- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- N1-14-482/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00320-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- E. L.
- Civilinis atsakovas
- O. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Arūnas Abraitis
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.11.11Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. L. , jo atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą- civilinei atsakovei O. S. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 11 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d., 138str.1d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent : 2011-06-18 apie 22.30 val. Vilkaviškio raj. sav. Virbalio mstl., Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo auikštelėje, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje kilusio ginčo dėl asmeninių nesutarimų metu įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams tyčia sudavė E. L. kumštimi 2 kartus į veido sritį bei spyrė nukentėjusiajam du kartus į šonų sritis, tuo padarė nukentėjusiajam E. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, liudytojų parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga.
Kaltinamasis V. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad birželio mėnesį, būnant prie Virbalio ežero, jam sėdint su draugais ant suoliuko E. L. jį apliejo limonadu “Sprite”, jis trenkė į butelį, butelis virto ir jį apliejo. Prie ežero E. L. gėrė. Jis mėgino atgal aplieti E. L. , bet jam neišėjo. Po to jie išsiskirstė. Jam būnant su draugais Virbalio m., aikštelėje, jis pamatė ateinantį E. L. , kuris matėsi, kad piktas, keikėsi. E. L. priėjo prie jo, kėlė ranką. Jis, manydamas, kad E. L. nori jam suduoti, pirmas trenkė E. L. į veidą. E. L. mėgino sugriebti jį rankomis už pečių, krito, ir jis E. L. du kartus įspyrė į šoną. Po to E. L. atsistojo ir keikdamasis nuėjo. Jis E. L. įspyrė gulinčiam. Viso E. L. sudavė du kartus ranka per veidą ir du kartus įspyrė į šona. Jis buvo blaivus, E. L. girtas. Nukentėjusįjį pažįsta, jis išgėręs būna agresyvus. Nežino, kodėl kitaip nemėgino išvengti konflikto.
Nukentėjusysis E. L. parodė, kad birželio 18 d. su draugais buvo prie ežero. Ant stalo buvo vienkartinis puodelis, jis į jį pylė limonadą, puodelis virto ir apliejo V. S. , kuris pagalvojo, kad jis tyčia jį apliejo. V. S. griebė nuo stalo limonado “Sprite” butelį ir liejo ant jo. Po to jie susėdo į skirtingus automobilius ir išvažiavo. Jis išvažiavo namo. Apie 22 val. nuėjo prie aikštelės, kur buvo susirinkę draugai. Priartėjus V. S. nieko nesakęs jam sudavė į veidą 4-5 kartus, jam parkritus, spyrė į veidą, į šoną du kartus. Jis įvykio aplinkybes prisimena, nes nebuvo visiškai girtas. Prašo priteisti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes buvo skausmas, operacija, nepatogumai darbe.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( b.l. 7-8, t.1), nesutiko su parodymais, aiškino, kad kai buvo apklausiamas, dar nebuvo visiškai atsigavęs po įvykio, visko gerai neprisiminė.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( b.l. 5-6, t.1), sutiko su parodymais, tik paaiškino, kad jis skambino Mantui, bet ne Mantas jam. Jam atrodė, kad Mantas jam griebė už rankos, todėl taip ir pasakė tyrėjui. Prašė vadovautis jo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu.
Liudytojas L. R. parodė, kad birželio mėnesį apie 22 val. būnant su draugais Virbalio m. aikštelėje, pamatė, kad link jų ateina E. L. . matėsi, kad jis agresyviai nusiteikęs : kažką murmėjo, kumščiai sugniaužti, priėjęs pakėlė ranką. Taip kažką murmėdamas jis priėjo prie V. S. , kažką dar pasakė ir tada V. S. jam sudavė į veidą, E. L. parkrito. Parkritusiam E. L. V. S. įspyrė du kartus į šoną. Matė, kaip V. S. sudavė du kartus per veidą ir parkritusiam įspyrė į šoną. V. S. nebuvo parkritęs, gal tik praklupęs, ir keldamasis ir atsitraukdamas įspyrė E. L. . E. L. atsikėlė ir burbėdamas kažką nuėjo. Vėliau paskambino Viliaus broliui ir pagrasino dingti, nes bus susidorota. E. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kad V. S. būtų buvęs išgėręs, nesimatė. Jis aikštelėje iš draugų išgirdo apie konfliktą prie ežero : kad E. L. ir V. S. apsilaistė ar tai limonadu, ar tai vandeniu.
