Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2023 m. lapkričio 7 d. apie 20 val. 17 min. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 39, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0342, buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta ne tik jos pačios prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R., kuris įvykio dieną matė kaltinamosios R. V. vairavimo faktą, jos vairavimo būdas atkreipė jo dėmesį, kadangi ji važiavo per šaligatvio bortelius, užvažiavo ant žalio vejos, o tai sukėlė jam įtarimą, jog automobilio vairuotojas neblaivus. Jo įtarimą sustiprino tai, jog priėjus prie minėto automobilio ir jo vairuotojos, ji akivaizdžiai buvo neblaivi- jautėsi alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl iškvietė policijos pareigūnus, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0342, ir užfiksuotas 2023 m. lapkričio 7 d. neblaivumo nustatymo akte. R. V. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdama už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamoji žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie R. V. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotojas A. K. yra kaltinamosios R. V. tėvas, neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 129, 130-132). A. K. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip atsakingas, pareigingas, ramaus būdo, nekonfliktiškas darbuotojas (b. l. 126). Teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad kritiškai vertina dukters poelgį, kalbėjosi su ja apie įvykį, mano, kad tai paveiks ją teigiama linkme, kadangi jis gali daryti jai įtaką (b. l. 148).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. K. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. V. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jos tėvui A. K. (b. l. 43).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui – A. K., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. V. vairuoto automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – A. K.. Byloje nenustatyta, jog A. K. būtų žinojęs, jog kaltinamoji ketina vairuoti būdama apsvaigusi nuo alkoholio, priešingai, teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad automobilį dukrai perdavė nuvykti į darbą (b. l. 148), todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esančioje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Touareg“, gamybos periodas 2004-2008, pasirinkti metai 2005, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5970 Eur (b. l. 48), tačiau bylos nagrinėjimo metu A. K. pateikė 2021 m. kovo 19 d. Transporto priemonės – pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, jog jis automobilį įsigijo už 3500 Eur (b. l. 142). Pažymėtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nustatyta vidutinė automobilio „VW Touareg“ vertė, tuo tarpu pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta konkretaus automobilio, būtent „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė, todėl konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal Transporto priemonės – pirkimo-pardavimo sutartį (3500 Eur). Nors teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, kad šiuo metu automobilis tiek nevertas, nes yra nusidėvėjęs, tačiau, teismo vertinimo, mažinti konfiskuotino turto vertę nėra teisinio pagrindo, kadangi tokios pat markės automobilių vidutinė rinkos vertė yra net didesnė už transporto priemonės įsigijimo kainą.

Pažymėtina tai, jog kitos R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (2 metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. V. taikytinas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas. Nors teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė taikyti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau trečios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra netikslingas ir neproporcingas, kadangi jau paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamajai R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 106-108).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – R. V. vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje (b. l. 115), perduotinas VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti R. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 13 d.,

- konfiskuoti automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).

R. V. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3500 (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones R. V. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – R. V. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.