- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- I-1786-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00427-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 42-1163(1); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. sausio 16 d. raštą Nr. 2S-191; 3) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą; 4) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 42-1244(1); 5) panaikinti Departamento 2018 m. sausio 17 d. raštą Nr. 2S-201; 6) įpareigoti atsakovus perkelti jį į 8–9 būrį, kuriame bausmę atlieka buvę pareigūnai arba skirti izoliaciją, užtikrinant visas teises, tame tarpe teisę naudotis kompiuteriu; 7) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 42-1158(1); 8) panaikinti Departamento 2018 m. sausio 24 d. raštą Nr. 2S-274; 9) įpareigoti atsakovus užtikrinti teisę į gynybą, į teismą, sudarant galimybę naudotis kompiuteriu neribotą laiką, kiek tai susiję su minėtomis teisėmis. Skunde paaiškino, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymais, kad jam būtų paskirta izoliacija ir kad jis būtų perkeltas į būrius, kuriuose bausmę atlieka pareigūnai, bei kad būtų užtikrinta galimybė naudotis kompiuterine įranga, taip įgyvendinant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Vilniaus pataisos namų administracija 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 42-1163(1) išaiškino, kad nėra tikslinga pareiškėjui skirti izoliaciją, ir neišnagrinėjusi pareiškėjo prašymo argumentų šį prašymą atmetė. Vilniaus pataisos namų administracija 2017 m. gruodžio 20 d. raštu atmetė pareiškėjo prašymą perkelti į 8-9 būrius, o 2017 m. gruodžio 18 d. raštu atsisakė leisti pareiškėjui naudotis kompiuterine įranga. Pareiškėjas minėtus Vilniaus pataisos namų raštus apskundė Departamentui, kuris neišnagrinėjęs skundų argumentų šiuos skundus atmetė ir nurodė, kad Vilniaus pataisos namų raštai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, nurodęs svarbias priežastis, gali būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, todėl nesutinka su atsakovų ginčijamuose sprendimuose nurodytais argumentais, kad nuteistasis neturi teisės pasirinkti gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad tokia izoliacija nėra nuobauda, tad jokios negatyvios priemonės negali būti taikomos. Paaiškino, kad prašyme nurodė, jog nuteistasis turi teisę į orias kalinimo sąlygas, tačiau Vilniaus pataisos namai negali tokių sąlygų užtikrinti, kadangi gyvenant bendrose gyvenamosiose patalpose, nuolat tenka susidurti su kitais nuteistaisiais, kurie nuolat tyčiojasi, sudaro konfliktines situacijas vien dėl to, kad pareiškėjas yra nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš mažamečius. Atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą Nr. 30210/96 (Kudla vs Lenkija), kuriame išaiškinta, jog valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys turi būti laikomi sąlygomis, kurios užtikrina orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Nuolatinės patyčios, grasinimai, provokacijos niekaip nėra suderinami su žmogaus orumu ar sąlygomis, kurios neišvengiamos dėl įkalinimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai šių pareiškėjo argumentų nepaneigė. Paaiškino, kad savo prašyme taip pat nurodė, jog yra pažeidžiamos jo teisė į privatų gyvenimą bei teisė atlikti religines apeigas. Vienoje patalpoje gyvena 11 žmonių, dėl ko pareiškėjas nei vienos sekundės negali pabūti vienas, nors EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, kad nuteistasis taip pat turi teisę į privatų gyvenimą. Nors Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnyje nuteistiesiems garantuota teisė atlikti religines apeigas vieniems arba su kitais nuteistaisiais, tačiau gyvenant vienoje patalpoje su 11 asmenų šios teisės įgyvendinti neįmanoma (garsiai leidžiama muzika, televizorius ir kt.). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad prašyme nurodė, jog yra pažeidžiama jo teisė į saviraiškos laisvę, t. y. gauti, skleisti informaciją ir nuomonę. Skundžiamuose atsakymuose pažymėta, kad pareiškėjas gali naudotis bibliotekos paslaugomis, kas neva užtikrina šią teisę. Pareiškėjas paaiškino, kad bibliotekoje esanti literatūra yra sena, o jį dominančios literatūros (apie informacines technologijas, tinklų saugumą, telekomunikacijas, programavimą ir kt.) bibliotekoje nėra. Be to, bibliotekoje paimtos knygos neįmanoma skaityti dėl sekcijoje esančio triukšmo. Argumentų dėl pažeidžiamų teisių į privatumą, religinių apeigų atlikimą ir teisės gauti bei skleisti informaciją atsakovai taip pat nepaneigė. Pritaikius izoliaciją būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į religinių apeigų atlikimą bei galimybė niekam netrukdant skaityti knygą. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra jis yra diskriminuojamas, nes kitas nuteistasis naudojasi izoliacijos teise. Dėl šio argumento Vilniaus pataisos namų administracija pareiškėjui nurodė, kad minėtas nuteistasis dirba karantine, tačiau izoliacija jam nėra taikoma. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtas asmuo yra vienintelis nuteistasis, kuris dirba ir gyvena karantine Vilniaus pataisos namuose. Atsakovai šio argumento taip pat nepaneigė. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad yra pažeidžiama jo teisė į mokslą, nes pataisos įstaiga nesudaro galimybės mokytis (aukštojo mokslo, magistrantūros ir pan.). Mokytis savarankiškai neįmanoma, nes bibliotekoje nėra reikiamos literatūros, o sekcijoje gyvena po 11 žmonių, kurie trukdo mokytis. Šio argumento atsakovai taip pat nepaneigė. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad yra pažeidžiama jo teisė į nuosavybę, nes vienoje patalpoje gyvena 11 žmonių, dėl ko apsaugoti savo nuosavybę yra neįmanoma. Anot pareiškėjo, teisė į nuosavybę būtų užtikrinta taikant izoliaciją. Pareiškėjas nurodo, kad nurodė, jog iš jo kompiuterio buvo vagiama informacija, kuri buvo teikiama pataisos įstaigos administracijai, tačiau atsakovai ir šių pareiškėjo teisinių nepaneigė. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuolat yra pažeidžiama absoliuti pareiškėjo teisė į teisminę į gynybą, nes ribojama teisė naudotis kompiuteriu, kuriame yra visi jam reikalingi teisės aktai ir bylos medžiaga. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad pareiškėjas gali naudotis rašikliu, o reikiamus teisės aktu pareiškėjas gali gauti iš pataisos įstaigos administracijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad bylos medžiagos iš pataisos įstaigos administracijos jis gauti negali, teismo posėdžių garso įrašų negali perklausyti be kompiuterio, o įstatymų ir kitų reikiamų teisės aktų negali gauti iš administracijos, kadangi reikalingas itin didelis dokumentų kiekis, o už jų atspausdinimą reikia mokėti. Pareiškėjas gauna ne daugiau kaip 11 Eur išmoką. Be to, visi prašymai dėl dokumentų gavimo yra sprendžiami per 20 darbo dienų, o apskundimo terminai būna 7-20 dienų. Pažymėjo, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymu, tačiau nei vienas įstatymas nedraudžia naudotis kompiuteriu tiek kiek reikia. Šio argumento atsakovai taip pat nepaneigė. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus pataisos namuose egzistuoja subkultūra, kuri pareiškėjui yra nepriimtina ir žemina jo orumą. Pažymėjo, kad vienas pataisos įstaigos pareigūnas patvirtino, kad subkultūra Vilniaus pataisos namuose egzistuoja. Šių aplinkybių taip pat niekas nepaneigė, o izoliacijos taikymas šią problemą išspręstų. Tiek Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 42-1244(1), tiek Departamento 2018 m. sausio 17 d. rašte Nr. 2S-201 teigiama, kad nėra pagrindo pareiškėją perkelti į 8-9 būrį, nes karininkai nėra priskiriami prie valstybės pareigūnų, tarnautojų. Paaiškino, kad prieš paskiriant pareiškėjui bausmę, 7 metus jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas „BD“ (buvusių darbuotojų) grupėje. Jei pareiškėjas 7 metus buvo laikomas tinkamose sąlygose (buvusių pareigūnų grupėse), tai Vilniaus pataisos namuose pareiškėjas yra kalinamas neteisėtai bendruose būriuose. Minėta situacija gali būti išspręsta pareiškėją pervedus į 8-9 būrius arba jam pritaikius izoliaciją. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jis nėra laikomas valstybės pareigūnu, jei jis buvo Lietuvos karo akademijos kariūnų bataliono vadas ir turėjo pulkininko leitenanto laipsnį. Be to, asmenys, su kuriais šiuo metu kali pareiškėjas, sužinoję, kad jis buvo kalinamas su pareigūnais, su pareiškėju susidorotų fiziškai. Dėl šių aplinkybių atsakovai taip pat nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–25). Atsiliepime į skundą nurodo, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis). Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata taikoma tik esant svarbioms priežastims, pvz.: iškilus pavojui nuteistojo gyvybei arba sveikatai, tik išimtiniais atvejais, kai negalima taikyti arba nėra laiko taikyti įprastines priemones, pašalinančias šias priežastis, tokiu būdu Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta priemonė yra išimtinai prevencinė. Paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymu buvo kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų. Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 56-1789(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi, izoliavo pareiškėją 15 parų nuo kitų nuteistųjų kamerų tipo patalpose. Kol pareiškėjui buvo taikoma izoliacija, Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo atsisakymo būti paskirtame 4-ajame nuteistųjų būryje bei administracijos nurodymų nevykdymo ir 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-160 (vėliau Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko dar vieną tarnybinį tyrimą, surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-197). Atliekant tarnybinius tyrimus, Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai apklausė pareiškėją, paprašė paaiškinti dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako būti jam administracijos paskirtame 4-ajame nuteistųjų būryje, buvo apklausiami 4-ojo būrio nuteistieji. Atlikę tarnybinius tyrimus, Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai tarnybinių tyrimu išvadose vienareikšmiškai konstatavo, kad tyrimų metų nebuvo nenustatyta duomenų, kad 4-ajame nuteistųjų būryje pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai. Todėl buvo pripažinta, kad pareiškėjo atsisakymas būti jam administracijos paskirtame būryje yra nepagrįstas. Vilniaus pataisos namų administracija į pareiškėjo prašymą 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 42-1163(1) pateikė atsakymą, kad izoliuoti jo Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu netikslinga. Departamentas konstatavo, kad šis Vilniaus pataisos namų atsakymas teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, įvertinusi pareiškėjo asmenybę, pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir kitas aplinkybes, vadovaudamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320 patvirtintu Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašu, 2016 m. liepos 12 d. surašė rekomendaciją Dėl S. V. skyrimo į pataisos namus Nr. 594, kuria buvo nuspręsta pareiškėją nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų sektorių Rasų g. 8. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8 sektorių) atvyko 2016 m. liepos 14 d., buvo paskirtas į 9-ąjį nuteistųjų būrį kartu su kitais nuteistaisiais (ne valstybės tarnautojais). Pareiškėjas daugiau nei metus bausmę atliko su kitais nuteistaisiais bendra tvarka ir izoliacijos neprašė. Paaiškino, kad 2017 metų rugpjūtį nuteistieji iš Vilniaus pataisos namų atskirojo sektoriaus Sniego g. 2 buvo perkelti į Vilniaus pataisos namų sektorių Rasų g. 8. Perkelti nuteistieji bausmę atlieka atskirai nuo kitų nuteistųjų, gyvena įstaigos II-o gyvenamojo korpuso 3-ajame aukšte įrengtose gyvenamosiose patalpose (8-9 nuteistųjų būriai). Taigi, pareiškėjas iš kardomojo kalinimo vietos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo nukreiptas į Vilniaus pataisos namų sektorių Rasų g. 8, nes nebuvo teisinio pagrindo jo nukreipti į atskirąjį sektorių Sniego g. 2. Pareiškėjas nuo atvykimo į įstaigą bausmę atliko ne su buvusiais valstybės tarnautojais, o bendra tvarka su kitais nuteistaisiais. Vilniaus pataisos namų nuomone, šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėją perkelti į 8-9 būrius. Atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems perkeltiems į drausmės grupę, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose (izoliuotiems kamerų tipo patalpose) draudžiama naudotis asmeniniais kompiuteriais. Naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laikas nuteistiesiems apribotas iki 3 valandų per parą ir tik esant tam tikriems kriterijams naudojimosi kompiuteriu laiką nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigų direktorius gali leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Taigi nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti. Pabrėžė, kad Vilniaus pataisos namų direktorius ne kartą buvo leidęs pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgesnį laiką: 2016 m. lapkričio 16 d. Leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą Nr. 60-14; 2017 m. kovo 30 d. Leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą Nr. 60-16; 2017 m. rugsėjo 28 d. Leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą Nr. 60-17. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, Vilniaus pataisos namų priimti sprendimai dėl atsisakymo pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, pareiškėjo perkėlimo į 8-9 būrius, dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu, teisėti ir teisingi, o pareiškėjo skundas abstraktus, paremtas tik pareiškėjo samprotavimais ir prielaidomis, todėl visiškai nepagrįstas.
