- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-62-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07830-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11791-971/2020 pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1984 m. namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją pareiškėja E. J. atliko savo lėšomis ir padidintas namo plotas (pirmame aukšte – 20 kv. m, antrame aukšte – 61 kv. m) yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. J. pareiškimą ir gražino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad iš esmės analogiškas pareiškėjos reikalavimas, suformuluotas atsikirtimų į ieškinį pagrindu, jau buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo R. Č. ir atsakovės E. J. ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje byloje pareiškėja (atsakovė) teikė savo siūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodė argumentus, jog, jos įsitikinimu, teisingas gyvenamojo namo patalpų padalijimas turi būti atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pastangomis ir lėšomis buvo pastatytos namo pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos 1-1, 1-2, 1-3, 1-10, kurios dalijant turi būti pripažintos asmenine atsakovės nuosavybe, taip pat dalijant asmeninės nuosavybės teise turi būti pripažintos visos antro aukšto patalpos pastate. Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėja (atsakovė) byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo lėšomis bei bendraturčių sutikimu ji padidino bendrąjį daiktą. Teismo sprendimo dalies dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo pareiškėja (atsakovė) neskundė.
4. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja E. J. siekė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-647-328/2018 procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (civilinė byla Nr. eA2-6358-323/2020) ir prašė atnaujinus procesą iš esmės išsiaiškinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto statybos eigą, nustačius, jog tai ne tėvų turtas, pakeisti teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą, nepriteisiant ieškovo R. Č. naudai 10 661,62 Eur kompensacijos už gyvenamojo ploto dalį antrame aukšte. Teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi E. J. prašymas buvo atmestas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018.
Šalies argumentai
5. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į pareiškėjos pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėja iš esmės siekia ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktą kaip turintį juridinę reikšmę, kuris buvo įrodinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018, o tai nėra galima. Todėl teismas E. J. pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja E. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjos įsitikinimu, jos pateiktas pareiškimas atitinka visus CPK 444 ir 445 straipsniuose jam keliamus reikalavimus: prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra juridinis, namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti esant gyviems pareiškėjos tėvams, o gauti reikiamą informaciją ir su renovacija susijusius dokumentus gali tik teismas.
6.2. Nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-647-328/2018 ir Nr. eA2-6358-323/2020 nebuvo aiškinamasi, kieno lėšomis buvo atlikta namo renovacija 1984 m. ir kam priklauso padidintas gyvenamasis plotas. Tai įmanoma atlikti tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Tik nustačius, kieno nuosavybė yra padidintas namo plotas po renovacijos, bus galima spręsti, ar teismo sprendimas priteisti R. Č. naudai 10 661,62 Eur yra teisėtas, o tai ir yra juridinis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria atsisakyta priimti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, argumentuodama, kad jos pareiškimas atitinka visus CPK 444 ir 445 straipsniuose jam keliamus reikalavimus, o nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą bus galima spręsti, ar teismo sprendimas priteisti R. Č. naudai 10 661,62 Eur yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.
11. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
12. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo.
13. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas taip pat nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
14. Be to, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie buvo, yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 ir joje nurodyta praktika).
15. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo R. Č. ir atsakovės (pareiškėjos šioje byloje) E. J. ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškėja nesutikimą su jai pareikštu ieškiniu grindė argumentais, kad būtent jos pastangomis ir lėšomis buvo pastatytos namo pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos 1-1, 1-2, 1-3, 1-10, kurios dalijant turi būti pripažintos asmenine atsakovės nuosavybe, taip pat dalijant asmeninės nuosavybės teise turi būti pripažintos visos antro aukšto patalpos pastate. Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime konstatuota, kad E. J. byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo lėšomis bei su bendraturčių sutikimu ji padidino bendrąjį daiktą. Šios teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalies pareiškėja teiktu apeliaciniu skundu neskundė, apeliaciniame skunde konkrečiai nurodė, kad neginčija skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl nuosavybės dalių nustatymo pastate (duomenys neskelbtini).
16. Tačiau pareiškėja 2020 m. gegužės mėnesį pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo anksčiau minėtoje byloje, nurodydama, kad teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu paveldėto po tėvų mirties namo, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto gyvenamasis plotas yra didesnis už namo pirmojo aukšto gyvenamąjį plotą, kada ir kieno lėšomis buvo pastatytas antras namo aukštas, todėl ginčo turtą nepagrįstai pripažino tėvų nuosavybe, kurio pusė buvo paveldėta ieškovo ir ieškovui priteista piniginė kompensacija už atsakovei (pareiškėjai) natūra atitekusią didesnę namo patalpų dalį. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjos E. J. prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės nepakeistą.
17. Kaip matyti iš pareiškėjos E. J. pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei jos atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties turinio, pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia ypatingosios teisenos tvarka nuginčyti jau įsiteisėjusių Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovui R. Č. iš atsakovės (pareiškėjos šioje byloje) E. J. buvo priteista kompensacija už jai tenkančią didesnę dalį turto, taip pat siekia paneigti aplinkybes, kurios sudarė minėtų sprendimų pagrindą. Kaip jau minėta šios nutarties 12–14 punktuose, tokia teisinė situacija nėra galima. Ypatingoji teisena nėra skirta ginčyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir jais nustatytus faktus bei teisinius santykius, nes tai nesuderinama su teismo sprendimo res judicata (byla išspręsta) galia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.