Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2023 m. balandžio 26 d.) ir jam paskirta bausmė – 2 (du) metai ir 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2022 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 8 (aštuoni) mėnesiai 2 (dvi) dienos terminuoto laisvės atėmimo ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms.

Bausmės pradžia L. G. pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 21 dienos.

2024 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi L. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – nuspręsta ją panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš L. G. nuspręsta nepriteisti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. D., bet jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti disponavo psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 26 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo ir laikė 0,0084 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 2023 m. balandžio 26 d. apie 21:33 val., būdamas 1-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje, minėtą psichotropinę medžiagą, įpakuotą į paketą, per 1-ojo būrio patalpos langą išmetė į 21-ojo būrio kieme esančią krepšinio aikštelę, tikslu, kad šią medžiagą paimtų 21-ojo būrio nuteistasis K. D..

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad L. G. kaltė patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vaizdo medžiaga, liudytojų parodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką L. G. padarė būdamas recidyvistu, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad L. G. nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dėl to, nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir vertino jį kaip asmenį linkusį daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog L. G. skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai išsprendė ir bausmių bendrinimo klausimą pagal BK 64 straipsnio taisykles, t. y. nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su neatlikta bausmės dalimi pagal ankstesnį nuosprendį.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo kaip įmanoma sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmestinas

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nuteistajam L. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis L. G. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant L. G. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant bei vertinant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, o baudžiamasis įstatymas L. G. buvo pritaikytas tinkamai. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, apylinkės teismas, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko tinkamą bausmės rūšį ir nustatė jos dydį.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės neginčija tų faktinių aplinkybių, kad tai jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime per 1- ojo būrio patalpos langą išmetė į 21- ojo būrio kieme esančią krepšinio aikštelę paketą su tabaku skirtu K. D.. Visgi, laikosi pozicijos, kad pakete buvo išimtinai tik tabakas, be jokios psichotropinės medžiagos. Ši nuteistojo versija buvo aptarta skundžiamame nuosprendyje ir visiškai pagrįstai atmesta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo šiuos nuteistojo motyvus vertinti kitaip, nei vertino apylinkės teismas. Vaizdo medžiaga, kitų objektų apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo duomenimis, liudytojų parodymais, pačių nuteistųjų L. G. ir K. D. parodymais nustatytos faktinės veikos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad L. G. suvokė, jog medžiaga, kurią jis permetė K. D., o pastarasis ją paėmė yra psichotropinė, tai neginčytinai konstatuota Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gegužės 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1076 (23). Nors apelianto teigimu, teismas nesiaiškino aplinkybių, jog ir jis pats yra vartojantis, dėl ko neva sumaišęs permetė ne tą paketą, tačiau tokie subjektyvūs sunkaus nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens paaiškinimai jokiu būdu nepagrindžia, kad jis neturėjo tikslo šią psichotropinę medžiagą platinti. Be to, dar apylinkės teisme L. G. teigė, kad K. D. perdavė tą tabaką, kurį buvo įsigijęs 2023 m. balandžio 26 d. parduotuvėje, tačiau patikrinus laisvės atėmimo bausmę atliekančio L. G. pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis, šis asmuo 2023 m. balandžio 26 d. parduotuvėje nieko nepirko (2 t., b. l. 119), kas iš esmės paneigia nuteistojo dėstomą versiją dėl paprasto tabako įsigijimo ir jo perdavimo.

9. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-495/2021, 2K-1-719/2020).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad L. G. atliko eilę intensyvių ir jo asmeninių pastangų reikalaujančių paruošiamųjų veiksmų, t. y. jis neteisėtai disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis, jas laikydamas tik jam vienam žinomoje vietoje, jas supakavo, o galiausiai paprašytas suplanavo ir įgyvendino jų perdavimą (permetimą) trečiajam asmeniui, tikslu, kad pastarasis jas paimtų. Tuo tarpu kitas nuteistasis K. D. aiškiai nurodė, jog prašė tabako asmeniniam naudojimui, matė kur krenta paketas, jo laukė, pribėgo ir staigiai paėmė. Aptartų veiksmų seka neleidžia abejoti apylinkės teismo konstatuotu L. G. tikslu platinti turimas psichotropines medžiagas. Šias išvadas sustiprina ir tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, L. G. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (2024 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų), kuris įsiteisėjo 2024 m. spalio 8 d. dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, tai yra neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turint tikslą jas platinti. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. G. turėjo tikslą platinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

11. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė – laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai skyrė L. G. vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir tinkamai individualizavo bausmę.

12. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs L. G. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jam turėtų būti švelninama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam L. G. paskirta teisingai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad rastos psichotropinės medžiagos kiekis yra nedidelis, veika jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, tačiau apelianto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis disponavo draudžiamomis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Taigi nei medžiagos kiekis, nei tai, kad nusikalstama veika buvo užkardyta paimant draudžiamą medžiagą neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, kuri yra artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai.

14. Kaip matyti skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose arčiau minimalios ribos grindė su padaryta nusikalstama veika susijusiomis aplinkybėmis ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis L. G. padarė vieną, tyčinį (tiesiogine tyčia), sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors apeliaciniame skunde nurodo, jog pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kaip matyti jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, toliau neigia, jog permestame pakete buvo psichotropinės medžiagos, taigi jo nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktiškai nustatytų, todėl toks prisipažinimas laikomas nenuoširdžiu ir nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. G. yra ne kartą teistas, nusikalto atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 195-199), Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo Resocializacijos specialistės charakterizuojamas neigiamai, fiksuojami sistemingi įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejai (1 t., b. l. 187-190). Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai ir suteikė pagrindą teismui nuteistojo asmenybę vertinti, kaip pavojingą. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, L. G. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei, nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajam galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo L. G. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo L. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos artimos minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, šiam nuteistajam aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde. Aplinkybės, kad L. G. yra jauno amžiaus, neigiamų padarinių nusikalstama veika nesukėlė nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę.

18. Vien tai, kad apeliantas vis dėlto mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Paminėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

19. Be to, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad L. G. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu 2022 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės metu. Įvertino ir tai, kad 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi L. G. 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nuteisto pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo perkvalifikuota į 182 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 puntu, 6 dalimi subendrinus bausmes paskirtas 2022 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimą ir sudėjimą, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu sprendė, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi bendrintina su neatliktos bausmės dalimi paskirtos aukščiau minėtu nuosprendžiu ir pagal 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį (perkvalifikavus veiką iš 182 straipsnio 1 dalies į 182 straipsnio 4 dalį ir nustačius galutinę subendrintą bausmę), kuri nuosprendžio paskelbimo dieną (2024 m. gegužės 21 d.) sudaro – 8 mėn. 2 d. (aštuonis mėnesius ir dvi dienas) terminuoto laisvės atėmimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatyta subendrinta galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos terminuoto laisvės atėmimo. Priešingai apelianto skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo paskirtosios subendrintos galutinės bausmės dar labiau švelninti, kadangi jokie procesiniai pažeidimai nei skiriant, nei bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes, nebuvo padaryti.

20. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei veikos kvalifikavimo, nei bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. pažyma Nr. APD-2024-08187 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 38-41). Pažymoje nurodyta, kad L. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 131,25 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020; 2K-41-697/2021).

23. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. G. darbo santykiais nėra saistomas, nusikalstamą veiką padarė įkalinimo įstaigoje atlikinėdamas kitu nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla nėra didelės apimties (3 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už L. G. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš L. G. valstybės naudai 131,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. pažymą Nr. APD-2024-08187.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.