duomenys neskelbtini)” (šiuo metu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį AUDI A8L, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 167 060,31 Lt vertės ir pagal 2008-03-31 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį BMW 645 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 122 593,53 Lt vertės, gautus 2008-03-31 priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, 2008-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos automobilių nuomos sutarties pagrindu išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtas sutartis ir pareikalavus grąžinti šiuos automobilius, jų negrąžino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jų grąžinimo, tuo padarydamas didelę turtinę žalą;

- pagal 2008-05-15 sudarytą su UAB “Parex faktoringas ir lizingas“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-05-15 priėmimo-perdavimo aktą gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti automobilį Audi A8L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 311,20 Lt vertės, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, pagal 2008-05-30 nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išnuomojo R. Š., o 2009-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti minėtą automobilį, jo negrąžino ir 2009-09-01 išnuomojo jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas didelę turtinę žalą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės - penki vilkikai, lengvasis automobilis VW Phaeton buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o lengvieji - du Audi A8L markės, BMW 645 automobiliai buvo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nuosavybė. J. D. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo šių transporto priemonių savininkas, jos tik buvo J. D. žinioje, jam, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, priėmimo-perdavimo aktų pagrindu bei pagal pareigas patikėtos valdyti, tai yra J. D. šios transporto priemonės buvo svetimas turtas ir jis negalėjo šiomis disponuoti kaip nuosavomis. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis.

Taip pat byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kreipėsi į lizingo bendrovę ir gavo AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. A. išduotą leidimą sudaryti subnuomos sutartį dėl balninių vilkikų. 2008-03-05 J. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė automobilių panaudos sutartį, pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančius balninius vilkikus perdavė laikinai ir neatlygintinai naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad J. D. UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį automobilį VW PHAETON 5.0 be UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo perdavė naudotis V. K., UAB “Parex faktoringas ir lizingas” priklausančius automobilius AUDI A8L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir BMW 645 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilį Audi A8L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, išnuomojo R. Š., o vėliau išnuomojo jį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o, esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011 ir kt.).

Kaip nurodė liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. N., sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutrauktos dėl uždelstų įmokų, kiek jai žinoma, dalis transporto priemonių grąžinta, dėl šių automobilių buvo sudarytos subnuomos sutartys. Subnuoma nėra pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, jei klientas subnuomoja, neatsiklausęs lizingo bendrovės (neturint leidimo)– tai laikoma sutarties pažeidimu, kadangi turtas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tai sprendžia bendrovės kredito komitetas. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. S. nurodė, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų nemokėjimo. Kai dalis automobilių nebuvo sugrąžinta, jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl priverstinio grąžinimo. J. D. jiems aiškino, kad automobiliai yra ne jo žinioje, kad jie perduoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusiems asmenims, kontaktų nurodyti negalėjo, nes nežinojo, paaiškino, kad daugiau informacijos apie šiuos automobilius galėtų suteikti V. P., todėl teko bendrauti su pastaruoju. V. P. negalėjo nurodyti, kuriems asmenims yra perduoti automobiliai, tik paaiškino, kad tų automobilių J. D. nekontroliuoja. Paskelbus paieškas, automobiliai lizingo bendrovei buvo sugrąžinti. Dėl abiejų Audi markės automobilių sugrąžinimo tarpininkavo V. P., automobilis BMW buvo sulaikytas Ispanijoje. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, lizingo bendrovė bendravo ir su V. P., ir su J. D..

Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. A. nurodė, kad pradžioje lizingo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma, įmokos mokamos, tačiau vėliau ši įmonė pradėjo vėluoti mokėti įmokas. Susitikus su klientu, buvo sprendžiama iškilusi problema; klientas pateikė pasiūlymą, jog yra kita bendrovė, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri norėtų lizinguoti turimą turtą, t.y. parduoti turimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sumą, kurią turėtų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, užskaityti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstus mokėjimus. Tai buvo susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytos pirkimo – pardavimo sutartys, tačiau buvo padengtos tik kažkurio laikotarpio įmokos ir eilinės įmokos. Kol nebuvo nutraukta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo bendrovė bendradarbiavo su J. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. P. nurodė, kad jis sprendė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų nevykdymo, įsiskolinimo, turto perdavimo, jam žinoma, kad buvo susiklostę nepalankios aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis turto buvo atsiimta iš šios bendrovės, o dėl dalies turto perėmimo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tik susitarimas neįvyko, nes vadovas mirė; automobilis VW Phaeton buvo perimtas iš turto valdytojo Vilniuje. Liudytojas nurodė, kad lizingo sutartys šiuo atveju buvo nutrauktos dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir lizingo bendrovė sprendžia, kas yra greičiau ir efektyviau- ar kreiptis į teismą, ar į policiją dėl turto paieškos.

