Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 227¹ straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį nenustačius, jog jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalį, tuo, „kad jis sukūrė nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o būtent : 1999 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, Klaipėdos mieste bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, siųsti ir gaminti narkotines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir gauti už tai pastovias pajamas, kartu su S. K. ir D. B. susitarė sukurti ir sukūrė nusikalstamą susivienijimą, t. y. parinko ir įkalbėjo būti nusikalstamo susivienijimo nariais V. P. , A. M. , I. C. ir T. K. , apsirūpino ryšio priemonėmis, pasiskirstė tarpusavio vaidmenimis bei vykdė gerai organizuotą nusikalstamą veiklą. Veikdami nusikalstamame susivienijime, nurodyti nusikalstamo susivienijimo nariai nusikalstamos veiklos mastams plėsti, įtraukė į jo veiklą įkalbėdami naujus narius, kuriems paskirstė jų vaidmenis. 1999 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, A. B. įkalbėjo ir įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą R. D. , 1999 m. spalio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, R. D. įkalbėjo ir į susivienijimo veiklą įtraukė G. M. , 1999 m. spalio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, G. M. įkalbėjo ir įtraukė į susivienijimo veiklą T. J. , 1999 m. spalio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, A. B. įkalbėjo ir įtraukė į susivienijimo veiklą R. K. , V. L. , J. Z. ir A. S. , 2000 m. sausio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, į susivienijimo veiklą R. D. įtraukė A. R. , 2000 m. vasario mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, G. M. įkalbėjo ir įtraukė į susivienijimo veiklą J. B. , 2000 m. kovo mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, R. D. į susivienijimo veiklą įtraukė D. D. , 2000 m. laikotarpiu nuo kovo mėn. 27 d. iki balandžio mėn. 24 d. A. B. įkalbėjo ir įtraukė į nusikalstamą susivienijimą V. R. , 2000 m. gegužės mėn. laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, V. R. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įkalbėjo ir įtraukė J. M. . A. B. šioje byloje pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad jis kartu su S. K. ir D. B. vadovavo ir nurodydavo kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams kokius veiksmus jie turi atlikti: V. P. gaminti narkotines medžiagas ir jas pardavinėti, A. M. , R. D. , G. M. , T. J. , A. R. , D. D. ir V. R. neteisėtai gabenti narkotines medžiagas ir jas pardavinėti, V. L. , I. C. , T. K. , R. K. , J. Z. , A. S. , J. M. ir J. B. jas pardavinėti, taip pat R. D. , A. R. ir A. S. nurodydavo šias medžiagas ir neteisėtai gaminti. Be to, D. B. , S. K. ir A. B. patys neteisėtai įgytas narkotines medžiagas gabendavo, turint tikslą jas parduoti ir jas parduodavo tardymo metu nenustatytiems asmenims.

Dėl šios kaltinimo dalies A. B. buvo išteisintas teismui nenustačius, jog jis padarė veikas, turinčias šio nusikaltimo požymių ir ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra apskųsta.

Taip pat A. B. bylos 19 tome b. l. 31-37 esančiame kaltinime buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį, tuo, „kad kartu su D. B. ir S. K. , vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas jo daromuose nusikaltimuose, neteisėtai, pakartotinai grupėje iš anksto susitarusių asmenų su D. B. , S. K. ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais stambiu mastu įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, taip pat jas pardavė“. Iš kaltinimo formuluotės galima suprasti, kad iš nenustatyto kiekio A. B. pateiktų aguonų ir jų dalių V. P. pagamino apie 20219,8 ml. skysčio, kurio sudėtyje buvo apie 215,992 g. narkotinės medžiagos aguonų ir jų dalių koncentrato, kurio nenustatytą dalį A. B. , gabeno kitiems asmenims, laikė, nurodė pardavinėti. Kaltinime nurodyta, kad A. B. iš viso narkotinių medžiagų įgijo, laikė ir gabeno ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai jas pardavė tardymo nenustatytiems asmenims ir nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio dalyviams už 80310 Lt.

