- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- I-3279-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01855-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolantos Malijauskienės, Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 42-373 (toliau – Vilniaus PN Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2S-1616 (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad su skundžiamais Vilniaus PN Sprendimu ir Sprendimu nesutinka, nes jie neteisėti ir nepagrįsti. Šiuo metu pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus PN ir jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN, kad jam būtų paskirta izoliacija ir kad jis būtų perkeltas į būrius, kuriuose bausmę atlieka pareigūnai, bei kad būtų užtikrinta galimybė naudotis kompiuterine įranga, taip įgyvendinant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1786-473/2018, panaikino Vilniaus PN ir Departamento raštus, tačiau minėtos institucijos iš naujo nagrinėdamos pareiškėjo skundus, į jo išdėstytus argumentus neatsakė. Pabrėžė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis buvo laikomas kartu su buvusiais valstybės tarnautojais, o perkėlus jį į Vilniaus PN – tokio reikalavimo nebesilaikoma. Anot pareiškėjo, tarp valstybės tarnautojų ir kitų kalinių kalinimo įstaigoje nuolat kyla konfliktų, kurie dažnai pasibaigia mirtimi. Pareiškėjas net 7 metus buvo kalinamas kartu su valstybės tarnautojais. Jei pareiškėjas 7 metus buvo laikomas tinkamose sąlygose (buvusių pareigūnų grupėse), tai Vilniaus PN pareiškėjas yra kalinamas neteisėtai bendruose būriuose. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jis nėra laikomas valstybės pareigūnu, jei jis buvo Lietuvos karo akademijos kariūnų bataliono vadas ir turėjo pulkininko leitenanto laipsnį. Be to, asmenys, su kuriais šiuo metu kali pareiškėjas, sužinoję, kad jis buvo kalinamas su pareigūnais, su pareiškėju susidorotų fiziškai. Dėl šių aplinkybių atsakovai išnagrinėję pareiškėjo prašymą, nepasisakė. Teigia, kad kalinimo įstaigos turi užtikrinti orias kalinimo sąlygas bei nepažeisti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. Dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio jis nuolatos patyria patyčias ir žeminimus, o taip pat susilaukia net grasinimų susidoroti. Taigi tokiu atveju pareiškėjui turi būti paskirta izoliacija nuo kitų nuteistųjų. Paaiškino, kad yra pažeidžiamos jo teisė į privatų gyvenimą bei teisė atlikti religines apeigas. Vienoje patalpoje gyvena 11 žmonių, dėl ko pareiškėjas nei vienos sekundės negali pabūti vienas. Nors Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnyje nuteistiesiems garantuota teisė atlikti religines apeigas vieniems arba su kitais nuteistaisiais, tačiau gyvenant vienoje patalpoje su 11 asmenų šios teisės įgyvendinti neįmanoma (garsiai leidžiama muzika, televizorius ir kt.). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad yra pažeidžiama jo teisė į saviraiškos laisvę, t. y. gauti, skleisti informaciją ir nuomonę. Argumentų dėl pažeidžiamų teisių į privatumą, religinių apeigų atlikimą ir teisės gauti bei skleisti informaciją atsakovai taip pat nepaneigė. Pritaikius izoliaciją, būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į religinių apeigų atlikimą bei galimybė niekam netrukdant skaityti knygą. Taip pat yra pažeidžiama jo teisė į mokslą, nes pataisos įstaiga nesudaro galimybės mokytis (aukštojo mokslo, magistrantūros ir pan.); yra pažeidžiama jo teisė į nuosavybę, nes vienoje patalpoje gyvena 11 žmonių, dėl ko apsaugoti savo nuosavybę yra neįmanoma. Anot pareiškėjo, teisė į nuosavybę būtų užtikrinta taikant izoliaciją. Pareiškėjas nurodo, kad nurodė, jog iš jo kompiuterio buvo vagiama informacija, kuri buvo teikiama pataisos įstaigos administracijai, tačiau atsakovai ir šių pareiškėjo teisinių nepaneigė. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuolat yra pažeidžiama absoliuti pareiškėjo teisė į teisminę į gynybą, nes ribojama teisė naudotis kompiuteriu, kuriame yra visi jam reikalingi teisės aktai ir bylos medžiaga. Žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymu, tačiau nei vienas įstatymas nedraudžia naudotis kompiuteriu tiek, kiek reikia. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus pataisos namuose egzistuoja subkultūra, kuri pareiškėjui yra nepriimtina ir žemina jo orumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 63–67) su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nuteistųjų izoliacija pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą taikoma tik esant svarbioms priežastims, pvz.: iškilus pavojui nuteistojo gyvybei arba sveikatai, tik išimtiniais atvejais, kai negalima taikyti arba nėra laiko taikyti įprastines priemones, pašalinančias šias priežastis. Taigi tai išimtinai prevencinė priemonė. Kad pareiškėjui grėstų pavojus nustatyta nebuvo. Tokioje situacijoje buvo pripažinta, kad pareiškėjo atsisakymas būti jam administracijos paskirtame būryje yra nepagrįstas. Pareiškėjas į Vilniaus PN (Rasų g. 8 sektorių) atvyko 2016 m. liepos 14 d. ir buvo paskirtas į 9-ąjį nuteistųjų būrį kartu su kitais nuteistaisiais (ne valstybės tarnautojais). Pareiškėjas daugiau nei metus bausmę atliko su kitais nuteistaisiais bendra tvarka ir izoliacijos neprašė. Kadangi pareiškėjas nuo atvykimo į įstaigą bausmę atliko ne su buvusiais valstybės tarnautojais, o bendra tvarka su kitais nuteistaisiais, tai Vilniaus PN nuomone, šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėją perkelti į 8-9 būrius. Nuteistiesiems perkeltiems į drausmės grupę, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose (izoliuotiems kamerų tipo patalpose) draudžiama naudotis asmeniniais kompiuteriais. Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laikas nuteistiesiems apribotas iki 3 valandų per parą ir tik esant tam tikriems kriterijams naudojimosi kompiuteriu laiką nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigų direktorius gali leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Taigi nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti. Pabrėžė, kad Vilniaus PN direktorius ne kartą buvo leidęs pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgesnį laiką. Pasak atsakovo, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, atsakovo priimti sprendimai dėl atsisakymo pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, pareiškėjo perkėlimo į 8-9 būrius, dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu, teisėti ir teisingi, o pareiškėjo skundas abstraktus, paremtas tik pareiškėjo samprotavimais ir prielaidomis, todėl visiškai nepagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 38–39) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Vilniaus PN sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus, konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, šiuos atsakymus pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, paaiškino tiek teisinį, tiek faktinį atsisakymo pagrindus. Pabrėžė, kad pareiškėjas nėra priskiriamas kategorijai asmenų, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros ar kitų institucijų valstybės tarnautojai. Taip pat ir Lietuvos kariuomenės darbuotojai, neturėję viešojo administravimo įgaliojimų, negali būti nukreipti į Vilniaus PN atskirą sektorių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. V. į Vilniaus PN (sektorius Rasų g.) atvyko 2016 m. liepos 14 d. Vilniaus PN administracijoje 2017 m. rugpjūčio 23 d. gautas S. V. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymas (reg. Nr. 50-1187(1)), kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis buvo perkeltas į 4-ojo būrio 301 sekciją, kurioje jis negali būti dėl kylančios grėsmės pareiškėjo saugumui (sveikatai ir gyvybei), todėl prašo būti laikinai izoliuotas uždarant į kamerų tipo patalpas, kol bus priimtas sprendimas dėl tolimesnio pareiškėjo laikymo; prašė būti uždarytas kartu su P. R. (P. R.). Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas A. M. (A. M.) Vilniaus PN direktoriui 2017 m. rugpjūčio 23 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo S. V. drausmės pažeidimo“, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. 16.15 val. į budėtojų tarnybines patalpas atėjo 4-ojo būrio nuteistasis S. V. ir raštu pareiškė, kad atsisako būti jam administracijos paskirtame būryje; nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą 4-ąjį būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą. Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi (nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose), 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 56-1789(1), kuriuo nuteistąjį S. V. perkėlė į kamerų tipo patalpas 15 (penkiolika) parų. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė tarnybinio tyrimo dėl 4-ojo būrio nuteistųjų P. R. ir S. V. administracijos nurodymų nevykdymo išvadą Nr. 33-160, kurioje nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad 4-ajame nuteistųjų būryje pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai bei pripažinta, kad pareiškėjo atsisakymas būti jam administracijos paskirtame būryje yra nepagrįstas, todėl izoliuoti jo Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu netikslinga. Vilniaus PN direktorius 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 60-17 leido pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 4 valandų per parą trijų mėnesių terminui. Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 56-2054(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ perkėlė pareiškėją į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu Nr. 29(10)-2312, (gautas 2017 m. lapkričio 22 d.) kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas atsakyti, kodėl jis nebuvo paskirtas į 8-9 būrį, kadangi laisvėje jis buvo karininkas, bataliono vadas. Vilniaus PN, išnagrinėję pareiškėjo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą Nr. 29(10)-2312, 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 42-1244(1) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog laikyti pareiškėją, kaip buvusį pareigūną, valstybės tarnautoją atskirai nuo kitų nuteistųjų pagrindo nėra. Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 25 d. skundu kreipėsi Departamentą, prašydamas panaikinti Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 42-1244(4) ir įpareigoti Vilniaus PN administraciją perkelti jį į 8-9 būrį (buvusių valstybės tarnautojų būrį). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 25 d. skundą dėl Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 42-1244(1), 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2S-201 „Dėl Vilniaus PN administracijos atsakymo“ konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas taikyti jam izoliaciją neribotam laikui, leisti naudotis kompiuteriu ir kitais elektros prietaisais, netenkinus pirmųjų dviejų reikalavimų, perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, jei bus taikoma izoliaciją – laikyti jį kartu su P. R., užtikrinti absoliučias jo teises. Vilniaus PN, išnagrinėję pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. skundą, 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 42-1163(1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ konstatavo, jog pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Vilniaus PN sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie būtų priskirti prie aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų saugiai tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo 4-ajame būryje, netikslinga šiuo metu jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų ir jis gali saugiai tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą 4-ajame būryje. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas gali lankytis bibliotekoje, kurioje gali skaityti ir įgyti naujų žinių.
Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 11 d. skundu (gautas 2017 m. gruodžio 13 d., reg. Nr. 2G-4780) kreipėsi į Departamentą, prašydamas pripažinti Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 42-1163(1) neteisėtu, panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 231 d. įsakymą Nr. 7-361, įpareigoti Vilniaus PN direktorių užtikrinti jo skunde minimas teises, tuo tikslu perkeliant jį į atskiras patalpas, izoliuojant jį nuo kitų nuteistųjų, suteikiant galimybę būti kartu su R. R.. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. skundą dėl Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 42-1163(1), 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 2S-191 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad Vilniaus PN pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą. Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 8 d. skundu (gautas 2017 m. lapkričio 9 d., reg. Nr. 29(4)-1431) kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas leisti izoliacijos metu naudotis elektros prietaisais: kompiuteriu, televizoriumi. Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 42-1158(1) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ išaiškino pareiškėjui elektros prietaisų naudojimo tvarką perkėlus nuteistąjį į kamerų tipo patalpas.
Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 18 d. skundu (gautas 2017 m. gruodžio 20 d., reg. Nr. 2G-4861) kreipėsi į Departamentą, prašydamas pripažinti Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 42-1158(1) nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti Vilniaus PN užtikrinti jo absoliučias konstitucines teises į gynybą, į teismą, nurodant leisti naudotis kompiuterine įranga net ir tuo atveju, kai pareiškėjui taiko izoliacija. Departamentas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 2S-274 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ konstatavo, kad Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 42-1158(1) pateikė pareiškėjui išsamų ir pagrįstą atsakymą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1786-473/2018, pareiškėjo S. V. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Departamento 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 2S-201 dalį ir perdavė pareiškėjo S. V. 2017 m. gruodžio 25 d. skundo dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus PN. Panaikino Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 42-1163(1) ir Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2S-191 ir įpareigojo Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą. Panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 42-1158(1) ir Departamento 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 2S-274. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus PN 2018 m. balandžio 23 d. priėmė Vilniaus PN Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjos 2017 m. lapkričio 9 d. prašyme išdėstyti teiginiai (taikyti Bausminių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje numatytą izoliaciją, sudarant galimybę naudotis elektros prietaisais ir panaikinti paskirtą nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 mėnesių) ir prašymai yra nepagrįsti ir nebuvo įvykdyti. Departamentas, išnagrinėjęs Vilniaus PN Sprendimą, 2018 m. gegužės 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėją perkelti į Vilniaus PN atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Vilniaus PN Sprendimo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas taikyti jam izoliaciją neribotam laikui, leisti naudotis kompiuteriu ir kitais elektros prietaisais.
Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis).
Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Taigi teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvieną prašantįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistąjį, kuris raštiškai pareiškė norą būti izoliuotas ir nurodė svarbias priežastis, arba tokio priežastys buvo nustatytos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius, išnagrinėjęs surinktą medžiagą dėl nuteistųjų S. V. ir P. R. administracijos nurodymų nevykdymo nustatė, jog 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai gavo Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. Z. surašytus tarnybinius pranešimus Nr. 43-1151(1) IR 43-1152(1), kuriuose pranešama, jog 2017 m. lapkričio 1 d. 14.10 val. 4-ojo būrio nuteistieji S. V. ir P. R. pasibaigus laikino izoliavimo laikui pareiškė, kad jie atsisako eiti į jiems paskirtą 4-ąjį būrį. Nuteistiesiems buvo nurodyta eiti į paskirtą būrį, tačiau jie kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus. Šiuo atveju pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymas laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijęs su jo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu laikyti jį kartu su buvusiais valstybės tarnautojais. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. prašyme nurodė priežastis, kodėl jis negali būti laikomas kartu su kitais nuteistaisiais (nurodė, jog įkalinimo įstaigoje vyrauja subkultūra, jam tenka patirti pažeminimą, patyčias, grasinimus, iš nuteistųjų sulaukė grasinimų neįsileisti į 3 ir 4 aukštus), 2017 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodė, jog paaiškėjus, jog jis anksčiau Lukiškių TI-K buvo laikomas buvusių pareigūnų grupėje, jam gali kilti grėsmė sveikatai ir gyvybei. Taigi, iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. prašymų matyti, jog jis siekia būti laikomas kartu su buvusiais valstybės tarnautojais, o tuo atveju, jei toks jo prašymas nebūtų tenkinamas – izoliuotas.
Skundžiamame Vilniaus PN Sprendime atsakovas, įvertinęs aplinkybes, ar pareiškėjas turi teisę būti laikomas kartu su buvusiais valstybės tarnautojais, ar yra izoliavimo nuo kitų nuteistųjų galimybės, o taip pat į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, aiškiai pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo statusas yra Lietuvos kariuomenės karininkas, o tai nėra tapatinama su pareigūno ar valstybės tarnautojo statusu, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas, atsižvelgiant į jo anksčiau užimtas pareigas, gali būti laikomas su visais suimtaisiais ir nuteistaisiais. Iš anksčiau pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad laikyti izoliuotus nuo kitų asmenų nuteistuosius yra diskrecinė pataisos įstaigos administracijos teisė. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Pareiškėjas skunde išvardina eilę jo pažeidžiamų teisių (nepatogumų), kuriuos jis patyria būdamas neizoliuotas (negali atlikti religinių apeigų, negali pabūti vienas, skaityti knygų, aplinkui nuolat triukšmaujama, garsiai groja muzika, nėra jokio privatumo, nesudaroma galimybė mokytis), tačiau tai niekaip nekeičia anksčiau padarytos išvados. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sudaryti tokias sąlygas pareiškėjui ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).
Dėl pareiškėjo argumento leisti naudotis kompiuteriu pažymėtina, kad skundžiamame Vilniaus PN Sprendime atsakovas aiškiai nurodė, kad pareiškėjui ne kartą buvo leista naudotis kompiuteriu. Tai patvirtina byloje esantys duomenys (Vilniaus PN 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 60-14, 2016 m. liepos 29 d. leidimas Nr. 60-12, 2017 m. kovo 30 d. leidimas Nr. 60-16, protokolas Nr. 41-99(1)). Taigi teigti, kad šiuo aspektu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės pagrindo nėra. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės) nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais; elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, kurie perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 56-2054(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ perkėlė pareiškėją į kamerų tipo patalpas 15 parų. Šiuo atveju 2017 m. lapkričio 8 d. skundo pateikimo Vilniaus PN direktoriui metu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, o pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nesuteikiama nuteistiesiems drausmės grupės laikymo sąlygomis bei atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, pažymi, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pareiškėjo pareiškimus ir skundus išnagrinėjo nepažeisdamas teisės aktų, priimant sprendimus dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus, vadovavosi tarnybinių tyrimų metu surinka informacija, dėl kurios objektyvumo teismui abejonių nekyla. Kaip matyti, Departamentas Sprendimą grindė dokumentine medžiaga, gauta iš Vilniaus PN, kurią detaliai išanalizavo bei įvertino. Tiek Vilniaus PN, tiek Departamentas, priėmę skundžiamus Sprendimus, detaliai ir išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktuose skunduose išdėstytų argumentų, sprendimai motyvuoti, informatyvūs, grindžiami teisės normomis, jais atsakoma į pareiškėjo formuluojamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tiek Vilniaus PN administracija, tiek Departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.