Šiais liudytojų parodymais nustatyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir lizingo bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Aplinkybė, kad lizingo turtas buvo perduotas naudotis tretiesiems asmenims be lizingo bendrovių sutikimo, ar kitokiomis sąlygomis, nei sutikimas buvo duotas, rodo lizingo sutarties sąlygų pažeidimą, tačiau nebuvo esminė, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo ir nurodymo grąžinti lizinguotą turtą. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo lizingo įmokas, tačiau vėliau įmokos pradėjo vėluoti, dėl to buvo padaryti susitarimai dėl automobilių pernuomavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. LR BPK 276 str. 4 d. pagrindo pagarsintais liudytojo V. P., dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, parodymais nustatyta, kad 2008 metais bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo gera, todėl ji sudarė lizingo sutartis su įvairiomis lizingo bendrovėmis dėl lengvųjų ir krovininių automobilių lizingo, šie automobiliai buvo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2008 metų viduryje bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis ėmė blogėti ir tai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimu. Liudytojai A. L., V. U., kurie atskirais laikotarpiais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais, nurodė, kad ši bendrovė minėtus krovininius automobilius panaudojo savo veikloje, taip pat dengė dalį išlaidų bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat liudytojas R. Š. nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad jis naudojosi UAB “(duomenys neskelbtini)“ jam išnuomotu automobiliu ir mokėjo mokestį minėtai bendrovei, vėliau sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri, gavusi informaciją, jog turtą reikia grąžinti lizingo bendrovei, sudarė lizingo sutartį savo vardu. Liudytojas V. K. nurodė, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais susitarė apsikeisti automobiliais, dėl ko jis ėmė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimu lizingo bendrovės automobiliu VW Phaeton ir mokėti už jį lizingą, tik pinigus jis mokėjo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp lizingo bendrovių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip lizingo gavėjo, buvo susiklostę civiliniai santykiai, taip pat civilinių sandorių pagrindu veiklos vystymui, įmokų lizingo bendrovėms mokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido kaltinime nurodytą turtą laikinai naudotis tretiesiems asmenims. Tačiau vien patikėto turto perleidimo tretiesiems asmenims fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo padarytas turto iššvaistymo nusikaltimas. Vienas iš esminių turto iššvaistymo požymių yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą perleidžia neteisėtai, t.y. nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Byloje surinkti įrodymai išvados, kad kaltinamasis J. D. kaltinime nurodytą turtą perleido neteisėtai, nesilaikydamas turto perleidimo tvarkos, daryti neleidžia.

Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Byloje neabejotina aplinkybė, kad lizinguojamos transporto priemonės buvo lizingo bendrovių nuosavybė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės jų perleisti tretiesiems asmenims be turto savininko leidimo, tokia nuostata buvo įtvirtinta kiekvienos lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punkte (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ar 6 straipsnio 6.1.3 punkte (UAB „Parex faktoringas ir lizingas“). Tačiau vien toks lizingo sutarties nuostatų pažeidimas byloje nustatytomis aplinkybėmis nesudaro veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Lizingo sutarties tikslas - išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą, šiuo atveju transporto priemones, jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma žala bei ji nelaiko savęs nukentėjusiąja, nes svarbu tai, kad būtų mokamos įmokos ar išperkamas turtas (šiuo atveju transporto priemonės). Įmokos buvo pervedamos visą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo laikotarpį, kol UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sekėsi verslas. Iš bylos duomenų matyti, kad lizingo sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavęs naudotis ir daugiau transporto priemonių, ne tik nurodytų svetimo turto iššvaistymo kaltinime, tačiau dėl jų lizingo bendrovės pretenzijų neturi. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, susidariusi situacija tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš vienos pusės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitos, gali būti vertinama tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip veika, atitinkanti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje turto pasisavinimo bylose, sprendžiant baudžiamosios bei civilinės atsakomybės atribojimo klausimus, kai nevykdomos turtinės prievolės ar jos vykdomos netinkamai, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad žalą patyręs asmuo negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio ar žalą padariusio asmens, sandoris sudarytas taip, kad vėliau neįmanoma būtų įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi, nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002 ir kt.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. D. savo veiksmais nesiekė apsunkinti lizingo bendrovių pažeistų teisių gynimo būdo civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Vien ta aplinkybė, kad jis, lizingo bendrovėms pranešus apie sutarčių nutraukimą, pagal lizingo sutarčių sąlygas turto negrąžino, nelaikytina tokiu apsunkinimu. Iš jo paties paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad J. D. informavo lizingo bendroves apie jam žinomas aplinkybes, kur yra lizingo bendrovėms priklausantis turtas, šios informacijos pagrindu dalis turto buvo surasta ir grąžinta bendrovėms; taip pat lizingo bendrovės savo teises gynė ir civilinio proceso tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškė civilinį ieškinį dėl negrąžinto turto vertę pagal dvi lizingo sutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2012-10-04 sprendimu ši vertė iš J. D. buvo priteista. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nepasinaudojo teise reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Liudytojo E. P. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas kreiptis į policiją dėl prarasto turto paieškos sąlygotas siekio gauti greitesnį ir efektyvesnį rezultatą, o ne pažeistų teisių gynimo būdo civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo.

Vertinant J. D. veiksmus dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančio automobilio Audi A8L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 311,20 Lt vertės 2008-05-30 išnuomavimo R. Š., o 2009-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti minėtą automobilį, jo negrąžinimo ir 2009-09-01 išnuomavimo jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarant didelę turtinę žalą, atsižvelgtina į liudytoju apklausto R. Š. parodymus, jog jis minėtą automobilį nuomojo kelis mėnesius ir po to nuomos sutartis buvo apiforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš jo pateiktų dokumentų seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo nuomos mokestį už automobilį nuo 2008m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio mėnesius. Iš 2009-05-08 UAB “(duomenys neskelbtini)” rašto seka, kad 2009-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžino minėtą automobilį ir pateikė paraišką dėl lizingo. 2009-05-28 buvo sudaryta lizingo sutartis tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” (t.1 b.l.139). Todėl laikytina, kad 2009-09-01 nuomos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ datoje galimai padaryta klaida ir faktiniai nuomos santykiai susiklostė nuo 2008-09-01 ir kaltinamasis po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavimo grąžinti automobilį, veiksmų dėl jo perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė.

Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad dalis krovininių automobilių - penki balniniai vilkikai, kurie J. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, buvo perduoti naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra lizingo bendrovei negrąžinti ir nenustatyta jų buvimo vieta. Liudytojų J. J., S. V., A. L. parodymais nustatyta, kad minėti automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko V. P. nurodymu išvyko su kroviniu į Rusijos Federaciją ir buvo palikti pakeliui Baltarusijoje bei perimti nenustatytų asmenų. Į minėtą kelionę važiavę vairuotojai J. J., S. V. patvirtino, kad dėl minėtos kelionės jokių nurodymų iš J. D. negavo, S. V. nurodė, kad toks asmuo jam iš viso negirdėtas, jam direktoriumi prisistatęs A. L. nurodė, kad bendrovei vadovauja akcininkas V. P.. Nors pagal 2009-05-06 priėmimo-perdavimo aktą, kurį pasirašė A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir J. D., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtos transporto priemonės buvo perduotos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion, teisme apklaustas liudytoju A. L. nurodė, kad šį aktą pasirašė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skelbiamas bankrotas, jis nenorėjo likti atsakingas už šį turtą, nors jam buvo žinoma, kad šeši automobiliai iš tų, kuriuos jis priėmimo - perdavimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, po reiso negrįžo ir liko Rusijoje. J. D. atsakomybei įvertinti reikšmingas ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2011-06-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios puspriekabės Schmitz SPR v.n. (duomenys neskelbtini) (t.8 b.l.44-56), kuriame konstatuota, kad J. D. neatliko jokių veiksmų, susijusių su minėtos transporto priemonės palikimu užsienyje, o minėtos transporto priemonės praradimas sąlygotas aktyvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko V. P. veiksmų.