A. B. pateiktame kaltinime išskirtos 43 disponavimo narkotine medžiaga aguonomis ir jų dalimis, padarytos turint tikslą šias medžiagas platinti ir įvertintos kaip pakartotinės veikos, kurios visos prokuroro siūlomos kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį.

Kaip matyti iš bylos 28 tomo 1-8 lapų, baigiamųjų kalbų metu prokuroras, nepasinaudojęs. BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka keisti kaltinimą, nekeisdamas byloje esančio kaltinimo tik baigiamosios kalbos metu A. B. paprašė nuteisti už 7 nusikaltimus, numatytus 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalyje ir suformulavo 7 atskirus disponavimo narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti atvejus.

Apygardos teismas išteisino A. B. pagal BK 232¹ straipsnio 5 dalį nenustatęs, jog jis padarė veiką, turinčią šių nusikaltimų požymių. Išteisinamojo nuosprendžio motyvuose yra nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Iškilusioms abejonėms dėl A. B. kaltės pašalinti buvo panaudotos visos iki šios bylos išnagrinėjimo likusios galimybės, tačiau abejonių pašalinti nepavyko. Teisiamajame posėdyje ištyrusi byloje surinktus A. B. kaltinančius ir teisinančius įrodymus konstatuoja, jog neginčytinai neįrodyta, kad A. B. padarė inkriminuojamą nusikaltimą, todėl jis ir dėl jam pareikštų kaltinimų išteisinamas nenustačius, kad padarė šio nusikaltimo požymius turinčią veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 3,43 g narkotinės medžiagos aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo G. M. 1999 m. spalio-gruodžio mėn. laikotarpyje, ir paskirti jam 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 1300 litų vertės turto konfiskavimą;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 1,06 g aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo R. D. ir G. M. 1999 m. spalio - gruodžio mėn., ir paskirti jam 4 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 300 litų vertės turto konfiskavimą;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 2, 12 g aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo R. D. ir G. M. 1999 m. spalio mėn., ir paskirti jam 4 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 800 litų vertės turto konfiskavimą;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 3, 18 g aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo G. M. ir R. D. 2000 m. kovo - liepos mėn., ir paskirti jam 4 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 900 litų vertės turto konfiskavimą;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 0, 176 g aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo G. M. ir R. D. 2000 m. laikotarpyje nuo kovo mėn. 8 d. ir paskirti jam 4 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 80 litų vertės turto konfiskavimą;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 12, 37 g aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo R. D. 2000 m. vasario - balandžio mėn., ir paskirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 4630 litų vertės turto konfiskavimą;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 0, 583 g aguonų ir jų dalių koncentrato neteisėto įgijimo, turint tikslą parduoti, laikymo ir perdavimo G. M. 1999 m. laikotarpyje nuo lapkričio mėn., ir paskirti jam 4 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, taikyti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 220 litų vertės turto konfiskavimą.

Prokuroras prašo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metus ir 6 mėnesius bei nustatyti, kad bendra konfiskuojamo A. B. priklausančio turto vertė yra 8230 litų.

Apelianto nuomone, apygardos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, neįvertino baudžiamojoje byloje esančių duomenų kaip įrodymų visumos, surinktų ir pagrindžiančių A. B. inkriminuotas veikas. Faktinius bylos duomenis nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atskirai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl A. B. inkriminuotų veikų.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepripažino kitų kaltinamųjų anksčiau duotų parodymų apie A. B. vaidmenį dėl jiems pareikštų kaltinimų, kurie šiuos parodymus davė apklausti kaip įtariamieji ikiteisminio tyrimo bei ankstesnių teismo posėdžių metu, sprendžiant jų kaltės klausimą. Taip pat nepripažino ankstesnių teismų, įskaitant ir Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiais nuosprendžiais, kuriuose taip pat buvo pasisakyta ir apie faktinių duomenų vertinimą, šioje byloje nustatytų aplinkybių.

Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. spalio 30 d. ir 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiais, atitinkamai pripažinęs R. D. , G. M. kaltais padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, taip pat 2005 m. balandžio 28 d. priimtoje nutartyje dėl D. B. , nurodęs, kad pastarojo asmens veiksmuose yra visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai iš esmės pasisakė, jog šie asmenys šiuos nusikaltimus darė kartu su A. B. .

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad valstybinis kaltintojas, sakydamas baigiamąją kalbą šioje byloje, sumažino, kaltinamajam A. B. inkriminuotų nusikaltimų apimtis. Tokią poziciją kaltintojas grindė tuo, kad ta kaltinimų apimtis A. B. buvo objektyviai ir neginčijamai nustatyta jau minėtais teismų nuosprendžiais ir minėta nutartimi šioje byloje. Valstybinis kaltintojas tik patikslino kai kurias teismų padarytas technines klaidas, apskaičiuojant kaltinimuose nurodytų narkotinių medžiagų kiekius.

Be to, apelianto nuomone, šiuose nuosprendžiuose buvo pasisakyta ir dėl įrodymų, pagrindžiančių šių nusikaltimų padarymą leistinumo ir liečiamumo.

Apeliacinis teismas 2004-06-16 nuosprendyje nurodė, kad apygardos teismas pagrįstai nepripažino įrodymais garso ir vaizdo kasečių su juose įrašytais V. R. , A. M. ir G. M. pokalbiais, vertindamas juos atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nes jie yra nepatikimi. Pokalbiuose užfiksuoti duomenys yra išgauti provokuojant pašnekovą arba yra nevientisi ir neoriginalūs. Taigi, šiose kasetėse užfiksuotų duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais šiuo atveju nėra esminis dalykas. Svarbu, kad tie duomenys yra visiškai nepatikimi. Todėl prokuroro nuomone, teismas, paneigdamas A. B. kaltę, neturėjo pagrindo remtis šiais garso ir vaizdo įrašais, nes jie šioje byloje negali būti įrodymais.

Prokuroro teigimu, 2004-06-16 Apeliacinio teismo nuosprendyje nurodoma, kad iš paminėtų telefoninių pokalbių išklotinių seka, kad D. B. su A. B. ir R. D. kalba ne apie kitokias aplinkybes, kaip teigiama nutartyje, bet apie narkotikus. Tai yra akivaizdu, todėl šių pokalbių turinys atskiros analizės ir aptarimo nereikalauja.

Klaipėdos apygardos teismas 2005-01-28 nuosprendyje, priimtame nuteistojo G. M. atžvilgiu ir tos pačios dienos priimtoje nutartyje D. B. atžvilgiu, taip pat yra pagrindęs šiais telefoniniais pokalbiais G. M. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, o taip pat tai, kad D. B. veikose yra pavojingų visuomenei veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis teismas nurodė, kad užfiksuoti D. B. , A. B. , R. D. bei kitų asmenų pokalbiai telefonu, iš kurių matosi, kad jie skambindavo vienas kitam. D. B. labai daug kartų skambino R. D. , ragino jį, kad greičiau rinktų pinigus, nurodydavo kam surinktus pinigus atiduoti, kaip paskubinti pardavėjus. Pokalbių metu minimas Nr. 79 atitinka J. Z. ir A. S. buto numerį, minima J. – B., G. – M., Senas - A. B. . Pokalbių metu apie narkotikų pardavimą kalbama užmaskuota forma, tačiau pokalbių turinys (minimi „kubai", „miligramai", „koncentratas", „čekiai", „baltas", „juodas", „šokoladas", „žali dažai", frazė, kad „su mumis nenori draugauti, nes mes silpną vežam" ir kt.), tai kad kalbama užuominomis, pabrėžtinai vengiant minėti pavardes, vardus, adresus, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kalbama būtent apie narkotinių medžiagų platinimą ir pinigų už juos surinkimą, ir kad D. B. veikia bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla sustabdyta (T. 2, b. 1. 11-88).

