- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-50-135/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55961-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Ernesta Montvidienė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- D. R.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir jam paskirtas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas - viena para 2015-10-09.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 8 d. apie 19.50 val., iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - šokoladinį kiaušinį 0,50 euro centų vertės, kortų kaladę 0,75 euro centų vertės, bei vyrišką laikrodį „Orlando“ 8,75 eurų vertės, padarydamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 10 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, nes jis savo kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriškai grąžino paimtas prekes iš parduotuvės, gailėjosi dėl savo tokio elgesio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadarė, tačiau skirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, t. y. netinkamai įvertino BK 54 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, todėl D. R. skyrė bausmę, kuri yra per griežta.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų.
Parinkdamas bausmės rūšį apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, jos pavojingumą bei pobūdį – tiesiogine tyčia padaryti vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Teismas įvertino tai, kad nustatyta viena D. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – D. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvina nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino ir tai, kad D. R. anksčiau teistas 2 kartus, naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinę veiką, praėjus neilgam laikui po arešto bausmės atlikimo. Nuteistojo asmenybę, ypatingą įžūlumą apibūdina ir tai, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo 26 galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe 4 už smulkias vagystes. Visos šios aplinkybės D. R. apibūdina kaip pavojingą asmenybę, kaip asmenį ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Be to, tai rodo, jog ši vagystės nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra susiformavusio D. R. nusikalstamo elgesio pasekmė. Aukštesnysis teismas laiko pagrįstu ir motyvuotu teismo sprendimą D. R. skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas turėjo skirti trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Pažymėtina, jog paskirtoji bausmė turi būti adekvati, proporcinga tiek nuteistojo, tiek ir veikos pavojingumui, kurį apibūdina ne tik kaltės forma, veikos padarymo būdas, tačiau ir padarytos žalos dydis. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju žalos dydis neviršija net 1 MGL. Vagystė įvykdyta atvirai, dienos metu. Viena vertus, tai rodo ypatingą įžūlumą, ciniškumą – vogti matant parduotuvės darbuotojai ir sakant, kad galimai pinigus atneš vėliau, kita vertus toks vogimo būdas patvirtina ir tą, jog nebuvo daromos jokios ypatingos pastangos šią veiką nuslėpti, apsunkinti jos išaiškinimą, prekės buvo imamos matant pardavėjai, o paprašius sumokėti, nuteistasis su prekėmis paprasčiausiai išėjo. Todėl net ir atsižvelgiant į neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, aukštesniojo teismo nuomone, D. R. paskirta bausmė savo dydžiu yra akivaizdžiai per griežta, per didelė, neproporcinga veikos pavojingumui, todėl ji keičiama į maksimalios trukmės areštą (BK 49 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.
D. R. už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.