Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (pranešėja),

atsakovės atstovams I. M., G. Š., G. S., atsakovų J. ir M. T. atstovams R. I., advokatui Faustui Vrubliauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-445/2012 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Varėnos rajono savivaldybės administracijai, M. T., J. T., tretiesiems asmenims G. B., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Nepagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti teikiamas prioritetas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 daliai ir nepaisoma normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl privalomumo gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Saugotina vertingoji savybė pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 40 dalį yra atstumas iki gatvės, o ne iki gretimo žemės sklypo ribos, todėl ieškovės reikalavimas perstatyti gyvenamąjį namą taip, kad jo vieta nepažeistų teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribų, negali būti laikomas prieštaraujančiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 daliai, numatančiai, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai.

Nevertinta, kad statybos leidimas buvo išduotas, nesuderinus su visomis jo išdavimui pritarti turėjusiomis institucijomis. Varėnos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. protokole Nr. PPD-115/08 nėra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atstovo pritarimo, yra tik įrašas, kad pritarta 2007 m. spalio 18 d., tačiau tuo metu buvo pritarta tik priešprojektiniams pasiūlymams, o ne statinio projektui. Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą negalėjo būti priimtas ir statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nesant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.

Remiantis 1988 m. spalio 10 d. namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. liepos 5 d. pažyma Nr. 06-262, nepagrįstai spręsta, kad statinys realiai egzistavo, tik nebuvo atlikta jo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Nei namų valdos techninės apskaitos byla, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma nėra laikytini tinkamais ir pakankamais dokumentais, kurių pagrindu galėjo būti išduotas statybos leidimas rekonstravimui statinio, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir neatlikta teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

Neteisingas teiginys, jog S. D. po G. V. mirties kartu su ūkiniais pastatais paveldėjo ir gyvenamąjį namą, neva faktiškai buvusį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2005 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11229V pagrindu buvo įregistruotos S. D. nuosavybės teisės į du ūkio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas (ar jo pamatai) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas, todėl negalėjo būti paveldėtas. Be to, 2007 m. gegužės 31 d. turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog atsakovė M. T. įsigijo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su dviem jame esančiais ūkio pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra jokių duomenų apie įsigyjamą gyvenamąjį namą, jo pamatus ar pan.

Nevertinta, kad buvo vykdoma ne esamo gyvenamojo namo rekonstrukcija, o naujo gyvenamojo namo statyba. Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusių Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punktą buvusio (sugriuvusio, sunaikinto, nugriauto) statinio atstatymas buvo laikomas naujo statinio statyba.

Nurodžius, kad pagal 1988 m. spalio 10 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis gyvenamojo namo pamatai buvo akmenų-betoniniai, neatsižvelgta į tai, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pamatai po medine vasarnamio dalimi suprojektuoti gręžtiniai-monolitiniai. Darytina išvada, kad buvo įrengti nauji pamatai, o ne statoma ant buvusio statinio pamatų. Be to, pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš byloje esančio žemės sklypo plano, kuriame pažymėta buvusio ir statomo statinio vieta ginčo žemės sklype, matyti, kad yra nukrypimas nuo buvusio statinio vietos.

Nepasisakyta dėl ieškovės 2011 m. kovo 23 d. prašymo Nr. (2.34)-2D-3255 atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą, kuriame buvo nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių prašoma atnaujinti praleistą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą statybos leidimui ginčyti teisme. Net apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, remiantis teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimo ginčijimas reiškia ieškovės ginamą viešąjį interesą, ieškinio senaties termino kreiptis į teismą praleidimas negalėtų būti pripažintas absoliučiu pagrindu tokį ieškinį atmesti.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Tretieji asmenys G. B. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas padavė pareiškimus dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio senaties termino praleidimą ir neišsprendęs ieškovės prašymo dėl šio termino atnaujinimo, pagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 metrų atstumo nuo atsakovų gyvenamojo namo iki kaimyninio sklypo ribos nėra pagrįstas, nes statinio vieta negali būti nustatyta nesilaikant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo formuoti naują planinę struktūrą, ar tai būtų nauja statyba, ar statinio rekonstrukcija, dėl to statyba atsakovų sklype galima tik ant neišlikusio seno namo pamatų; kad nedidelis nukrypimas nuo buvusios statinio vietos esmingai nepažeidžia trečiojo asmens G. B. ir įstatymo saugomų interesų ir, Kultūros paveldo departamento atstovui nurodžius, jog atsakovų projektą suderinti galima, padarė išvadą, kad statinio vieta yra tinkama laikantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).

Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškinyje nurodomai teisei ginti, tačiau šis teismas nesprendė ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (t. 2 b.l. 32-33).

Iš trečiojo asmens G. B. paaiškinimo nustatyta, kad atsakovai T. namą (duomenys neskelbtini) pastatė 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. laikotarpiu (t. 3 b.l. 134).

Prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovė motyvuoja tuo, kad, 2009 m. gegužės 20 d. gavusi G. B. skundą dėl jo teises pažeidžiančios atsakovų T. įgyvendinamos namo statybos, 2009 m. liepos 1 d. patikrino statybą, surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą ir 2009 m. liepos 7 d. raštu dėl statybos leidimo panaikinimo kreipėsi jį išdavusią Varėnos savivaldybę. 2009 m. rugsėjo 15 d. raštu savivaldybė atsakė, kad pagal teisės aktus ji neturi teisės panaikinti išduotus statybos leidimus. 2009 m. spalio 9 d. raštu su tokiu pačiu prašymu ieškovė kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Nuolatinę statybos komisiją, iš kurios neigiamą atsakymą gavo 2009 m. lapkričio 6 d. 2009 m. gruodžio 4 d. ieškovė padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama įpareigoti Varėnos savivaldybę panaikinti statybos leidimą. 2010 m. vasario 19 d. sprendimu skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad Statybos įstatymas nenumato galimybė statybos leidimą išdavusiai institucijai pačiai jį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi sprendimą panaikino, perdavė bylą nagrinėti iš naujo ir nurodė, kad skundo reikalavimas buvo netinkamai suformuluotas (prašymo dalykas turėtų būti statybos leidimo panaikinimas), apie tai pareiškėją privalėjo informuoti pirmosios instancijos teismas. Nurodytas aplinkybes ieškovė prašo pripažinti svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. 2011 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą prašymą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. 2011 m. kovo 28 d. teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjos atsisakymas nuo pirminio skundo, administracinė byla nutraukta, o pareiškėjos patikslintas prašymas dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal šio įstatymo 2 d., jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos kreipimasis į savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją buvo perteklinis. Pagal 2009 m. galiojusiuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose numatytus inspekcijos veiklos tikslus, funkcijas ir teises ją atstovaujantys asmenys negalėjo nežinoti savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompetencijos priimtų vienkartinio pobūdžio administracinės teisės aktų atžvilgiu. Svarbi aplinkybė yra ta, kad 2008 m. lapkričio 26 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ginčo statinio projekto vadovei, kuriame kaimyninio sklypo savininko G. B. interesų pažeidimu nurodomas projekto įvardijimas rekonstrukcija, atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos nepažymėjimas, šio sklypo savininko raštiško sutikimo dėl sumažinto (mažesnio, nei trys metrai) projektinio atstumo iki ribos pažeidimų. 2008 m. lapkričio 26 d. minima institucija projekto vadovei už tai paskyrė administracinę nuobaudą (t. 1 b.l. 40-43). Tai rodo, kad jau 2008 m. lapkričio mėnesį ieškovei buvo žinomi pažeidimai, kuriais ji grindžia ieškinį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šiuos pažeidimus 2008 m. nustatė kita institucija. Įgyvendinus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-318 nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikinta apskrities viršininko pareigybė ir apskrities viršininko administracija. Panaikinus apskrities viršininko pareigybę ir apskrities viršininko administraciją, jos vykdytos funkcijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros srityje deleguotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Pavaldumo pasikeitimas nereiškia naujos institucijos įkūrimo.

Taigi, ieškovei į teismą kreipusis 2009 m. gruodžio 8 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas yra praleistas tiek skaičiuojant jį nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, tiek nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. savivaldybės rašto gavimo. Spręsdamas dėl termino atnaujinimo galimybės, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir civilinėse bylose dėl statybų teisėtumo kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią teisingumas viešąjį interesą turinčiuose saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo santykiuose nusveria teisės į statybą įgyvendinimo stabilumo siekį, todėl net ir ieškinio senaties termino praleidimas nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, atsakovei Neringos savivaldybės tarybai, bylos Nr. 3K-3-143/2010).

Dėl ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis

Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje teismas nenustatė esminio viešojo intereso pažeidimo ar kitos vados, kuriuos būtų galima pagrįstai laikyti svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimis.