Todėl apeliantas mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nepripažino įrodymais šių telefoninių pokalbių, kaip pagrindžiančių A. B. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Juolab, kad jau anksčiau priimtais šioje byloje minėtais, įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, šie duomenys buvo kategoriškai pripažinti įrodymais. Iš šių nuosprendžių matyti, kad juose buvo pasisakyta ir apie A. B. vaidmenį darant šias veikas, t.y. jog jis veikė bendrininkų grupėje kartu su D. B. ir R. D. , nes būtent tuo metu A. B. ir buvo pasislėpęs nuo teismo ir jo atžvilgiu byla buvo sustabdyta. Prokuroro nuomone, teismai teisingai šiuos duomenis susiejo su kitais byloje esančiais duomenimis - įtariamųjų A. S. , J. Z. , G. M. , R. D. , I. C. , J. B. parodymais, kuriuos pastarieji davė ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat teisingai šių asmenų parodymus, nors ir iš dalies pakeistus, įvertino teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo metu kai kurie nuteistieji (R. D. , J. B. ar I. C. ), kurie buvo nuteisti šioje byloje anksčiau, keičia savo parodymus, tačiau įvertinus tai, kad tie parodymai duodami praėjus nuo įvykių daugiau kaip 7 metams, patys šie asmenys buvo nuteisti šioje byloje už jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymą, jų parodymai turėtų būti įvertintini kritiškai. Apelianto nuomone, šių asmenų pakeisti parodymai nepaneigia anksčiau šioje byloje priimtais teismų nuosprendžiais nustatytų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aukščiau minėtais teismų nuosprendžiais objektyviai ir neginčijamai buvo nustatyti narkotinių medžiagų kiekiai, kurie buvo inkriminuoti R. D. , G. M. ir D. B. . Teismai, nustatinėjant šiuos kiekius, teisingai rėmėsi 2001-08-20 ir 2001-08-21 pateiktomis specialistų išvadomis Nr. 3063 ir Nr. 3067, kuriuose buvo apskaičiuoti ir nustatyti aguonų ir jų dalių koncentrato kiekiai, kurie ir yra šiuo metu inkriminuoti A. B. . Teismai taip pat ne kartą pasisakė, kad šiuos kiekius paminėti kaltinamieji platino kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla sustabdyta, tai yra su A. B. .

Todėl įvertinus visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad teismas, išteisindamas kaltinamąjį A. B. , nepagrįstai neigia ankstesniais teismo nuosprendžiais neginčijamai šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Apelianto nuomone, bausmė A. B. turi būti paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis - A. B. yra kaltinamas padaręs septynis sunkius nusikaltimus, sukėlusius didelį pavojų bei realią grėsmę žmonių sveikatai (narkotinių medžiagų platinimas), jo veiksmai nusikalstamų veikų padarymo metu buvo gerai organizuoti, kadangi jis veikė bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis. Ši aplinkybė turėtų būti pripažinta sunkinančia jo atsakomybę. Visus šiuos nusikaltimus A. B. darė savanaudiškais motyvais ir tikslais, siekdamas iš neteisėtos veiklos pasipelnyti. A. B. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nesigaili. Atsižvelgiant į tai prokuroras mano, kad A. B. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei jam inkriminuotų veikų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, už įgytus ir realizuotus narkotinių medžiagų kiekius, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkamos vertės turto konfiskavimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja prašo skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio dalies panaikinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo yra atmetamas.

