- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- A6.-3628-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02890-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- M. E.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. E. atstovui advokato padėjėjui E. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarimu M. E. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad M. E., būdamas VšĮ „K.“ vadovu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (VšĮ „K.“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodamas apie VšĮ „K.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI teises, nepateikdamas teismui pareiškimo dėl VšĮ „K.“ bankroto bylos iškėlimo.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas E. Š. nurodė, kad M. E. nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, prašė administracinio nusižengimo teiseną M. E. atžvilgiu nutraukti, teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 61-65) išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo VšĮ „K.“ vadovui M. E. prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą M. E. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodyta, kad M. E. VšĮ „K.“ (toliau – Įstaigos) vadovu dirbo nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. iki (Įstaigos bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos). Nurodoma, kad šios Įstaigos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. gruodžio 11 d. sudaro 1 425 299,76 Eur. VMI nurodė, kad Įstaigos įsiskolinimas susidarė pagal 2015-01-29 sprendimo dėl 2014-10-30 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 metus. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2009 m. gruodžio – 2012 m. lapkričio mėn. laikotarpį, gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2009 metus. Įstaiga mokesčių administratoriui teikė šio mokesčio deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. 2015 m. gegužės 8 d. su Įstaiga buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 10 d. Įstaigai buvo išsiųstas įspėjimas apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Įstaiga po įspėjimų neatliko mokėjimų, todėl mokesčių administratorius, remdamasis mokestinės paskolos sutarties 9 punktu, kuris nustato, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įstaigoje apdraustųjų darbuotojų nebuvo, jos buveinės adresu jokia veikla vykdoma nebuvo, registruoto turto, kuriuo galėtų iš esmės padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, neturėjo, daugiau kaip dvejus metus buvo nesėkmingai išieškoma mokestinė nepriemoka, be to Įstaiga nebuvo teikusi metinių finansinių atskaitomybių VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgdama į tai, VMI pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-5088-794/2018, įvertinęs VMI pateiktus argumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, konstatavo, jog Įstaiga yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė VšĮ „K.“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d.). Pareiškime taip pat nurodoma, kad Įstaigos vadovas M. E., geriausiai žinodamas apie Įstaigos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y., kad jo valdoma Įstaiga yra nemoki, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl VšĮ „Kultūros vadybos projektai“ bankroto bylos iškėlimo (b. l. 2-5).
Iš 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp VšĮ „K.“ ir VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 1 585 560,69 Eur prievolės į valstybės biudžetą sumokėjimo, pagal kurią VšĮ „K.“ nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 5 d. pagal patvirtintą mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką buvo išdėstytas 1 585 560,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas (b. l. 25 – 29).
Iš VMI 2016 m. gegužės 10 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad juo VMI įspėjo VšĮ „K.“ apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta įspėjime nurodyta suma (b. l. 30 – 31).
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo nustatyta, kad VšĮ „K.“ 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VMI su prašymu pakeisti mokėjimų grafiką, mokestinės paskolos sutartį, atidedant mokėjimus (toliau – Prašymą). Prašymu VšĮ „K.“ prašė VMI: 1) atidėti VšĮ „K.“ mokėjimus pagal mokestinės paskolos sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. bei pakeisti mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiką; 2) pripažinti, kad delsimas dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkų UAB „B.“ ir VšĮ „K.“ yra pateisinamas, siekiant išsaugoti VšĮ „K.“ pinigines lėšas, jas skiriant ekonominės veiklos vykdymui ir pelno uždirbimui, taip pat mokestinės paskolos sutarties vykdymui; 3) leisti skolininko UAB „U.“ grąžintiną paskolos sumą panaudoti VšĮ „K.“ veiklos tęstinumui bei 2016 m. rudenį/žiemą organizuojamų renginių išlaidoms apmokėti (b. l. 66 – 72).
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo nustatyta, kad VMI 2016-06-09 raštu „Dėl VšĮ „K.“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – Raštas arba Sprendimas 1)) informavo VšĮ „Kultūros vadybos projektai“, kad Prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintų „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (toliau – Taisyklės) bei Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo, patvirtinto VMI viršininko 2014-08-08 įsakymu Nr. VA-63 „Dėl VMI prie FM viršininko 2001-11-03 įsakymo Nr. 236 „Dėl mokestinės paskolos sutarties ir fizinių asmenų anketos formų patvirtinimų“ pakeitimo“ nustatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas iš esmės (b. l. 66 – 72).
Iš VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VMI šiuo sprendimu nutraukė 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32)
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad VšĮ „K.“, nesutikdama su VMI 2016-06-09 raštu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016-07-11 pateikė skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Raštą ir įpareigoti VMI išnagrinėti Prašymą iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-8307-596/2016 nusprendė VšĮ „K.“ skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Raštą ir perduoti VMI Prašymo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. VMI 2016-12-08 pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-8307-596/2016. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-641-438/2018 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-8307-596/2016 ir sujungė dvi administracines bylas dėl Skundo 1 ir Skundo 2 bei grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 73 – 82).