Atsakovas Departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55–56). Atsiliepime į skundą nurodo, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl Vilniaus pataisos namų nutarimų. Departamentas 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 2S-191, 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2S-201, 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 2S-274 pareiškėjo skundus išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Vilniaus pataisos namų nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Departamentas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, šiuos atsakymus pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, paaiškino tiek teisinį, tiek faktinį atsisakymo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. V. į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g.) atvyko 2016 m. liepos 14 d. (b. l. 28).
Vilniaus pataisos namų administracijoje 2017 m. rugpjūčio 23 d. gautas S. V. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymas (reg. Nr. 50-1187(1)), kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis buvo perkeltas į 4-ojo būrio 301 sekciją, kurioje jis negali būti dėl kylančios grėsmės pareiškėjo saugumui (sveikatai ir gyvybei), todėl prašo būti laikinai izoliuotas uždarant į kamerų tipo patalpas, kol bus priimtas sprendimas dėl tolimesnio pareiškėjo laikymo; prašė būti uždarytas kartu su P. R. (P. R.) (b. l. 37).
Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas A. Milevskis (A. Milevski) Vilniaus pataisos namų direktoriui 2017 m. rugpjūčio 23 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo S. V. drausmės pažeidimo“, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. 16.15 val. į budėtojų tarnybines patalpas atėjo 4-ojo būrio nuteistasis S. V. ir raštu pareiškė, kad atsisako būti jam administracijos paskirtame būryje; nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą 4-ąjį būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą (b. l. 36).
Vilniaus pataisos namų direktorius, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi (nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose), 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 56-1789(1), kuriuo nuteistąjį S. V. perkėlė į kamerų tipo patalpas 15 (penkiolika) parų (b. l. 34–35).
Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė tarnybinio tyrimo dėl 4-ojo būrio nuteistųjų P. R. ir S. V. administracijos nurodymų nevykdymo išvadą Nr. 33-160, kurioje nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad 4-ajame nuteistųjų būryje pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei ar sveikatai bei pripažinta, kad pareiškėjo atsisakymas būti jam administracijos paskirtame būryje yra nepagrįstas, todėl izoliuoti jo Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu netikslinga (b. l. 38–39).
Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 60-17 leido pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 4 valandų per parą trijų mėnesių terminui (b. l. 42).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 56-2054(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ perkėlė pareiškėją į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 45, 46).
Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu Nr. 29(10)-2312, (gautas 2017 m. lapkričio 22 d.) kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas atsakyti, kodėl jis nebuvo paskirtas į 8-9 būrį, kadangi laisvėje jis buvo karininkas, bataliono vadas (b. l. 62).
Vilniaus pataisos namai, išnagrinėję pareiškėjo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą Nr. 29(10)-2312, 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 42-1244(1) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog laikyti pareiškėją, kaip buvusį pareigūną, valstybės tarnautoją atskirai nuo kitų nuteistųjų pagrindo nėra (b. l. 60, 61).
Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 25 d. skundu (gautas 2018 m. sausio 3 d., reg. Nr. 2G-44) kreipėsi Departamentą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 42-1244(4) ir įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją perkelti jį į 8-9 būrį (buvusių valstybės tarnautojų būrį) (b. l. 58, 59).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 25 d. skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 42-1244(1), 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2S-201 „Dėl Vilniaus pataisos namų administracijos atsakymo“ konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (b. l. 63).
Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas be kita ko taikyti jam izoliaciją neribotam laikui, leisti naudotis kompiuteriu ir kitais elektros prietaisais, netenkinus pirmųjų dviejų reikalavimų, perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, jei bus taikoma izoliaciją – laikyti jį kartu su P. R., užtikrinti absoliučias jo teises (b. l. 88–91).
