- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-436-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- L. T.
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-563-853/2018 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui S. T., trečiajam asmeniui J. L. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. T. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo, jos tėvo, priteisti jai išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d., iki ji įgis vidurinį išsilavinimą ir pirmąją profesiją, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. sausio 8 d. tapo pilnamete, iki pilnametystės iš atsakovo 2003 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas ieškovei periodinėmis išmokomis po 43,44 Eur per mėnesį. (Duomenys neskelbtini) ieškovės mama J. B. mirė, todėl ieškovei skiriama 105,97 Eur našlaitės pensija. Nurodė, kad nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo – mokosi (Duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje (duomenys neskelbtini) specialybės I kurse. Specialybę turėtų įgyti 2020 m. birželio 30 d., tuomet turės daugiau galimybių gauti darbą ir pajamų. Savęs išlaikyti negali, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti, kad galėtų tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams ir įgyti vidutinį išsilavinimą. Ieškovei žinoma, kad tėvas yra sveikas, darbingas, galintis dirbti ir gauti pajamų, kurios leistų jam skirti dukters išlaikymui reikalingą sumą, todėl turi ne tik pareigą, bet ir galimybę padėti jai įgyti vidurinį išsilavinimą.
2. Atsakovas S. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mirus ieškovės motinai, ieškovė persikėlė gyventi pas jį ir gyveno apie trejus metus. Gyvenant kartu išryškėjo ieškovės sunkus charakteris, ji nuolat stengdavosi išprovokuoti konfliktus. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad ieškovė baigtų mokyklą, įgytų vidurinį išsilavinimą, rėmė ją, tačiau suėjus 16 metų, pradėjo nebegrįžti naktimis į namus, mokymosi rezultatai prastėjo, praleidinėjo pamokas, o pabaigus 10 klasę, metė mokslus ir išsikėlė gyventi į paveldėtą butą. Padedamas pažįstamiems surado ieškovei darbą, tačiau ji padirbo vos porą mėnesių. Nurodė, kad ieškovė turi gyvenimo draugą, su kuriuo gyvena, kuris yra dirbantis bei gaunantis nuolatines pajamas. Nurodė, kad visada stengėsi padėti dukrai tiek finansiškai, tiek morališkai. Bandė ieškovei siūlyti finansinę paramą, tačiau ji su tuo nesutiko ir nurodė, kad jai bus priteista didesnė išlaikymo suma.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo J. L. ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad yra ieškovės močiutė, niekur nedirba, turi II grupės neįgalumą, pajamos yra mažos, gauna 210 Eur per mėnesį. Kol anūkė nesimokė, ji užsukdavo tik retkarčiais, tačiau pradėjus mokytis apsilankydavo ir pusryčiams, pietums, todėl pasikvietė anūkę gyventi pas save. Įduoti pinigėlių anūkei negali, nes jai pačiai reikalingi vaistai, operuota širdis, dar laukia operacijos. Norėtų prisidėti prie anūkės išlaikymo, tačiau neturi iš ko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. T. išlaikymą pilnametei dukrai L. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki įgis vidurinį išsilavinimą ir pirmąją profesiją – 2020 m. birželio 30 d. Priteisė iš atsakovo S. T. 41 Eur žyminį mokestį ir 170,63 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė gauna 105,97 Eur našlaitės pensiją bei 30 Eur už mokymąsi. Taip pat jai priklauso paveldėjimo teise pagal įstatymą 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekia vidurinio išsilavinimo, mokydamasi nedirba ir dėl studijų specifikos susirasti nuolatinį darbą galimybės neturi. Ieškovė mokykloje charakterizuojama teigiamai, sąžiningai siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę įgyti profesiją ar studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl teismas pripažino, kad finansinė parama ieškovei būtina. Šiuo metu ieškovę išlaiko (jai padeda) močiutė J. L., kuri turi II grupės neįgalumą, jos pajamos yra 210 Eur per mėnesį, todėl teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės anūkės, besimokančios mokykloje, būtinuosius poreikius.
6. Teismas nustatė, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, gauna 350 Eur mėnesines pajamas, dar užsiima „Amway“ verslu, turi automobilį „Audi A6“. Atsakovas pripažino, kad poreikiams tenkinti išleidžia žymiai daugiau – apie 500 Eur. Teismas vertino, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), sveikas, įrodymų, kad turi sveikatos problemų, nepateikė. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Atsakovas sutiko mokėti 80 Eur išlaikymą, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas gali pilnametei dukrai teikti materialinę paramą po 150 Eur kas mėnesį.
7. Ieškovė studijuoti pradėjo tik 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl teismas šią dieną – 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatė kaip ieškovei mokamo išlaikymo (paramos) termino pradžią. Nuo 2017 m. sausio 8 d. ieškovei tapus pilnamete, ji neturėjo viso užimtumo, nedirbo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė galėjo išnaudoti visas galimybes pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms). Teismas konstatavo, jog laikotarpis nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. negali būti traktuojamas kaip pilnamečio asmens mokymosi trukmė, už kurią jai privalo būti mokamas iš tėvo išlaikymas (parama).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas S. T. prašo pridėti prie bylos naujai teikiamus įrodymus, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas tvirtina, kad išlaikymo pilnamečiams asmenims priteisimas, kai pilnamečiai asmenys mokosi ugdymo įstaigoje pirmajai profesijai įgyti, yra išimtinio pobūdžio ir iš esmės galimas tik tais atvejais, kai tėvų ar vieno iš tėvų pajamos stipriai viršija minimalų pragyvenimo lygį bei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų ir iš esmės itin finansiškai neapriboja asmens, kuris įpareigojamas teikti išlaikymą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir tai, kaip jas įvertino teismas, iš esmės prieštarauja minėtai konstitucinės justicijos praktikai.
8.2. Apelianto nuomone, ieškovės pareikštas ieškinys yra formalus, deklaratyvus ir teisiškai nepagrįstas. Teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas turi galimybę gauti pajamų už narystę „Amway“. Atsakovas neturi jokios objektyvios galimybės teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai, kadangi atėmus turimą lizingo įsipareigojimą jo pajamos per mėnesį nesiekia net 300 Eur. Ši suma yra per maža, jog atsakovas galėtų visiškai patenkinti bent jau būtinuosius savo paties poreikius, todėl atsakovas negali būti įpareigojamas išlaikyti dar ir kitą suaugusį asmenį. Sumokėjus 150 Eur pilnamečio asmens išlaikymui, atsakovui liktų lygiai tokia pati suma jo gaunamo darbo užmokesčio, t. y. 150 Eur (atėmus turimą ir privalomą mokėti lizingą), todėl akivaizdu, jog tai būtų esminis atsakovo turtinės padėties pabloginimas. Teismo išvada, jog atsakovas gali teikti materialinę paramą ieškovei po 150 Eur kas mėnesį, yra nepagrįsta ir neteisėta.
8.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovei materialinė parama yra būtina. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė turėtų sveikatos problemų, negalėtų dirbti, rūpintis savimi. Ieškovė gauna 143 Eur stabilias pajamas, todėl teigti, jog ieškovės turtinė padėtis yra ypač prasta, nėra pagrindo. Teismas neatkreipė dėmesio į paramos prašančiojo galimybę savarankiškai gauti pajamų ir mokymosi rezultatus ir jų nevertino. Ieškovė turi nekilnojamojo turto (dalį buto), kuriame pati negyvena. Taigi, nekilnojamojo turto turėjimas tiesiogiai susijęs su papildomų pajamų gavimu. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir aplinkybės, jog ieškovė turi realią galimybę, kaip ir visi kiti suaugę asmenys, dirbti. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės pažangumu ir pamokų lankomumu.
8.4. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, jog ji pradėdama mokytis buvo priversta skolintis, turi paskolų ar pan. Ieškovei visas išlaidas kompensavo jos senelė, todėl priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo 2017-09-01 (tam tikra prasme kaip išlaikymo įsiskolinimą) nėra teisinga. Apeliantas mano, kad teismas priteisė išlaikymą 4 mėnesiais per daug, nes mokslo metai vyksta iki birželio mėnesio pabaigos, liepos, rugpjūčio mėnesiais mokslų nebūna, todėl paramos teikimas per vasaros atostogas yra negalimas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nors atsakovas nurodė negalintis dirbti jokio papildomo darbo, nes turintis rūpintis neįgaliu tėvu, tačiau nepateikta dokumentų apie tai, jog jis būtų paskirtas savo tėvo rūpintoju ar globėju, be to, pats atsakovas nurodė, jog tėvui mokamas lėšas pasiima jo sesuo, iš to akivaizdu, jog būtent sesuo tėvu ir rūpinasi. Aplinkybę, kad apeliantas gauna pajamų daugiau, negu nurodo oficialios pažymos apie jam mokamą darbo užmokestį, patvirtina ir tai, jog jis, priešingai negu ieškovė, nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jam būtų suteikta valstybės apmokama ir garantuojama teisinė pagalba surašant apeliacinį skundą.
9.2. Nors teoriškai ir galima būtų teigti apie galimybę dirbti nors po kelias valandas prieš (tarp ar po) paskaitų, tačiau (Duomenys neskelbtini), esant didžiulei bedarbystei, nėra tiek išplėtotas verslas, gamyba, paslaugų sfera, kad tokį darbą būtų galima susirasti praktiškai merginai be jokio išsilavinimo ir darbinės patirties. Apelianto tvirtinimas, jog ieškovę išlaikantis jos draugas, pas kurį ji gyvenanti, yra tik siekis išvengti išlaikymo pareigos.
9.3. Teismas sprendime išsamiai paaiškino dėl išlaikymo pradžios ir pabaigos termino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė pilnamečiui asmeniui atitinkamo dydžio išlaikymą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: neįgalumo pažymėjimo kopiją, lizingo sutarties kopiją, pamokų tvarkaraštį bei pažymių ir lankomumo pažymų kopijas, kuriuos prašo pridėti prie bylos.
12. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribotos apeliacijos instituto specifika lemia, jog aukštesnės instancijos teisme vykstantis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo tęsiniu, todėl apeliacijoje pakartotinis bylos nagrinėjimas nevyksta, o yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė klaidos. Toks tikrinimas atliekamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis įvertinant, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, konstatavo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Naujus įrodymus leidžiama pateikti tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nors nagrinėjamu atveju nauji rašytiniai įrodymai teikiami jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini visų įrodymų kontekste.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs pilnametės atsakovo dukters poreikių mastą ir įvertinęs tėvo turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo paramą dukrai kas mėnesį mokamą 150 Eur dydžio periodine išmoka per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki įgis vidurinį išsilavinimą ir pirmąją profesiją – 2020 m. birželio 30 d. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su dukters galimybėmis savarankiškai pasirūpinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, ieškovės pažangumu ir pamokų lankomumu, neteisingai nustatė teiktinos paramos laikotarpį bei netinkamai įvertino apelianto galimybes teikti paramą, dėl to nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš jo pilnametei dukrai paramą.
15. Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl paramos pilnametei apelianto dukrai būtinumo ir atsakovo galimybės ją teikti.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė siekia vidurinio išsilavinimo, mokydamasi nedirba ir dėl studijų specifikos susirasti nuolatinį darbą galimybės neturi, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, dėl studijų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti, ieškovė auklėtojos charakterizuojama teigiamai, todėl atsižvelgdamas į tai, pripažino kad ieškovė sąžiningai siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę įgyti profesiją ar studijuoti aukštojoje mokykloje.
18. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių dirbti ir užsidirbti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovė nėra išnaudojusi nė vienos galimybės pati savarankiškai save išsilaikyti ar bent jau gauti papildomų lėšų, kurias galėtų prisidėti prie šiuo metu gaunamų 143 Eur, taip pagerinant savo materialinę padėtį. Su tokia apelianto pozicija teismas sutinka tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad ieškovė siekia bendrojo vidurinio išsilavinimo, kartu įgydama profesinę specialybę, kuri ateityje užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir uždirbti pinigines lėšas pragyventi. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų mokykloje laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviui siekti pabaigti mokyklą ir gauti bendrąjį vidurinį išsilavinimą, o nagrinėjamu atveju – ir įgyti profesinę specialybę. Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių gauti savarankiškų pajamų vasaros atostogų metu, tačiau ši aplinkybė nešalina tėvo paramos ieškovei būtinumo, o yra vertinama nustatant konkretų priteistiną išlaikymo dydį.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas tik su apeliaciniu skundu teikia įrodymus apie ieškovės pažangumo ir sąžiningo mokymosi faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančios charakteristikos matyti, kad ieškovė charakterizuojama teigiamai, duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų neišlaikytų egzaminų, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iš esmės atitinka (atitiko) teismų praktikoje nustatytus pažangaus moksleivio kriterijus, todėl turi teisę į tėvo finansinę paramą.
20. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad ieškovei paveldėjimo teise pagal įstatymą priklauso tik 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl tai apsunkina šio turto panaudojimą galimybei gauti papildomas pajamas. Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna našlaitės pensiją – 105,97 Eur bei už mokymąsi – 30 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės poreikių būtinumą, trečiojo asmens – močiutės naštą prisidedant prie pilnametės anūkės paramos, mano, kad ieškovei nepakanka vien valstybės teikiamos paramos, todėl tenkinant jos poreikius bei užtikrinant gyvenimo sąlygas ir poreikius ateityje, privalo prisidėti jos tėvas. Teismas vertina ir tai, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde, nesutikdamas su ieškovės poreikiais bei jų dydžiu jai mokantis (Duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, nepateikė jokių tokius skaičiavimus paneigiančių duomenų, įrodymų bei detalizuotų savo skaičiavimų.
21. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiams vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, esmingai nepablogindamas savo turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes. Byloje įvertinta, jog apelianto mėnesines pajamas sudaro apie 350 Eur, atsakovas užsiima „Amway“ verslu, ir nors pajamų negauna, tačiau elektroninėje erdvėje už sukauptus taškus gali įsigyti prekes, apeliantas pripažino, kad turi „Audi A6“, o duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokia apimtimi prisideda prie savo tėvo, turinčio neįgalumą, priežiūros išlaidų. Kredito įsipareigojimų prisiėmimas atsakovui įsigyjant katilą negali lemti minimalios teiktinos paramos dukrai dydžio. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Bylą nagrinėjęs teismas pastebėjo, kad apeliantas poreikiams tenkinti išleidžia daug daugiau – apie 500 Eur, todėl esant abejonėms dėl tikrosios asmens turtinės padėties, teismas šias abejones visada vertina vaiko interesų naudai. Be to, aplinkybę, kad apeliantas gauna pajamų daugiau, negu nurodoma darbdavio pažymoje, patvirtina ir tai, jog jis, priešingai negu ieškovė, dėl sunkios materialinės padėties nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o naudojosi privataus advokato paslaugomis. Taigi, aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur dydžio kas mėnesį mokama parama iš esmės pablogintų paramą teikiančio tėvo turtinę padėtį ar paramos priteisimas padarytų esminės žalos apeliantui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas paramą priteisė 4 mėnesiais per daug, nes mokslo metai vyksta iki birželio mėnesio pabaigos, liepos, rugpjūčio mėnesiais mokslai nevyksta, todėl paramos teikimas per vasaros atostogas yra negalimas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teismas nesutinka. Visų pirma, įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad paramos reikalingumo priteisimo terminas yra sietinas tik su konkrečios mokymosi įstaigos mokymosi trukme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apelianto atostogų laikotarpio, kaip įeinančio į pilnamečio asmens mokymosi trukmę, už kurią ieškovei neprivalo būti mokama iš tėvų parama, traktavimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis) bei prieštarauja elementariai logikai.
23. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja, nes pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti (panaikinti) teismo sprendimu nustatytą paramą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, ir juos įvertinęs priteisė paramą pilnametei dukrai, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, todėl jos nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.