Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, susipažino su pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-09-18 gautas pareiškėjos R. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka O. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos R. S. skundą pradėti atsisakoma.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį — objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

BPK 412¹ str. 1 d. nustato, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Kaip matyti iš pareiškėjos R. S. skundo turinio, pareiškėja prašo patraukti O. J. baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, motyvuodama tuo, kad ši bendrijos susirinkimo metu gyventojams pateikė iš anksto paruoštą, melagingą informaciją, pareiškėją apšmeižė ir pažemino susirinkime dalyvaujančių gyventojų akivaizdoje, pareikšdama, kad pareiškėja „nieko nesuprantanti, nieko nemokanti, negalinti net žuvies paskersti“ bei, kad „(duomenys neskelbtini) padarė renovaciją, sutvarkė visus elektros tinklus, po to, pareiškėja iškvietė savo giminaičius (iš „(duomenys neskelbtini)”), ir dar atliko kažkokių darbų už 600 eurų. Aš (O. J.) ateisiu ir man pateiksite sąskaitas kas buvo ten padaryta, baikit tokius šposus daryti“.

Motyvuojamoji dalis

BK 154 straipsnio 1 dalis nustato, jog tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji vėlgi turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015 ir kt.). Tam, kad asmenį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Kartu pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia žmogaus saviraiškos laisvės ribojimo forma, todėl ji turėtų būti taikoma kaip paskutinė priemonė, kai akivaizdu, kad kitomis švelnesnėmis priemonėmis asmens garbės ir orumo tinkamai apginti nėra galimybių.

Kaip matyti iš pareiškėjos R. S. skundo turinio, pareiškėja prašo patraukti O. J. baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodydama du teiginius, kuriuos O. J. paminėjo 2017-08-01 (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo metu.

Įvertinęs pareiškėjos R. S. privataus kaltinimo skunde išdėstytus argumentus, pateiktų skundo rašytinių priedų, taip pat pateikto garso įrašo turinį, teismas daro išvadą, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teismo vertinimu, pareiškėjos R. S. nurodyti O. J. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu išsakyti teiginiai yra tik O. J. išsakytas negatyvus R. S. elgesio vertinimas, jos veiksmų interpretacija, o ne melagingos informacijos paskleidimas. Sutiktina, kad O. J. išsakė tokius teiginius viešai susirinkimo metu girdint ir kitiems susirinkime dalyvavusiems asmenims, tokiu būdu teiginiai buvo paskleisti. Vis dėlto, vertinant kitus BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, šioje situacijoje itin reikšmingas tarp asmenų kilusio konflikto pobūdis ir jo kontekstas.

Šiuo atveju asmenų – bendrijos administracijos atstovės ir buto savininkės - nesutarimas kilęs dėl atliktos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų apmokėjimo. Susirinkimo metu O. J. išsakė priekaištus namo savininkų bendrijos administracijai, apie tai pažymėta ir prie skundo pateiktame priede - susirinkimo protokole. Teismas atsižvelgia į tai, kad O. J. išsakytų teiginių adresatas yra bendrijos administracijos darbuotoja. Įvertinant tai, o taip pat – teiginių visumos turinį ir išsakymo aplinkybes – daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkė susirinkimo metu išsako savo neigiamą nuomonę apie bendrijos administracijos darbą, susijusį su apmokėjimu už atliktus renovacijos darbus - konstatuotina, kad toks O. J. elgesys rodo jos nepasitenkinimą, nuoskaudą, siekį atkreipti ir kitų gyventojų dėmesį į jos nuomonę apie bendrijos veiklą. Tai, kad buto gyventoja išsako savo nuomonę apie asmenines bendrijos administracijos darbuotojos savybes nesudaro pagrindo vertinti pirmosios skunde nurodytos frazės kaip šmeižimo. O antrajame O. J. pasisakyme, kuris užfiksuotas prie skundo priedų pateiktame garso įraše akivaizdžiai girdėti, kad moteris išsako tik savo neigiamą nuomonę apie įvykusį sandorį, tačiau tikrųjų jo sudarymo aplinkybių pati nežino, nes po to priduria: „Aš ateisiu ir man pateiksite sąskaitas, kas buvo ten padaryta, baikit tokius šposus daryti“.

Vis dėlto, aptartų aplinkybių visumoje pareiškėjos R. S. nurodytų susirinkimo metu O. J. išsakytų teiginių nėra pagrindo vertinti kaip šmeižto baudžiamąja teisine prasme. Pareiškėjos nurodyti teiginiai ir faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai apie jų žeminantį, niekinantį pobūdį pareiškėjo atžvilgiu, o šmeižtui konstatuoti yra būtina paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias, galinčias paniekinti ar pažeminti kitą žmogų. Konkrečiu atveju buvo išsakyti abstraktaus turinio teiginiai, t. y. O. J. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie R. S. ir ją apšmeižti, o tik išreiškė subjektyvią nuomonę apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją dėl apmokėjimo už (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus, pateikė subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, taigi privataus kaltinimo skunde nurodyti O. J. susirinkimo metu išsakyti teiginiai negali būti laikomi informacija, kuria siekiama apšmeižti R. S..

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagal R. S. pareiškime nurodytus duomenis dėl O. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl vadovaudamasis BPK 412¹ straipsnio 1 dalimi, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 407 straipsniu, 440 straipsnio 2 dalimi, 412¹ straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą O. J. pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.