- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-853-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08511-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Skolininkas
- D. V.
- Kreditorius
- akcinei bendrovei DNB bankas
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-177-435/2012 pagal pareiškėjos (skolininkės) J. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Regimantui Budreikai, skolininkui D. V., išieškotojui akcinei bendrovei DNB bankas dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir antstolio Regimanto Budreikos prašymą dėl turto perdavimo išieškotojui patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. skundu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) Atnaujinti terminą dėl 2011-02-21 patvarkymo skundui paduoti; 2) Panaikinti šiuos antstolio R. Budreikos patvarkymus: 2010-11-11; 2010-12-16; 2011-01-17; 2011-02-21 ir 2011-05-19 turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01789.
Pareiškėja nurodė, kad 2010-08-12 antstolis R. Budreika priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal išieškotojo AB DnB NORD bankas pateiktą 2009-12-30 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Buvo užvesta vykdomoji byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų D. V. ir J. V.. Šis dokumentas skolininkei J. V. buvo išsiųstas ir gautas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (t.y. skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta). Kadangi tarp skolininkų J. V. ir D. V. tuo metu jau buvo pradėta byla dėl santuokos nutraukimo, pareiškėja kreipėsi į sutuoktinį, kuris patikino, kad išspręs ginčą su AB DnB NORD banku dėl skolos išieškojimo. Po 2010-08-12 pranešimo pareiškėja gavo 2011-02-21 patvarkymą apie tai, kad varžytinės neįvyko ir 2011-05-02 antstolio patvarkymą dėl termino sumokėti vykdymo išlaidas, kuriame informuojama, jog bankas sutinka perimti J. V. ir D. V. priklausantį turtą. Nesuprasdama, kokiu pagrindu bankas įgijo teisę perimti turtą, pareiškėja 2011-05-24 kreipėsi į antstolį R. Budreiką, kuris paaiškino, kad dvejos varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, todėl bankas turi teisę perimti turtą. Antstolio kontoroje pareiškėja sužinojo, kad jai buvo siųsti dar trys antstolio patvarkymai, t.y. 2010-11-11, 2010-12-16 ir 2011-01-17 patvarkymai dėl neįvykusių pirmųjų varžytinių bei dėl varžytinių skelbimo, kuriuose skolininkui buvo pateiktas pasiūlymas - informacija, kad jis turi teisę pasiūlyti pirkėją minėtam turtui. Šių dokumentų pareiškėja nebuvo gavusi, su jais susipažino tik 2011-05-24 nuvykusi į antstolio kontorą. Pirmasis patvarkymas (2010 08-12 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą) ir vėlesni (2011-02-21 ir 2011-05-02) patvarkymai buvo siųsti teisingu jos deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), o patvarkymai apie varžytines, kurių pareiškėja negavo, - kitu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja mano, kad buvo pažeista jos teisė iki varžytinių pradžios surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.). Kadangi patvarkymai dėl varžytinių buvo siunčiami kitu adresu, tai sudaro pagrindą manyti, kad antstolis galėjo būti šališkas išieškotojo atžvilgiu arba elgėsi nerūpestingai, neprofesionaliai. Todėl pareiškėja prašė panaikinti nurodytus patvarkymus. Tam, kad pareiškėjai būtų sudaryta galimybė įgyvendinti CPK 704 str. numatytą teisę, prašė panaikintini ir vėlesnius patvarkymus (2010-12-16, 2011-02-21) bei antstolio surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą (2011-05-19).