Vilniaus pataisos namai, išnagrinėję pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. skundą, 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 42-1163(1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ konstatavo, jog pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Vilniaus pataisos namai sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie būtų priskirti prie aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų saugiai tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo 4-ajame būryje, netikslinga šiuo metu jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų ir jis gali saugiai tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą 4-ajame būryje. Vilniaus pataisos namai nurodė, jog pareiškėjas gali lankytis bibliotekoje, kurioje gali skaityti ir įgyti naujų žinių. Taip pat paaiškino, kad J. C. yra izoliuotas nuo kitų dėl to, kad yra dirbantis karantino patalpose, o ne dėl to, kad yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (b. l. 7–9, 68–70).
Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 11 d. skundu (gautas 2017 m. gruodžio 13 d., reg. Nr. 2G-4780) kreipėsi į Departamentą, prašydamas pripažinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 42-1163(1) neteisėtu, panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. spalio 231 d. įsakymą Nr. 7-361, įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktorių užtikrinti jo skunde minimas teises, tuo tikslu perkeliant jį į atskiras patalpas, izoliuojant jį nuo kitų nuteistųjų, suteikiant galimybę būti kartu su R. R. (b. l. 64–67).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 42-1163(1), 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 2S-191 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog Vilniaus pataisos namai pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą (b. l. 10, 11, 71, 72).
Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 8 d. skundu (gautas 2017 m. lapkričio 9 d., reg. Nr. 29(4)-1431) kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydamas leisti izoliacijos metu naudotis elektros prietaisais: kompiuteriu, televizoriumi (b. l. 93).
Vilniaus pataisos namai 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 42-1158(1) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ išaiškino pareiškėjui elektros prietaisų naudojimo tvarką perkėlus nuteistąjį į kamerų tipo patalpas (b. l. 92).
Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 18 d. skundu (gautas 2017 m. gruodžio 20 d., reg. Nr. 2G-4861) kreipėsi į Departamentą, prašydamas pripažinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 42-1158(1) nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti Vilniaus pataisos namus užtikrinti jo absoliučias konstitucines teises į gynybą, į teismą, nurodant leisti kompiuterine įranga net ir tuo atveju, kai pareiškėjui taiko izoliacija (b. l. 73, 74).
Departamentas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 2S-274 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ konstatavo, kad Vilniaus pataisos namai 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 42-1158(1) pateikė pareiškėjui išsamų ir pagrįstą atsakymą (b. l. 13, 14).
Dėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 22 d. skundo
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos; šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 28 punkte nustatyta, kad prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas.
Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, jei skunde keliami klausimai priskiriami kitų institucijų kompetencijai, skundą gavusi institucija privalo persiųsti skundą kitai institucijai, kompetetingai nagrinėti skunde keliamus klausimus. Bausmių vykdymo kodeksas skundams dėl laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų sprendimų nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo Nr. 29(10)-2312, (gautas 2017 m. lapkričio 22 d.) matyti, kad jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas atsakyti, kodėl jis nebuvo paskirtas į 8-9 būrį, kadangi laisvėje jis buvo karininkas, bataliono vadas (b. l. 62). Vilniaus pataisos namai, išnagrinėję pareiškėjo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymą Nr. 29(10)-2312, 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 42-1244(1) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog laikyti pareiškėją, kaip buvusį pareigūną, valstybės tarnautoją atskirai nuo kitų nuteistųjų pagrindo nėra (b. l. 60, 61). Pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 25 d. skundu (gautas 2018 m. sausio 3 d., reg. Nr. 2G-44) kreipėsi Departamentą, prašydamas nustatyti, kada jis buvo laikomas neteisėtai: ar 7 metus Lukiškių TI-K, ar 1,5 metų Vilniaus pataisos namuose, nustatyti ar jis yra valstybės tarnautojas, o nustačius pažeidimus panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 42-1244(4) ir įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją perkelti jį į 8-9 būrį (buvusių valstybės tarnautojų būrį) (b. l. 58, 59). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 25 d. skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 42-1244(1), 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2S-201 „Dėl Vilniaus pataisos namų administracijos atsakymo“ konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Šiame sprendime Departamentas taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus pataisos namuose pagrindo, išdėstydamas nuomonę, jog Lietuvos kariuomenės darbuotojai nėra prilyginami valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojams, todėl nukreipti pareiškėją į atskirą sektorių, esantį adresu: Sniego g. 2, nebuvo teisinio pagrindo (b. l. 63). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skunde Departamentui išdėstė naujas aplinkybes ir kėlė naujus reikalavimus, kurių nebuvo teikęs 2017 m. lapkričio 22 d. prašyme Nr. 29(10)-2312 Vilniaus pataisos namams – prašė nustatyti, kada jis buvo laikomas neteisėtai: ar 7 metus Lukiškių TI-K, ar 1,5 metų Vilniaus pataisos namuose, nustatyti ar jis yra valstybės tarnautojas, o nustačius pažeidimus, be kita ko, įpareigoti Vilniaus pataisos namus perkelti jį į 8-9 būrį (buvusių valstybės tarnautojų būrį). Šie nauji skunde Departamentui išdėstyti reikalavimai nebuvo nagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Vilniaus pataisos namuose, todėl Departamentas šiuos pareiškėjo reikalavimus turėjo persiųsti Vilniaus pataisos namams, kompetetingiems nagrinėti pareiškėjo skunde keliamus klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas, gavęs pareiškėjo 2017 m. gruodžio 25 d. skundą, konstatavo, jog Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. atsakymas Nr. 42-1244(1) yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat išdėstė savo nuomonę dėl pareiškėjo, kaip buvusio kariuomenės darbuotojo, priskyrimo valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojams, tačiau jo prašymo dalies, kuria jis prašė nustatyti, kada jis buvo laikomas neteisėtai: ar 7 metus Lukiškių TI-K, ar 1,5 metų Vilniaus pataisos namuose, nustatyti ar jis yra valstybės tarnautojas, o nustačius pažeidimus, be kita ko, įpareigoti Vilniaus pataisos namus perkelti jį į 8-9 būrį (buvusių valstybės tarnautojų būrį), pagal kompetenciją nepersiuntė nagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Vilniaus pataisos namams, teismas konstatuoja, kad Departamento 2018 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 2S-201, išskyrus tą dalį, kurioje buvo įvertintas Vilniaus pataisos namų 2017 m. gruodžio 20 d. atsakymo Nr. 42-1244(1) teisėtumas bei pagrįstumas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, ir prašymas nustatyti, kada jis buvo laikomas neteisėtai: ar 7 metus Lukiškių TI-K, ar 1,5 metų Vilniaus pataisos namuose, nustatyti ar jis yra valstybės tarnautojas, o nustačius pažeidimus, be kita ko, įpareigoti Vilniaus pataisos namus perkelti jį į 8-9 būrį (buvusių valstybės tarnautojų būrį) perduodamas iš naujo nagrinėti Vilniaus pataisos namams.
Dėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymo
Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas be kita ko taikyti jam izoliaciją neribotam laikui, leisti naudotis kompiuteriu ir kitais elektros prietaisais (88–91). Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvieną prašantįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistąjį, kuris raštiškai pareiškė norą būti izoliuotas ir nurodė svarbias priežastis, arba tokio priežastys buvo nustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius, išnagrinėjęs surinktą medžiagą dėl nuteistųjų S. V. ir P. R. administracijos nurodymų nevykdymo nustatė, jog 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai gavo pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. Ziminavičiaus surašytus tarnybinius pranešimus Nr. 43-1151(1) IR 43-1152(1), kuriuose pranešama, jog 2017 m. lapkričio 1 d. 14.10 val. 4-ojo būrio nuteistieji S. V. ir P. R. pasibaigus laikino izoliavimo laikui pareiškė, kad jie atsisako eiti į jiems paskirtą 4-ąjį būrį. Nuteistiesiems buvo nurodyta eiti į paskirtą būrį, tačiau jie kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus. Nuteistieji pirminiuose paaiškinimuose raštu nurodė, kad 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje jiems buvo parodytas laikraštis pavadinimu „Laisvas laikraštis“, kuriame buvo straipsnis apie Vilniaus pataisos namus. Anot nuteistųjų, minėtame posėdyje dėl šio straipsnio pasirodymo spaudoje, jie buvo perkelti iš 2-ojo būrio Nr. 201 gyvenamosios nuteistųjų patalpos į 4-ąjį būrį. Pasak nuteistųjų, jie tokį pavedimą suprato kaip susidorojimą su jais. Tarnybinio tyrimo metu į tarnybines patalpas buvo iškviesti 4-ojo būrio nuteistieji S. V. ir P. R., paaiškinti dėl kokių priežasčių jie atsisakė eiti į paskirtą 4-ąjį būrį, užduodant jiems klausimus ar jie yra sulaukę grasinimų iš 4-ojo būrio nuteistųjų ir ar juos vijo iš 4-ojo būrio kiti 4-ojo būrio nuteistieji, šie pokalbio metu į užduotus pareigūno klausimus atsakyti tiek raštu tiek žodžiu atsisakė. Atliekant tyrimą 2017 m. lapkričio 2 d. buvo apklausti 4-ojo būrio nuteistieji, kurie nurodė, jog nuteistųjų S. V. ir P. R. iš 4-ojo būrio nevarė, jų problemų ir dėl ko jie atsisakė gyventi būryje nežino. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai duomenų, kad 4-ojo būrio nuteistųjų S. V. ir P. R. sveikatai ar gyvybei šiuo metu grėstų pavojus neturi (b. l. 47, 48). Nagrinėjamu atveju iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriui nei žodžiu, nei raštu nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali atlikti bausmės paskirtame 4-ajame būryje, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas būtų izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymas laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijęs su jo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu laikyti jį kartu su buvusiais valstybės tarnautojais. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. prašyme nurodė priežastis, kodėl jis negali būti laikomas kartu su kitais nuteistaisiais (nurodė, jog įkalinimo įstaigoje vyrauja subkultūra, jam tenka patirti pažeminimą, patyčias, grąsinimus, iš nuteistųjų sulaukė grasinimų neįsileisti į 3 ir 4 aukštus), 2017 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodė, jog paaiškėjus, jog jis anksčiau Lukiškių TI-K buvo laikomas buvusių pareigūnų grupėje, jam gali kilti grėsmė sveikatai ir gyvybei. Taigi, iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. prašymų matyti, jog jis siekia būti laikomas kartu su buvusiais valstybės tarnautojais, o tuo atveju, jei toks jo prašymas nebūtų tenkinamas – izoliuotas. Todėl Vilniaus pataisos namai turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – ar pareiškėjas turi teisę būti laikomas kartu su buvusiais valstybės tarnautojais, jei ne, įvertinti jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų galimybes, atsižvelgiant į jo anksčiau užimtas pareigas, o taip pat į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 42-1163(1) ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tarka priimtas Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 2S-191 „Dėl Jūsų skundo“, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą laikyti jį izoliuotą naikinami kaip nepagrįsti, o Vilniaus pataisos namai įpareigojami iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. prašymą, vertinant jį kompleksiškai su jo 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu.
Dėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 8 d. skundo
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 8 d. skundu (gautas 2017 m. lapkričio 9 d., reg. Nr. 29(4)-1431) kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydamas leisti izoliacijos metu naudotis elektros prietaisais: kompiuteriu, televizoriumi (b. l. 93).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės) nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais; elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, kurie perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 56-2054(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ perkėlė pareiškėją į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 45, 46). Šiuo atveju, 2017 m. lapkričio 8 d. skundo pateikimo Vilniaus pataisos namų direktoriui metu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir jam buvo taikomas Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalies apribojimas naudotis elektros prietaisais. Pažymėtina, jog pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo uždarytas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl jam neturėtų būti taikomi apribojimai nustatyti Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, kadangi šie apribojimai pagal savo turinį yra sietini su tam tikrais nuteistųjų padarytais drausmės ar naudojimosi elektros prietaisais pažeidimais ir yra taikomi kaip papildoma priemonė už minėtų pažeidimų padarymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 42-1158(1), kuriuo jam išaiškinta elektros prietaisų naudojimo tvarką perkėlus nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas. Taip pat naikinamas ir Kalėjimų departamento privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtas 2018 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 2S-274 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ dėl Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 42-1158(1). Minėta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 56-2054(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ perkėlė pareiškėją į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 45, 46). Skundo išnagrinėjimo Vilniaus pataisos namuose dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d., pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų paleistas (2017 m. lapkričio 14 d.), taigi jo prašymas leisti izoliacijos metu elektros prietaisais šiuo metu yra neaktualus, kadangi yra išnykęs pareiškėjo skundo teismui pagrindas, todėl teismo vertinimu, įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti dalyje.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 2S-201 dalį ir perduoti pareiškėjo S. V. 2017 m. gruodžio 25 d. skundo dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus pataisos namams.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 42-1163(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2S-191 ir įpareigoti Vilniaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 42-1158(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 2S-274.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.