Liudytojas M. G. parodė, kad būnant su draugais aikštelėje, pamatė ateinantį E. L. . Jis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, rankos suspaustos, taip jis priėjo prie V. S. , iškėlė ranką, Vilius nieko nelaukdamas sudavė E. L. į veidą, E. L. suklupus, įspyrė į šoną du kartus.E. L. atsistojo ir nuėjo. Aikštelėje jie kalbėjosi, grojo muzika, visi kartu stovėjo. Aikštelėje niekas negėrė. V. S. nebuvo išgėręs, E. L. buvo neblaivus.Abu pažįsta – su Viliumi sportuoja, išgėrusio jo nėra matęs, o E. L. išgėrusį yra matęs, bet ne tokį girtą kaip tada.
Liudytojas T. L. parodė, kad birželio mėnesį būnant aikštelėje su draugais, pamatė ateinantį E. L. , kuris akivaizdžiai buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, eidamas kažką burbėjo, keikėsi. Paties įvykio nematė, nes kalbėjosi telefonu ir buvo paėjęs į šalį. V. S. stovėjo bendrai visų būryje prie automobilio. Jam grįžus pas draugus ir paklausus, kas atsitiko, jam buvo pasakyta, kad “Edgaras gavo malkų nuo vaiko”, tai yra V. S. sudavė E. L. . Jis abu pažįsta. Apie V. S. nieko blogo negali pasakyti, o E. L. yra konfliktinis, pats sugalvojo, kaip pasidaryti konfliktų, dažnai mato jį išgėrusį savaitgaliais.
Liudytojas A. P. parodė, kad buvo aikštelėje, kai atėjo agresyviai nusiteikęs E. L. . Matėsi, kad jis neblaivus. E. L. atėjo prie V. S. . E. L. eidamas keikėsi, kumščiai sugniaužti. Priėjus prie V. S. , šis sudavė E. L. į veidą vieną kartą, E. L. parkritus, sudavė dar vieną kartą ir įspyrė į šoną du kartus. Atsistojęs E. L. nuėjo kažką keiksnodamas ir grasindamas.
Liudytojas M. S. parodė, kad birželio mėnesį jis kartu su E. L. ir R. R. gėrė degtinę prie ežero. E. L. tyčia trenkė į 2 litrų talpos butelį “Sprite”, apliejo limonadu jo brolį V. S. . E. L. taip padarė tyčia, nes juokėsi, nebuvo jokio atsiprašymo. O jo brolis V. S. buvo su gerais rūbais, todėl supyko.Vėliau būnant aikštelėje atėjo E. L. ir užsimojo ranka prieš jo brolį V. S. , bet brolis pirmas sudavė į veidą ir du kartus įspyrė į šoną. E. L. buvo neblaivus. Jis mėgsta išgerti, kabinėtis prie kitų, o brolis ramus, negeria, sportuoja.
Nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą civilinė atsakovė O. S. parodė, kad Valstybinės ligonių kasos ir SODRA atlygino. Su sūnaus auklėjimu ir elgesiu neturi problemų – jis 10 klasių pabaigė, neturėdamas pažymio 7. Jis šoka šokių ratelyje, dalyvauja mokinių komitete, renginiuose. Ji negalėjo patikėti, kad sūnus susimušė. Jie gyvena ūkiškai, sūnus padeda ir ūkyje. Nėra mačiusi sūnaus neblaivaus. Su E. L. mėgino tartis dėl civilinio ieškinio, tačiau nesusitarė. Skaito, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, tačiau jo dydžio klausimą palieka spręsti teismui.