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-88-426/2018 nustatyta, kad teismas pareiškėjos VšĮ „K.“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 9 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ „K.“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ ir 2016 m. liepos 5 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo Valstybinės mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 23 d. prašymą pakeisti mokėjimų grafiką mokestinės paskolos sutartį atidedant mokėjimus ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendime nurodyta, kad: 1) VMI, nesilaikydama Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo taisyklėse nustatytų procedūrų, priėmė skundžiamą Sprendimą 1, taip pažeisdama ne tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnyje įtvirtintą VšĮ „K.“ teisę į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą, bet ir gero administravimo bei bendradarbiavimo ir pareigos padėti VšĮ „K.“ įgyvendinti jos teises ir atlikti pareigas principus; 2) Sprendimas 2 yra neteisėtas vien dėl to, kad jo priėmimo metu nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu 2016 n, gegužės 23 d. Prašymas, kuriuo VšĮ „K.“ ir siekė, kad nebūtų nutraukta mokestinės prievolės sutartis, o būtų pasiektas naujas susitarimas dėl mokestinės paskolos įvykdymo termino atidėjimo, todėl Sprendimas 2 naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo 2 pagrįstumą (b. l. 66-72).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties nustatyta, kad priimtas ieškovės VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui VšĮ „K.“ (b. l. 6 – 7).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties nustatyta, kad atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 73 – 82).
Iš VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VMI, atsakydama į 2016 m. gegužės 23 d. VšĮ „K.“ Prašymą, nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. VšĮ „K.“ pateikti šiame VMI rašte nurodytus papildomus dokumentus, patikslinti pageidaujamą atsiskaitymo pagal keistiną mokestinės paskolos sutartį grafiką (b. l. 88 – 89).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties nustatyta, kad VšĮ „K.“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d. (b. l. 8 – 9).
Iš VMI 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VMI šiuo sprendimu nutraukė 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės prievolės sutartį (b. l. 92).
Iš VMI 2018 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog VMI, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį, atstatė su VšĮ „K.“ sudarytą mokestinės prievolės sutartį, suteikiant jai kitą unikalų numerį (duomenys neskelbtini). Šiame VMI rašte taip pat nurodyta, kad VMI, įvertinusi iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kad VšĮ „K.“ yra iškelta bankroto byla, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsnio 7 dalimi ir Taisyklių 47 punktu, nutraukė mokestinės prievolės sutartį, bei informavo, kad VMI neturi teisinio pagrindo nagrinėti VšĮ „K.“ 2016 m. gegužės 23 d. Prašymo, todėl nurodė neteikti VMI 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų dokumentų (b. l. 90 – 91).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017). Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad VMI ir VšĮ „K.“ 2015 m. gegužės 8 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 5 d. pagal patvirtintą mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką VšĮ „K.“ buvo išdėstytas 1 585 560,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas. VMI 2016 m. gegužės 10 d. įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjus VšĮ „K.“ apie ketinimą nutraukti 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutartį (duomenys neskelbtini), jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta įspėjime nurodyta įmoka, VšĮ „K.“ 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VMI su prašymu pakeisti mokėjimų grafiką bei atidėti mokėjimus pagal mokestinės paskolos sutartį. Tačiau VMI ne tik nenagrinėjo minėto VšĮ „K.“ prašymo (2016 m. birželio 9 d. raštu prašymas paliktas nenagrinėtu), bet ir 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė su VšĮ „K.“ sudarytą 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „K.“ teisės aktų nustatyta tvarka per minėtuose VMI sprendimuose nurodytus terminus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šių sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu panaikino tiek VMI 2016 m. birželio 9 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ „K.“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“, tiek ir VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad Prašymo padavimo metu VšĮ „K.“ siekė vilkinti mokestinių prievolių vykdymą.
Teismas, įvertinęs ginčo dėl 2015 m. gegužės 8 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eigą bei trukmę, sprendžia, kad M. E. vadovaujama VšĮ „K.“ ėmėsi aktyvių priemonių sudaryti galimybę šiai įstaigai atsiskaityti su VMI. Pažymėtina ir tai, kad, kaip rašytiniuose paaiškinimuose nurodė M. E. atstovas, neatmestina galimybė, jog VMI dar 2016 m. visiškai ar iš dalies patenkinus VšĮ „K.“ pateiktą Prašymą, VšĮ „K.“ būtų galėjusi tęsti savo veiklą, gauti pajamas ir vykdyti savo įsipareigojimus VMI. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu panaikinus VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ši mokestinės paskolos sutartis iki jos nutraukimo VMI 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo galiojanti ir pagal ją toliau turėjo būti vykdomas mokestinės nepriemokos mokėjimas. Tačiau 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. iki VMI 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo nutraukti minėtą mokestinės paskolos sutartį priėmimo, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria VMI iniciatyva VšĮ „K.“ buvo iškelta bankroto byla.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, net dvejus metus užsitęsusį aptartą VMI ir VšĮ „K.“ ginčą, aplinkybę, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį buvo panaikintas, o šią sutartį VMI nutraukė tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos VšĮ „K.“ iškėlimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sprendžia, kad VšĮ „K.“ buvusio vadovo M. E. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena M. E. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje visų jam inkriminuojamo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
M. E. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.