Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-501-544/2012;

Teisėja Daina Lisaitė Proceso Nr. 2-08-3-01490-2012-2;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2377-812/2012 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui N. G., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų L. G., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2012 m. banandžio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., CK 3.192 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių paramos pilnamečiams vaikams teikimą (CK 3.194 str. 3 d.), taikymo ir netinkamo procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), taikymo. Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 str. 3 d.. LR Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Pagal CK 2.5 str. 1 d., pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą, taip pat tai, ar vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, ar dėl tėvų pareigos vykdymo nesukuriama tokia situacija, kad iš esmės pablogėja tėvų ar kitų asmenų padėtis, ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negali šios pareigos vykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009, 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007 ir kt.). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėto nutarimo ir teismų praktikos šiuo klausimu laikėsi ir nuo jų nenukrypo.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas, poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-11-17 sulaukė pilnametystės (b. l. 6), sąžiningai ir pažangiai mokosi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje 12 klasėje (b. l. 61-62). Ieškovė turi lankyti pamokas, išklausyti mokymosi kursą, išlaikyti egzaminus, todėl negali dirbti ir pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, nuosavybės teise turto neturi, pajamų negauna (b. l. 11, 12), todėl jos turtinė padėtis sunki ir jai, kol ji yra moksleivė, neabejotinai yra reikalinga tėvų parama.

Atsakovas turi keturis vaikus – pilnametę ieškovę I. G. ir nepilnamečius A. G., g. 2005 m., M. G., g. 2009 m. bei E. G., g. 2009 m. (b. l. 38-40). Nuosavybės teise registruotų automobilių neturi, su sutuoktine turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kurie įkeisti bankui (b. l. 37, 41, 42-44). N. G. gauna 800 Lt darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (b. l. 45), šeimai bankas yra suteikęs ilgalaikį kreditą būsto įsigijimui, kredito likutis 2012-04-10 – 149 909,61 EUR, kiekvieno mėnesio įmoka - 840,44 EUR (b.l. 46-55, 56-57). N. G. sutuoktinė gauna apie 6370 Lt darbo užmokestį (b. l. 64-66). Ieškovės motina L. G. turi vieną vaiką – ieškovę, nuosavybės teise valdo sodo žemės sklypą su sodo nameliu Bernatonių k. Panevėžio r. (b. l. 30), su sutuoktiniu L. G. - trijų kambarių butą Panevėžio m., kuris įkeistas bankui (b. l. 31), nuosavybės teise registruotų automobilių neturi (b. l. 32), gauna apie 1500 Lt darbo užmokestį (b. l. 8), jai bankas yra suteikęs ilgalaikį kreditą buto įsigijimui, kredito likutis 2012-02-23 – 72 673,15 EUR, mėnesio įmoka 387,49 EUR (b. l. 33). L. G. sutuoktinis J. G. nuosavybės teise turi automobilį, išlaiko nepilnametį sūnų Naglį, g. 2003 m, kuriam teikia išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį (b. l. 82). Teismas padarė išvadą, jog L. G. sutuoktinio, kuris tarnauja Karinėse oro pajėgose ir yra tarptautinėje misijoje Afganistane, darbo užmokestis yra didesnis nei 3000 Lt, su kuo nesutinka apeliantė ir tvirtina, kad būtent dėl šios aplinkybės buvo neteisingai nustatyta jos tėvų turtinė padėtis ir priteistas per mažas, neatitinkantis jos poreikių išlaikymo dydis. Teisėjų koelgija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmiausia, pati L. G. nurodė, kad jos sutuoktinis uždirba 3000 Lt (b. l. 82). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad po sprendimo priėmimo buvo teikiama pažyma apie trečiojo asmens sutuoktinio J. G. atlyginimą 2181,60 Lt kas mėnesį, tačiau iš bylos duomenų seka, jog pažymoje nurodyti ne 2012 metų, bet 2011 metų duomenys, be to, juose nenurodytos išmokėtos išmokos komandiruotėje 2012 metais atliekant karinę misiją (b. l. 102-104, 105, 109-110, 112-115). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir esamoje situacijoje juos buvo pagrindas atsisakyti priimti CPK 314 str. pagrindu dėl teismo nutartyje nurodytų motyvų (b.l. 105). Tarptautinėse operacijose dalyvaujantiems profesinės karo tarnybos kariams mokami nustatytų dydžių tarnybiniai atlyginimai (priklausomai nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų), taip pat Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengomosi joms sąlygų patvirtinimo“ nustatytų dydžių kompensacijos. Tarptautinių operacijų metu kariai gauna vienodo dydžio kompensacijas (nepriklausomai nuo karinio laipsnio). Šie priedai svyruoja nuo 10 iki 20 BMA (Bazinis mėnesinis atlyginimas). Kompensacijų dydis priklauso nuo operacijų, kuriose dalyvauja kariai, sudėtingumo ir pavojingumo lygio. Įvertinus, kad bazinis mėnesinis atlyginimas yra 450 Lt, tai teismo išvada, kad minėto asmens pajamos misijos metu ir sprendimo priėmimo metu buvo didesnės nei 3000 Lt, yra objektyvi ir atitinka minėtą teisinį reglamentavimą.

