Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-20 · Administracinė byla Nr. I-6406-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-20
Bylos Nr.
I-6406-484/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
V. P.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. P. 2016-03-09 kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1-18 b. l.).

Skunde nurodė, kad nuo 2015-05-19 iki 2015-11-05 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 199,175, 292, 151 ir 183, kurių plotas apie 6,43-8,1 m², kartu su dar 2-3 asmenimis, pažeidžiant teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimą. Detalizavo, kad kameroje buvo tik dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl suimtiesiems gyvenant kameroje po 3-4 asmenis tokios sąlygos trukdė pailsėti, išsimiegoti. Tokiomis sąlygomis buvo priverstas 23 val. per parą sėdėti arba gulėti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą. Ploto trūkumas, anot pareiškėjo, nebuvo kompensuotas jokiais kitais būdais, nes Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo pakankamai kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, į kuriuos būtų įtraukti suimtieji. Pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną, mygtukai buvo sugedę. Pareiškėjas teigė, kad būdamas Lukiškių TI-K jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, o tokios sąlygos yra nežmoniškos ir žeminančios. Patys kiemeliai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, juose nebuvo peleninių, šiukšlių kibirų, dėl to juose nuolat būdavo šiukšlių, pelėsio, suoliukai sulaužyti. Kiemelių stogai dengti šiferiu, kuriame buvo sveikatai kenksmingo asbesto, kenkusio jo sveikatai. Lukiškių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, vėdinimas vyko tik per langą, buvo drėgna. Kamerose puvo čiužiniai, jie nebuvo dezinfekuojami, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo dėl drėgmės poveikio. Patalpose, kuriose buvo laikomas, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa buvo labai silpna, o dirbtinio apšvietimo lemputės skleidė per stiprią šviesą, nuo to jam skaudėjo akis, galvą, jis neturėjo galimybės išjungti šviesos, nes kamerose nebuvo jungiklių. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra. Žiemos metu nebuvo tinkamai šildoma, dėl to temperatūra būdavo per žema, o vasarą per aukšta, nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, nuolat drėko, nuo sienų luposi dažai, sienos nebuvo pritaikytos valymui. Pareiškėjas teigė, kad buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nes nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai. Viršutinius rūbus skalbdavo kas du mėnesius, todėl buvo sunku palaikyti higieną, dėl to veisdavosi kūno parazitai, kildavo konfliktai tarp kamerose laikomų asmenų. Kameroje išsiskalbtų drabužių nebuvo galimybės džiovinti. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų asmenų, esančių kameroje, bei priežiūrą vykdančių pareigūnų. Dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl jam ne visada buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų, buvo nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Pareiškėjo teigimu, maitinimas taip pat nebuvo tinkamas, nes maistas nebuvo kaloringas, skanus, neatitiko maistinės vertės reikalavimų. Atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų pavalgyti, nes maistas būdavo išnešiojamas tiesiai į kameras, todėl atšaldavo, buvo dalinamas nesilaikant higienos reikalavimų. Nuo suėmimo pradžios jam nebuvo užtikrintos tinkamos medicininės pagalbos paslaugos, nors jis sirgo sunkiomis ligomis. Kraujospūdis buvo matuojamas tik vieną, o cukraus lygis kraujyje – du kartus, medikamentai išduodami tik retkarčiais. Dėl aukščiau nurodytų gyvenimo Lukiškių TI-K sąlygų teigė patyręs fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, socialinę įtampą, privatumo nebuvimą, tapo irzlus, konfliktiškas, nukentėjo jo orumas ir reputacija. Mano, kad viso to nebūtų buvę, jei Lukiškių TI-K administracija būtų užtikrinusi tinkamas suėmimo sąlygas. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patirtą neturtinę žalą įvertino 9 000 Eur.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-05-19 iki 2015-11-05 periodiškai buvo konvojuojamas į teismą. Konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo nešvarūs, neatitiko higienos normų reikalavimų. Teigė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų reikšdavo pretenzijas konvojaus pareigūnams, tačiau jie į nusiskundimus nereagavo. Taip pat nurodė, kad konvojavimo metu viešai buvo demonstruojami šaunamieji ginklai, mosuojama guminėmis lazdomis, kas kėlė neapykantą ir baimę, stresą. Konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, rankenų, už kurių būtų galima laikytis, todėl jautėsi nesaugiai, pykino. Automobiliai nebuvo šildomi, o vasaros metu buvo karšta, trūko oro. Be to, konvojavimo metu buvo nuolat, be pagrindo naudojamos specialiosios priemonės - antrankiai, kurie nebuvo nuimami ir teismo posėdžiuose. Dėl nurodytų konvojavimo sąlygų teigė patyręs diskomfortą, fizines ir dvasines kančias, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, sveikatos būklės pablogėjimą (paūmėjo nugaros skausmai, tirpo galūnės). Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes asmenims kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K lakštai, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai iš asbesto nenaudojami. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Suimtiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Maistas suimtiems asmenims pateikiamas karštas, jo normos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra duomenų apie įregistruotus pareiškėjo skundus arba prašymus dėl laikymo sąlygų.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžė, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Tarnybos pareigūnai nuo 2015-05-19 iki 2015-11-05 pareiškėją konvojavo į Vilniaus apygardos teismą 5 kartus: 2015-06-04, 2015-07-02, 2015-07-15, 2015-10-08, 2015-10-15. Konvojavimui buvo naudoti specialieji automobiliai: VW LT ir VW Crafter 35. Šios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3613) (toliau - Konvojavimo taisyklės), visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Dėl ginklų naudojimo konvojuojant pabrėžė, kad remiantis Konvojavimo taisyklių 3 punktu, konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Dėl galimai nepagrįsto antrankių panaudojimo paaiškino, kad Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimo funkciją, vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis, kurių 221 punkte nustatyta, jog konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Akvcentavo, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 p.). Pareiškėjas nenurodė, kada ir kokio teismo posėdžio metu jis buvo laikomas su antrankiais, todėl Tarnyba negali patikrinti, ar tokie leidimai buvo duoti. Išnagrinėjus tarnybinę dokumentaciją, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad konvojavimo metu Tarnybos pareigūnai galimai neteisėtai naudojo antrankius pareiškėjo atžvilgiu. Be to, Tarnyba neturi duomenų, jog konvojavimo metu dėl blogų sąlygų jis būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus.

