Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-626/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
1A-566-626/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67804-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
A. C., A. Š.
NuorašasByla Nr. 1A-566-626/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67804-2017-8Procesinio sprendimo kategorija (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,nuteistojo A. C. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nuteistojo A. Š. gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. C. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-19 nuosprendžio, kuriuo:

A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. C. ir A. Š. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už atvirą svetimo turto pagrobimą, o būtent už tai, kad jie veikdami kartu, 2017-12-28, apie 13.30 val. sekė L. Š. iki (duomenys neskelbtini)namo laiptinės, Vilniuje. Po to A. C. būdamas prie (duomenys neskelbtini)namo laiptinės stebėjo aplinką, o A. Š. įbėgo į minėtą laiptinę paskui L. Š., pribėgęs iš nugaros prie L. Š. jai nuo dešinės ausies atsegė ir nuėmė 35 Eur vertės auksinį auskarą, o nukentėjusiajai L. Š. pradėjus šauktis pagalbos, A. C. ir A. Š. iš įvykio vietos pasišalino pabėgdami. Tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje atvirai pagrobė svetimą, L. Š. priklausantį, 35 Eur vertės turtą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-19 nuosprendį pakeisti. Pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažino nuo pat pirminių parodymų, nukentėjusiosios atsiprašė, o pastaroji jam atleido ir pretenzijų neturi.

3. Nuteistasis A. C. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo atsižvelgti į jo pirminius parodymus, duotus 2017-12-28. Jis savo kaltės nepripažįsta, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundus nepateikta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. Š. gynėja L. Vasiliauskienė palaikė apelianto skundą. Nurodė, jog jos manymu yra pagrindas bausmę švelninti.

Nuteistojo A. C. gynėja D. Dereškevičienė taip pat palaikė ginamojo skundą, prašė remtis ginamojo parodymais, kuriuos patvirtina A. Š. ir nukentėjusioji, pasak kurios, nusikaltimą padarė vienas asmuo.

Prokuroras prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš nuteistojo A. C. skundo turinio matyti, jog jis prašo remtis jo pirminiais parodymais ir jį išteisinti. Nuteistasis A. Š. prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl A. C. skundo

7. Apeliantas A. C. prašo remtis jo pirminiais parodymais ir jį išteisinti kaip nepadariusį inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pasak apelianto gynėjos A. C. parodymus patvirtino nuteistasis A. Š. ir nukentėjusioji, pasak kurios vagystę įvykdė vienas asmuo.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

9. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. C. nurodė, jog: buvo įvykio metu su A. Š., tačiau jo tikslų dėl vagystės nežinojo; A. Š. pasiūlė eiti paskui nukentėjusiąją, todėl jis ėjo kartu; moteriai užėjus į namą, A. Š. užėjo iš paskos, o jis liko kieme; išbėgus iš laiptinės A. Š., jis pasimetė, nieko nesuprato, bet pradėjo bėgti paskui jį; apvogti moters jie nebuvo susitarę (t. 1, b. l. 48). Apklausiamas teisme kaltės nepripažino ir iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis A. Š. palaikė A. C. versiją, duotą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau šią kaltinamų asmenų versiją paneigia teismo posėdyje ištirti įrodymai ir skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės. Liudytojas D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, jog kaltinami asmenys stovėjo prie kirpyklos, esančios šalia „Maximos“ ir pamatę nukentėjusiąją abu kartu ėjo jai iš paskos. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog parduotuvė nuo laiptinės yra apie 300 metrų atstumu, ji ėjo lėtai, su sustojimu. Tai, kad ji ėjo lėtai, patvirtino ir kaltinami asmenys bei liudytojas D. P.. D. P. taip pat nurodė, jog priėjus laiptinę, A. C. sustojo nuo jos 4-5 metrų atstumu, o A. Š. durims dar nespėjus užsidaryti pateko į laiptinę. Pasak liudytojo, jis matė, kad kaltinamieji laukė šio momento. Nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos A. Š. išbėgo iš laiptinės ir kartu su A. C. nubėgo viena kryptimi, vidiniame kieme apsikeitė striukėmis. Pats A. C. patvirtino, jog striukėmis apsikeitė siekiant būti neatpažintais. Nukentėjusioji auskaro grobimo metu matė tik laiptinėje buvusį A. Š., tačiau ši aplinkybė nepaneigia lauke stovėjusio ir laukusio A. C. tyčios veikti kartu su A. Š..

10. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Šiuo atveju, iš išdėstytų aplinkybių ir A. C. elgesio įvykio metu akivaizdu, kad A. C. žinojo A. Š. ketinimus ir veikė kartu su juo, nes jis kartu su A. Š.: sekė lėtai einančią nukentėjusiąją iki laiptinės; matydami, kad nukentėjusioji priėjo prie laiptinės, pradėjo eiti greičiau; laukė į laiptinę įbėgusio bendrininko ir kartu su juo, išbėgusio po moters šauksmo, pabėgo; pasikeitė striukėm, siekiant būti neatpažintais. Šis apelianto elgesys patvirtina teismo išvadą, kad A. C. kieme, A. Š. vykdant nusikaltimą, stebėjo aplinką, o abiejų kaltininkų bendri veiksmai rodo bendrą jų siekį užvaldyti nukentėjusiosios turtą.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktų ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos analize, padarė išsamiai motyvuotą išvadą dėl A. C., kaip vieno iš bendravykdytojų, dalyvavimo darant nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Dėl A. Š. skundo

12. Nuteistasis A. Š. prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu, nes jo manymu, jis dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir gailisi dėl savo veiksmų.

13. BK 64¹ straipsnis taikomas, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2014, 2A-7-1/2014). Be to, šio straipsnio taikymas siejamas su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.

15. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla išnagrinėta bendra tvarka, atliekant tiesioginį ir žodinį įrodymų tyrimą. Pagal BK 273 straipsnį, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliekamas jeigu: kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo, kai nusikalstama veika padaroma bendrininkų grupe. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos bendrininkas savo kaltės nepripažino, todėl sąlygų taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą bei BK 64¹ straipsnio nuostatas A. Š. nebuvo.

16. Be to, kaip minėta, BK 64¹ straipsnio taikymas siejamas su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika padaryta veikiant dviem bendrininkams. Vienas iš jų, A. C. neprisipažino įvykdęs nusikaltimą. Pastarojo versiją palaikė ir apeliantas A. Š.. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Taigi, nors apeliantas A. Š. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau siekė padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. neatskleidė, kad A. C. veikė kartu su juo, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo visiško, nuoširdaus prisipažinimo. Pažymėtina, jog būtent dėl šios priežasties A. Š. prisipažinimo teismas nevertino kaip nuoširdaus ir jo nelaikė atsakomybę švelninančia aplinkybe numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Išdėstytos aplinkybės rodo, jo pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam A. Š. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, todėl jo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. C. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė