- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1438-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15713-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės,
sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. V., atsakovo atstovei advokatei D. I. V.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2267-748/2014 pagal ieškovės V. S. prevencinį ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo ir draudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. S. yra valstybei priklausančio 1638 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir viešpataujančio daikto), naudotoja (nuomininkė) pagal 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7 SŽN-129. Atsakovas A. M. yra gretimo 478 kv. m dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir tarnaujančio daikto), savininkas, Kauno apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 įsakymu Nr. 02-05-423 atkūrus jam nuosavybės teises į žemę. Valstybinės žemės patikėtinių (Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) administraciniais aktais - 2010 m. sausio 22 įsakymu Nr. 02-05-423 ir 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-327, - viešpataujančiam ir tarnaujančiam daiktui buvo nustatytas 0,01 ha (100 kv. m) ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę servituto turėtojui (valstybei, ieškovei) važiuoti juo transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Minėti žemės sklypų kadastriniai duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centras. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1038 buvo patikslinti tarnaujančio daikto (atsakovui priklausančio žemės sklypo) kadastriniai duomenys ir 0,01 ha (100 kv. m) kelio servitutas sumažintas iki 0,0034 ha (34 kv. m). Viešpataujančio daikto (ieškovės nuomojamo žemės sklypo) kadastriniai duomenys (kelio servitutas) išliko nepakeisti. Pakeitus atsakovo žemės sklype įregistruoto kelio servituto duomenis, atsakovas užpylė servitutinio kelio dalį, kuriuo naudojosi ieškovė, žemėmis.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi prevenciniu ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą nedelsiant atstatyti jam priklausančio žemės sklypo (tarnaujančio daikto) būklę į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pašalinant iš viešpataujančiam daiktui administraciniais aktais nustatyto 0,0100 ha ploto servitutinio kelio supiltas žemes, akmenis, bet kokius kitus daiktus, medžiagas ir kitas kliūtis; uždrausti atsakovui aptverti šį kelią ir vykdyti jame kasinėjimus; įpareigoti atsakovą šiomis ir bet kokiomis kitomis priemonėmis ar būdais ateityje netrukdyti V. S. naudotis šiuo kelio servitutu suteikiamomis teisėmis važiuoti transporto priemonėmis, naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, ar varyti juo galvijus; nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus naudojimosi kelio servitutu kliūčių pašalinimo veiksmus atsakovo lėšomis, išieškant šias išlaidas iš atsakovo; nurodyti, kad atsakovui, nevykdančiam teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo netrukdyti kelio servitutu suteikiamomis teisėmis, yra skiriama po 200 Lt bauda ieškovės naudai už kiekvieną šio teismo sprendimo dalies neįvykdymo dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1038 patikslinus senąjį ir įregistravus naująjį 0,0034 ha dydžio kelio servitutą, anksčiau nustatytas 0,01 ha keli9o servitutas pasibaigė CK 4.130 straipsnio 3 dalies pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovą A. M. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), būklę į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pašalinant iš 2010 m. spalio 6 d. sudarytame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodyto ir 2011 m. vasario 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.) - 327 patvirtintuose šio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse nustatyto 0,0100 ha ploto servitutinio kelio ant jo supiltas žemes, akmenis, bet kokius kitus daiktus, medžiagas ir kitas kliūtis; uždraudė atsakovui aptverti šį kelią ir vykdyti jame kasinėjimus; įpareigojo atsakovą šiomis ir bet kokiomis kitomis priemonėmis ar būdais ateityje netrukdyti ieškovei V. S. naudotis šiuo kelio servitutu suteikiamomis teisėmis važiuoti šiuo keliu transporto priemonėmis, naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, ar varyti juo galvijus; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 14 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas ieškovei suteikė teisę atlikti nurodytus naudojimosi kelio servitutu kliūčių pašalinimo veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo išlaidas; prašymo dėl baudos paskyrimo atsakovui teismas netenkino; priteisė iš atsakovo ieškovei 3 945 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei 31,73 Lt proceso išlaidų valstybei.