2011-06-18 E. L. protokolu- pareiškimu kreipėsi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2011-06-18 apie 22.30 val. Vilkaviškio r., Virbalio m. Vilniaus gatvėje esančioje aikštelėje Mantas ir V. S. bei su jais buvę ne mažiau kaip penki jaunuoliai jį sumušė, suduodami smūgius rankomis ir kojomis ( b.l.2, t.1). 2011-06-19 apklausiamas liudytoju E. L. parodė, kad 2011-06-18 apie 22.30 val. Vilkaviškio r., Virbalio m. Vilniaus gatvėje esančioje aikštelėje broliai V.ir M. S. puolė jį iš pasalų, Vilius ir Mantas sudavė jam į veidą. Jam parkritus, pajuto smūgius į galvos ir veido sritis. Ar mušė tik broliai ar ir jų draugai, jis negali pasakyti, nematė. Pritaikius momentą atsistojo, juos nustūmė, nubėgo link namų, iškvietė policiją ( b.l.5-6, t.1). Papildomos apklausos metu ( protokole nurodyta data 2011-05-23) E. L. parodė, kad 2011-06-18 jis girtavo nuo pietų. Konflikto prie ežero neprisimena, tik iš draugų girdėjo, kad jis apliejo limonadu V. S. . Draugai jį parvežė namo, kur jis nuėjo miegoti. Prabudęs apie 22.30 val. jis nuėjo į Virbalio miesto sodą, paskambinęs telefonu M. S. , paklausė jo, kur jis yra. Sužinojęs, kad jis yra automobilių stovėjimo aikštelėje, ten nuėjo. Jam priėjus prie grupės jaunuolių, V. S. be jokios priežasties jam sudavė smūgį į veidą, tada užsuko kairę ranką už nugaros, dėl ko jis suklupo. Jis mano, kad ranką užsuko M. S. . Ar V. S. dar sudavė į veidą, jis neprisimena. Jam parkritus, buvo suduoti ne mažiau trys smūgiai kumščiu jam į veidą, vieną kartą jam įspyrė į veidą. Visus šiuos smūgius jam gulint sudavė V. S. . V. S. atsitraukus, jis nuėjo į namus, iškvietė policijos pareigūnus ( b.l.7-8, t.1). Tokiu būdu, nukentėjusysis akivaizdžiai kiekvienos apklausos metu davė skirtingus parodymus. Teismas nesivadovauja nukentėjusiojo parodymais, o vertina kaltinamojo parodymus kaip padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
2011-06-23 iš M. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 2330, kurį apžiūrint rastos gautos 2011-06-18 23.33, 23.59, 2011-06-19 00.02, 00.59 val. SMS žinutės iš siuntėjo E. L. , kurios pagal savo turinį yra necenzūrinio ir grasinančio turinio ( b.l. 49, 50-56, t.1).
Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis E. L. , išsakydamas keiksmažodžius, įvykio metu prie jo artinosi ketindamas smogti sugniaužtu kumščiu. Šią situaciją kaltinamasis įvertino kaip tokį pavojingą smurtinį kėsinimąsi, kurį, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, jis turėjo teisę nedelsdamas atremti smūgiais, todėl jis sudavė pirmas nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Tai, kad nukentėjusysis prie kaltinamojo artėjo sugniaužtu kumščiu, parodė ir apklausti įvykio vietoje buvę liudytojai. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs du kartus į veidą nukentėjusiajam, po ko šis krito, kaltinamasis nukentėjusiajam įspyrė du kartus į šoną ir šie veiksmai jau negali būti laikomi kaip būtinoji gintis, kadangi pavojingas kėsinimasis jau buvo atremtas ir pasibaigęs, todėl atsisakomybė atsiranda bendrais pagrindais. O į tai, kad konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiojo elgesio, kurį teismas laiko provokuojančiu, atsižvelgtina, nustatant kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sprendžiant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu, nustatyta, kad viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims kaltinamasis sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam, padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialistas išvadoje nurodė, kad E. L. klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies kaulų lūžimas, o taip pat buvo kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius akies vokuose, nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva ir nubrozdinimai nosies srityje, galimai padaryti 2011-06-18, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau kaip dešimt dienų laikotarpiui ( b.l.20, t.1). Kadangi kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje, jo veiksmai kaip idealioji nusikaltimų sutaptis kvalifikuotini pagal BK 138 str.1d, 284 str.1d., sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, padėjo išaiškinti šias veikas ir nuoširdžiai gailisi, veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 str. 1d. 2p., 6p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str.2d., 55str.) o taip pat sutinkamai su BK 91str.2d. - į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Nusikalstamos veikos priskirtinos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams ( BK 11 str. 3d.). Tai baigti nusikaltimai.
Kaltinamasis anksčiau neteistas ( b.l. 103, t.1), 2011-06-27 įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ( b.l. 106, t.1), į policijos įskaitą bei policiją dominančių vaikų apskaitą neįrašytas ( b.l. 107, t.1), V. S. šeima nėra įrašyta į Vaiko teisių aosaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l. 109, t.1), jo šeimą sudaro tėvai ir brolis ( b.l. 114, t.1), mokosi Vilkaviškio rajono Virbalio vidurinėje mokykloje 11-je klasėje, charakterizuojamas itin teigiamai, kaip besimokantis gerai, elgiasi tinkamai, yra mokinių savivaldos “Atžalynas” tarybos narys, aktyviai dalyvaujantis organizuojant mokyklos ir klasės renginius, geras sportininkas, ne kartą gynęs mokyklos garbę varžybose, pareigingas, atsakingas, mandagus, fiziškai stiprus ir sveikas ( b.l. 58, t.2 ). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai kaltinamąjį apibūdino kaip nevartojantį alkoholio, sportuojantį, nekonfliktišką asmenį.
LR BK 93 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą (LAT nutartis 2K-P-85/2008). Remiantis teismų praktika, pagal LR BK 93 str. asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokiu būdu, kaltinamasis padarė dvi nesunkias tyčines veikas, kurios sudaro idealiąją sutaptį, nėra anksčiau teistas, pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Iki teisiamojo posėdžio pradžios yra atlyginti pareikšti VSDFV Vilkaviškio skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai. Civilinis atsakovas dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 93 str. 1d. 3 punktas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones- elgesio apribojimą, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąjį, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį ir bus pakankama jo nubaudimo priemonė.
Nukentėjusysis pareiškė byloje civilinį ieškinį 15.000,00 litų neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, skriaudą, gėdą, jį vargina nemiga, iškentėjo didelius skausmus ( b.l.27-28, t.2). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas paaiškino, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo turėjo išeiti iš darbo.
Sutinkamai su CK 6.276 str. 2 dalimi tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka, kad dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusysis patyrė nepatogumų, kentė skausmą, tačiau su kitomis civiliniame ieškinyje nurodytomis pasekmėmis nesutinka : akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, ką įrodo jo nenuoseklūs, prieštaringi parodymai nuo pat pirminio pranešimo apie nusikaltimą iki teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, pats nukentėjusysis pradėjo konfliktą, priartėjęs prie nepilnamečio kaltinamojo sugniaužtais kumštimis ir keldamas ranką, tai yra provokavo kaltinamąjį, nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamasis yra nepilnametis. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nukentėjusįjį apibūdino kaip konfliktišką, vartojantį alkoholį asmenį. Teismui nepateikti įrodymai, kad būtent dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo dirbti UAB “Elektrifikacijos darbai”.
CK 6.250 str. 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nors nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau įvykį išprovokavo jo paties veiksmai, atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos priteisimo kriterijus, į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ( 2K-106/2008, 2K-136/2008, 2K-729/2007, 2K-170/2007), civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo V. S. , o šiam neturint turto ar pajamų iš civilinių atsakovų O. S. ir R. S. 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti civilinio ieškovo E. L. naudai
BPK 106 str. 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civilinis ieškovas prašo pripažinti proceso išlaidomis 2000,00 Lt ir priteisti šią sumą už advokato pagalbą. Sprendžiant išlaidų, civilinio ieškovo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes civilinio ieškovo turėtas išlaidas 2000,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo V. S. , o šiam neturint turto ar pajamų iš civilinių atsakovų O. S. ir R. S. civilinio ieškovo E. L. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str. str., 310 str., 312-313 str. str., teismas
nusprendė:
V. S. pripažinti, padarius nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. ir 284 str. 1 dalį, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti ( BK 93str.1d. 3p.).
Paskirti auklėjamojo poveikio priemones – 6 mėnesiams elgesio apribojimą : būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., tęsti mokslą ( BK 87str.1d., 2d.1p., 2p.).
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. S. , o šiam neturint turto ar pajamų iš civilinių atsakovų O. S. ir R. S. 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti civilinio ieškovo E. L. naudai.
Sutinkamai su CPK 106 str. 2 dalimi 2000,00 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. S. , o šiam neturint turto ar pajamų iš civilinių atsakovų O. S. ir R. S. civilinio ieškovo E. L. naudai.
Civiliniai ieškiniai VSDFV Vilkaviškio skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos atlyginti.
Nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.