Nesutiktina su apeliante, kad atsakovams M. T. ir J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nėra buvę gyvenamojo namo. Tai paneigia viešo registro duomenys apie šioje valdoje 1988 m. spalio 10 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurių pagrindu G. V. namų valdos techninės apskaitos byloje buvo užfiksuoti pastatai – gyvenamasis namas 1A1m ir trys ūkio pastatai. 2005 m. rugsėjo 19 d. atliktų kadastrinių matavimų metu G. V. įpėdinės S. D. valdoje nustatytas tik ūkinių pastatų buvimas. 2007 m. liepos 28 d. Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie 2005 m. sausio 31 d. gaisrą patvirtina, kad 2005m. sausio 31 d. G. V. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu išdegė rąstų gyvenamojo namo 10x5 m, verandos, prieškambario ir virtuvės vidus (t.3 b.l. 130, 112). Logiška, kad 2005 m. lapkričio 14 d. S. D. sudegusio daikto nepaveldėjo, tačiau tai nereiškia, kad iki gaisro jo nebuvo.

2008 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas statybos leidimas šioje valdoje buvusio gyvenamojo namo rekonstrukcijai.

Atsakovė Varėnos savivaldybė pripažįsta, kad statybos leidime neteisingai nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija. Pagal leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 17 ir 18 dalių redakciją naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį, pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 dalį priskirta statinio rekonstravimui), atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį, o statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, valdą įsigijus atsakovams T., gyvenamojo namo joje nebuvo. Sudegusio statinio atstatymą Statybos įstatymas apibrėžė kaip naujo statinio statybą, todėl ieškinyje nurodyto pastato statybai atitinkamai turėjo būti išduotas naują statybą leidžiantis dokumentas.

Nors šis pažeidimas suponavo galimybę nesilaikyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio 192.1 punkto reikalavimo gauti gretimo sklypo savininko sutikimą dėl mažesnio, nei 3 metrai, atstumo nuo pastato fasadų su langų ir durų angomis iki sklypo ribos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nebuvo pažeistas viešasis interesas, susijęs su saugomos teritorijos naudojimu, o kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas dėl atstumo sumažinimo nebuvo būtinas.

Kultūros paveldo departamento 2007 m. rugsėjo 12 d. išduotose projektavimo sąlygose nurodyta, kad Valkininkų seniūnijoje esantis (duomenys neskelbtini) kaimas yra kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Vertingieji kultūros vertybės elementai yra aikštės planas ir dangos tipas (grindinys), aikštės ir gatvių tūrinė erdvinė kompozicija, užstatymo pobūdis, gatvių tinklas. Projektui buvo iškeltas reikalavimas pastatą statyti sudegusio statinio vietoje, nekeičiant atstumo nuo gatvės. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Kultūros paveldo departamento atstovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas formuoti naują planinę struktūrą ar kitaip naikinti autentiškumo požymius, siejant šį draudimą su užstatymo pobūdžiu kaip vertinguoju kultūros vertybės elementu, ginčo statybos atveju reiškia būtinybę ne tik išlaikyti buvusį atstumą iki gatvės, bet ir naują namą pastatyti ant neišlikusio namo pamatų. Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kilus kolizijai dėl aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimų dėl besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio 192.1 punkte, ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų laikymosi, viršenybė yra įstatymo arba įstatymų normos turi būti suderinamos taip, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte būtų draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atstumas nuo sudegusio namo pamatų iki sklypo ribos nesudarė trijų metrų.

Naujo namo projektinėje dokumentacijoje nėra pažymėtas atstumas tarp pastato, statytino ant senų pamatų, fasadų su langų ir durų angomis iki trečiojo asmens sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nežymų atstumo pažeidimą, jo neįvardijo. Spręsdama apie atstumą nuo sudegusio namo pamatų iki sklypo ribos, teisėjų kolegija vadovaujasi trečiojo asmens G. B. atstovo kaimynystėje seniai gyvenančio F.F. B. – B. paaiškinimu apeliacinės instancijos teisme, jog sudegęs namas buvo pastatytas ant keturių namo kampuose buvusių akmenų, tarp kurių gatvės pusėje sutvirtinimui buvo išlieta betoninė sija (tai iliustruoja ir jo pateiktos fotonuotraukos t. 4 b.l. 13), atstumas nuo sklypo ribos iki namo buvo apytiksliai du metrai (apie du žingsnius). Atsakovės Varėnos savivaldybės atstovė G. Š. paaiškino, kad, palyginus namo projektavimo ant esamų pamatų plane t. 2 b.l. 61 pažymėtą namo vietą ir sudegusio namo pamatų pažymėjimo vietą toponuotraukoje bei žemės sklypo plane t. 3 b.l. 43-44, kuriame yra ir gretimų valdų savininkų parašai, matyti, jog atstumas nuo sudegusio namo pamatų iki sklypo ribos yra vienas metras (teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis paaiškinimas atitinka išmatavimus minimuose planuose, kurių mastelis yra 1:500, t.y. 1 mm – 0,5 m, atstumas nuo statinio iki sklypo ribos – 2mm). Analogiška aplinkybė dėl buvusio vieno metro atstumo nuo seno namo iki sklypo ribos nurodyta ir ieškinyje.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad trijų metrų atstumas nuo pastato fasadų su langų ir durų angomis iki sklypo ribos pagal įstatymo viršenybės principą objektyviai negalėjo būti išlaikytas, todėl nepriklausomai nuo statybos leidime nurodomo statybos tikslo gretimo sklypo savininko sutikimas dėl trijų metrų atstumo sumažinimo nebuvo būtinas.

Ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo, įskaitant ir administraciniam teismui pateikto skundo argumentus, buvo grindžiamas minimalaus trijų metrų atstumo nesilaikymu, kaimyninio sklypo savininko sutikimo nebuvimu ir leidime nurodytos statybos rūšies neatitikimu. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino statybos leidimo išdavimo, nesuderinus su visomis jo išdavimui pritarti turėjusiomis institucijomis (Varėnos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. protokole Nr. PPD-115/08 nėra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atstovo pritarimo, yra tik įrašas, kad pritarta 2007 m. spalio 18 d., tačiau buvo pritarta tik priešprojektiniams pasiūlymams, o ne statinio projektui), neatsižvelgė į projekte numatytą pamatų tipą, įrodantį naujos statybos rūšį. Teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apeliacinio skundo pagrindų, nes CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacijos objekto trūkumu negali būti laikoma aplinkybė, nebuvusi ieškinio pagrindu. Be to, nors atsiliepime į ieškinį Kultūros paveldo departamentas nurodė apie su juo nesuderintą statybos leidimą, iš šio trečiojo asmens atstovų paaiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme matyti, kad statinio dislokacijos įvertinimo aspektu namo pastatymas ant senų pamatų atitinka Kultūros paveldo departamento poziciją, išdėstytą pritarime priešprojektiniams pasiūlymams, naujo namo statyba ginčo vietoje yra galima ir tai yra vienintelė galima pastatymo vieta, tai atitinka Nekilnojamojo turto kultūros paveldo įstatymo reikalavimus, o atstumo nuo sudegusio namo pamatų iki kaimyninio sklypo ribos apskaičiavimas į šios institucijos funkcijas neįeina.

Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl trijų metrų minimalaus atstumo nesilaikymo yra nepagrįstas, o statyba atsakovų sklype, nepriklausomai nuo statybos leidime nurodytos statybos rūšies, yra galima tik ant neišlikusio seno namo pamatų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo grindžiamas trijų metrų atstumo nesilaikymu, o ne nukrypimu nuo vieno metro atstumo, statant namą ant senų pamatų, statybos leidimo panaikinimas dėl statybos rūšies klaidos teisingo saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo požiūriu prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso tikslui atkurti teisinę taiką tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, jog minimalaus vieno metro atstumo iki sklypo ribos pažeidimą sudaro 20 cm, kad pažeidimo vietoje trečiojo asmens sklype yra sodo medžiai, kad, vertinant protingumo požiūriu, toks nedidelis atstumas negali esmingai užstoti trečiojo asmens minimos saulės ir mėnulio šviesos, kad nėra įmanomas visiškas naujo statinio tapatumas 1944 metais ant keturių akmenų pastatytai trobelei, taip pat kad nėra absoliučiai patikimų duomenų apie iki gaisro buvusį atstumą, 20 cm nukrypimą nuo minimalaus vieno metro atstumo apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepakankama aplinkybe patenkinti antrajam ieškinio reikalavimui, įpareigojant statytojus namą perstatyti, nepažeidžiant minimalaus vieno metro atstumo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Darydama šią išvadą, teisėjų kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų statybos patikrinimo metu nustatytų nukrypimų nuo statinio projekto (medžiagiškumo, pločio sumažinimo, ilgio padidinimo, verandos išmūrijimo ir t.t.), nes tomis aplinkybėmis ieškinys ir apeliacinis skundas nebuvo grindžiami.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškinyje nurodomai teisei ginti, nėra nustatyta svarbių priežasčių šio termino atnaujinimui, todėl teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovės atsakovams T. priteistinos 1275 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2012 m. gruodžio mėnesį ir 600 Lt atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos (ne didesnės, nei numato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą; 3 b.l. 245-246; CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 1875 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovams M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).