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 0,01 ha kelio servitutas kaip tarnaujantis daiktas atsakovo sklype buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 02-05-423, atlikus preliminarius žemės matavimus, atkuriant atsakovui nuosavybės teises į žemę natūra. Vėliau, šalia atsakovo sklypo suformavus valstybinės žemės sklypą, kuris po to buvo išnuomotas ieškovei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-327 šiam sklypui suteikta minėto 0,01 ha ploto kelio servituto teisė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1038, t. y. vėlesniu administraciniu aktu, servitutas buvo patikslintas, atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant kelio servituto vietą ir plotą 0,0034 ha. Teismas nurodė, kad šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl servituto nustatymo ar jo patikslinimo, kadangi toks ieškinys nebuvo pareikštas, todėl vadovaujasi priimtais administraciniais aktais ir viešojo registro duomenimis kaip teisingais ir teisėtais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susidarė faktinė situacija, kai administraciniu aktu patikslinus nustatyto servituto vietą ir plotą, jis buvo įregistruotas tik atsakovo žemės sklype, bet nebuvo įregistruotas ieškovės nuomojamame žemės sklype. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Kadangi servitutas yra įregistruotas nekilnojamo turto registre skirtingai, todėl šalims jis sukelia iš servituto nustatymo kylančias teises ir pareigas tokioje apimtyje, kaip jis yra užregistruotas, nes registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR valstybės registrų įstatymo 14 str. 6 d.). Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovė tebeturi teisę naudotis 0,01 ha ploto kelio servitutu atsakovo žemės sklype, nes viešame registre yra įregistruota atitinkama daiktinė teisė. Pažymėjo, kad šios ieškovės teisės įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo pareigomis, todėl reikalinga nustatyti, ar teisės aktų nustatyta tvarka jam kilo atitinkama pareiga. Iš viešo registro duomenų teismas sprendė, kad atsakovui, kaip tarnaujančio daikto savininkui, kyla pareiga leisti ieškovei naudotis 0,0034 ha ploto servitutu toje vietoje, kaip tai nurodyta jo žemės sklypo plane, dėl ko spręstina, kad atsakovui nėra nustatyta pareiga netrukdyti ieškovei naudotis 0,01 ha ploto kelio servitutu jo žemės sklype.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl reikalinga nustatyti, ar atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises, atliko neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovei naudotis daiktine teise, ar jo minėti veiksmai gali būti laikomi neteisėtais. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ant kelio supylė žemes, akmenis, trukdė ieškovei važiuoti šiuo keliu transporto priemonėmis, nes, pasak atsakovo, ieškovė turėtų naudotis 0,0034 ha ploto kelio servitutu. Remdamasis CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymas draudžia asmenims įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Nors atsakovui, kaip tarnaujančio daikto savininkui, kyla pareiga leisti naudotis 0,0034 ha ploto servitutu toje vietoje, kaip jo žemės sklypo plane yra nurodyta kelio servituto vieta ir jam nėra nustatyta pareigos netrukdyti ieškovei naudotis 0,01 ha ploto kelio servitutu jo žemės sklype, tačiau, kaip pažymėjo teismas, atsakovo veiksmai, kuriais jis tyčia sudarė kliūtis ieškovei važiuoti transporto priemonėmis keliu, neatsižvelgdamas į ieškovės nuomojamo sklypo duomenyse tebesančią įregistruotą 0,01 ha servituto teisę, laikytini piktnaudžiavimu teise, nes prieštarauja geros moralės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, bendro gyvenimo taisyklėms. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad natūroje 0,0034 ha ploto kelias nėra įrengtas, taigi atsakovas matė ir žinojo, jog ieškovė neturi kitos galimybės privažiuoti prie savo namų. Todėl įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas naudotis savo žemės sklypu toje dalyje, kurioje ieškovė naudojasi 0,01 ha kelio servitutu, atsakovas savo teises turėjo ginti nepažeisdamas ieškovės teisių, bet įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.138 str.). Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė neteko galimybės įvažiuoti automobiliu į savo kiemą, taigi ir galimybės pilnai savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą. Todėl teismas sprendė, kad ši faktinė situacija patvirtina faktą, jog ieškovė patiria realią žalą, o atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesiekia savo teisių įgyvendinimo įstatymų nustatyta tvarka, savo subjektyvines teises įgyvendina pažeisdamas ieškovės teises, teismas sprendė, jog yra realus pavojus ir ateityje žalai atsirasti, dėl ko ieškovės prevencinį ieškinį pripažino pagrįstu (CK 1.137 str. 2 d., 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad kelio kliūtis tyčia sudarė atsakovas, teismas nurodė, kad atsakovas turi padengti išlaidas dėl jų pašalinimo (CK 4.114 str. 1 d.). Pažymėjęs, kad šalių ginčas yra individualaus pobūdžio, o konkreti žala, kuri atsirastų ieškovei, nebuvo nurodyta, teismas atmetė ieškovės reikalavimą skirti atsakovui po 200 Lt baudą už kiekvieną šio teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 3 000 Lt už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme ir 1 000 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netiksliai įvardijo ieškiniu keliamo ginčo esmę, teigdamas, kad ieškinio dalykas yra servituto teisių įgyvendinimo suvaržymo teisėtumas dėl skirtingai nustatyto servituto vietos ir apimties jo turėtojui ir tarnaujančio daikto savininkui. Tikroji šalių ginčo esmė, pasak apelianto, – ne absoliutus servituto teisių įgyvendinimo varžymas, o atsakovo suvaržymai ieškovei naudotis jo sklype jau išregistruotu 0,01 ha ploto servitutu, kadangi ieškovės teisė naudotis sumažintu 0,0034 ha ploto servitutu atsakovo nėra varžoma.
2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės žemės sklypo viešojo registro duomenimis ir nesivadovavo analogišką įrodomąją vertę turinčiais atsakovo sklypo viešojo registro duomenimis. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, jog servitutas pasibaigia jo išregistravimu, jog 0,01 ha ploto servitutas buvo pakoreguotas (sumažintas) iki 0,0034 ha ploto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr.7SK-(14.7.110.)-1038, todėl įregistravus šią pataisą atsakovo sklypo duomenų bazėje VĮ Registrų centre, 0,01 ha servituto teisė pasibaigė. Aplinkybė, kad 0,01 ha ploto servitutas iki šiol neišregistruotas iš ieškovės žemės sklypo duomenų bazės, nesudaro pagrindo teigti, jog 0,01 ha servitutas galioja, nes tai tas pats servitutas, kuris jau yra išregistruotas atsakovo sklype. Kadangi servituto pakeitimas viešajame registre įregistruotas, ši registracija sukelia atitinkamas teises ir pareigas viešpataujančio daikto savininkui (Lietuvos Respublikai, atstovaujamai trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos) ir ieškovei, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkei.
3. Teismo sprendimas nepagrįstai varžo atsakovo nuosavybės teisę į jo žemę, nes atsakovui priklausančio žemės sklypo 0,01 ha dalimi, esant išregistruotam servitutui, pagal šios bylos teismo sprendimą atsakovas vis tiek privalo leisti naudotis ieškovei. Todėl tampa neaišku, kokias teisines pasekmes sukelia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimas Nr.7SK-(14.7.I10.)-1038 ir jo įregistravimas atsakovo žemės sklypo duomenyse VĮ Registrų centre. Pagal skundžiamą teismo sprendimą nepriklausomai nuo to, ar minėtas trečiojo asmens Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimas egzistuoja ir yra įregistruotas viešajame registre, ar viso to nėra, teisinė situacija nesikeičia. Atsakovo nuomone, trečiojo asmens 2012 m. liepos 20 d. sprendimo Nr.7SK-(14.7.110.)-1038 įregistravimas jo sklype turėtų būti vertinamas kaip sukuriantis vienodas teisines pasekmes tiek jam, tiek ieškovei, t. y. kad 0,01 ha ploto servitutas yra pasibaigęs ir galioja 0,0034 ha servitutas. Tai, kad minėtas trečiojo asmens Kauno rajono vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimas neįregistruotas ieškovės nuomojamo sklypo duomenų bazėje, nedaro 0,01 ha servituto galiojančiu.
3. Atsakovo nuomone, jis, vadovaudamasis savo žemės sklypo viešojo registro duomenimis ir veikdamas šių duomenų pagrindu, neatliko jokių neteisėtų ar kaltų veiksmų, nuo kurių turėtų susilaikyti ar už kuriuos turėtų atsakyti. Ieškovės pretenzijas į 0,01 ha ploto servitutą nepagrįstomis pripažino ir trečiasis asmuo, 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu ieškovei išaiškindamas, kad privažiavimui prie jos nuomojamo žemės sklypo yra nustatytas atsakovo sklype 0,0034 ha servitutas, o 0,01 ha servitutas buvo nustatytas tik atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus. Likus galioti skundžiamam teismo sprendimui, atsakovui nepagrįstai ir visam laikui liks savininko teisių į jo žemės sklypą suvaržymas, o ieškovė be pagrindo galės naudotis jau panaikintu 0,01 ha ploto servitutu. Be to, ieškovė nėra apskundusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo Nr.7SK-(14.7.110.)-1038, kuris neva pažeidžia jos teises, tačiau, galiojant šiam aktui, bando įtvirtinti buvusią, tačiau panaikintą teisę naudotis 0,01 ha ploto servitutu, neatsižvelgiant į šį servitutą koreguojantį (sumažinantį) administracinį aktą.
4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies nuostata, kad atsakovui A. M. neįvykdžius sprendimo per 14 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei suteikta teisė atlikti nurodytus naudojimosi kelio servitutu kliūčių pašalinimo veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo išlaidas. Apelianto nuomone, ieškovei turėjo būti leista kliūtis pašalinti jos pačios lėšomis, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovo, priešingu atveju atsakovas patirtų dvigubas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos naudai iš atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei kitas išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Prevencinio ieškinio pagrindas - atsakovo veiksmai, sukėlę bei keliantys ieškovei žalą, t. y. apribojus ieškovei galimybę automobiliais patekti prie nuosavo pastato. Ieškovė pažymėjo, kad 0,01 ha ploto servitutinio kelio duomenys įregistruoti ieškovės sklypo viešajame registre nuo 2011 m. gegužės 12 d. Šiuo metu atsakovo žemės sklype yra du skirtingi servitutai: 0,01 ha ploto ir 0,0034 ha ploto, kurių buvimo vieta nesutampa nei iš dalies, nei visiškai, jų nustatymo pagrindai taip pat nesutampa (0,01 ha servitutas nustatytas 2011-02-07 d., sklypo adresas patikslintas 2011-05-03 d., o 0,0034 ha servitutas nustatytas 2010-01-22 d., plotas patikslintas 2012-07-20 d.). Todėl teismas pagrįstai vadovavosi egzistuojančiais viešojo registro duomenimis.
2. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliantas neteisingai nurodo, jog servitutas baigiasi nepriklausomai nuo to, ar daiktų savininkai dėl servituto pabaigos kreipėsi į viešąjį registrą. Ieškovė pažymi, jog teismas nenustatė tokių aplinkybių, kad ieškovės 0,01 ha servitutas būtų pasibaigęs ar nuginčytas, vadinasi esant įregistruotam 0,01 ha kelio servitutui, atsakovui kyla pareiga plane pažymėtose šio servituto ribose leisti ieškovei naudotis atsakovo sklypo dalimi kaip keliu, tačiau šios pareigos atsakovas nevykdė.
3. Aplinkybė, kad atsakovas neapsunkino ieškovei galimybės naudotis 0,0034 ha ploto servitutiniu keliu neturi ryšio su byla ir nedaro atsakovo atliktų veiksmų teisėtais. NŽT atstovas 2013 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad minėtasis NŽT 2011 m. vasario 7 d. skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo buvo nustatytas ieškovės sklypui servitutas, kuris registruotas ieškovės sklypo registre, nėra panaikintas ir galioja. Todėl teismas sprendime teisingai bei pagrįstai rėmėsi viešais registro duomenimis ir atsižvelgė į juos atitinkančią NŽT atstovo išreikštą poziciją. Ieškovė pažymėjo, kad ginčyti 2010 m. sausio 22 d. ir 2012 m. liepos 20 d. įsakymais nustatyto 0,0034 ha servituto ji neturi nei pagrindo nei intereso, kadangi yra galiojantis ir jos interesus tenkinantis servitutas, kuriuo naudojasi daugiau kaip 15 metų.
4. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl dvigubų išlaidų atlyginimo įvykdžius teismo sprendimą, kadangi teismo sprendime atlikti atitinkamus veiksmus ieškovė turi teisę A. M. neįvykdžius sprendimo per 14 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. laiku neįvykdęs sprendimo, atsakovas nebus turėjęs ir jokių išlaidų, tokiu atveju jas tektų patirti tik ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus ir jų paaiškinimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, dėl ko panaikinti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Bylos duomenimis, ieškovė yra viešpataujančio daikto - 1638 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir viešpataujančio daikto), naudotoja (nuomininkė), o atsakovas tarnaujančio daikto - gretimo 478 kv. m dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Valstybinės žemės patikėtinių (Kauno apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) administraciniais aktais - 2010 m. sausio 22 įsakymu Nr. 02-05-423 ir 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-327, - viešpataujančiam ir tarnaujančiam daiktui buvo nustatytas 0,01 ha (100 kv. m) ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę servituto turėtojui (valstybei, ieškovei) važiuoti juo transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Šie žemės sklypų kadastriniai duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centras. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1038 buvo patikslinti tarnaujančio daikto (atsakovui priklausančio žemės sklypo) kadastriniai duomenys ir 0,01 ha kelio servitutas sumažintas iki 0,0034 ha. Viešpataujančio daikto (ieškovės nuomojamo žemės sklypo) kadastriniai duomenys (kelio servituto plotas) išliko nepakeisti. Pakeitus atsakovo žemės sklype įregistruoto kelio servituto duomenis, atsakovas užpylė servitutinio kelio dalį, kuriuo naudojosi ieškovė, žemėmis.
Ieškovė, siekdama išvengti ateityje galimai kilsiančių naujų jos teisės pažeidimų ir su tuo susijusios žalos, kreipėsi prevenciniu ieškiniu į teismą, prašydama apginti jos teises.
Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos ribų, būdais, numatytais CK 1. 138 straipsnyje. Vienas iš teisės gynimo būdų – tai kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 3 punktas, 6. 255 straipsnio 1 dalis). Kadangi su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą servituto turėtoja (ieškovė), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju reikalinga nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų turinį, t. y. ar atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atliko neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovei naudotis jai suteikta servituto teise, ar yra grėsmė tolimesniems pažeidimams ir žalai atsirasti. Taigi byloje keliami servituto teisę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai (apeliacinio skundo dalykas).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas sandoriais ar administraciniais aktais, visais atvejais turi būti dėl servitutų nustatymo viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia (CK 4.124 straipsnio 3 dalis).
Minėta, kad ginčo kelio servitutas tiek viešpataujančiam, tiek tarnaujančiam daiktui buvo nustatytas valstybės žemės patikėtinio administraciniais aktais. Iki 2012 m. liepos 20 d. tarnaujančiam ir viešpataujančiam daiktui buvo nustatytas vienodas 0,01 ha kelio servitutas. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjui 2012 m. liepos 20 d. priėmus sprendimą Nr. 7SK-(14.7.110.)-1038 ir jį įregistravus viešame nekilnojamojo turto ir kadastro registre, tarnaujančio daikto (atsakovui priklausančio žemės sklypo) įregistruotas 0,01 ha kelio servitutas sumažėjo iki 0,0034 ha. Byloje kilo ginčas, ar įregistravus tarnaujančio daikto (atsakovo žemės sklypo) servitutą pasibaigė (automatiškai neteko galios) viešpataujančio daikto (ieškovės naudojamo žemės sklypo) viešame registre įregistruotas servitutas. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad viešpataujančio daikto, taigi ir ieškovės teisė naudotis, servitutas pasibaigė CK 4.130 straipsnio 3 dalie pagrindu.
Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas grindžiamas netinkamu paminėtos teisės normos aiškinimu. Imperatyvius servituto pasibaigimo pagrindus numato CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktai (to pateis straipsnio 2 dalis). CK 4.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 (tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančio, ir tarnaujančio daikto savininku) ir 3 (žuvus viešpataujančiam ar tarnaujančiam daiktui) punktuose numatytus atvejus. Dėl valstybinės žemės patikėtinio darbuotojų aplaidumo nagrinėjamo ginčo atveju susidarė situacija, kai atsakovo žemės sklype administraciniu aktu įregistruotas 0,01 ha kelio servitutas vėlesniu administraciniu aktu buvo išregistruotas (pakeistas naujuoju), tačiau nebuvo pakeistas (išregistruotas) ir liko galioti trečiojo asmens 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-327 viešpataujančiam daiktui nustatytas ir viešame registre įregistruotas 0,01 ha kelio servitutas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR valstybės registrų įstatymo 14 str. 6 d.). Taigi Nacionalinei žemės tarnybai nepakeitus savo anksčiau priimtų administracinių sprendimų (aktų), viešpataujančiam daiktui ir toliau galioja 0,01 ha kelio servitutas. Nei viena iš šalių nagrinėjamu atveju neprašė pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokioje situacijoje ginti atsakovo, kaip žemės savininko teises, nebuvo teisinio pagrindo (CK 4.112 straipsnio 5 dalis). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir kitą apeliacinio skundo argumentą, kad toks teismo sprendimas nepagrįstai varžo atsakovo nuosavybės teisę į jo žemę, ir tampa neaišku, kokias teisines pasekmes sukelia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo Nr.7SK-(14.7.I10.)-1038 dėl 0,0034 ha servituto turinys. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal servituto sąvoką, servituto teisė suteikia teises ir nustato pareigas abiejų daiktų – tiek viešpataujančio, tiek tarnaujančio daikto savininkams (naudotojams). Iš ieškovės ir atsakovo kadastrinių bylų duomenų matyti, kad iki 2012 m. liepos 20 d. nustatyto 0,01 ha kelio servituto vieta ir kryptis skiriasi nuo tarnaujančiam daiktui (atsakovo žemės sklypui) naujai nustatyto 0,0034 ha kelio servituto vietos. Todėl atsakovas, žinodamas faktinę kelio servituto vietą iki 2012 m. liepos 20 d. ir ieškovės naudojimosi šiuo servitutu faktinę tvarką, ruošdamas žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimą, dėl ko sumažėjo tarnaujančio daikto kelio servitutas iki 0,0034 ha ir pakito jo vieta (neliko servituto krypties iš rytų į vakarus), privalėjo apie tai informuoti viešpataujančio daikto faktinį naudotoją (ieškovę) (CK 4.124 straipsnio 3 dalis). To nepadaręs ir nepasidomėjęs, ar nėra pasikeitusios viešpataujančiam daiktui tarnauti nustatyto kelio servituto sąlygos, ėmėsi veiksmų (užpylė žeme dalį viešpataujančio daikto servitutinio kelio), kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino piktnaudžiavimu teise, kadangi jie prieštarauja geros moralės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, bendro gyvenimo taisyklėms. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė neteko galimybės įvažiuoti automobiliu į savo kiemą, taigi ir galimybės pilnai savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši faktinė padėtis reiškia, kad ieškovė patiria realią žalą, o atsakovas nesiekia savo teisių įgyvendinimo įstatymų nustatyta tvarka ir jas įgyvendina pažeisdamas ieškovės teises, dėl ko yra realus pavojus ir ateityje žalai atsirasti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas ieškovei teisę pašalinti jos teisių pažeidimą atsakovo lėšomis, šią sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo nepakankamai aiškiai, todėl palikus teismo sprendimą iš esmės nepakeistu dėl aukščiau minėtų argumentų, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslintina, nurodant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per 14 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti ieškovei V. S. teisę atlikti nurodytus naudojimosi kelio servitutu kliūčių pašalinimo veiksmus savo lėšomis, išieškant šias lėšas iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi (atstovavimo apeliacinės instancijos teisme) išlaidas tenka atsakovui (CPK 98 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas 1600 Lt dydžio išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš kurių 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 600 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių trukmė 1 val. V. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatomis nustatyta, kad ieškovei maksimali priteistina atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma sudarytų: už vieną atstovavimo valandą teisme – 155,25 Lt; už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1500 Lt, iš viso 1655,25 Lt (Rekomendacijų 8.11, 8.18 punktais). Remiantis nurodytu, ieškovės prašomos priteisti 600 Lt dydžio atstovo atstovimo išlaidos teisme mažintinos iki 155,25 Lt, priteisiant ieškovei iš atsakovo iš viso 1155,25 Lt.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad atsakovui A. M. neįvykdžius teismo sprendimo per 14 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti ieškovei V. S. teisę atlikti nurodytus naudojimosi kelio servitutu kliūčių pašalinimo veiksmus savo lėšomis, išieškant šias lėšas iš atsakovo A. M..
Priteisti ieškovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1155,25 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 25 ct) (334,58 EUR) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.