Vertinant kaltinamojo J. D. atsakomybę už atsiradusias pasekmes, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, reikšmingos yra kitos aplinkybės. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti - pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse taip pat yra išaiškinęs, kad, kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas (šiuo atveju J. D. veikė kaip bendrovės vadovo įgaliotas asmuo) padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Kasacinio teismo praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-85/2013 ir kt. ).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinimas J. D. pagal LR BK 184 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog J. D. veiksmai, kuriais jis užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą turtą;

-pagal 2007-11-06 sudarytą su UAB “(duomenys neskelbtini)” lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-11-06 ir 2007-11-08 priėmimo-perdavimo aktą gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti balninius vilkikus bendros 695 734,01 Lt vertės, turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. A. išduotą leidimą sudaryti subnuomos sutartį, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, 2008-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos automobilių panaudos sutarties pagrindu perdavė laikinai ir neatlygintinai naudotis,

- pagal 2008-01-04 sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti automobilį VW PHAETON 5.0 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 67 393,51 Lt vertės, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, perdavė naudotis V. K.,

- pagal 2008-03-31 sudarytą su UAB “ (duomenys neskelbtini)” (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį AUDI A8L, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 167 060,31 Lt vertės ir pagal 2008-03-31 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį BMW 645 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 122 593,53 Lt vertės, gautus 2008-03-31 priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, 2008-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos automobilių nuomos sutarties pagrindu išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“,

- pagal 2008-05-15 sudarytą su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“) lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-05-15 priėmimo-perdavimo aktą gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjimo teise valdyti ir naudoti automobilį Audi A8L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 311,20 Lt vertės, neturėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, pagal 2008-05-30 nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išnuomojo R. Š., o 2009-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus minėtą sutartį ir pareikalavus grąžinti minėtą automobilį, jo negrąžino ir 2009-09-01 išnuomojo jį UAB „(duomenys neskelbtini)“,

savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį, o jo veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ir patikslintas civilinis ieškinys dėl 424936,49 Lt, nenustačius, kad J. D. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.), taip pat į LR BK 41 ir 61 str. nuostatas.

J. D. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. D. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-03 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. 10 MGL dydžio t.y. 1300 Lt bauda (duomenų apie teismo baudžiamojoj įsakymo įvykdymą nėra), nevedęs, dirba, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam J. D. skirtina bausmė - bauda, kurios dydis parinktinas lygus numatytam bausmės vidurkiui pagal LR BK 47 str. 3 d. 5 p. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatas. Paskirtosios bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - bauda klausimas nespręstinas, kadangi nėra duomenų apie minėtos bausmės vykdymą ar įvykdymą. Įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į jam skirtinos baudos dydį, baudos mokėjimas nustatytinas per šešių mėnesių laikotarpį. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5d. 1p., 304 str., 305 str. bei 307-308 str. str.,

nusprendė:

J. D., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str.2d. (iššvaistymas jam patikėto didelės vertės svetimo turto 695734,01 Lt), išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

J. D., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str.2d. (iššvaistymas jam patikėto didelės vertės svetimo turto 67393,51 Lt), išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

J. D., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str.2d. (iššvaistymas jam patikėto didelės vertės svetimo turto 289653,84 Lt), išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

J. D., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str.2d. (iššvaistymas jam patikėto didelės vertės svetimo turto 75311,20 Lt), išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d., ir nubausti jį 35 MGL dydžio, t.y. 4550 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda, baudą įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudą privaloma mokėti banke į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą viename iš nurodytų bankų, kvite nurodant šiuos rekvizitus:

gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,gavėjo bankas:

LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas - AB DNB bankas, banko kodas - 40100;

LT05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas - AB SEB bankas , banko kodas - 70440;

LT32 7180 0000 0014 1038, gavėjo bankas - AB „Šiaulių bankas“, banko kodas - 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870, gavėjo bankas - Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas - 74000;

LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas - Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius, banko kodas - 21400;

LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas - „Swedbank", AB, banko kodas - 73000;

LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas - UAB „Medicinos bankas“, banko kodas - 72300.

Įmokos mokesčio kodas 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų raštinei.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą ir patikslintą civilinį ieškinį dėl 424936,49 Lt, nenustačius, kad J. D. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė