Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo PlusPlus Capital AS pateiktą pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas A. Ž., skolininko sutuoktinė L. Ž. ir antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skolininkas bei skolininko sutuotkinė per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-310-341/2010, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2009 m. kovo 9 d. išduotą nutarimą Nr. M631794, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-100-258/2011 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16202-821/2013 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojams UAB „Intrum Lietuva, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, „Swedbank lizingas“, UAB ir PlusPlus Capital AS, atstovaujamas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, priėmė 2021 m. liepos 7 d. Patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui PlusPlus Capital AS, atstovaujamam PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. Ž. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. Ž., dalis. Antstolis patvarkyme nurodo, jog skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamų.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko A. Ž. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. Ž. nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui A. Ž. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. Ž. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei sutuoktinės banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių lėšų, t. .y iš šių lėšų galima išieškojimas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. Ž. vedęs. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininku būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. O tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Skolininkas notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateikė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko A. Ž. įsiskolinimą, jis neturi. Kadangi skolininko gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos menkos, jis neturi kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. Skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.

Skolininko sutuoktinės L. Ž. vardu taip pat nėra jokio registruoto nekilnojamojo turto. Skolininko sutuoktinės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neprašo nustatyti skolininko turto dalies šiame turte, todėl neperžengiant reikalavimo ribų, teismas skolininko turto dalies šiame turte nenustatinėja.

Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininko sutuoktinė L. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), turi banko sąskaitas, kuriose yra piniginių lėšų. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamas bei ateityje gautinas darbo užmokestis bei kitos jam prilygintos pajamos, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir lėšos, esančios banko sąskaitose. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos su darbo santykiais susijusios piniginės lėšos ar piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose yra L. Ž. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš A. Ž. gaunamų ar turimų pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui A. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. Ž. priklauso ½ dalis L. Ž. gaunamų ar ateityje gautinų piniginių lėšų bei banko sąskaitose turimų pinginių lėšų. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Duomenų apie sutuoktinių auginamus nepilnamečius vaikis, sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir panašias ypatingas aplinkybes teismas neturi, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. Ž. gaunamos ar ateityje gautinos piniginės lėšos iš darbinės ar su ja susijusios veiklos bei piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitose yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. Ž. ir L. Ž. nuosavybė (CK 3.88 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Duomenų, liudijančių, kad skolininkas A. Ž. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose bylose nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas nustatant, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės L. Ž. gaunamų bei turimų piniginių lėšų priklauso skolininkui A. Ž..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš L. Ž. gaunamų, turimų bei ateityje gautinų piniginių lėšų ir lėšų, esančių banko sąskaitose, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo PlusPlus Capital AS prašymą.

Nustatyti skolininko A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui A. Ž. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. Ž. gaunamų ar ateityje gautinų piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais ar kitų jam prilygintų sumų bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių areštuotose banko sąskaitose.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.