Visų pirma pasakytina, kad dėl A. B. byloje pareikšto kaltinimo dėl neteisėto narkotinių priemonių disponavimo turint tikslą jas platinti Klaipėdos apygardos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, paremtą byloje esančių duomenų teisingu įvertinimu. Byloje esantys, A. B. kaltinantys duomenys, nuosprendyje yra įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos padaryta išvada, jog prieštaringais ir nepatikimais bylos duomenimis negalima išskaidyti abejonių ir nustatyti, kad A. B. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, yra padaryta atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir byloje nustatytus faktus.

Prokuroro apeliaciniame skunde esantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos kaltinančių A. B. įrodymų vertinimo, kurios yra išdėstytos nuosprendžio 23-25 lapuose.

Nepasitvirtinus A. B. kaltinimams dėl nusikalstamo susivienijimo sukurto dėl narkotinių medžiagų platinimo sukūrimo, dalyvavimo ir vadovavimo, apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo konkrečius narkotinių priemonių disponavimo veiksmus (narkotinių priemonių įgijimo, laikymo, perdavimo kitam bendrininkui aplinkybės).

Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, o ypač jei kaltė įrodinėjama tik asmenų, kurie patys buvo traukiami atsakomybėn, nuteisti už tas pačias veikas parodymais, taip pat kitais netiesioginiais įrodymais, turi sudaryti vieningą, vienus kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Iš tokių įrodymų analizės ne tikėtinai, bet logiškai, neabejotinai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados.

Šioje byloje iš išteisinamajame nuosprendyje nurodytų duomenų visumos negalima padaryti prokuroro pageidaujamos išvados dėl kaltinime nurodytų veikų padarymo ir A. B. kaltės nustatymo dėl neteisėto disponavimo aguonų ir jų dalių koncentratu, turint tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.

Nagrinėjant bylą, kurioje nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, neviename teismo procese, o dėl objektyvių aplinkybių atskiruose procesuose, teismas visų atskirai vykstančių teisminių nagrinėjimų metu susiduria su tomis pačiomis faktinėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir paprastai tikrina tuos pačius duomenis, kuriais grindžiama visų bendrininkų kaltė. Ta prasme vieno iš bendrininkų bylą vėliau nagrinėjantis teismas neišvengiamai susaistytas su ankstesne byla, kur jau buvo nustatyti kitų nusikaltimo bendrininkų veiksmai ir neįmanomas visiškas atsiribojimas nuo anksčiau išnagrinėtų bendrininkų bylų ar bylos. Jei tie patys duomenys, pvz. asmenų parodymai, anksčiau išnagrinėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi, prieštaravimai turi būti šalinami, aiškinama skirtingų parodymų davimo priežastis. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiais būtent subjektyvios kilmės įrodymų šaltiniais teismas šiuo atveju turėjo tikėti, kuriais atskirų asmenų parodymais teismas turėjo remtis grįsdamas A. B. apkaltinamąjį nuosprendį dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, o kurių asmenų ir kuriuos jų parodymus privalėjo atmesti ir kodėl.

Pastebėtina, kad ankstesnio teismo ar teismų išvados dėl kitų bendrininkų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei apimties nustatymo, įrodymų vertinimo, kaltės įrodytumo, nėra aplinkybės, kurios besąlygiškai leistų konstatuoti, kad nagrinėjamoje bendrininko byloje įrodymai turi būti vertinami analogiškai, jo kaltė turi būti pripažinta įrodyta kaip ir ankstesniuose bendrininkų atžvilgiu priimtuose nuosprendžiuose. Savo išvadas dėl nagrinėjamos bylos įrodymų, nusikalstamų veikų nustatymo, jų apimties, asmens kaltės įrodytumo, veikų kvalifikavimo bylą nagrinėjantis teismas daro pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl tai, kad revizuojamame Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje šio teismo padarytos išvados nesutampa su išvadomis, padarytomis A. B. kai kurių bendrininkų atžvilgiu priimtuose nuosprendžiuose ir nutartyje, nėra pagrindas teigti, jog A. B. kaltinime nurodytas konkrečias disponavimo narkotine medžiaga aplinkybes nagrinėjęs teismas priėmė neteisėtą nuosprendį.

Teismo išvados, kad byloje esantys 2000 m. balandžio ir gegužės mėnesį įvykę A. B. telefoniniai pokalbiai su A. B. ( 2 t. b. l. 54-88) yra neinformatyvūs ir nekonkretūs, prokuroro yra kritikuojamos ne nurodant šių pokalbių ryšį su konkrečiais inkriminuojamais A. B. disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiksmais, o todėl, kad tais pokalbiais buvo remiamasi įrodant G. M. , kaltę, nustatant D. B. padarytas visuomenei pavojingas veikas. Išties iš šių pokalbių turinio galima būtų daryti prielaidą, kad A. B. užmaskuota forma su A. B. kalba būtent apie narkotinių medžiagų rūšis, jų kokybę, tačiau pokalbių turinys nėra pakankamai informatyvus, kad šiuo atveju būtų galima nustatyti konkrečius A. B. kaltinime nurodytus disponavimo narkotine medžiaga veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai buvo įvertinta ir skunde minimų 2001-08-20 ir 2001-08-21 pateiktos specialistės R. B. išvadų Nr. 3063 ( 3 t. b. l. 72) ir Nr. 3067 ( 3 t. b. l. 74) įrodomoji reikšmė. Išvada dėl to, kiek 1 mililitre aguonų ir jų dalių koncentrato gali būti šių medžiagų kiekis gramais, tėra tikimybinė išvada ir nėra pakankama teigti, jog byloje buvo apskaičiuoti ir nustatyti tikslūs A. B. inkriminuoti aguonų ir jų dalių koncentrato kiekiai. Paskutiniai teisminės praktikos pavyzdžiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bylose (2K–7–217/2007, 2K–365/2007, 2K-651/2007) nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju tokių medžiagų kiekis turėtų būti labai tiksliai apskaičiuojamas ir perskaičiuojamas į grynąją medžiagą, nes narkotinės ir psichotropinės medžiagos būna skirtingos koncentracijos ir sudėties.

Antra, pastebėtina, kad prokuroro skundo negalima būtų patenkinti bei priimti skunde prašomo apkaltinamojo nuosprendžio ir dėl tos priežasties, jog skunde išteisintajam A. B. suformuotas kaltinimas dėl septynių nusikalstamų veikų, numatytų 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, pagal savo faktines aplinkybes iš esmės skiriasi nuo byloje esančio kaltinimo.

Toks kaltinimas, koks yra nurodomas prokuroro apeliaciniame skunde, A. B. viso proceso BPK numatyta tvarka nebuvo pareikštas. Nors kaltinimas A. B. yra labai siaurinamas ( iš kaltinime esančių 43 veikų prašoma pripažinti kaltu padarius 7), tačiau jis tuo pačiu yra keičiamas iš esmės. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie esmines kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus dėl sprendimo priėmimui reikšmingų kitokių faktinių aplinkybių nustatymo. Prokurorui ne BPK 256 straipsnio tvarka, o tik baigiamosiose kalbose pakeitus kaltinimą (pastebėtina, kad keitimas padarytas mechaniškai perkėlus 2005-01-28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos D. B. atžvilgiu ir 2005-01-28 d. apkaltinamojo nuosprendžio priimto G. M. atžvilgiu aprašomąsias dalis) iš esmės pasikeitė A. B. inkriminuojamų nu­si­kals­ta­mų veiks­mų ap­im­tis, nustatytas kitoks disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikas, narkotinių medžiagų kiekiai, pasikeitė vieno iš bendrininkų (D. B. ) subjektiškumas. Šiuo atveju netgi neįmanoma atsekti kuri veika pakeistajame kaltinime atitinka kaltinamojoje išvadoje nurodytą konkrečią veiką.

Todėl apeliacinės instancijos teismui pačiam be rašytinio prokuroro prašymo pakeitus kaltinimą būtų pažeisti Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių keitimo tvarka, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.