Dėl galimai antisanitarinių sąlygų konvojavimo automobiliuose paaiškino, kad Tarnyba užtikrina tinkamą paruošimą specialaus transporto konvojavimui, tai yra konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios. Tarnyba atlieka specialiosios paskirties konvojavimo automobilių dezinfekciją, esant reikalui organizuoja sanitarinių bakteriologinių mėginių paėmimą aprūpina karštu maistu, kontroliuoja maisto produktų rinkinių atitikimą mitybos standartams, normoms. Tarnybos Sveikatos priežiūros skyrius atlieka specialiosios paskirties transporto, skirto suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimui, planinę dezinfekciją ir neplaninę (tą pačią dieną), kai konvojaus transportu vežamas konvojuojamasis serga infekcine liga (TBC, žarnyno infekcinis susirgimas, meningitas, hepatitas A, virusiniai ir kiti infekciniai susirgimai).

Pabrėžė, kad konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu, su kuriais supažindina konvojaus viršininkas ar konvojaus viršininko padėjėjas. Konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Jiems draudžiama rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo. Teisminio, planinio ir sutiktinio konvojų viršininkai apie konvojuojamųjų padarytus režimo pažeidimus informuoja teismo posėdžio pirmininką ir Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar teritorinės policijos įstaigos areštinės vadovybę (budėtoją). Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu. Tai leidžia teigti, kad nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovo Tarnybos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus apygardos teismas buvo konvojuojamas 5 kartus automobiliais VW, kuriuose įrengta ventiliavimo ir kondicionavimo sistema. Dėl antrankių naudojimo paaiškino, kad šios specialiosios priemonės naudojamos siekiant užtikrinti saugumą, o teismo salėje nuimamos tik teisėjo, nagrinėjančio bylą, nurodymu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas planine tvarka konvojuojamas nebuvo, nors skunde nurodė aplinkybes, susijusias su planiniu konvojavimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas be kita ko kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2015-11-05.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-05-21 iki 2015-11-05 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, 110, 199, 175, 292, 151 ir 183. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: nuo 2015-06-06 iki 2015-06-17, nuo 2015-06-20 iki 2015-06-21 ir 2015-07-01 (b. l. 79-80, 89-90). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 14 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko apie 2,65 kv. m. kameros ploto. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros, daro išvadą, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,74 iki 7,94 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

Iš atsakovo atstovo atsiliepimo turinio matyti, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose. Skunde teismui pareiškėjas taip pat nekonkretizavo, kokiuose renginiuose, socialinio užimtumo programose jis pageidavo dalyvauti, o jam nebuvo suteikta tokia galimybė. Vien pareiškėjo skundo abstrakčių argumentų teismui nepakanka konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl jie laikytini nepagrįstais.

Bylos duomenys rodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema inter alia aliarminis iškvietimas. Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 18.4 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimai kiemai. Jie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K iš viso yra 48 pasivaikščiojimo kiemeliai (b. l. 83-85). Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurie Lukiškių TI-K kiemeliai buvo netvarkingi, su pelėsiu. HN: 76:2010 nenustatė reikalavimo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengtos peleninės, šiukšlių kibirai. Teismo vertinimu, atsakovui būtų neproporcingai didelė pareiga paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiškėjo teiginius, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.

Atsakovo atstovas (b. l. 85) nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. HN 76:2010 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės akto nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 (toliau – Nutarimas 1998-08-28 Nr. 1163) „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.

Iki 2015-11-01 galiojusi HN 76:2010 nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22, 23, 28, 56 p.). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas nustato, kad elektros jungikliai yra montuojami koridoriuje prie kameros. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-02 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 107 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-05-21) pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 113-114). Iš 2016-03-12 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 107 oro temperatūra kameroje buvo 18,9 °C, santykinė oro drėgmė – 47,1 proc., kamera yra vėdinama per langą, dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 22 p. ir 23 p. reikalavimus, vizualiai pelėsio požymių nenustatyta, lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui (b. l. 115-117). Higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta ir 2016-03-19 (b. l. 125). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-06 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 151 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-08-03 iki 2015-10-05) oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus, patalpa vėdinama per langą, kas atitiko HN 76:2010 24 p. reikalavimus, dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 22 p. reikalavimus, lubos lygios, jų paviršius tinkamas lengvam valymui, vizualiai pelėsio požymių nenustatyta, tačiau konstatuotas HN 76:2010 28 p. pažeidimas – po kriaukle atsilupę sienos dažai. Pažeidimas pašalintas, kameroje atliktas remontas, apie tai konstatuota 2016-08-21 patikrinimo akte (b. l. 139-140). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-26 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 175 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-07-08 iki 2015-07-19) sienų paviršiai lygūs, tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai atitiko HN 76:2010 28 p. reikalavimus, dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 22 p. ir 23 p. reikalavimus (b. l. 128-129). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-15 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 292 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-07-20-2015-08-02) pelėsių požymių vizualiai nenustatyta, sienų ir lubų paviršiai buvo tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, oro temperatūra kameroje atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus, tačiau kameroje nebuvo dalies lango, kas neatitiko HN 76:2010 22 p. reikalavimo. Pastarasis pažeidimas pašalintas, apie tai konstatavus 2015-12-14 patikrinimo akte (b. l. 135). Kitų duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas jo skunde nurodytu laikotarpiu, byloje nėra. Jų nustatyti nėra galimybės ir teismui, kadangi praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko ir nedetalizavo, kokiose kamerose jo nurodytos sąlygos buvo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas dėl suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K. Priešingai, esami duomenys rodo, kad esminių HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų pareiškėjo suėmimo ar jam artimu laikotarpiu nustatyta nebuvo, o nustatytieji pašalinti. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra jokių jo nusiskundimų dėl sveikatos, susijusių su jo laikymu Lukiškių TI-K (b. l. 91-113). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai, kad kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, trūko oro, jose buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, sienos supelijusios, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2015 metų privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla Lukiškių TI-K užsiima UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri turi licenciją užsiimti kenkėjų kontrole (b. l. 141-144). Lukiškių TI-K atsiliepime teigė, kad patalynė ir minkštas inventorius buvo išduotas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas. Iš Vilniaus VSC patikrinimų duomenų matyti, kad buitinių parazitų ar graužikų buvimo tikrinamais laikotarpiais nenustatyta, minkštasis inventorius yra dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, yra įrengtos patalpos švaraus minkšto inventoriaus ir patalynės laikymui, minkštasis inventorius buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekavimui (b. l. 125, 115-117, 131). Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas su skundais ir prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu taip pat laikomi neįrodytais.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šiame akte numatyta, kad vyrams yra išduodamos 4 paklodės, 2 vnt. rankšluosčių, jų dėvėjimo terminas – 1 metai, užvalkalų užklotams išdavimas nenumatytas. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl to, kad jam nebuvo išduotas užvalkalas užklotui. Lukiškių TI-K atsiliepime tik abstrakčiai nurodė, kad švari patalynė ir kitas inventorius išduodami nustatyta tvarka ir nepateikė įrodymų paneigiančių pareiškėjo teiginių dėl rankšluosčių neišdavimo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neišduotų rankšluosčių laikytini įrodytais.

HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo akto (b. l. 131) matyti, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir gyventojų asmeniniai drabužiai yra skalbiami Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje. Patalynė ir rankšluosčiai yra skalbiami vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl galimai netinkamo skalbimo paslaugų suteikimo, neindividualizuodamas konkrečios savo situacijos. Iš skundo nėra aišku, kokios kliūtys jam trukdė pasinaudoti šia paslauga, ar jis turėjo galimybę savo lėšomis įsigyti skalbimo paslaugas, ar jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl aptariamų paslaugų suteikimo nemokamai. Teismo vertinimu, vien abstrakčių pareiškėjo skundo teiginių nepakanka įrodyti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu, todėl jie atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

HN 76:2010 39 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms: dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. HN 76:2010 68 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovas atsiliepime teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, nenurodė konkrečių dušo patalpų, kurios, jo teigimu, neatitiko nustatytų reikalavimų. Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K administracija trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu nesikreipė, todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstraktaus pobūdžio teiginius apie nesudarytas galimybes pareiškėjui nusiprausti ar dušų būklę jo laikymo Lukiškių TI-K metu. Todėl minėti pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2298 kcal. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 86) nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės, netinkamų sąlygų pavalgyti, higienos pažeidimų dalinant maistą nepagrindė, dėl šių pažeidimų su skundais ar prašymais nei laikymo Lukiškių TI-K metu, nei vėliau į administraciją nesikreipė, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, teismas pažymi, kad ginčas dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009 ir 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013). Atsižvelgiant į tai, dėl netinkamai ar nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų pareiškėjas turėtų pirmiausiai kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su šios institucijos sprendimu – į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, o skunde Lukiškių TI-K administracijos galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nenurodė. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad šioje dalyje pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 14 parų per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis praleido perpildytose kamerose. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo išduoti rankšluosčiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nenuolatinio pobūdžio, tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 9 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 140 Eur sumos priteisimas.

Dėl konvojavimo sąlygų

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo pavedimu pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2015-11-05 iš viso buvo konvojuojamas 5 kartus: 2015-06-04, 2015-07-02, 2015-07-15, 2015-10-08, 2015-10-15 (b. l. 27-28, 29, 30-31, 32, 33-34, 35, 36-3738, 39-40. 41). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW LT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 sėdimos vietos kėbulo kamerose; b. l. 44-45) ir VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 sėdimos vietos kėbule; b. l. 47-49).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės nustato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas). Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje pateikti postų žiniaraščiai, dezinfekcijos atlikimo registracijos žurnalo išrašai (b. l. 30-31, 33-34, 36-37, 39-40, 74-78) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 5 kartus, specialiosios transporto priemonės buvo tikrinamos, dezinfekuojamos, be to, Tarnyba nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 50-57.). Iš pateiktų automobilių kėbulų schemų matyti, kad juose yra įrengta ventiliavimo sistema, evakuacinis liukas (b. l. 45, 49). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 43, 48.), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas visiškai atitinka techninius reikalavimus.

Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Konvojavimo taisyklių 146 punkte 4 dalyje taip pat nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje pateiktuose posto žiniaraščiuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjas reiškė kokias nors pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamos temperatūros, vėdinimo, nešvarių kamerų kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas daro išvadą, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 ir 221 punktų nuostatas konvojuojamųjų lydėjimas privalo būti ginkluotas, kad Tarnybos pareigūnai galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodė kovinius ginklus ir taip žemino ar tyčiojosi iš pareiškėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu ar žodžiu būtų teikęs pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų, konvojaus pareigūnų netinkamo elgesio.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jautė baimę, diskomfortą, orumo pažeminimą, kai konvojavimo metu, vedant į teismą ir teismo posėdžiuose, kurie buvo vieši, turėjo būti su specialiosiomis priemonėmis - antrankiais.

Specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 121 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais: 1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; 2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; 3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; 4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Pagal tą patį straipsnį, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: 1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; 2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; 3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; 4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis; 5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytų BVK nuostatų konstrukcija leidžia teigti, kad specialiosios priemonės gali būti naudojamos tik išimtiniais, teisės aktų numatytais atvejais ir jų naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Taikant šias priemones turi būti gerbiamos asmens teisės, pareigūnai negali veikti nesilaikydami teisės aktų numatytų reikalavimų, negali būti piktnaudžiaujama suteikiamais įgaliojimais, asmenims tokioje situacijoje turi būti užtikrinamos Konstitucijos 21 straipsnyje, BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodomos deklaruojamos teisės, atsižvelgiama į tai, kad vykdant bausmę neturi būti siekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-236-858/2016).

Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog konvojaus pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais ar naudojo specialiąsias priemones be pagrindo, nėra.

Konvojavimo taisyklių 195 punktas įtvirtina, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo posėdžio pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Kaip matyti, specialiųjų priemonių naudojimas suimtojo atžvilgiu teismo posėdyje yra teismo posėdžio pirmininko diskrecija, o Tarnybos pareigūnai tik vykdo jo nurodymus. Byloje įrodymų patvirtinančių, jog konvojaus pareigūnai nevykdė teismo posėdžio pirmininko patvarkymų, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl specialių priemonių galimai neteisėto naudojimo teismo posėdžių metu, yra nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.

V. P. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė