- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-692-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- A. P., R. B.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Z. S., Anykščių rajono I-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-692-544/2019
teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-014-3-00754-2019-8
2019 m. lapkričio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5201-266/2019 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams A. P., R. B., tretiesiems asmenims Z. S. ir Anykščių rajono I-ojo notarų biuro notarei J. V. dėl jungtinės veiklos pripažinimo, sutarties dalies dėl pirkėjo asmens pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) sandoriu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. P. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies: nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje laikinai nustatė R. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje; nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje priteisė iš A. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam motinos R. V., periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke; nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje nustatė laikiną A. P. ir R. P. bendravimo tvarką.
2. Nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikas gyventų kartu su ieškove, byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokiais nors aktyviais veiksmais ar neveikimu bandytų pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nepagrįstas ir perteklinis. Dėl laikino materialinio išlaikymo A. P. nurodė, kad pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevengia, geranoriškai sutinka pagal savo finansines galimybes teikti vaikui išlaikymą, tačiau teikti išlaikymo šiuo metu negali dėl objektyvių priežasčių, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas taip pat yra perteklinis ir nepagrįstas. Dėl laikino atsakovo bendravimo su vaiku nustatymo nurodė, kad grįžus gyventi į Lietuvą jis nuolat bendrauja su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl bendravimo apribojimas, nustatant konkrečias bendravimo dienas ir valandas, grubiai pažeistų atsakovo interesus, trukdytų tinkamai vykdyti pareigas bei įgyvendinti teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo A. P. atskirąjį skundą tenkino. Panaikino Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d., iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje priteisė iš A. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. P., atstovaujamam motinos R. V., periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke.
4. Teismas iš pateiktų rašytinių duomenų nustatė, kad ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas, o atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, pagal banko išrašo duomenis turi turinių įsipareigojimų užsienio bankui. Kitų duomenų, įrodančių atsakovo turtinę padėtį (duomenų apie nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, santaupas ir pan.) nepateikta.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaiko amžiumi bei tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį bei jo detalizaciją, tai, kad atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė įrodymų, kad savanoriškai pagal savo finansines išgales teiktų vaikui išlaikymą ir tokiu būdu reguliariai užtikrintų vaiko kasdienius poreikius, sprendė, kad ieškovės prašymą dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą R. P. po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo nuomone, 200 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priteisiant iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 50 Eur, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke.
7. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog vaiko išlaikymo teisė būtų pažeista. Priešingai, iš ieškovės pateiktos trumposios žinutės, rašytos atsakovo, aiškiai matyti, jog pastarasis vaiko išlaikyti nevengia, tik prašo palaukti, kol įsidarbins, ir tada pradės teikti vaikui materialinį išlaikymą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovei pritrūko žmogiškumo ir geranoriškumo atsakovo atžvilgiu, o užgautos ambicijos bandomos patenkinti prisidengiant vaiko interesais.
8. Teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į jo argumentus, kodėl šiuo metu teikti vaikui kas mėnesį 200 Eur materialinį išlaikymą jis neturi jokių finansinių galimybių: į Lietuvą atvyko tik 2019 m. liepos 20 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir nutarties priėmimo nedirbo bei neturėjo teisės į nedarbo draudimo išmoką? yra paėmęs 15 000 svarų dydžio paskolą Jungtinės Karalystės banke, už kurią iki šiol kas mėnesį privalo mokėti 328,35 svarų (369,71 Eur) dydžio įmokas. Tuo tarpu ieškovė turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, todėl turi finansines galimybes pasirūpinti vaiku ir pilnai patenkinti ne tik minimalius jo poreikius.
9. Nurodo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsidarbino, prognozuojamas mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius sudarys apie 500 Eur. Atsižvelgiant į tokias pajamas, į tai, kad mėnesinė kredito grąžinimo įmoka bankui sudaro apie 370 Eur, priteistinas laikinas materialinio išlaikymo dydis turėtų būti ne didesnis nei 50 Eur per mėnesį. Didesnio laikino materialinio išlaikymo dydžio priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė R. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios bei proporcingos ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste, todėl naikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio juridinio pagrindo, kadangi toks prašymas būtų ne tik nepagrįstas, bet ir toliau tęstų šalių vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, nes jis ir toliau negautų pakankamo išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes, ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
16. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, į tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, įskaitant apelianto apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus duomenis, vaiko amžių bei tokio amžiaus vaiko poreikius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius.
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Skundo argumentas, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsidarbino, prognozuojamas mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius sudarys tik apie 500 Eur, kai mėnesinė įmoka bankui sudaro apie 370 Eur, todėl laikinas materialinio išlaikymo dydis turėtų būti ne didesnis nei 50 Eur per mėnesį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dar mažesnio laikino išlaikymo dydžio nustatymas neatitiktų vaiko būtinųjų poreikių ir geriausių jo interesų užtikrinimo. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali susirasti kito darbo ir gauti didesnių pajamų. Kad atsakovas turėtų sveikatos ar kitų problemų, ribojančių jo galimybę įsidarbinti, jog jam kiltų sunkumų įsidarbinant, t. y. kad jo asmeninės kompetencijos, darbinė patirtis būtų netinkama gauti bent vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio darbo užmokestį, jokių įrodymų taip pat nepateikta.
18. Apeliantas, įrodinėdamas savo finansinių galimybių ribojimą, nurodo, jog yra paėmęs 15 000 svarų dydžio paskolą Jungtinės Karalystės banke, už kurią iki šiol kas mėnesį privalo mokėti 328,35 svarų dydžio įmokas. Tačiau toks apelianto argumentas šios bylos kontekste vertintinas kritiškai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog naudojimasis paskola kaip tik suponuoja išvadą, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų.
19. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nors apeliantas šiuo atveju teigia, kad vaiko išlaikyti nevengia, tik prašo palaukti, kol įsidarbins, tačiau šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad vaiko poreikiai yra prioritetiniai ir išlaikymas vaikui reikalingas būtent šiuo metu, o ne kažkada ateityje. Net jeigu apeliantas ir epizodiškai prisideda prie sūnaus išlaikymo (pavyzdžiui, išrašas iš banko, kad 2019 m. spalio 14 d. jis į ieškovės sąskaitą pervedė 200 Eur vaiko išlaikymui), tai neįrodo, jog jis teikia reguliarų ir pakankamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris užtikrintų jo būtinų poreikių patenkinimą. Todėl vertinama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju yra poreikis priteisti iš atsakovo laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
21. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai atskirojo skundo argumentams, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įrodymų vertinimą, iš esmės padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.