Kaip jau minėta, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo pareigą ir galimybes teikti pilnametei dukrai išlaikymą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas nėra pajėgus teikti didesnį nei 200 Lt išlaikymą pilnametei dukrai, kadangi, kaip minėta, atsakovo pajamos yra minimalios, jis, be ieškovės, turi tris nepilnamečius vaikus, jo šeima kas mėnesį turi grąžinti apie 840 EUR kreditot dalį. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Apeliantė neįrodė, kad atsakovas turi daugiau pajamų ar turto, dėl ko priteisto išlaikymo dydį būtų galima padidinti (CPK 178 str.). Tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo sutuoktinių pajamos yra reikšingos tiek, kiek jos turi įtakos nustatant bendrą šeimų turtinę padėtį, tačiau nesudaro esminės reikšmės nustatant išlaikymo dydį sutuoktinio pilnamečiam vaikui, nes prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė ir negali būti perkelta motinos ar tėvo naujam sutuoktiniui. Ieškovė teigdama, jog jai yra būtina 1000 Lt išlaikymo suma mėnesiui, šią aplinkybę turėjo įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad būtina ir protinga ieškovės išlaikymo suma vidutiniškai per mėnesį turėtų būti 600-650 Lt, įvertinus tai, kad kai kurios išlaidos turi būti protingai planuojamos, kad jos visos nėra pagrįstos įrodymais, kad jos nėra būtinos arba dalies jų galima atsisakyti arba pasitenkinti mažesnės vertės daiktais ir paslaugomis, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo finansinę padėtį. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos vertinimu, 200 Lt periodinių išmokų suma už laikotarpį, kai ieškovė mokėsi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje, pakankama ieškovei kompensuoti jos patirtas būtinas išlaidas baigiant vidurinę mokyklą. Šiuo atveju iš atsakovo priteisus didesnę, negu 200 Lt sumą pilnametei dukrai, būtų neproporcingai sumažinta atsakovo prievolė išlaikyti tris mažamečius vaikus. Kadangi ieškovė beveik metus po to, kai tapo pilnamete, dėl nenustatytų priežasčių nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš tėvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tuo metu ji gavo pilną išlaikymą iš motinos ir priteisti įsiskolinimą nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nenuroyta argumentų ir motyvų, kurie paneigtų šią teismo išvadą.

Kolegija nesutinka su ieškovės nuomone, kad teismas turėjo vadovautis CPK 376 str., būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, nes rungtyniškumo ir dispozityvumo tikslai (CPK 12, 13 str.) šeimos bylose yra ribojami viešojo intereso – vaiko teisių ir interesų labui. Šioje byloje ieškovė yra pilnametė, todėl teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva ir peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo faktinių prielaidų ir teisinių pagrindų priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą iki ji mokysis aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki ieškovei sukaks 24 metai. Sprendimo priėmimo metu ieškovė nebuvo pateikusi įrodymų apie tai, kad ji mokosi aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Nesant tokių duomenų, išlaikymo priteisimas ieškinyje nurodytu pagrindu ir nurodytam laikotarpiui negali būti priteistas. Paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti paramą.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.