Antstolis Regimantas Budreika pirmosios instancijos teismo prašė patvirtinti 2011-05-19 turto perdavimo išieškotojui aktą. Prašyme nurodė, kad nepardavus turto iš antrųjų varžytinių išieškotojas AB DnB NORD bankas 2011-03-21 raštu sutiko perimti neparduotą varžytinėse įkeistą skolininkų turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos J. V. skundą patenkino. Pripažino antstolio Regimanto Budreikos veiksmus neinformuojant skolininkės J. V. apie 2010-12-16 vyksiančias varžytines ir 2011-02-21 vyksiančias antrąsias varžytines vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01789, neteisėtais. Panaikino 2010-12-16 antstolio Regimanto Budreikos patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01789 ir 2011-02-21 antstolio Regimanto Budreikos patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01789 „Dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis“. Atsisakė tvirtinti 2011-05-19 turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01789. Priteisė iš antstolio Regimanto Budreikos valstybei 48,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad antstolis R. Budreika netinkamai vykdė 2009-12-30 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, t.y. siekdamas priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą D. V. ir J. V. priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas skolininkės J. V. buvimo vietą, kuri yra jos deklaruota gyvenamoji vieta, neinformavo jos apie vykdomus atitinkamus veiksmus arba darė tai formaliai, todėl buvo pažeistos ne tik atitinkamų įstatymų nuostatos bet ir pareiškėjos teisės vykdymo procese. Teismas, pripažinęs pareiškėjos skundą pagrįstu dėl netinkamo jos informavimo apie pirmąsias varžytines, laikė, kad ji neturėjo galimybės pasinaudoti įstatymo numatyta teise pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Kadangi pareiškėja nebuvo informuota apie 2010-12-16 patvarkymą dėl neįvykusių varžytinių, todėl teismo pripažinta aplinkybė, kad skolininkei buvo pranešta apie antrąsias varžytines, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje dalyje antstolio veiksmai buvo teisėti, nes tik tinkamai pravedus pirmąsias varžytines atsiranda teisė vykdyti pakartotines varžytines. Todėl teismas pareiškėjos skundą laikė pagrįstu visa apimtimi. Teismas atmetė išieškotojo prašymą taikyti senaties terminą pareiškėjos skundui paduoti nurodydamas, jog pareiškėjai apie būsimas jos turto varžytines, kurios vyko 2010-12-16, tapo žinoma tik 2011-05-24, apie kitus antstolio vykdytus veiksmus ji taip pat sužinojo, praėjus apskundimo terminams, todėl pareiškėjai nežinant apie antstolio atliekamus veiksmus, ji neturėjo galimybės jų apskųsti. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, negali būti formaliai taikomos CPK 512 straipsnio nuostatos, numatančios devyniasdešimt dienų apskundimo terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos J. V. skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog antstolis nepažeidė CPK 706 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos apie numatomas varžytines pranešti skolininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Vykdomajame dokumente skolininkų J. V. ir D. V. gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), skolininkė J. V. antstoliui nėra pateikusi jokio pranešimo apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir nenurodžiusi, kokiu adresu siųsti jai priklausančią korespondenciją. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog antstoliui buvo žinoma apie tai, kad laišką su informacija apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą bei turto arešto aktą pareiškėja gavo visai kitu, tačiau antstoliui žinomu adresu. Byloje pateikti antstolio patvarkymai ir raštai iš kurių matyti, kad pareiškėja apie pradėtus vykdymo veiksmus ir neįvykusias varžytines buvo informuota paštu, jai vykdymo veiksmai ir jų seka atskleisti ir išaiškinti. Todėl pagal CPK 604 straipsnį laikytina, kad jai procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti praėjus penkių dienų terminui nuo jų išsiuntimo. Patvarkymų ir raštų siuntimas vykdomajame rašte nurodytu adresu negali būti laikomas antstolio pareigų nevykdymu, ir byloje nėra įrodymų, jog antstolis nesiėmė priemonių padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teises vykdymo procese. Pareiškėja pati nevykdė įstatymų nustatytos pareigos domėtis vykdymo procesu, ir tai patvirtino pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl informacijos apie antrąsias varžytines negavimo kalta pati pareiškėja, kadangi jokio savo buvimo vietos adreso antstoliui nebuvo nurodžiusi. Pareiškėja sąmoningai nebendradarbiavo su išieškotoju ir antstoliu, nepriėmė antstolio procesinių dokumentų, nesidomėjo vykdomąja byla, todėl tai turi būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas procesu, o ne skolininko teisių pažeidimu. Be to, parduodant turtą iš varžytinių apie turto pardavimą skelbiama viešai. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau teismas nepagrįstai netaikė CPK 512 straipsnio nuostatų
Atsiliepimas
Antstolis Regimantas Budreika atsiliepimu į atskirąjį skundą jį palaiko ir prašo tenkinti.
Pareiškėja J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino CPK 644 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog skolininkas nedelsdamas privalo pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jei apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, pranešimai siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai įteikta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad antstolis apie skolininkės gyvenamąją vietą buvo informuotas, kadangi patvarkymas ir turto arešto aktas buvo siunčiamas kitu adresu, nei nurodyta vykdomajame dokumente. Antstolis, neišsiųsdamas patvarkymų nuorašų skolininkams, nesiėmė visų reikiamų priemonių skolininkės teisėms vykdymo procese realizuoti. Nurodo, jog skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Antstolio patvarkymas apie varžytines bei informacija apie tai, kad skolininkė CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka turi teisę iki varžytinių pradžios surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, nebuvo įtektas dėl to, kad šiuos patvarkymus antstolis siuntė ne pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Todėl antstolis netinkamai vykdė savo pareigas.
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, kartu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Apeliantas neginčija CPK 706 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos pranešti vykdymo proceso dalyviams apie varžytines. Šioje normoje numatyta, kad apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Tačiau apeliantas mano, kad antstolis šią pareigą yra įvykdęs, kadangi CPK 644 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus, o antstolis procesinius dokumentus siuntė vykdomajame dokumente nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu, todėl šie dokumentai laikytini įteiktais. Be to, mano kad pati skolininkė nevykdė pareigos, įtvirtintos CPK 644 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios ir nagrinėjamos bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad antstoliui vis tik buvo žinoma kita skolininkės J. V. gyvenamoji vieta, nei ta, kuri buvo nurodyta vykdomajame dokumente. Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/10/01789 duomenų matyti, kad pats antstolis Regimantas Budreika 2010-08-12 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir turto arešto aktą skolininkei J. V. 2010-10-12 siuntė jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir šie procesiniai dokumentai skolininkei 2010-10-19 buvo įteikti, ką patvirtina vykdomojoje byloje esantis UAB „Bijusta“ 2010-11-16 raštas. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolis jau turėjo informaciją apie pasikeitusią skolininkės gyvenamąją vietą, kadangi prieš tai vykdomajame dokumente buvo nurodyta kita gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini) juo labiau, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis buvo užklausęs UAB „Bijusta“, ar šiuo adresu siųsta korespondencija skolininkei J. V. buvo įteikta, ir gavo tai patvirtinantį atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui faktiškai jau buvo žinoma nauja skolininkės J. V. gyvenamoji vieta, apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog skolininkė pati privalėjo pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vėlesni pranešimai skolininkams (tame tarpe ir skolininkei J. V.) apie jiems priklausančio turto pardavimą iš varžytinių, išaiškinant teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už savo kainą, skolininkei J. V. buvo siunčiami ne nurodytu ir antstoliui jau žinomu adresu (duomenys neskelbtini), bet pirmiau vykdomajame dokumente nurodytu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 75-78), duomenų apie šių dokumentų gavimą vykdomojoje byloje nėra. 2010-12-16 ir 2011-02-21 patvarkymus dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis antstolis išsiuntė skolininkei J. V. tik 2011-03-21, tačiau taip pat adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tuo adresu, kuriuo skolininkė gavo ir pirminius jai siųstus dokumentus, jie įteikti 2011-03-25. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog antstolis netinkamai vykdė 2009-12-30 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kadangi žinodamas skolininkės J. V. buvimo vietą, kuri yra ir jos deklaruota gyvenamoji vieta, laiku neinformavo skolininkės apie jo atliekamus vykdymo veiksmus – varžytines, taip pažeisdamas skolininkės teisę, numatytą CPK 704 straipsnio 1 dalyje, iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Antstolis, turėdamas duomenis apie pasikeitusią skolininkės J. V. gyvenamąją vietą, siekdamas tinkamai vykdyti profesines pareigas, kurių vykdymui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo elgtis itin rūpestingai ir apdairiai bei siekti, kad nebūtų pažeistos skolininkės teisės gauti informaciją apie varžytines. Esant aukštesniems antstolio veiklos profesiniams reikalavimams, skolininko galimai nepakankamas domėjimasis vykdymo eiga negali pateisinti antstolio nepakankamai rūpestingą pareigų atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolis veikdamas nepakankamai rūpestingai ir tinkamai nepranešdamas pareiškėjai apie atliekamus vykdymo veiksmus pažeidė imperatyvias teisės normas, susijusias su vykdymo procese dalyvaujančių šalių teisių apsauga (CPK 706 straipsnio 3 dalis).
Atmestini ir atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo CPK 512 straipsnio reikalavimų, numatančių ne vėlesnį, kaip devyniasdešimt dienų apskundimo terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, taikymo. Nustačius, kad antstoliui buvo žinoma skolininkės gyvenamoji vieta ir atsižvelgiant į tai, kad antstolis jai tinkamai nepranešė apie varžytines, darytina išvada, kad tokiu būdu pareiškėjai aplamai buvo atimta teisė savalaikiai apskųsti šiuos antstolio veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nurodytos CPK 512 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos formaliai, atitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių teisės pažeistos, interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, apelianto nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų bei motyvų, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.