Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. (R. M.) gynėjos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo R. M. nuspręsta konfiskuoti 200 Eur, laikomus R. M. asmeninėje sąskaitoje „X“ banke.

Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo R. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 580 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent:

1.1. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 30 d., už atleidimą nuo 1 000 Eur dydžio turtinio įsipareigojimo (įsiskolinimo), jo paties vairuojamu automobiliu X, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Latvijos Respublikoje), tiksliai nenustatytoje vietoje, per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – penkis Indijos piliečius: G. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kol 2024 m. liepos 30 d., 22.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini) jį sustabdė ir sulaikė X pasienio rinktinės Y pasienio užkardos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. M. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nesutinka tik su R. M. paskirta bausme, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę ir prašo paskirti jam švelnesnę, t. y. mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliacinis skundas paduotas tik BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu ir nenustačius kitų teisinių kliūčių, teisėjų kolegija 2025 m. sausio 30 d. priėmė nutartį, vadovaujantis BPK 325¹ straipsnio 1 dalimi, šią apeliacinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. M. paskyrė bausmę, kuri, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nėra aiškiai per griežta, o yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Tačiau, atsižvelgiant į jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertino ir šių pakeitimų įtaką nuteistojo R. M. teisinei padėčiai.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

9. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

10. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635-976/2015, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-209-1214/2024).

11. Kaip jau buvo nurodyta, be ankstesnėje, skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio skundo padavimo metu galiojusios redakcijos BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, nauja įstatymo redakcija už šios nusikalstamos veikos padarymą numato ir švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl R. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 292 straipsnio 2 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 292 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

12. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. M. paskyrė neteisingą bausmę, prašo nuteistajam paskirti švelnesnę – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, kad R. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Gynėja nurodo, kad R. M. nuoširdumą patvirtina tai, jog jis pareigūnams pasakė apie aplinkybę, susijusią su skola. Jis tikėjosi, kad į tai bus atsižvelgta, tačiau teismas to nepadarė. Skunde nurodoma ir tai, kad R. M. dirbo maisto išvežiotoju, be to, ir studijavo Latvijos Respublikos universitete. Šiuo metu dėl nagrinėjamos bylos jis negali tęsti studijų. Jeigu būtų sumažinta laisvės atėmimo bausmė, jis dar turėtų galimybę išlaikyti praleistus egzaminus ir toliau studijuoti. Teisėjų kolegija gynėjos apeliacinio skundo argumentus atmeta.

13. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali viršyti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Tokie atvejai įtvirtinti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

15. Skirdamas R. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas įvertino nuteistojo R. M. nuoširdumą duodant parodymus, taip pat ir apie aplinkybes, susijusias su skola, ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, už kurio atleidimą nuo turimo įsipareigojimo (įsiskolinimo) nuteistasis atliko neteisėtus veiksmus, nesumenkinta R. M. nuoširdumo duodant parodymus. Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo (t. 2, b. l. 120) matyti, kad nuteistasis nurodė, jog gali padėti surasti šį asmenį, gyvenantį Latvijos Respublikoje, nurodė, kad ir kiti asmenys dirba šiam nenustatytam asmeniui. Ši informacija buvo perduota Kriminalinių tyrimo valdybos viršininkui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nustatytą nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sutikti su gynėjos skundo argumentais apie nepakankamą jos ginamojo nuoširdumo įvertinimą pagrindo nėra. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo nusikaltimu kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. R. M. siekė neteisėtu būdu gauti piniginių lėšų. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nuteistasis gyveno Latvijos Respublikoje, ten studijavo ir dirbo. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir taikomos kardomosios priemonės R. M. neturėjo galimybės toliau studijuoti, tačiau tokia situacija susiklostė dėl paties nuteistojo neteisėtų veiksmų, jo apsisprendimo elgtis priešingai įstatymams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, į kurias prašoma atsižvelgti ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, R. M. paskyrė laisvės atėmimą 1 metams. Ši bausmė, visiškai artima sankcijoje nustatytos bausmės minimumui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo R. M. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, tokia bausmė yra proporcinga nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, ši bausmė atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principą.

16. Tačiau perkvalifikavus R. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, teisėjų kolegija sprendžia ir naujos skiriamos bausmės klausimą. Nepaisant nauju įsigaliojusiu įstatymu nustatytos alternatyvios bausmės – baudos, teisėjų kolegijos vertinimu, už šio nusikaltimo padarymą R. M. skirti šią bausmę, t. y. baudą, nėra pagrindo.

17. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. M. padarytas nusikaltimas yra susijęs su neteisėtu ne vieno, o net penkių užsieniečių gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtu jų gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatsitiktinai, kaip pats jis parodė ikiteisminio tyrimo metu, užsieniečius jis gabeno jau antrą kartą to paties asmens prašymu. Ši aplinkybė rodo, kad savo gyvenimo būdo R. M. nekeičia, jis yra linkęs elgtis neteisėtai. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Šis nusikaltimas padaroma tik tiesiogine tyčia. R. M., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iš tikrųjų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo ne tik prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdumas duodant išsamius parodymus buvo įvertintas nustatant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jokių R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, be to, jis studijavo Latvijos Respublikoje ir ten dirbo maisto išvežiotoju. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos nuteistojo charakteristikos matyti, kad X kalėjime R. M. bendravimo įgūdžiai geri, su kalėjimo darbuotojais mandagus ir bendrauja noriai, nėra socialiai atsiskyręs, jis laikosi nustatytos tvarkos, atsakingai naudoja materialinius įstaigos išteklius. R. M. neskatintas, drausminių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 34). Šie duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, tačiau jie turi būti vertinami kartu su kitais jau aptartais duomenimis (nusikalstamos veikos pobūdžiu; neatsitiktinė veika). Todėl, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. M. skirti BK 292 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės nėra pagrindo.

18. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nors nuteistojo gynėja nenurodo prašymo R. M. paskirti švelnesnės rūšies bausmę nei BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, tačiau apeliaciniame skunde užsimenama apie šią galimybę.

19. Kaip jau buvo minėta, teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams.

20. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). BK 62 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2008, Nr. 2K-323/2008, Nr. 2K-625/2007, Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-415/2012).

21. Nagrinėjamu atveju R. M. buvo sulaikytas užklupus jį darant nusikalstamą veiką, jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat duodamas parodymus nurodė išsamias aplinkybes apie savo neteisėtus veiksmus ir taip padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Šiuo nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Taigi nagrinėjamu atveju yra formaliosios sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip jau minėta, net ir esant BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų visumai, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik paminėtus duomenis, bet ir kitas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos (neteisėtai net 5 užsieniečius gabeno per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir paties R. M. asmenybės pavojingumą (šį nusikaltimą padarė neatsitiktinai), šiuo atveju minėto baudžiamojo įstatymo netaiko. Be to, nėra pagrindo ir išvadai, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tad netaikytinos ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

22. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal nuoseklią teisminę praktiką BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).

23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su R. M. padaryta nusikalsta veika, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytos artimos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas reikštų teisingumą.

24. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės: R. M. studijavo ir dirbo, teigiamai apibūdina R. M., tačiau jos nėra kažkuo išskirtinės. Tai, kad nuteistasis studijuoja ir dirba, yra elementarios, kasdienės ir daugeliui asmenų būdingos aplinkybės, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. M. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nors šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai apie išimtines aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau į šias aplinkybes teisėjų kolegija atsižvelgia individualizuodama jam skiriamos bausmės dydį.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija R. M. už naujos redakcijos BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skiria tokios pačios rūšies ir dydžio 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, atsižvelgdama į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasi BK 64¹ straipsniu, paskirtą R. M. bausmę sumažina vienu trečdaliu ir skiria galutinę bausmę laisvės atėmimąs 8 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, atitiks teisingumo principą bei nuteistojo padaryto nusikaltimo ir paties jo asmenybės pavojingumą.

26. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau išdėstė motyvuotą išvadą apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta artima sankcijos minimumui terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Taip pat jau buvo išdėstyta išvada, kad, net ir perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką pagal naujosios redakcijos BK 292 straipsnio 2 dalį, skirti nuteistajam sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą – nėra pagrindo, nes tokios rūšies bausmė neatitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nuteistojo asmenybės, tokia bausmė taip pat neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnis). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ne tik naujų redakcijų BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies bei BK 54 straipsnio 3 dalies, tačiau ir kai kurių kitų BK bendrosios dalies normų pataisos, taip pat ir BK 61 straipsnis, nustatantis bausmės skyrimo taisykles, panaikinęs ir vadinamąją bausmės vidurkio taisyklę. Tačiau dar kartą pažymima, kad nuteistajam R. M. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ji visiškai artima sankcijos minimumui. Todėl dar labiau švelninti šią bausmę taikant ir kitas BK bendrosios dalies normas pagrindo nėra.

27. Gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl BPK 121 straipsnio 6 dalies taikymo ir galimybės R. M. taikomą kardomąją priemonę perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei, t. y. Latvijai, teisėjų kolegija taip pat atmeta. Nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos apkaltinamasis nuosprendis R. M. įsiteisėja ir kardomoji priemonė jam toliau netaikoma. Nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas pasibaigia jau 2025 m. kovo 30 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XIV-2573, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. M. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. M. nusikalstamą veiką iš BK 292 straipsnio 2 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 292 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.