Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Andriui Ankštučiui, atsakovės atstovėms Vilijai Verseckaitei ir Galinai Šumonec, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B., jo atstovui F. F. B. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų M. T. ir J. T. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, M. T., J. T. ir G. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir pareiškėja, Inspekcija) su prašymu (I t., b. l. 2-5) (toliau – ir pirminis prašymas) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktorių panaikinti Administracijos direktoriaus 2008-08-14 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą statytojams M. T. ir J. T. (toliau – ir Statybos leidimas).

Pareiškėja 2011-03-23 teismo posėdyje pateikė patikslintą prašymą (II t., b. l. 24-27) (toliau – ir patikslintas prašymas), kuriame ji prašo: 1) panaikinti Statybos leidimą; 2) įpareigoti M. T. ir J. T. per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti gyvenamąjį namą taip, kad jo vieta nepažeistų teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribų; 3) šių veiksmų neatlikus per teismo nustatytą terminą, įpareigoti M. T. ir J. T., per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę; 4) perduoti bylą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo nagrinėti pagal kompetenciją Varėnos rajono apylinkės teismui. Kartu su prašymu, pareiškėja padavė ir prašymą atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą (II t., b. l. 32-33).

Be kita ko, pareiškėjos atstovas 2011-03-23 teismo posėdyje pateikė ir atsisakymą nuo pirminio prašymo (II t., b. l. 20), t. y. įpareigojimo atlikti veiksmus, prašė bylą šioje dalyje nutraukti ir bylą nagrinėti pagal patikslintą prašymą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje atsakovės atstovės dėl bylos nutraukimo paliko spręsti teismo nuožiūra, o tretysis suinteresuotas asmuo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai neprieštaravo, kad byla pagal pirminį pareiškėjos prašymą būtų nutraukta (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje dėl patikslinto prašymo priėmimo ir praleisto termino atnaujinimo atsakovės atstovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nesutiko. Teigė, kad pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nemotyvuotas. Teismas pareiškėjai buvo pasiūlęs pateikti patikslintą prašymą iki 2011-03-11, tačiau šio pasiūlymo iki teismo nustatyto termino ji neįvykdė (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas dėl patikslinto prašymo priėmimo ir praleisto termino atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas bei M. T. ir J. T. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (II t., b. l. 39, 41, 43).

Dėl bylos nutraukimo.

Atsisakymas nuo pirminio prašymo priimtinas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėja pasinaudojo šia įstatymo jai suteikta teise. Pareiškėjos atsisakymas nuo prašymo priimtinas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.). Priežasčių, numatytų ABTĮ 56 str. 2 d. ir neleidžiančių teismui priimti šį atsisakymą, byloje nenustatyta.

Pareiškėjai išaiškintinos ABTĮ 102 str. 3 d. nustatytos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl patikslinto prašymo ir prašymo atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.

Taigi, kaip matyti iš teismui paduoto pareiškėjos patikslinto prašymo, jame pareiškėja kelia naujus reikalavimus, kurių vienas yra susijęs su statybos padarinių šalinimu bei keičia šalis.

Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ ir kiti įstatymai.

ABTĮ 15 str. apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vadovaujantis ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jei byla nepriskirtina tam teismui.

Teisėjų kolegija pastebi, kad iki 2010-10-01, kada įsigaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 str. pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) str., keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas, teisės aktai nenumatė privalomumo subjektams, besikreipiantiems į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, toje pačioje byloje reikšti reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo. Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28 (1) str. 1 d. reglamentuota, kad, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Patikslinto prašymo turinio analizė suponuoja, kad pareiškėja Statybos leidimą skundžia dėl to, kad, anot jos, ji turi duomenų, kad statyba yra pradėta, todėl ji reiškia ir reikalavimą dėl Statybos leidimo pagrindu įvykdytos statybos padarinių šalinimo. Inspekcijos tvirtinimu, jos turimais duomenimis, gyvenamojo namo statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės galima, todėl Statybos leidimo pagrindu įvykdytos statybos padariniai šalintini Statybos įstatymo 28 (1) str. 2 d. 3 p. nurodytu būdu. Statybos įstatymo 28 (1) str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu gali leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, - vykdyti 28 (1) str. 2 d. 1 ar 2 p. nurodytus reikalavimus.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 26 str. 2 d. nustatyta, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo taip bendros kompetencijos ir administracinių teismų spręsti ne kartą yra nurodžiusi, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-06-22 nutartis byloje Nr. T-2009-06). Tai, kad šios kategorijos ginčai yra reguliuojami būtent civilinių teisinių santykių patvirtina teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas yra susijęs su keliais teisiniais santykiais, ginčo teismingumą turi apspręsti pagrindinio teisinio santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Tokiu būdu administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimą, t. y. ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. O ginčai, kylantys dėl valstybės ar savivaldybės institucijos aktų, joms veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams ir kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisiniai santykiai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Pagal ABTĮ 16 str. 1 d., administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams, o pagal ABTĮ 70 str. 3 d., paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. To prašė ir pareiškėja savo patikslintame skunde.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja patikslintame prašyme reiškia reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 (1) str. 1 d. 1 p. ir taikant absorbcijos principą, ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, reikalavimas dėl statybos padarinių šalinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismo, todėl ir reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus turėtų būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi formuojama teismų praktika, taip pat proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad administracinė byla su pareiškėjos 2011-03-23 patikslintu prašymu ir prašymu dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, t. y. pagal kompetenciją Varėnos rajono apylinkės teismui.

Vadovaudamasi ABTĮ 37 str. 1 d., 70 str. 3 d., 101 str. 3 p., 102 str., 105-106 str. ir 149 str.,

Rezoliucinė dalis

n utarė:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymą nuo pirminio prašymo priimti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, M. T., J. T. ir G. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslinto prašymo dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei prašymo atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą priėmimo ir atnaujinimo klausimus perduoti nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Dėl nutarties, kuria byla dalyje nutraukta, per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.